2022-01-26 Nr. AB-2109-3-62-3-01190-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-36-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01190-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukai, skutimosi peiliukai, muilas, tualetinis popierius. Dėl neišduodamų higienos priemonių pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, orumo pažeminimą, negalėjo laikytis asmens higienos. Dėl to jautė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, teko ne kartą kreiptis į (duomenys neskelbtini), nes pradėjo gesti (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymais, kad būtų skirtos higienos priemonės, tačiau atsakydavo, kad higienos priemonės nepriklauso. Atsakovas pareiškėjo neaprūpino higienos priemonėmis ir dėl to, jog pareiškėjas Alytaus PN dirba. Pareiškėjas priklauso lengvajai grupei, todėl visus skambučius turi apmokėti pats, o prekės nuteistųjų parduotuvėje yra 3 kartus brangesnės nei laisvėje ir pinigus jis skiria sveikam maitinimuisi. Nesutiko su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą, teigė, jog pirmiausia teismas privalo nustatyti, ar atsakovo atstovas tinkamai supažindino pareiškėją su tarptautinėmis sutartimis.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti; taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., per vieną mėnesį išduodamas 1 vnt. dantų šepetėlis, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos, per vieną mėnesį išduodami 4 vnt. skutimosi peiliukai, 400 g skalbimo miltelių per tris mėnesius, 3 ritinėliai tualetinio popieriaus per mėnesį, 100 g tualetinio muilo per mėnesį. Nuo 2017 metų pareiškėjui įstaigoje nebuvo išduodamos higienos priemonės, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų, kaip numatyta 2017 m. sausio 27 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymo Nr. 1-24 5 punkte, ar vadovaujantis to paties įsakymo 7 punktu pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, taip pat kaip dirbantis asmuo nuolat gaudavo darbo užmokestį, todėl jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl neišduotų higienos priemonių nesikreipė. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas ir kaip konkrečiai paskaičiuotas žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.

7. Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat higienos priemonių neišdavimo momento, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir dėl to jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į Alytaus PN administraciją, skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2020 m. gegužės 4 d., pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., taikė ieškinio senaties terminą. Teismas pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teismas pirmiausia privalo nustatyti, ar atsakovo atstovas tinkamai supažindino pareiškėją su tarptautinėmis sutartimis, nepripažino pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu daug nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjui buvo apribota teisė domėtis teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikęs ieškinio senaties terminą, teismas vertino ginčui aktualų laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Alytaus PN ginčo laikotarpiu neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, muilu, dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis neteikė prašymų arba buvo mokus.

9. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (ginčo laikotarpiu – nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo 38 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 39 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio atitinkamai buvo 19 Eur ir 19,50 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte.

10. Teismas iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio nustatė, kad pareiškėjas visą vertinamąjį laikotarpį savo sąskaitoje turėjo sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu. Ta aplinkybė, jog savo turimas lėšas pareiškėjas naudojo apmokėti skambučiams ir maisto produktams, o ne higienos priemonėms įsigyti, priklauso tik nuo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto ir nesukuria prievolės pataisos įstaigos administracijai aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų teikęs rašytinius prašymus Alytaus PN dėl higienos priemonių išdavimo, o Alytaus PN jo prašymų būtų netenkinę. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti jokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas papildomai nepasisakė apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei ir sveikatai) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai yra pertekliniai, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują teisingą sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; netaikyti senaties termino. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovo atstovas teikė melagingus atsiliepimus į pareiškėjo skundą, kad jis nesikreipė su prašymais į Alytaus PN administraciją dėl higienos reikmenų išdavimo. Atsakovas neišduodavo higienos priemonių, nepaisant to, kad jis įstaigoje dirbo ir gaudavo iš trečiųjų asmenų pinigines lėšas. Jam nebuvo paskirtos higienos priemonės, kaip priklausė pagal teisės aktus, nepaisant nuteistojo mokumo. Įkalinimo įstaiga privalo rūpintus nuteistųjų gerove ir privalo išduoti (tualetinį popierių ir muilą) be jokių prašymų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turėtų būti aktyvus, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Be to, naujausioje praktikoje pataisos įstaigos nuteistajam privalo išduoti higienos priemones, nepaisant to, ar nuteistasis buvo mokus ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-561-520/2020). Teisės aktai nenumato, kad jeigu nuteistasis mokus įkalinimo įstaigoje, jam nėra skiriama kas mėnesį vienkartinė pašalpa ar higienos priemonės. Dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, papildomus nepatogumus, negalėjo laikytis higienos.

