ec008bfc-7352-471f-bb4d-4e1e5b0b3c66 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-466-258/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00709-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                                                    44.5.2.16., 73.2.6.1., 116.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,Sekretorė Eglė Čeponienė, dalyvaujant ieškovo atstovei V.

J.,atsakovo atstovei S. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. G., n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas jo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 152 107,87 Lt dydžio žalos atlyginimÄ . Nurodė, jog 2008-02-20 apie 12.55 val. kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 5 kilometre automobilis VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas neblaivaus A.

G., iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su automobiliu Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. R.. Å io eismo įvykio metu J. R. žuvo. Žuvusiajam J. R. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2009-12-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11, 26 ir 27 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 75 ir 85 punktais, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 - 36 straipsniais bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, žuvusiojo J.

R. našlei Aldonai A. R. buvo išmokėta 141 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Taip pat jai dar paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlės pensija, kurių už laikotarpį nuo 2008-02-20 iki 2011-03-31 (periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus – iki 2011 m. vasario 28 d.) išmokėta 7 362,01 Lt. Kaltu dėl minėto įvykio Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-13 d. nuosprendžiu pripažintas A. G., vairavęs automobilį VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininko A. G. civilinė atsakomybė pagal įstatymÄ buvo apdrausta draudimo bendrovėje „If draudimas“, kuris buvo reorganizuotas į If P&C Insurance AS. Nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbÄ arba iÅ¡ darbo įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o iÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.. nurodo, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį, o 13 str. 1 d. nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę.

IeÅ¡kovas kreipėsi į draudimo bendrovę, praÅ¡ydami atlyginti Fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovas atsisakė jÄ atlyginti. CK 6.280 str. 1 ir 2 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į žalÄ padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1 ir 3 d.), todėl ieÅ¡kovas teigia, jog Alytaus skyrius, iÅ¡mokėjęs socialinio draudimo iÅ¡mokas J.

R. našlei A. A. R., įgyja regreso teisę dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš If P&C Insurance AS. Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovas ir A. G. 2007-03-19 sudarė transporto priemonės VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta pirmiau minėtos transporto priemonės valdytojų atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. 2008-02-20 eismo įvykio metu A.

G., būdamas neblaivus, susidūrė su transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama J. R.. Eismo įvykio metu J. R. žuvo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-11-13 nuosprendžiu pripažino A. G. kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., taip pat nuosprendžiu iš dalies buvo patenkinti civiliniai ieškiniai: iš atsakovo buvo priteista 11 084,66 lito dydžio suma žuvusiojo sūnui S. R. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, po 1 150,93 lito dydžio suma žuvusiojo sutuoktinei A.

A. R., sÅ«nums S. R. ir A. R. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Alytaus rajono apylinkės teismas taip pat priteisė iÅ¡ A. G. 73 849,07 lito dydžio sumÄ A. A. R., 33 849,07 lito dydžio suma S. R. ir 18 849, 07 lito dydžio sumÄ A. R. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Vykdydamas minėtÄ teismo nuosprendį, atsakovas iÅ¡mokėjo Å¡ias draudimo iÅ¡mokas: S. R. – 5 375,66 lito turtinei žalai atlyginti, S. R. – 5 709 litus turtinei žalai atlyginti, A. A. R. – 1 150,93 lito neturtinei žalai atlyginti, S. R.

– 1 150,93 lito neturtinei žalai atlyginti, A. R. – 1 150,93 lito neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad atsakovas dėl 2008-02-20 eismo įvykio iÅ¡mokėjo 14 537,45 lito dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jo manymu, buvo pilnai įvykdyti visi įsipareigojimai pagal Draudimo sutartį bei tinkamai įgyvendinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslai, iÅ¡dėstyti TPVCAPD įstatyme – buvo užtikrinti tiek eismo įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai (atlyginta žala), tiek ir vieÅ¡asis interesas (teisinių santykių stabilumas).Taip pat nurodo, jog CK 6.290 str. 3 d.

įtvirtina, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Å i Civilinio kodekso norma nenustato, kokia apimtimi į žalÄ , taip pat į kokios rÅ«Å¡ies žalÄ yra įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, nenurodo, kokia apimtimi yra įgyvendinama socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė. Atsakovui akivaizdu, jog mokant iÅ¡mokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , prievolės mokėti tokias iÅ¡mokas atsiradimas nėra siejamas su deliktinės atsakomybės dėl asmens sužalojimo ar mirties kilimu žalÄ padariusiam asmeniui.

Tokios kompensacijos yra iÅ¡mokamos įvykus objektyviems veiksmams (tam tikram nelaimingam atsitikimui, įvykiui), todėl dėl asmens sužalojimo ar mirties kaltų asmenų buvimas ar nebuvimas, atsakingo už žalÄ asmens kaltės laipsnis bei civilinės atsakomybės draudimas neįtakoja pačios valstybės prievolės iÅ¡mokėti minėtas draudimo iÅ¡mokas (kompensacijas). Tai leidžia teigti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamos socialinio draudimo iÅ¡mokos negali bÅ«ti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, nes jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu ir iÅ¡reikÅ¡tas pinigais.

Pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas tik neturtinės žalos įvertinimas nėra paremtas tiksliu padarytos žalos įvertinimu, tačiau ir nustatant neturtinės žalos dydį, visais atvejais atsižvelgiama į konkrečias žalos padarymo aplinkybes. Atsakovas mano, jog turtinė žala visiÅ¡kai atlyginta, prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus regreso teisės į atsakingÄ už žalÄ asmens draudikÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjus vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ Å¾uvus apdraustajam.

Atsakovo atsakomybė kildinama iÅ¡ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais - jų Å¡eimos nariams. Nukentėjusiųjų negautoms pajamoms atlyginti yra skirta periodinė iÅ¡moka, mokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (NADPLSDÄ®), kurio 27 str. nustatyta , kad vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus yra 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo mėnesį.

Å ioje byloje bÅ«tina nustatyti, kuri vienkartinės iÅ¡mokos dalis ar visa iÅ¡moka apdraustajam mirus kompensuoja Å¡eimos narių patirtÄ Å¾alÄ ir dėl Å¡ios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį ar jo draudikÄ . Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį.

Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmuo, teigiantis, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti (žr., pvz., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014).

Regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį įgyja draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga ta apimtimi, kuria jos iÅ¡moka buvo skirta turtinei žalai atlyginti (CK 6.290 str. 3d.). Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustajam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiÅ¡kiantį negautomis pajamomis, pripažįstamas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis iÅ¡laikymÄ bÅ«tų gavęs, jei sutuoktinis nebÅ«tų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tenkdavo pergyvenusiam sutuoktiniui.

Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas iÅ¡laikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sÄ lygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad Å¡alys gali įrodinėti ir siųlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis. Kai dėl draudžiamojo įvykio mirÅ¡ta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pvz., .kai mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau Å¡is asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas) bylos Å¡alys gali įrodinėti ir siųlyti teismui taikyti kitokius jo Å¡eimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pvz. gali bÅ«ti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.4d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog žuvusiojo gimimo data 1932-08-01, mirties ir draudiminio įvykio data 2008-02-20.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus apskaičiavimo (1t. b.l.14), ieÅ¡kovas žuvusiojo asmens kompensuojamÄ jį uždarbį skaičiavo 558,33Lt per mėnesį. Be darbo užmokesčio žuvusysis gaudavo ir senatvės pensijÄ , kuri nuo 2008-01-01 buvo 1200,71Lt. Viso žuvusiojo pajamos per mėnesį sudarė 1759,04Lt . Preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iÅ¡ sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramÄ , lygiÄ pusei jo pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d.), kas nagrinėjamu atveju sudaro 879,52Lt.

Teisės doktrinoje nurodoma, kad žuvusiojo sutuoktiniui žalos atlyginimas turėtų būti mokamas iki jo gyvos galvos (žr. Mikelėnas V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Justitia, Vilnius: 2003. p. 395). Iki gyvos galvos turėtų būti suprantama kaip iki tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013). Žuvusysis gyveno Alytaus apskrityje (Alytaus mieste). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2008 m.

Alytaus apskrityje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 65,08 metų, moterų 78,43 metų (CPK 179 str. 3 d.). Mirties dienÄ Å¾uvusysis buvo sulaukęs 75,8 metų, tai rodo, jog žuvusysis yra ne tik pergyvenęs statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, bet dar dirbo dvejuose darbuose , vairavo automobilį. Nustatant individualizuotÄ Å¾uvusiojo asmens tikėtinÄ gyvenimo trukmę, IeÅ¡kovas, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog žuvusysis brolių neturėjo, nepavyko rasti žuvusiojo tėvo A.

R. mirties akto įraÅ¡o, tačiau žuvusiojo senelis J. R. mirė bÅ«damas 104 metų. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus daro iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jei nebÅ«tų įvykęs minėtas įvykis, pasibaigęs apdraustojo mirtimi, žuvusysis, tikėtina galėjo dar dirbti 3 metus ir Å¡iuo laikotarpiu teikti materialinę paramÄ savo sutuoktinei. Tai rodo, jog likusi sutuoktinė per 3 metus t.y. iki 2011-02-20 butų gavusi (12 x 3 x 879,52Lt) 31 662,72Lt materialinę paramÄ .

Žuvusiojo sutuoktinės gimimo data 1941-05-20 Kaip minėta, Alytaus apskrityje moterų vidutinė gyvenimo trukmė 2008 metais buvo 78,43 metai. Atsižvelgiant į tai, kadangi žuvusysis byvo pergyvenęs statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, dirbo, vairavo automobilį, tikėtina, jog žuvusysis bÅ«tų sulaukęs 88,3 metų amžiaus iki 2020-10-30d., t.y. iki paminėtos Alytaus apskrityje statistinės moterų vidutinės gyvenimo trukmės jis galėjo teikti iÅ¡laikymÄ savo sutuoktinei, todėl pastaroji nuo 2011-02-20 iki 2020-10-30 bÅ«tų galėjusi 116 mėn gauti žuvusiojo iÅ¡laikymÄ po 600,36Lt (pusę žuvusiojo pensijos).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vada, jog žuvusiojo sutuoktinė dar galėjo gauti 69 641,76Lt materialinę sutuoktinio paramÄ . Preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis galėjo gauti (31 662,72+69 641,76) 101 304,48Lt, kas atitinka 29 339,81Eur žuvusiojo pajamų dalį, kuriÄ sutuoktinė turėjo gauti esant sutuoktiniui gyvam. Å ioje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vada, jog atsakovas yra atlyginęs žalÄ nurodytų negautų pajamų dalyje.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas,                                                  n u s p r e n d ė :           ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl 44 053,48Eur (152 107,87Lt) žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.           Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui priteisti 29 339,81Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo If P&C Insurance AS.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.           IÅ¡ atsakovo If P&C Insurance AS į valstybės biudžetÄ priteisti 876Eur žyminio mokesčio, 17Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.            Sprendimas per 30dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .                     Teisėja                                                                Rita Kisielienė