11.2. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino dėl svarbių termino praleidimo priežasčių. Kad turi teisę ginčyti ir reikalauti priteisti kompensaciją sužinojo tik tada, kai pamatė per televiziją, kad Lietuvos kalinimo įstaigos pažeidinėja žmogaus teises, teisės aktus. Pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes nėra teisiškai išprusęs, turi vidurinį išsilavinimą, be to, ilgą laiką buvo neveiksnus. Vertinant senaties terminą, taikytinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytos nuostatos.

11.3. Asmuo, kuris laikomas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

12. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui už tai, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukai, skutimosi peiliukai, muilas, tualetinis popierius).

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neišduodant pareiškėjui higienos priemonių nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15.1. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad jo skundo reikalavimui neturėjo būti taikomas senaties terminas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam nebuvo paskirtos higienos priemonės, kaip priklausė pagal teisės aktus, nepaisant nuteistojo mokumo. Įkalinimo įstaiga privalo rūpintus nuteistųjų gerove ir privalo išduoti (tualetinį popierių ir muilą) be jokių prašymų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje pataisos įstaigos nuteistajam privalo išduoti higienos priemones, nepaisant to, ar nuteistasis buvo mokus ar ne (administracinė byla Nr. A-561-520/2020).

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo negalimumo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020 ir kt.).

18. Priešingai nei teigia pareiškėjas, EŽTT taip pat pripažįsta, jog nacionalinėje teisėje nustatyta senatis savaime nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.), nacionalinėje teisėje gali būti nustatytas senaties institutas (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė (išsiuntė paštu) 2020 m. gegužės 4 d., taigi pareiškėjas padavė skundą, pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl dalies minėtu laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

20. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygas, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius pataisos įstaigose laikomų asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika.

21. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą pasibaigus ieškinio senaties terminui dėl dalies skunde išdėstytų reikalavimų ir nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą pareiškėjo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Alytaus PN neveikimo nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., atlyginimo ir atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.

22. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 21 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Aprašo 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Tokios pat nuostatos yra įtvirtintos ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punkte.

23. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad tikrindamas Alytaus PN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis, teismas atlikto išsamų teisinio reguliavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar pareiškėjas teikė rašytinius prašymus pataisos įstaigai aprūpinti jį higienos priemonėmis, ar buvo mokus.

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog EŽTT jurisprudencijoje yra pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nėra suderinamas su pagarba žmogaus orumui. Nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų juos aprūpinti tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. EŽTT, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių yra pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistiems. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje, todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Iš aptartų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis yra nepriimtinas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracijai būtų teikęs prašymą raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, prausimosi muilu, tualetiniu popieriumi ir panašiai. Pareiškėjas neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigą ir prašė jam išduoti dantų pastos, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukų ir kita, nes neturėjo galimybių jų įsigyti ir visą jo akcentuojamą ilgą laikotarpį pareiškėjas negalėjo jomis naudotis.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Alytaus PN administracijai neteikė prašymo raštu dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus. Pareiškėjo skunde nurodytos patirtos neigiamos pasekmės kelia pagrįstų abejonių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad jis ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje už savo lėšas negalėjo įsigyti higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias nurodė skunde.

28. Įvertinusi tai, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3452-968/2020, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-713-556/2021, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-731-556/2021), darytina išvada, kad pagrįstai nebuvo nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu.

29. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020, tačiau šioje byloje nėra analogiška situacija dėl higienos priemonių išdavimo nagrinėjamai bylai.

30. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pataisos įstaigos veiksmų neteisėtumą teismas analizavo CK 6.271 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių Alytaus PN pareigūnų padarytų pažeidimų, pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė, o nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų, pagrįstai nebuvo sprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė