ebfd97cc-99a6-4c10-9332-e4b0d1f23812 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-471-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36398-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Vitai GruÅ¡ienei, Astai Šėžienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Å iuolaikinio meno centro atstovei advokatei Reginai Laurinavičienei, atsakovės Lietuvos dailininkų sÄ jungos atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerijos atstovui V.

V. bei trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui E. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iuolaikinio meno centro ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos dailininkų sÄ jungai dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų bei atsakovės Lietuvos dailininkų sÄ jungos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Å iuolaikinio meno centrui dėl nuomos sutarties pripažinimo, tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerija, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, UAB „Baltic Adventure“, VÅ¡Ä® Dailininkų sÄ jungos galerija.

Teismas n u s t a t ė: Ieškinys, atsiliepimai, dublikai, triplikas.

1. IeÅ¡kovas Å iuolaikinio meno centras pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniui atsakovei Lietuvos dailininkų sÄ jungai praÅ¡o IÅ¡keldinti atsakovÄ Lietuvos dailininkų sÄ junga, juridinio asmens kodas 191589837, su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, pažymėtų: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 516,77 kv.m., esančių adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad Å iuolaikinio meno centras valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), turto patikėjimo teise valdo nuo 1988 m. Nepaisant to, kad visÄ pastatÄ patikėjimo teise valdo ieÅ¡kovas, dalį patalpų be teisinio pagrindo faktiÅ¡kai užima Lietuvos dailininkų sÄ junga. Teigia, kad 1988 m. gruodžio 15 d. Dailės muziejaus įsakymu Nr. 811, nuspręsta perduoti pastatÄ Dailės parodų direkcijai. 1988 m. gruodžio 30 d. aktu Dailės muziejus perduoda pastatÄ Dailės parodų direkcijai. 1997 m. sausio 21 d. priimtas KultÅ«ros ministro įsakymas Nr. 31 - Dailės parodų direkcija reorganizuojama į Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrÄ ir Å iaulių miesto dailės galerijÄ .

3. Pažymi, kad pastatas projektuotas ir pastatytas kaip vienas statinys. Tačiau pagal kadastro duomenis yra suformuoti du pastatai: „A“ – NTR įregistruotas ir patikėjimo teise valdomas ieškovo ir „B“ – neįregistruotas NTR ir faktiškai valdomas atsakovo. Pastate „A“, kurį valdo ieškovas, dalį patalpų faktiškai užima ir be teisėto pagrindo valdo atsakovas: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), iš viso 516,77 kv.m..

Dalies Å¡ių patalpų atsakovas net nenaudoja savo veiklai, o be ieÅ¡kovo sutikimo yra valstybės nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ iÅ¡nuomavęs tretiesiems asmenims: restoranui „(duomenys neskelbtini)“. 4. 2019 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos gavo raÅ¡tÄ â€žDėl Å iuolaikinio meno centro patalpų“ Nr. S2-1936, kuriame KultÅ«ros ministerija praÅ¡o inicijuoti neteisėtai naudojamų patalpų perėmimÄ iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas vykdydamas KultÅ«ros ministerijos pavedimÄ 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu „Dėl Å iuolaikinio meno centro patalpų“ Nr. S-93 pasikreipė į atsakovÄ su praÅ¡ymu iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

įskaitytinai atlaisvinti atsakovo neteisėtai naudojamas patalpas ir geranoriÅ¡kai leido suplanuotÄ renginių programÄ galerijoje vykdyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakyme į ieÅ¡kovo 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tÄ Nr. S-93, atsakovas nurodo, kad valdymo teisėtumÄ pagrindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 134. IeÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarime Nr. 134 „Dėl visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos“ numatyta, kad „nurodytų Å¡io nutarimo priede visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų nuomojami (naudojami) ar esantys jų balanse negyvenamieji pastatai bei patalpos, priklausantys valstybei nuosavybės teise, suteikiami Å¡ioms sÄ jungoms neatlygintinai naudotis jų veiklos laikui, jeigu įstatymų nebus nustatyta kita Å¡io turto naudojimo tvarka“.

Nutarimo priede nurodytas atsakovas. Tačiau 1994 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 134 dalinio pakeitimo“, buvo numatyta, kad „Miestų (rajonų) valdybos turi iki 1994 m. liepos 1 d. sudaryti su Å¡iomis sÄ jungomis nurodytųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartis, galiojančias, iki Visuomeninių kÅ«rybinių profesinių organizacijų įstatymo bus nustatyta kita Å¡io turto naudojimo tvarka“. Atsakovas dėl neteisėtai naudojamų patalpų nėra sudaręs panaudos sutarties.

O taip pat, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 15 d. Nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarimÄ Nr. 134 „Dėl visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos“ netekusiu galios.

5. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas reglamentuoja valstybė turto naudojimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas iki Å¡iol nepagrįstai ieÅ¡kovo praÅ¡ymu neatlaisvina neteisėtai naudojamų patalpų ir kitaip pažeidžia ieÅ¡kovo interesus: ieÅ¡kovas nesutinka su restorano veiklÄ vykdančiu nuomininku patalpose, kadangi tokia veikla kelia padidintÄ pavojų (gaisro, vandentiekio avarijos ir kt.), ieÅ¡kovui prieÅ¡ingai nei atsakovui neteisėtai naudojamos patalpos reikalingos, jo paties veiklai, patalpų trÅ«kumas neleidžia ieÅ¡kovui plėsti leidybinės, parodų organizavimo ir kitos ieÅ¡kovui privalomos veiklos, taip pat pagerinti ir ieÅ¡kovo darbuotojų sÄ lygas, kurie iki Å¡iol turi labai nedaug minimalius darbo vietos standartus atitinkančių administracijos patalpų.

Atsakovas neteisėtai naudodamas patalpas pažeidžia ne tik anksčiau iÅ¡vardintus ieÅ¡kovo teisėtus interesus, tačiau ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

6. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga (toliau ir LDS) su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad LDS yra sÄ Å¾iningas ginčo patalpų valdytojas ir naudotojas. IeÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui yra gerai žinoma, kad LDS (duomenys neskelbtini) patalpas valdo teisėtai, 1969 m. lapkričio 24 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Å i nuomos sutartis sudaryta, nes LDS (tuo metu veikė kaip Lietuvos TSR dailininkų fondas) skyrė 300 000 rublių ginčo patalpų pastato statyboms, tačiau vėliau už tai nieko negavo, o pinigų neatgavo.

7. Teigia, kad Lietuvos tarybų socialistinės respublikos ministrų taryba, kuri buvo aukščiausiasis okupacinės TSR valdžios vykdomasis ir tvarkomasis valstybinės valdžios organas, veikęs Lietuvos teritorijoje 1946 m. kovo 25 d. – 1990 m. kovo 17 d., 1967 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.514-p įpareigojo LTSR KultÅ«ros ministerijÄ perimti iÅ¡ LTSR dailės fondo statomÄ parodų paviljonÄ ir, užbaigus parodų paviljono statybÄ , LTSR dailės fondui ilgalaikės nuomos pagrindais skirti patalpas, 300 000 rublių įnaÅ¡Ä Ä¯ Å¡ių patalpų pastato statybÄ Ä¯skaitant į nuomos mokestį.

8. Nurodo, kad Parodų paviljono statyba 1967 m. birželio 1 d. aktu LTSR ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.514-p pagrindu buvo perduota KultÅ«ros ministerijai. Taigi, KultÅ«ros ministerija tapo generaliniu parodų paviljono statybos užsakovu. Šį aktÄ pasirašė LTSR dailės fondo ir KultÅ«ros ministerijos atstovai. Lietuvos TSR dailės fondas ir KultÅ«ros ministerija 1967 m. birželio 1 d. susitarė, kad Lietuvos TSR dailės fondas dalinai finansuos pastato statybas (įnaÅ¡as 300 000 rublių), o už tai, baigus statybas, Lietuvos TSR dailės fondui KultÅ«ros ministerija įsipareigojo perduoti dalį Parodų paviljono patalpų. Parodų paviljono patalpų nuomos sutartis sudaryta 1969 m. lapkričio 24 d. Sutartyje numatyta, kad Lietuvos TSR dailės fondo įnaÅ¡as (300 000 rublių) yra įskaitomas nuomos mokesčiu (įskaitoma 1803,70 rublių per 1 metus).

9. Pagal nuomos sutarties nuostatas, nuomos mokesčio dydis yra 1 proc. patalpų vertės. Parodų paviljono vertė, nurodyta sutartyje – 1 236 264 rublių, o nuomojamų patalpų plotas – 958,02 m2. Taigi, LDS investavo į patalpas 300 000 rublių, todėl, pagal sutarties sÄ lygas, LDS sumokėtas 300 000 rublių įnaÅ¡as įskaitomas į nuomos mokestį iki 2135 metų, t.y. per beveik 166 metus: 300 000 rublių / 1803,70 rublių = 166 metai (1803,70 rublių x 166 metai = 299414,2 rublių). Å iuo metu nuo nuomos sutarties sudarymo yra praėję jau 50 metų, todėl bendra Å¡iuo metu įskaityta nuomos mokesčio suma iÅ¡ 300 000 rublių sudaro jau 90185 rublių (50 x 1803,70).

10. Atsakovo teigimu, apie nuomos sutarties egzistavimÄ visada žinojo tiek ieÅ¡kovas (anksčiau buvo Lietuvos dailės parodų direkcija), tiek Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija: Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡te Nr.32-01-361 teigiama, kad: „Dailininkų sÄ junga nuomoja iÅ¡ Å iuolaikinio meno centro 958 m2 patalpas, kurios yra ministerijos turtinio reguliavimo sferoje, labai palankiomis sÄ lygomis“; 1998 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos raÅ¡te Nr. 91-08-154 (6 priedas) raÅ¡oma, kad:

„vykdant šį potvarkį 1969 m. lapkričio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta patalpų nuomos sutartis, kurioje patalpų nuoma sudaro 1 procentÄ patalpų vertės mokesčio per metus, už dalinį dalyvavimÄ statyboje, iÅ¡laidoms padengti.“; ieÅ¡kovas (tuo metu – Lietuvos dailės parodų direkcija) 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tu Nr.78 siųstame sutarties projekte nurodė, kad „direkcija pripažįsta Fondo dalinio dalyvavimo indėlio likutį, statant pastatÄ (duomenys neskelbtini)“; ieÅ¡kovas 1991 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr.79 kalba apie nuomos sutartį, norėjo jÄ pakeisti, bet Å¡alims nepavyko susitarti.

11. LDS, vykdydama nuomos sutartį, sÄ Å¾iningai moka ir mokesčius už komunalines paslaugas, įskaitant ir mokesčius už Å¡ildymÄ pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarimu Nr.134 Vyriausybė buvo nutarusi LDS nuomojamas patalpas suteikti LDS neatlygintinai naudotis LDS veiklos laikui. Nors Å¡is nutarimas 2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintas netekusiu galios, tačiau 1969 m. lapkričio 29 d. ginčo patalpų nuomos sutartis galioja iki Å¡iol.

12. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerija atsiliepimu palaiko ieÅ¡kinį. Nurodo, kad ginčo patalpas, patikėjimo teise valdomas ieÅ¡kovo Å iuolaikinio meno centro, iÅ¡ kurių praÅ¡oma iÅ¡keldinti, Å¡iuo metu atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga valdo be teisinio pagrindo, už jas daugelį metų nemoka jokio mokesčio, todėl dėl minėtų patalpų Å¡alių nesieja jokie sutartiniai santykiai.

13. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija atsiliepimu palaiko ieÅ¡kinį. Nurodo, kad pastato – parodų rÅ«mų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkas yra valstybė, o Å¡ių patalpų patikėtinis yra Å iuolaikinio meno centras. Teigia, kad atsižvelgiant į valstybės turto valdymo teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra sudarytos nuomos sutarties dėl ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomo turto, ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo leisti atsakovui pasilikti ir toliau naudotis patalpomis.

14. Atkreipia dėmesį, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 1969 m. dėl 958,02 kv. m. patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), kurį buvo ketinama tik pastatyti ir kurio bendras plotas turėjo bÅ«ti 6 572,96 kv. m. Tačiau pastatas baigtas statyti tik 1988 m. ir jo plotas yra 5 965,44 kv. m., t. y. baigus pastato statybÄ pastato plotas sumažėjo 608 kv. m. Mano, kad atsakovo atsiliepime pateiktas nuomos skaičiavimas pagal iÅ¡sinuomotÄ plotÄ , kurio 1969 m. dar nebuvo, yra abejotinas. Finansų ministerija taip pat mano, kad baigus pastato statybÄ turėjo bÅ«ti pakeista ir nuomos sutartis, kadangi pastato faktinis plotas neatitiko nuomos sutartyje nurodyto ploto, taip pat nuomos sutartyje nėra pateikta duomenų (nėra nurodyti patalpų indeksai), kokios patalpos tiksliai turėjo bÅ«ti perduotos Lietuvos TSR dailininkų fondui.

15. Nurodo, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro skelbiamÄ informacijÄ Lietuvos dailininkų sÄ junga buvo įkurta tik po nepriklausomybės atkÅ«rimo, t. y. po 1990 m. kovo 11 d. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui kylÄ abejonių ar Lietuvos TSR dailininkų fondas ir Lietuvos dailininkų sÄ junga yra tas pats juridinis asmuo, taip pat ar Lietuvos dailininkų sÄ junga yra Lietuvos TSR dailininkų fondo teisių perėmėja. Mano, kad nuomos sutarties Å¡alimi negali bÅ«ti atsakovas.

16. IeÅ¡kovas dublike palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodo, kad 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį sudarė Lietuvos TSR dailės fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus. Nuo sutarties sudarymo vyko net keli sutarties Å¡alių – juridinių asmenų reorganizavimai, ko pasekoje ir atsakovo neteisėtai užimamų patalpų perdavimai kitiems juridiniams asmenims: 1988 m. gruodžio 8 d. Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijos įsakymu Nr. 553 panaikintas Lietuvos TSR dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mų skyrius ir įsteigta Lietuvos TSR dailės parodų direkcija (naujas juridinis asmuo), remiantis Å¡iuo įsakymu Lietuvos TSR dailes muziejus buvo įpareigojęs perduoti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai patalpas, ekspozicinę įrangÄ , inventorių, transportÄ , ir kitÄ turtÄ , kuris iki reorganizavimo priklausė Lietuvos TSR dailės muziejaus skyriaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mams.

Teigia, kad šis nutarimas yra vienas iš ieškovo patikėjimo teisės į patalpas įregistravimo pagrindų registrų centre. 1988 m. gruodžio 15 d. Lietuvos TSR dailės muziejaus įsakymu Nr. 811, paskirta komisija patalpų perdavimui Dailės parodų direkcijai, 1988 m. gruodžio 30 d. aktu Dailės muziejus perduoda patalpas Dailės parodų direkcijai. Pažymi, kad nei viename iš įsakymų, nei akte, nėra naujai įsteigtam juridiniam asmeniui - Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai perduodamos teisės ir pareigos pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį.

Nurodo, kad 1997 m. sausio 21 d. KultÅ«ros ministro įsakymu Nr. 31 Dailės parodų direkcija reorganizuojama į atskiras institucijas: Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrÄ ir Å iaulių miesto dailės galerijÄ . Å iuo atveju teisės ir pareigos pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį, taip pat nebuvo perduotos naujai įsteigtam juridiniam asmeniui - Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrui, nes Dailės parodų direkcija tokių teisių niekada neturėjo. Mano, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad Lietuvos dailininkų sÄ junga perėmė teises ir pareigas iÅ¡ Lietuvos TSR dailės fondo pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį.

Mano, kad nuo 1988 m. gruodžio 8 d. Steigėjo įsakymo Nr. 553 priėmimo, 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartis neteko galios.

17. Teigia, kad 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartyje taip pat yra esminių trūkumų: nėra tiksliai nurodytas nuomos objektas, nesutampa šiuo metu atsakovo užimamų ir 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartimi perduotų patalpų plotas, nuomos sutartimi perduodami 958,02 kv.m., o šiuo metu atsakovo užimamos patalpos siekia 516,77 kv.m. 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartis niekada nebuvo įregistruota nekilnojamo turto registre, todėl galimai atsakovo pateikta nuomos sutartis, buvo sudaryta ne dėl ieškovo patikėjimo teise valdomų patalpų, o dėl iki šiol neįregistruoto registrų centre, tačiau pagal kadastro duomenis suformuoto pastato “B”, kuris faktiškai yra valdomas atsakovo.

18. Trečiasis asmuo KultÅ«ros ministerija dubliku palaiko ieÅ¡kinį. Nurodo, kad kaip matyti iÅ¡ nuomos sutarties turinio, atsakovei buvo iÅ¡nuomotas valstybinis turtas (vieÅ¡oji nuosavybė). Valstybės (savivaldybių) nuosavybė turi bÅ«ti tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymÄ , valstybės turtu gali bÅ«ti disponuojama jį perduodant patikėjimo teise, panaudai, iÅ¡nuomojant ne ilgesniam nei 10 metų terminui, perduodant kitų subjektų nuosavybėn, parduodant vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, investuojant, nereikalingÄ arba netinkamÄ (negalimÄ ) naudoti valstybės ir savivaldybių turtÄ panaudojant ar nuraÅ¡ant.

Kiti sandoriai dėl valstybės turto negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tai reiÅ¡kia, kad ilgalaikė nuoma negali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡ajai nuosavybei, nes tokia galimybė nėra numatyta nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei Civiliniame kodekse ar kituose disponavimÄ valstybės ir savivaldybių turtu reglamentuojančiuose teisės aktuose.

19. Tripliku Lietuvos dailininkų sÄ junga su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kinio dalyko atžvilgiu, todėl LDS praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo materialinės teisės reikalavimų Å¡ioje byloje atžvilgiu. 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustatė bendrÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas perėmė visas 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties nuomotojo teises ir pareigas iÅ¡ Lietuvos TSR dailės muziejaus ir Lietuvos dailės parodų direkcijos pagal 1988 m. gruodžio 30 d. patalpų perdavimo aktÄ , net dabartinė 1988 m. buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini) patalpose, todėl jis negalėjo nežinoti apie jos patikėjimo teise valdomose patalpose esantį nuomininkÄ â€“ LDS, juo labiau, kad ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡o LDS sÄ skaitas už komunalines paslaugas (patalpų Å¡ildymÄ , elektrÄ ), o LDS jas sÄ Å¾iningai sumoka, skolų neturi.

Apie nuomos sutartį nuo 1969 m. lapkričio 27 d. žinojo ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, kuriai ieÅ¡kovas pagal Å iuolaikinio meno centro nuostatų 15 p. yra pavaldus. Nuomos sutartis 1969 m. lapkričio 27 d. patvirtinta ir KultÅ«ros ministro paraÅ¡u bei ministerijos spaudu. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡te Nr.32-01-361 teigiama, kad: „Dailininkų sÄ junga nuomoja iÅ¡ Å iuolaikinio meno centro 958 m2 patalpas, kurios yra ministerijos turtinio reguliavimo sferoje, labai palankiomis sÄ lygomis“.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1998 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Nr.91-08-154 ministerija patvirtina, kad 1967 m. Ministrų Taryba savo potvarkyje Nr.514-R nenumatė perduoti (duomenys neskelbtini) patalpas Dailės fondui, o įpareigojo KultÅ«ros ministerijÄ , pabaigus Parodų rÅ«mų statybos darbus, suteikti TSRS Dailės fondui patalpas ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du įdėtas 300 tÅ«kst. rublių lėšas statybos darbams, kad, vykdant šį potvarkį, 1969 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje patalpų nuoma sudaro 1 procentÄ patalpų vertės mokesčio per metus, už dalinį dalyvavimÄ statyboje, iÅ¡laidoms padengti.

IeÅ¡kovas (tuo metu – Lietuvos dailės parodų direkcija) 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tu Nr.78 siųstame sutarties projekte nurodė, kad „direkcija pripažįsta Fondo dalinio dalyvavimo indėlio likutį, statant pastatÄ (duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovas 1991 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr.79 kalba apie nuomos sutartį ir siekia jÄ pakeisti, bet Å¡alims nepavyko susitarti, todėl sutartis liko galioti, kokia buvo sudaryta dar 1969 m. lapkričio 24 d.

20. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ daugiau kaip 30 metų. IeÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 1988 m. gruodžio 30 d. – nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovė perėmė patalpas iÅ¡ Lietuvos TSR dailės muziejaus pagal 1988 m. gruodžio 30 d. aktÄ , o baigėsi 1991 m. gruodžio 30 d. Teigia, kad Lietuvos TSR dailės muziejaus teises ir pareigas, sietinas su nuomos sutartimi, perėmė ieÅ¡kovas. Å iÄ aplinkybę įrodo 1989 m. gegužės 2 d. sutartis, sudaryta dėl ginčo patalpų komunalinių mokesčių; sutartimi aiÅ¡kiai numatyta, kad komunalinės paslaugos mokamos už nuomojamas patalpas; sutartį pasirašė Lietuvos TSR dailės parodų direkcijos direktorius A.

K. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡tas Nr.32-04-361, kuriuo pripažįstama, kad „Lietuvos dailininkų sÄ junga nuomoja iÅ¡ Å iuolaikinio meno centro 958 m2 patalpas“. Lietuvos dailės parodų direkcijos 1990 m. spalio 30 d. ir 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tai Nr.341 ir Nr.78, kuriais ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai pripažįsta ginčo 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties galiojimÄ . Å alių elgesys (ieÅ¡kovas teikia sÄ skaitas LDS už ginčo patalpų komunalines paslaugas, o LDS jas moka bei abi Å¡alys jas traukia į apskaitÄ ).

Nuomos sutartis, kurios pagrindu LDS valdo ir naudoja ginčo patalpas, galioja ir yra vykdoma, ji nebuvo nutraukta, ginčijama ar pripažinta negaliojančia.

21. Nurodo, kad Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.164 patvirtino Lietuvos dailininkų sÄ jungos įstatus. Å ių įstatų 2 p. nustatyta, kad „LDS tęsia 1935 m. įkurtos Lietuvos dailininkų sÄ jungos (1940 m. pertvarkytos į Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungÄ ) pradėtÄ kÅ«rybinę ir visuomeninę veiklÄ â€œ. Lietuvos TSR dailės fondÄ , kuris sudarė nuomos sutartį iÅ¡ nuomininko pusės, 1945 m. sausio 29 d. Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos nutarimo Nr.35 pagrindu įsteigė LDS, o 1990 m. rugsėjo 6 d.

LDS valdybos prezidiumo protokolo Nr.12 pagrindu patvirtinus naujÄ Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo įstatų redakcijÄ Lietuvos TSR dailininkų fondas tapo Lietuvos dailininkų sÄ jungos sudėtine struktÅ«rine dalimi, fondas buvo prijungtas prie LDS. LDS įstatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.164, 43 p. nurodoma, kad LDS turi sÄ jungos fondÄ , kurio uždavinys – visokeriopai tenkinti dailininkų kÅ«rybinius ir socialinius poreikius. Teisingumo ministro 1993 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr.57-VO patvirtinto Lietuvos dailininkų sÄ jungos statuto 2 d. nurodoma, kad LDS turi savo fondÄ (jis yra LDS struktÅ«rinis padalinys ir tvarko Å«kinę finansinę veiklÄ ), kurio tikslas kaupti lėšas kÅ«rybinei ir socialinei LDS veiklai. LDS fondo įstatų I skyriaus (Bendrosios dalies) 1 p. numatoma, kad LDS fondas – sudėtinė Lietuvos dailininkų sÄ jungos dalis, kaip kÅ«rybinė, gamybinė, finansinė ir ekonominė Lietuvos dailininkų sÄ jungos bazė. Taigi Lietuvos dailininkų sÄ junga perėmė visas teises ir pareigas pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp Lietuvos TSR dailės fondo ir Lietuvos TSR dailės muziejaus, Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas niekada neginčijo, iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas už komunalines paslaugas, LDS pagal Å¡ias sÄ skaitas sÄ Å¾iningai mokėjo ir moka iki Å¡iol.

22. Teigia, kad 1969 m. nuomos sutarties registracija neturi teisinės reikšmės, nes juridiniai faktai VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre registruojami tik nuo 2001 m. liepos 1 d. Sandoriams, jų sudarymui, galiojimui taikomi jų sudarymo metu ir vietos galiojantys teisės aktai (1964 m. liepos 7 d. priimtas ir Lietuvoje nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai, įskaitant ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimus). Nuomos sutartyje nurodyta, kokios ginčo patalpos yra nuomojamos, tarp jų ir pirmame pastato aukšte esančios šios 522,77 m2 ploto patalpos: parodų salė – 245,26 m2; parduotuvė – 120 m2;

ūkinės (pagalbinės) patalpos - 157,51 m2. Bendras nuomos sutartimi nuomojamų patalpų plotas (įskaitant patalpas trečiame pastato aukšte), pagal nuomos sutartį, buvo 958,02 m2, iš jų LDS šiuo metu valdo tik 493,71 m2 ploto patalpas pirmajame aukšte. Po nuomos sutarties sudarymo ginčo patalpų plotas faktiškai kito. Šiuo metu ginčo patalpas galima identifikuotis patalpų plane pažymėtais indeksais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

PatalpÄ , kuriÄ mini ieÅ¡kovas, kuri pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) LDS prarado dėl neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų: ieÅ¡kovas 2019 metų lapkričio mėnesį Å¡iÄ patalpÄ savavaliÅ¡kai užėmė; nepaisant to, ieÅ¡kovas jos atžvilgiu ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir toliau palaiko, jÄ nurodo ir dublike, kaip valdomÄ atsakovo. Å ios aplinkybės rodo, kad nuomos sutartis sudaryta tikrai ginčo patalpų atžvilgiu, o ieÅ¡kovas tik klaidina teismÄ , siekdamas iÅ¡vengti nuomos sutarties atsakovui suteikiamų teisių įgyvendinimo.

Nurodo, kad ieškovas dublike nepagrįstai vadovaujasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kuris buvo priimtas tik 1998 metais, t.y. negalėjo ir negali būti taikomas nuomos sutarčiai, sudarytai dar 1969 m.

23. Teigia, kad ieÅ¡kovas dublike nurodo tikrovės neatitinkantį faktÄ , neva LDS ginčo patalpų atžvilgiu „niekada neatliko einamojo remonto“. LDS ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. liepos 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr.20000714/1, kurios pagrindu rangovas LDS nuomojamose ginčo patalpose atliko elektros sistemos, sienų, grindų, lubų, vandentiekio, kanalizacijos remonto, langų ir durų keitimo bei kitus darbus už 65 457,93 litų kainÄ . Ginčo patalpos ir Å¡iuo metu yra prižiÅ«rimos ir geros bÅ«klės, todėl LDS dėl to negauna jokių pretenzijų, su Å¡iomis aplinkybėmis jai nėra pareikÅ¡ti jokie reikalavimai.

24. Nurodo, kad iÅ¡keldinus LDS iÅ¡ ginčo patalpų, LDS patirtų didelių nuostolių. Objekto, kuriame yra ginčo patalpos, statyba kainavo 1 236 264 rublių. LDS statybas finansavo 300 000 rublių, t.y. 24,27 proc. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, pastato, kuriame yra ginčo patalpos, vidutinė rinkos vertė Å¡iuo metu – 3 754 634 Eur, statybos vertė – 4 102 757 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad LDS dalis pastato statybose sudarė 24,27 proc., nutraukus nuomos sutartį, iÅ¡keldinus LDS iÅ¡ ginčo patalpų, LDS įgytų teisę reikalauti kompensuoti dalį įnaÅ¡o į pastato, kuriame yra ginčo patalpos, sukÅ«rimÄ (jos ekvivalento eurais; 300 000 rublių ekvivalentas Å¡iuo metu sudarytų apie 2 073 108,01 Eur).

Lietuvos dailės parodų direkcijos (dabar – Å iuolaikinio meno centras) 1991 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr.79 pateikto sutarties projekto 2 p. nurodoma, kad „direkcija pripažįsta Fondo dalinio dalyvavimo indėlio likutį, statant pastatÄ (duomenys neskelbtini)“, o 3 p. nurodoma, kad „direkcija pasiryžusi grÄ Å¾inti statybos skolÄ 1990 m. gruodžio 31 d. piniginio likučio apimtyje“. Å alių atstovų delegacijų susitikimo, įvykusio 2019 m. liepos 9 d. KultÅ«ros ministerijos patalpose, metu, KultÅ«ros ministerija taip pat pripažino minimÄ 300 000 rublių įnaÅ¡Ä Ä¯ pastato, kuriame yra ginčo patalpos, sukÅ«rimÄ .

Priešieškinis, atsiliepimai.

25. Atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iÅ¡ 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties, kuriÄ sudarė LTSR dailės fondas ir valstybės vardu Lietuvos TSR dailės muziejus, kurio teises ir pareigas perėmė Å iuolaikinio meno centras (juridinio asmens kodas: 291424950).

26. Nurodo, kad atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ jungÄ Ä¯steigta 1935 m. gegužės 24 d. ir tęsia savo veiklÄ iki Å¡iol. Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos 1945 m. sausio 29 d. nutarimo Nr.35 pagrindu atsakovė įsteigė LTSR dailės fondÄ , kuris 1967 metais pradėjo parodų paviljono (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) statybas. LTSR Ministrų taryba 1967 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.514-p įpareigojo LTSR KultÅ«ros ministerijÄ perimti iÅ¡ LTSR dailės fondo statomÄ pastatÄ ir, užbaigus statybÄ , o LTSR dailės fondui ilgalaikės nuomos pagrindais skirti patalpas, 300 000 rublių įnaÅ¡Ä Ä¯ Å¡ių patalpų statybÄ Ä¯skaitant į nuomos mokestį.

Ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.514-p ir 1967 m. birželio 1 d. akto pagrindu pastato statyba perduota KultÅ«ros ministerijai. LTSR dailės fondas ir KultÅ«ros ministerija 1967 m. birželio 1 d. susitarė, kad LTSR dailės fondo 300 000 rublių įnaÅ¡as į pastato statybas bus kompensuotas LTSR dailės fondui nuomos pagrindu perdavus dalį pastato patalpų. LTSR dailės fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus 1969 m. lapkričio 24 d. sudarė nuomos sutartį, kuria susitarta, kad „nuomos mokestis per metus sudaro 1 proc. užimamų patalpų vertės, kuri lygi [...] 1803,70 rub. ir įskaitomas dalinio dalyvavimo sumos mokėjimo sÄ skaita 300.000 rub.“, t.y. 300 000 rublių įnaÅ¡as įskaitomas į nuomos mokestį po 1803,70 rublius per 1 metus.

27. Nuo nuomos sutarties sudarymo nuomos sutartimi perduotomis patalpomis visÄ laikÄ naudojosi atsakovė. Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerija 1988 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr.553 nurodė nuo 1988 m. gruodžio 8 d. Vilniaus dailės parodų rÅ«mų materialinės bazės pagrindu įsteigti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijÄ , pavaldžiÄ Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijai ir įpareigoti Lietuvos TSR dailės muziejų iki 1989 m. sausio 1 d. perduoti, o Lietuvos TSR dailės parodų direkcijÄ perimti patalpas, ekspozicinę įrangÄ , inventorių, transportÄ ir kt., kas iki reorganizavimo priklausė Dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mams bei 1988 m. gruodžio 8 d. panaikinti Lietuvos TSR dailės muziejaus skyrių – Vilniaus dailės parodų rÅ«mus“.

Taigi, įvyko Lietuvos TSR dailės muziejaus reorganizacija, kurios pagrindu įsteigta Lietuvos TSR dailės parodų direkcija, perėmusi pastatÄ ir iÅ¡ nuomos sutarties Lietuvos TSR dailės muziejui kilusias teises bei pareigas. Atsakovės valdybos plenumo 1989 m. vasario 10 d. nutarimu Lietuvos TSR dailininkų sÄ junga ir LTSR dailės fondas buvo sujungti į vienÄ organizacijÄ ir panaikinta LTSR dailės fondo valdyba, jos funkcijas perduodant atsakovės valdybos prezidiumui. Atsakovės valdybos pirmininko 1989 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr.I-29 LTSR dailės fondas pradėtas vadinti Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondu, o Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.164 patvirtino atsakovės įstatus, kurių 2 p. konstatuota, kad atsakovė tęsia 1935 m. įkurtos Lietuvos dailininkų sÄ jungos (1940 m. pertvarkytos į Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungÄ ) veiklÄ . Ä®statų 43 p. nurodoma, kad atsakovė turi SÄ jungos fondÄ .

28. LDS valdybos prezidiumo 1990 m. rugsėjo 6 d. posėdyje protokolu Nr.12 patvirtinti atsakovės fondo įstatai, kurių 1 p. nurodoma, kad fondas yra atsakovės dalis - kÅ«rybinė, gamybinė, finansinė ir ekonominė bazė. Ä®statų 7 p. nurodyta, kad Å¡io fondo ir jo įmonių valdomas turtas yra atsakovės. Teisingumo ministras 1993 m. kovo 25 d. įsakymu Nr.57-VO patvirtino atsakovės statutÄ , kurio 2 d. nurodoma, kad atsakovė turi savo fondÄ , kuris yra jos struktÅ«rinis padalinys, tvarkantis Å«kinę finansinę veiklÄ .

Atsakovės valdybos prezidiumo 1994 m. lapkričio 16 d. posėdyje protokolu Nr.10 patvirtinti nauji atsakovės fondo įstatai, kurie (1.1 p.) konstatuoja, kad fondas yra struktūrinis atsakovės padalinys, o jo veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini) (1.4 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. vasario 25 d. nutarimu Nr.134 nutarė atsakovės ginčo nuomojamas patalpas suteikti naudotis atsakovei neatlygintinai. Vėliau, 2001 m. gegužės 15 d. šis nutarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės panaikintas, todėl ginčo patalpų valdymo ir naudojimo teisniu pagrindu liko tik nuomos sutartis.

IeÅ¡kovė 1990 m. spalio 30 d. raÅ¡tu Nr.341, 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tu Nr.78 ir 1991 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr.79 iÅ¡reiÅ¡kė iniciatyvÄ pakeisti nuomos sutartį, tačiau Å¡alims nepavyko susitarti, todėl nuomos sutartis liko nepakeista.

29. KultÅ«ros ministro 1997 m. sausio 21 d. įsakymo Nr.31 ir 1997 m. vasario 21 d. įsakymo Nr.89 pagrindu Lietuvos dailės parodų direkcija reorganizuota į Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrÄ , kuris 1997 m. kovo 19 d. paraiÅ¡ka Nr.26 kreipėsi į Lietuvos kultÅ«ros ministerijÄ dėl Lietuvos dailės parodų direkcijos „perregistravimo“ į Å iuolaikinio meno centrÄ . Atsakovės manymu, KultÅ«ros ministerija ne kartÄ aiÅ¡kiai pripažino, kad nuomos sutartis yra galiojantis ir vykdomas dokumentas.

Å iÄ aplinkybę įrodo KultÅ«ros ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡tas Nr.32-01-361, kuriame teigiama, kad atsakovė nuomoja ieÅ¡kovo 958 m2 ploto patalpas, kurios yra ministerijos turtinio reguliavimo sferoje. KultÅ«ros ministerijos 1998 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Nr.91-08-154 patvirtinta, kad Ministrų Taryba 1967 m. potvarkyje Nr.514-R įpareigojo KultÅ«ros ministerijÄ , pabaigus Parodų rÅ«mų statybos darbus, suteikti TSRS Dailės fondui patalpas ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du 300 000 rublių įnaÅ¡Ä statybos darbams.

Ministerija pripažino, kad, vykdant šį potvarkį, 1969 m. lapkričio 24 d. sudaryta nuomos sutartis, kurioje nuompinigių dydis per metus yra 1 procento patalpų vertės, kuris įskaitomas į dalinio dalyvavimo statybose iÅ¡laidų kompensavimÄ , o pats ieÅ¡kovas 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tu siųstame sutarties projekte nurodė, kad direkcija pripažįsta Fondo dalinio dalyvavimo indėlio likutį, statant pastatÄ (duomenys neskelbtini) bei 1991 m. kovo 12 d. raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė iniciatyvÄ nuomos sutartį tik pakeisti, bet nenutraukti ar pan.

30. Atsakovė, vykdydama nuomos sutartį, moka mokesčius už komunalines paslaugas visų ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų pagrindu, prižiÅ«ri patalpas. Patalpų komunalinių mokesčių mokėjimo sutartis sudaryta 1989 m. gegužės 2 d. joje pripažįstama, kad komunalinės paslaugos mokamos už nuomojamas patalpas; sutartį pasirašė Lietuvos TSR dailės parodų direkcija. IeÅ¡kovas perėmė visas teises ir pareigas, kildinamas iÅ¡ nuomos sutarties, kurias turėjo Lietuvos TSR dailės muziejaus ir Lietuvos dailės parodų direkcija (1988 m. gruodžio 30 d. perdavimo aktas); net dabar jo buveinė registruota ginčo patalpų pastate.

Pagal nuomos sutarties sÄ lygas, nuomos mokesčio dydis yra 1 proc. patalpų vertės. Parodų paviljono vertė, nurodyta sutartyje – 1 236 264 rublių, o patalpų plotas – 958,02 m2. Atsakovė investavo į patalpų statybÄ 300 000 rublių, todėl, pagal nuomos sutartines sÄ lygas, sumokėtas 300 000 rublių įnaÅ¡as įskaitomas į nuomos mokestį iki 2135 metų.

31. IeÅ¡kovas Å iuolaikinio meno centras atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Teigia, jog keičiantis valstybės santvarkoms, nepriklausomai valstybei priimant naujus valstybės turto valdymo įstatymus, ieÅ¡kovas, tvarkydamas veiklos dokumentus, ne kartÄ inicijavo derybas dėl ginčo patalpų, t.y pastate „A“, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atsakovo užimamų patalpų (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 516,77 kv.m.

Pažymi, kad nuo nuomos sutarties sudarymo vyko net keli sutarties Å¡alių – juridinių asmenų likvidavimai, reorganizavimai, ko pasekoje ir atsakovo neteisėtai užimamų patalpų perdavimai kitiems juridiniams asmenims. Nurodo, kad 1988 m. gruodžio 8 d. Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijos įsakymu Nr. 553 panaikintas Lietuvos TSR dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mų skyrius ir įsteigtas naujas juridinis asmuo Lietuvos TSR dailės parodų direkcija, remiantis Å¡iuo įsakymu Lietuvos TSR dailes muziejus buvo įpareigojęs perduoti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai tik turtÄ , kuris iki juridinio asmens likvidavimo (panaikinimo) priklausė Lietuvos TSR dailės muziejaus skyriaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mams.

Šis nutarimas yra vienas iš ieškovo patikėjimo teisės į patalpas įregistravimo pagrindų registrų centre.

32. Nurodo, kad po Lietuvos TSR dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rūmų skyriaus likvidavimo, teisių ir pareigų neperėmė joks kitas juridinis asmuo, o Lietuvos TSR dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rūmų skyriaus turtas – patalpos, buvo gražintos valstybei. Kultūros ministerijos pavedimu, 1988 m. gruodžio 15 d. Lietuvos TSR dailės muziejaus įsakymu Nr. 811, paskirta komisija patalpų perdavimui Dailės parodų direkcijai, 1988 m. gruodžio 30 d. aktu Dailės muziejus perdavė patalpas Dailės parodų direkcijai.

Nei viename iš įsakymų, nei akte, nėra naujai įsteigtam juridiniam asmeniui - Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai perduodamos teisės ir pareigos pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį, kartu su perduodamu turtu. Mano, kad nuo 1988 m. gruodžio 8 d. steigėjo įsakymo Nr. 553 priėmimo, nuomos sutartis negaliojo, nes buvo likviduota viena iš nuomos sutarties šalių, o teisės ir pareigos kitam naujai įsteigtam juridiniam asmeniui neperduotos.

33. Teigia, kad 1997 m. sausio 21 d. priimtas KultÅ«ros ministro įsakymas Nr. 31 Dailės parodų direkcija reorganizuojama į atskiras institucijas: Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrÄ ir Å iaulių miesto dailės galerijÄ . Teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį, taip pat nebuvo perduotos naujai įsteigtam juridiniam asmeniui - Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrui, nes Dailės parodų direkcija tokių teisių niekada neturėjo. Teigia, kad bylos medžiagoje taip pat nėra nei vieno dokumento, tiesioginio įrodymo, kad atsakovas perėmė teises ir pareigas pagal nuomos sutartį: nuomos sutartis sudaryta su Lietuvos TSR dailės fondu, ne su atsakovu.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigia, bei į bylos medžiagÄ yra pateikęs dokumentus, kurie parodo jog Lietuvos TSR dailės fondas buvo reorganizuojamas. Nei viename iÅ¡ tų dokumentų, nėra nurodyta, kad Lietuvos TSR dailės fondas perduoda savo teises ir pareigas į patalpas pagal nuomos sutartį kitam juridiniam asmeniui. Atsakovas savo internetiniame puslapyje (http://www.ldsajunga.lt/Musu_istorija) teikia informacija apie savo istorijÄ ir teigia, kad Lietuvos dailininkų sÄ junga „1989 m. iÅ¡stoja iÅ¡ SSRS dailininkų sÄ jungos, įkuriama savarankiÅ¡ka Lietuvos dailininkų sÄ junga – meno kÅ«rėjų organizacija, kuri tęsia 1935 m.

įkurtos Lietuvos dailininkų sÄ jungos kÅ«rybinę ir visuomeninę veiklÄ .“ Mano, jog tai, kad atsakovas tęsia visuomeninę veiklÄ , nepatvirtina teiginių, kad perėmė ir teises bei pareigas į patalpas pagal nuomos sutartį iÅ¡ Lietuvos TSR dailės fondo.

34. Nurodo, kad nuomos sutartis negalėjo galioti tokį ilgÄ laikÄ ir remiantis nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. LTSR civilinio kodekso nuostatomis bei nuomos sutartis iki Å¡ios dienos negalėtų galioti ir remiantis Å¡iuo metu galiojančiais įstatymais. Pažymi, kad atsakovas klaidinÄ teismÄ , nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 134, nutarė patalpas suteikti atsakovui naudotis neatlygintinai. Atsakovas neatliko bÅ«tinų veiksmų, nepasinaudojo galimybe, t.y. iki nurodyto termino nesudarė panaudos sutarties.

35. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija nurodo, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. KultÅ«ros ministerijos nuomone, Lietuvos dailininkų sÄ junga prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ formuluoja remdamasi neįrodyta ir nepagrįsta aplinkybe, kad 1969 m. lapkričio 24 d. tarp LTSR dailės fondo ir Lietuvos TSR dailės muziejaus sudaryta nuomos sutartis ne tik galiojo tariamo teisių perėmimo metu, bet ir galioja iki Å¡iol. Tuo metu galiojusio LTSR civilinio kodekso 299 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuomos sutarties terminas neturi bÅ«ti ilgesnis kaip deÅ¡imt metų.

Tarp valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų sudaromos pastato, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas neturi bÅ«ti ilgesnis kaip penkeri metai, o kitokio turto nuomos sutarties – kaip vieneri metai. Jeigu nuomos sutartis sudaroma ilgesniam, negu Å¡iame straipsnyje nurodyta, terminui, ji laikoma sudaryta atitinkamai deÅ¡imčiai metų, penkeriems metams, vieneriems metams arba tipinės buitinės nuomos sutarties nustatytam terminui. Taigi, bet kuriuo atveju nuomos sutartis buvo pasibaigusi dar iki tariamo teisių perėmimo datos (Lietuvos dailininkų sÄ jungos įsteigimo), todėl atsakovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

36. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Dailininkų sÄ jungos galerija“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad nuomos sutartyje nuomos objektas aiÅ¡kiai apibrėžtas, o LDS Å¡iuo metu valdomų ir nuomos sutartyje numatytų patalpų plotas iÅ¡ esmės sutampa, t.y. ieÅ¡kinio ir nuomos sutarties dalykas yra tapatus. Nuomos sutarties 1 p. numatyta, kad „Muziejus perdavė Fondui naudoti ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitydamas iÅ¡laidas, susijusias su daliniu dalyvavimu statyboje, į nuomos sÄ skaitÄ bendro 958,02 kv.m. ploto patalpas parodų paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini) - pirmame aukÅ¡te parodų salė 245,26 kv.m., parduotuvė 120,44 kv.m., Å«kinės (pagalbinės) patalpos 157,51 kv.m., viso 523,21 kv.m.

Nurodo, kad šios patalpos visiškai atitinka 1968 m. patalpų pirmo aukšto plane ir 1985 m. pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodytas ir pirmame aukšte esančias patalpas: 245,26 m2 ploto dailės salonas, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini); 120,44 m2 ploto parduotuvė, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini); 157,51 m2 ploto ūkinės (pagalbinės) patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nuomos sutarties 1 p. numatyta, kad „Muziejus perdavė Fondui naudoti ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, iÅ¡kaitydamas iÅ¡laidas, susijusias su daliniu dalyvavimu statyboje, į nuomos sÄ skaitÄ bendro 958,02 kv.m. ploto patalpas parodų paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini). pastato administracinė dalis, 3 aukÅ¡tai įstaigos plotas 238,80 kv.m., Å«kinės (pagalb.) patalpos 196,01 kv.m. IÅ¡ viso: 434,81 kv.m.

37. Nurodo, kad Å¡ie duomenys visiÅ¡kai sutampa su VÄ® „Registrų centro“ raÅ¡te Nr.S-14101, 1968 m. patalpų planuose ir 1985 m. pastatų vidaus plotų eksplikacijoje esančiais duomenimis, kad pastato dalies, pažymėtos plane 2B3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 434,81 m2. Teigia, kad nuomos sutartimi pastato, pažymėto plane lC2/t, pirmame pastato aukÅ¡te LDS buvo perduoda 523,21 m2 patalpų. IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡keldinti LDS iÅ¡ patalpų, kurių plotas 516,77 m2. LDS 2020 m. kovo 3 d. praÅ¡yme prijungti papildomus įrodymus paaiÅ¡kino, kad toks patalpų ploto neatitikimas atsirado dėl to, kad 1969-2014 m. buvo keičiamos patalpų vidinės pertvaros, t.y. kai kurios patalpos buvo perskirtos, iÅ¡ jų suformuotos kelios atskiros patalpos, vienos patalpos padidintos kitų patalpų sÄ skaita. Tai aiÅ¡kiai matoma sugretinus 1968 m. patalpų pirmo aukÅ¡to planÄ ir 2014 m. patalpų pirmo aukÅ¡to planÄ .

38. Pažymi, kad nuomos sutartyje nurodytas pastato, kuriame yra nuomojamos patalpos, adresas (duomenys neskelbtini), kuri Å¡iuo metu vadinama (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡te Nr.32-01-361 teigiama, kad: „Dailininkų sÄ junga nuomoja iÅ¡ Å iuolaikinio meno centro 958 m2 patalpas, kurios yra ministerijos turtinio reguliavimo sferoje, labai palankiomis sÄ lygomis“; 1998 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos raÅ¡te Nr.91-08-154 pripažįstama, kad Ministrų Taryba 1967 m. potvarkyje Nr.514-R įpareigojo KultÅ«ros ministerijÄ , pabaigus parodų rÅ«mų statybos darbus, suteikti TSRS Dailės fondui patalpas ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du 300 000 rublių įnaÅ¡Ä statybos darbams.

IeÅ¡kovo 1990 m. spalio 30 d. raÅ¡te Nr.341, adresuotame LDS fondo direktoriui, nurodoma, kad „pasikeitus pastato dalies (duomenys neskelbtini) nuomotojo ir nuomininko juridiniam statusui bus keičiama 1969 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartis“; ieÅ¡kovas 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tu Nr.78 siųstame sutarties projekte nurodė, kad „direkcija pripažįsta Fondo dalinio dalyvavimo indėlio likutį, statant pastatÄ (duomenys neskelbtini)“: ieÅ¡kovas 1991 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr.79 nurodo, kad „1990.10.30 Lietuvos dailės parodų direkcija įspėjo, jog bus keičiama 1969 m. lapkričio 26 d. patalpų nuomos sutartis“.

39. Nurodo, kad Lietuvos tarybų socialistinės respublikos Ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.514-p LTSR KultÅ«ros ministerija įpareigota perimti iÅ¡ LTSR dailės fondo statomÄ pastatÄ ir, užbaigus statybÄ , skirti LTSR dailės fondui ilgalaikės nuomos pagrindais patalpas, 300 000 rublių įnaÅ¡Ä Ä¯ Å¡ių patalpų statybÄ iÅ¡kaitant į nuomos mokestį. Parodų paviljono statyba 1967 m. birželio 1 d. aktu, LTSR ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.514-p pagrindu buvo perduota KultÅ«ros ministerijai.

Šį aktÄ pasirašė LTSR dailės fondo ir KultÅ«ros ministerijos atstovai. LTSR dailės fondas ir KultÅ«ros ministerija 1969 m. lapkričio 24 d. sudarė nuomos sutartį, kurioje patalpų nuoma sudaro 1 procentÄ patalpų vertės mokesčio per metus, už dalinį dalyvavimÄ statyboje, iÅ¡laidoms padengti. KultÅ«ros ministerija 1998 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr.91-08-154 nurodo, kad „ministerija patvirtina, kad 1967 m. Ministrų Taryba savo potvarkyje Nr.514-R nenumatė perduoti (duomenys neskelbtini) patalpas Dailės fondui, o įpareigojo KultÅ«ros ministerijÄ , pabaigus Parodų rÅ«mų statybos darbus, suteikti TSRS Dailės fondui patalpas ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, iÅ¡kaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du įdėtas 300 tÅ«kst. rublių lėšas statybos darbams.

Vykdant šį potvarkį, 1969 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje patalpų nuoma sudaro 1 procentÄ patalpų vertės mokesčio per metus, už dalini dalyvavimÄ statyboje iÅ¡laidoms padengti“.

40. Mano, kad nuomos sutartis yra sudaryta LTSR Ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.514-p pagrindu. Nurodo, kad VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, įregistruotas ginčo pastato plotas - 5965,44 m2. VÄ® „Registrų centro“ 2020 m. vasario 25 d. raÅ¡to duomenimis, vieÅ¡ame registre neįregistruotas pastato plotas - dar 438,81 m2. Sudėjus vieÅ¡ame registre neregistruotÄ ir registruotÄ ginčo pastato plotÄ - 6404,25 m2, ploto skirtumas nedidelis (Nuomos sutartyje nurodytas 6572,26 m2 pastato plotas); atsižvelgiant į tai, kad NTR iÅ¡raÅ¡o duomenimis 2015 metais įregistruota pastato rekonstrukcija, kuri ir sÄ lygojo pastato ploto nežymų pasikeitimÄ ; papildomai Å¡iuos neženklius neatitikimus galėjo lemti ir pastatų, patalpų plotų matavimų metodikų kaita nuo 1969 m. pastato ploto nedidelis neatitikimas neturi jokios esminės ar teisinės reikÅ¡mės ginčui, nes LDS iÅ¡nuomotÄ 958,02 m2 plotÄ galima identifikuoti pagal į bylÄ pateiktų patalpų planų indeksus ir planus.

LTSR dailės fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus 1969 m. lapkričio 24 d. sudarė nuomos sutartį, kuria susitarta, kad „nuomos mokestis per metus sudaro 1 proc. užimamų patalpų vertės, kuri lygi [...] 1803,70 rub. ir įskaitomas dalinio dalyvavimo sumos mokėjimo sÄ skaita 300.000 rub., t.y. 300 000 rublių įnaÅ¡as įskaitomas į nuomos mokestį po 1803,70 rublius per 1 metus. Parodų paviljono vertė, nurodyta sutartyje - 1 236 264 rublių, o nuomojamų patalpų plotas - 958,02 m2.

41. Nurodo, kad LDS investavo į patalpas 300 000 rublių, todėl, pagal sutarties sÄ lygas, sumokėtas 300 000 rublių įnaÅ¡as turėtų bÅ«ti įskaitomas į nuomos mokestį iki 2135 metų. Å iuo metu nuo nuomos sutarties sudarymo yra praėję tik 51 metai, t.y. iki Å¡iol į nuomos mokestį įskaityta tik dalis įnaÅ¡o, o duomenų, kad į nuomos mokestį neįskaityta įnaÅ¡o dalis bÅ«tų grÄ Å¾inta nėra. Nuomos sutarties egzistavimÄ visada žinojo tiek ieÅ¡kovas (anksčiau buvo Lietuvos dailės parodų direkcija), tiek Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, tiek ieÅ¡kovas, tiek KultÅ«ros ministerija ne karta aiÅ¡kiai pripažino, kad nuomos sutartis yra galiojantis, vykdomas dokumentas ir jÄ realiai vykdė.

Atsakovė 523,21 m2 ploto ginčo patalpų pastato, pažymėto plane lC2/t, pirmame aukšte 2003 m. vasario 4 d. patalpų panaudos sutarties Nr.24 pagrindu perdavė naudoti ir valdyti DSG. 2011 m. balandžio 7 d. papildomu susitarimu Nr.l prie panaudos sutarties atsakovė ir DSG susitarė pakeisti panaudos sutarties 1.1 p. - panaudos gavėjui DSG perduota 497,71 m2 ploto ginčo patalpų. Iki šiol DSG panaudos sutarties pagrindu valdo ir naudoja ginčo patalpas, kurių indeksai 2014 m. plane yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

42. Teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad LDS perėmė LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kilusias iÅ¡ nuomos sutarties. LDS įsteigta 1935 m. gegužės 24 d. ir tęsia savo veiklÄ iki Å¡iol. Å ias aplinkybes, trečiojo asmens manymu, patvirtina: Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungos 1989 m. balandžio 3 d. raÅ¡tas, adresuotas Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos TSR Ministrų Tarybai ir Lietuvos TSR Profesinių SÄ jungų Tarybai, kuriame nurodoma, kad „1989 m. kovo 11 d.

įvykęs Lietuvos dailininkų sÄ jungos XII (neeilinis) suvažiavimas priėmė Lietuvos dailininkų sÄ jungos Ä®status ir rezoliucijÄ , kuri ji skelbiama savarankiÅ¡ka ir nepriklausoma organizacija“. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimas Nr.164, kuriuo patvirtinti LDS įstatai. VÄ® „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as su istorija, kuriame nurodyta LDS įsteigimo data 1935 m. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo 1991 m. metinės apyskaitos aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad „Lietuvos dailininkų sÄ junga yra įkurta 1935 m., ji tęsia pradėtÄ kÅ«rybinę visuomeninę veiklÄ â€œ.

43. Lietuvos TSR dailės fondas, kuris sudarė nuomos sutartį tapo sudėtine struktÅ«rine LDS dalimi - fondas prijungtas prie LDS. Å ias iÅ¡vadas pagrindžia byloje esantys įrodymai: 1945 m. sausio 29 d. Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos nutarimo Nr.35 pagrindu LDS įsteigė Lietuvos TSR dailės fondÄ , kuris 1967 metais pradėjo ginčo pastato statybas. 1958 m. kovo 3 d. Lietuvos TSR dailės fondo įsakymas Nr.10. LDS valdybos plenumo 1989 m. vasario 10 d. nutarimu Lietuvos TSR dailininkų sÄ junga ir LTSR dailės fondas buvo sujungti į vienÄ organizacijÄ ir panaikinta LTSR dailės fondo valdyba, jos funkcijas perduodant atsakovės valdybos prezidiumui.

LDS valdybos pirmininko 1989 m. birželio 30 d. įsakyme Nr.I-29 nurodyta, kad „Remiantis Lietuvos dailininkų sÄ jungos valdybos plenumo, įvykusio 1989 m. vasario 10 d., nutarimu dėl LTSR dailininkų sÄ jungos ir LTSR dailės fondo reorganizacijos įsakau nuo Å¡.m. liepos 1 d. LTSR dailės fondÄ vadinti Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondu“, t.y. nurodytu LDS valdybos plenumo 1989 m. vasario 10 d. nutarimo pagrindu įvykęs Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungos ir LTSR dailės fondo sujungimas aiÅ¡kiai nurodomas reorganizacija.

LDS įstatai, patvirtinti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.164. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo 1990 m. birželio 26 d. raÅ¡tas Nr.01-17-418. 1990 m. rugsėjo 6 d. LDS valdybos prezidiumo protokolo Nr.12 pagrindu patvirtinus naujÄ Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo įstatų redakcijÄ Lietuvos TSR dailininkų fondas nurodomas kaip LDS sudėtinė struktÅ«rinė dalis; 7 p. nurodyta, kad Å¡io fondo ir jo įmonių valdomas turtas yra atsakovės. LDS 1990 m. balanso aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad „į suvestinę apskaitÄ yra įtraukta:

1. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas, (duomenys neskelbtini). Vilniaus DDG kombinatas Dailė [...] 3. Kauno DDG kombinatas „Dailė“ [...] 4. Klaipėdos DD kombinatas „Dailė“ [...] 5. Prekybos firma „Dailė“, (duomenys neskelbtini)“, t.y. į LDS apskaitÄ buvo įtrauktas visas Lietuvos TSR dailės fondo turtas. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo 1991 m. metinės apyskaitos aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad Lietuvos dailininkų sÄ junga yra įkurta 1935 m., ji tęsia pradėtÄ kÅ«rybinę visuomeninę veiklÄ â€œ;

„1989 m. visuotinio dailininkų sÄ jungos narių suvažiavimo nutarimu atsiskyrė nuo TSRS dailininkų sÄ jungos ir tapo savarankiÅ¡ka Lietuvos dailininkų sÄ junga“; „Lietuvos dailininkų sÄ jungos visai Å«kinei finansinei veiklai vadovauja Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas“, „Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas su savo įmonėmis yra sudėtinė Lietuvos dailininkų sÄ jungos dalis, kaip kÅ«rybinė, gamybinė, finansinė ir ekonominė bazė“. Teisingumo ministro 1993 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr.57-VO patvirtintas atsakovės statutas. LDS valdybos prezidiumo 1994 m. lapkričio 16 d. posėdyje protokolu Nr.10 patvirtinti nauji atsakovės fondo įstatai.

44. Nurodo, kad nuo nuomos sutarties sudarymo ginčo patalpomis visÄ laikÄ naudojosi ir jas valdė atsakovė (iki jas subsantykių pagrindu suteikė valdyti ir naudotis byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims). atsakovė atliko einamÄ jį ginčo patalpų remontÄ - patvirtina LDS ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. liepos 14 d. statybos rangos sutartis Nr.20000714/1 su priedais; LDS vykdydama nuomos sutartį, moka mokesčius už komunalines paslaugas visų ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų pagrindu, prižiÅ«ri ginčo patalpas, tai patvirtina 1989 m. gegužės 2 d. sutartis, sudaryta dėl ginčo patalpų komunalinių mokesčių: sutartimi aiÅ¡kiai numatyta, kad už nuomojamas patalpas mokamos komunalinės paslaugos; ieÅ¡kovo teikiamos ir LDS apmokamos sÄ skaitos už ginčo patalpų komunalines paslaugas.

45. Teismo posėdžio metu ieškovo Šiuolaikinio meno centro atstovė palaikė ieškinio reikalavimus bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nesutiko su priešieškiniu.

46. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos dailininkų sÄ jungos atstovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nesutiko su ieÅ¡kiniu.

47. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos atstovas sutiko su ieÅ¡kiniu, nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

48. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas sutiko su ieÅ¡kiniu, nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas.

49. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga naudojasi patalpomis, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 516,77 kv.m., esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad Å iuolaikinio meno centras patikėjimo teise valdo Lietuvos valstybei priklausančias negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių ginčo dalį ieÅ¡kovo teigimu, yra užėmęs atsakovas.

50. Byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi patalpomis teisėtumo. IeÅ¡kovas Å iuolaikinio meno centras praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo patalpų, kadangi ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi ginčo patalpomis. Atsakovas praÅ¡o pripažinti, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai pagal 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartį.

51. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas). ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

52. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai iÅ¡plėtota.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei jų chronologinė seka.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta tokia ginčo teisinių santykių chronologinė seka: atsakovas pateikė į bylÄ Lietuvos TSR ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkį Nr. 514-p, kuriame nurodoma įpareigoti KultÅ«ros ministerijÄ perimti, nustatytÄ ja tvarka, iÅ¡ Lietuvos TSR dailės fondo Vilniaus mieste statomÄ parodų paviljonÄ su visais planiniais rodikliais ir medžiagų fondais nustatytais 1967 metams. Perėmimo – perdavimo akto kopijas su atitinkamai priedais pateikti Valstybinei plano komisijai ir Finansų ministerijai (potvarkio 1 punktas).

Leisti KultÅ«ros ministerijai patvirtinti Miestų statybos projektavimo instituto 1967 metais paruoÅ¡tÄ parodų paviljono statybos Vilniuje projektinę – sÄ matinę dokumentacijÄ , atsižvelgiant į Valstybinio statybos reikalų komiteto pastabas ir suderinus su Valstybine plano komisija, numatant Å¡io objekto statybos projektinės užduoties suvestiniame sÄ matiniame – finansiniame skaičiavime 300 tÅ«kstančių rublių kaip TSR Dailės fondo dalinio dalyvavimo lėšas (potvarkio 2 punktas). 3 punkte nurodyta įpareigoti KultÅ«ros ministerijÄ :

a) užbaigus parodų paviljono statybÄ , skirti TSRS Dailės fondui ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, užskaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du įdėtas lėšas, priestato administracines patalpas, salonÄ ir parduotuvę pirmajame aukÅ¡te, taip pat suteikti teisę TSRS dailės fondui naudotis paviljono parodų salėmis Lietuvos dailininkų sÄ jungos parodoms ruoÅ¡ti;

b) pateikti Lietuvos TSRS Ministrų tarybai suderintus su TSRS Dailės fondo valdybos prezidiumu ir Finansų ministerija pasiÅ«lymus dėl TSRS Dailės fondo iÅ¡laidų, virÅ¡ijančio dalinio dalyvavimo, atstatant parodų paviljonÄ , suma ir dėl jų kompensavimo termino; <...>. 5 potvarkio punkte nurodyta įpareigoti Statybos ministerijÄ 1967 metais papildomai atlikti KultÅ«ros ministerijai parodų paviljono Vilniuje statybos - montavimo darbų, vykdomų iÅ¡ necentralizuotų finansavimo Å¡altinių už 470 tÅ«kst. rublių, nekeičiant Statybos ministerijai nustatyto metinio rangos darbų plano, ir užtikrinant Å¡io objekto atidavimÄ naudojimui iki 1967 m. rugsėjo 1 d.

54. Byloje pateikta 1969 m. lapkričio 24 d. patalpų nuomos ir naudojimo sutartis, kurioje nurodoma, kad Lietuvos TSR meno fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus, vykdydami Ministrų tarybos 1967 m. gegužės 20 d. potvarkį Nr. 541-p. sudarė Å¡iÄ patalpų nuomos ir naudojimo sutartį:

1. Muziejus perdavė Fondui naudotis ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitydamas iÅ¡laidas, susijusias su daliniu dalyvavimu statyboje, į nuomos sÄ skaitÄ bendro 958, 02 kv. m. ploto patalpas parodų paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini) -a) pirmajame aukÅ¡te parodų salė parduotuvė Å«kinės (pagalbinės) patalpos, iÅ¡ viso 523, 21 kv.m.;

b) pastato administracinė dalis, įstaigos plotas, Å«kinės (pagalb.) patalpos, iÅ¡ viso – 434, 81 kv. m. Sutartyje taip pat nurodoma, kad vykdant Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. lapkričio 17 d. potvarkį Nr. 628 nuomos mokestis per metus sudaro 1 proc. užimamų patalpų vertės (pagal atliktÄ skaičiavimÄ suma lygi 1 803, 70 rub., ir įskaitomas dalinio dalyvavimo mokėjimo sumos sÄ skaita 300 000 rub. Taip pat nurodoma dėl remonto darbų bei eksploatavimo iÅ¡laidų mokėjimo.

55. Byloje pateiktas 1988 m. gruodžio 8 d. Lietuvos TSR KultÅ«ros ministerijos įsakymas Nr. 553 „Dėl Lietuvos TSR dailės parodų direkcijos įsteigimo“, kuriame nurodoma, remiantis Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1988 m. gruodžio 8 d. Vilniaus dailės parodų rÅ«mų materialinės bazės pagrindu įsteigti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijÄ , pavaldžiÄ Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijai. Ä®sakyme Nr. 553 „Dėl Lietuvos TSR dailės parodų direkcijos įsteigimo“, nurodoma, kad remiantis Lietuvos TSR ministrų tarybos posėdžio protokolu Nr. 7 nuo 1988 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus dailės parodų rÅ«mai materialinės bazės pagrindu įpareigojami įsteigti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijÄ , pavaldžiÄ Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijai (1 punktas). Taip pat nurodoma įpareigoti Lietuvos TSR dailės muziejų iki 1989 m. sausio 1 d. perduoti, o Lietuvos TSR dailės parodų direkcijÄ perimti patalpas, ekspozicinę įrangÄ , inventorių, transportÄ , ir kt., kas iki reorganizavimo priklausė Dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mams (3 punktas). Nuo 1988 m. gruodžio 8 d. panaikinti Lietuvos TSR dailės muziejaus skyrių – Vilniaus dailės parodų rÅ«mus. 1988 m. gruodžio 30 d. aktas patvirtina, kad remiantis Lietuvos TSR dailės muziejaus 1988 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 811 komisija <...> perdavė LTSR Dailės parodų direkcijai Dailės parodų rÅ«mų pastatÄ , kurio bendra vertė 1 041 220 rublių.

56. Byloje pateiktas 1988 m. gruodžio 25 d. Lietuvos TSR dailės muziejaus direktoriaus įsakymas Nr. 881, kuriame nurodoma, kad sudaroma komisija, remiantis Lietuvos TSR kultÅ«ros ministerijos 1988 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 553 perduoti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai Vilniaus dailės parodų rÅ«mų patalpas, ekspozicinę įrangÄ , inventorių ir kt. materialines vertybes iki 1989 m. sausio 1 d.

57. Byloje pateiktas LTSR dailininkų sÄ jungos valdybos plenumo, įvykusio 1989 m. vasario 10 d. protokolas Nr 4(1) kurio metu svarstyta DS įstatytų projektas bei DS ir DF reorganizacijos projekto tvirtinimas. Siekiant iÅ¡ esmės pagerinti sÄ jungos valdymo struktÅ«rÄ Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungos valdybos plenumas nutaria: Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungÄ ir Lietuvos TSR dailės fondÄ sujungti į vienÄ savarankiÅ¡kÄ organizacijÄ â€“ Lietuvos dailininkų sÄ jungÄ . Nurodoma Lietuvos dailininkų sÄ jungos reorganizacijÄ vykdyti nuo 1989 m. kovo 1 d. Taip pat įpareigoti sÄ jungos fondÄ iki 1990 m. sausio 1 d.:

a) paruoÅ¡ti ir valdybos plenume patvirtinti sÄ jungos fondo įstatus <...>;

b) sudaryti sutartis su TSRS dailės fondu bei kitomis reikalingomis organizacijomis ir kt.

58. Byloje pateikta 1989 m. gegužės 2 d. sutartis sudaryta tarp Lietuvos TSR dailininkų fondo ir Lietuvos TSR dailės parodų direkcijos, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, jog Lietuvos TSR dailės fondas įsipareigoja mokėti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai už nuomojamų patalpų apÅ¡ildymÄ 14,57 proc. (proporcingai užimamų patalpų plotui) nuo faktiÅ¡kai pateiktos Vilniaus r. Å¡ilumos tinklų sumos (1 punktas). Sutartyje aptarti kiti komunalinių mokesčių dydžiai ir tarifai, t. y. kokia apimtimi Lietuvos TSR dailės fondas turės mokėti Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai už patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas (tripliko priedas Nr. 4).

59. Byloje pateiktas 1989 m. liepos 24 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 164 „Dėl Lietuvos dailininkų sÄ jungos įstatų“, kuriuo įregistruoti Lietuvos dailininkų sÄ jungos įstatai. Byloje pateikti 1990 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos dailininkų sÄ jungos valdybos prezidiumo posėdyje, protokolo Nr. 12 patvirtinti Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo įstatai.

60. Byloje pateiktas Lietuvos Kultūros ministerijos 1990 m. spalio 30 d. raštas Nr. 341 adresuotas Lietuvos dailės parodų direkcijai, kuriame nurodoma, kad pasikeitus pastato dalies (duomenys neskelbtini) nuomotojo ir nuomininko juridiniam statusui bus keičiama 1969 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartis. Įspėjama, kad patalpų, kurias šiuo metu užima firma „Dailė“ nuomos sutartis nebus atnaujinta.

61. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondo 1990 m. birželio 26 d. raÅ¡te nurodoma, kad Lietuvos dailininkų sÄ jungos Å«kinę ir komercinę veiklÄ vykdo Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas, kuris jungia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos kombinatus „Dailė“ ir galerijÄ â€žArka“.

62. Byloje pateiktas 1990 m. Lietuvos dailininkų sÄ jungos balansas, kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te prie balanso už 1990 m. pirmÄ pusmetį nurodoma, kad į suvestinę apskaitÄ Ä¯traukta 1. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas, (duomenys neskelbtini) bei <...> 5. prekybos firma „Dailė“, (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kinamajame raÅ¡te apie Lietuvos dailininkų sÄ jungos kÅ«rybinę Å«kinę finansinę veikla 1991 metais nurodoma, kad Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas su savo įmonėmis yra sudėtinė Lietuvos dailininkų sÄ jungos dalis, kaip kÅ«rybinė, gamybinė, finansinė ir ekonominė bazė.

63. Lietuvos KultÅ«ros ministerijos 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡te Lietuvos dailės parodų direkcijai nurodoma, kad siunčiama patalpų nuomos ir eksploatacijos sutartis. Taip pat pažymima, kad 1990 m. spalio 30 d. raÅ¡tu fondas įspėtas dėl nuomos sutarties pasikeitimo, todėl praÅ¡oma paruoÅ¡ti sutarties suderinimo pasirinktinį projektÄ . Lietuvos KultÅ«ros ministerijos 1991 m. kovo 12 d. Lietuvos dailės parodų direkcijai adresuotame raÅ¡te nurodoma, kad 1990 m. spalio 30 d. Lietuvos dailės parodų direkcija įspėjo, jog bus keičiama 1969 m. lapkričio 26 d. patalpų nuomos sutartis. <...> Nurodoma, kad nuo 1991 m. spalio 30 d. pasikeitė 1 m2 ploto nuomos kaina, Å¡ilumos, elektros įkainiai. Taip pat pažymima, kad nuomos sutarties derinimo laikotarpiu galioja 1969 m. lapkričio 26 d. bei 1989 m. gegužės 2 d. atitinkamai koreguotos sutartys. SÄ skaita kiekvieno ketvirčio pabaigoje bus pateikiama atsižvelgiant į 1991 m. sausio 1 d. ar kitus kainų pasikeitimus.

64. Byloje pateiktas Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Lietuvos dailininkų sÄ junga įregistruota 1993 m. kovo 25 d., 1996 m. gegužės 24 d. įregistruota nauja įstatų redakcija ir suteiktas juridinio asmens kodas. Prie apraÅ¡ymo nurodoma dokumento data: 1992 m. gegužės 24 d. Nr. 200-V, apraÅ¡ymas: teisingumo ministro įsakymas dėl juridinio asmens kodo suteikimo ir naujos statuto redakcijos įregistravimo.

65. Ä® bylÄ pateiktas Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ir Å vietimo ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡tas Nr. 32-04-361, kuriame nurodoma, kad Dailininkų sÄ junga nuomoja iÅ¡ Å iuolaikinio meno centro 958 m2 patalpas, kurios yra ministerijos turtinio reguliavimo sferoje, labai palankiomis sÄ lygomis (moka tik už eksploatacijÄ ) ir turi žymiai geresnes administracines patalpas savo darbuotojams nei Centras. Nurodoma, kad nematoma priežasčių, dėl kurių reikėtų Å¡ias patalpas pripažinti SÄ jungos nuosavybe ar perduoti ilgalaikiam neatlygintinam naudojimui.

66. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarimas „Dėl visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos“ Nr. 134, kuriame nurodoma, kad nutariama nustatyti, jog iki 1994 m. kovo 15 d. visuomeninės kÅ«rybinės profesinės sÄ jungos numatytÄ ja tvarka inventorizuoja Å¡iuo metu nuomojamus (naudojamus) negyvenamuosius pastatus bei patalpas ir pateikia inventorizacijos duomenis Komunalinio Å«kio ir paslaugų departamentui prie Statybos ir urbanistikos ministerijos (įsakymo 1.1. punktas).

Nurodytų Å¡io nutarimo priede visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų nuomojami (naudojami) ar esantys jų balanse negyvenamieji pastatai bei patalpos, priklausantys valstybei nuosavybės teise, suteikiami Å¡ioms sÄ jungoms neatlygintinai naudotis jų veiklos laikui, jeigu įstatymu nebus nustatyta kita Å¡io turto naudojimo tvarka (įsakymo 1.2. punktas). Priede prie 1994 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 134 tarp visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų nurodoma ir Lietuvos dailininkų sÄ junga. 67. 1994 m. gegužės 31 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 134 dalinio pakeitimo“ nurodyta, kad papildomas 1.2. punktas nurodant „Miestų (rajonų) valdybos turi iki 1994 m. liepos 1 d. sudaryti su Å¡iomis sÄ jungomis nurodytų pastatų ir patalpų panaudos sutartis, galiojančias iki visuomeninių kÅ«rybinių profesijų organizacijų įstatymo bus nustatyta kita tvarka“. <...>.

68. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerijos 1997 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. 31 „Dėl Lietuvos dailės parodų direkcijos reorganizavimo“ nurodoma, kad vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimÄ Nr. 868 „Dėl Å iaulių dailės galerijos perdavimo“ įsakoma: reorganizuoti Lietuvos dailės parodų direkcijÄ Ä¯ atskiras institucijas: Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrÄ ir Å iaulių miesto dailės galerijÄ .

69. Šiuolaikinis meno centras Juridinių asmenų registre steigėjo 1997 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 89 įregistruotas nuo 1997 m. balandžio 4 d., nuo šios dienos įstaigos vadovas buvo ir yra tas pats K. K.

70. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1997 m. vasario 21 d. ministro įsakymu Nr. 89 patvirtinti Å iuolaikinio meno centro nuostatai. Byloje pateikta Å¡iuolaikinio meno centro 1997 m. kovo 19 d. paraiÅ¡ka Nr. 26, Lietuvos kultÅ«ros ministerijai dėl perregistravimo kultÅ«ros įstaigų registre, kuria remiantis Lietuvos kultÅ«ros ministro 1997 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 31 „Dėl Lietuvos dailės parodų direkcijos reorganizavimo“ ir 1997 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 89 „Dėl Å iuolaikinio meno centro nuostatų patvirtinimo“ praÅ¡oma registruoti įstaigÄ Ä¯ kultÅ«ros įstaigų registrÄ kaip Å iuolaikinio meno centrÄ bei Å¡i įstaiga registruota 1997 m. kovo 19 d.

71. Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerijos 1998 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. 91-08-154 adresuotame Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos dailininkų sÄ jungai „Dėl LRV 1998 m. gegužės 14 d. pavedimo Nr. 25-5017 vykdymo“ nurodoma, KultÅ«ros ministerija iÅ¡nagrinėjusi galimybes ir sÄ lygas perduoti (duomenys neskelbtini), dalį patalpų Dailininkų sÄ jungai, praneÅ¡ama, jog 1967 m. Ministrų Taryba savo potvarkyje Nr. 514-R nenumatė perduoti (duomenys neskelbtini) patalpas Dailės fondui, o įpareigojo KultÅ«ros ministerijÄ pabaigus Parodų rÅ«mų statybos darbus, suteikti TSRS Dailės fondui patalpas ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du įdėtas 300 000 rub. lėšas statybos darbams. Nurodoma, kad vykdant šį potvarkį 1969 m. lapkričio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta patalpų nuomos sutartis, kurioje patalpų nuoma sudaro 1 proc. patalpų vertės mokesčio per metus, už dalinį dalyvavimÄ statyboje, iÅ¡laidoms padengti.

72. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 561 nurodoma, kad be kitų nutarimų netekusiais galios pripažįstami nutarimai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 25 d. nutarimas „Dėl visuomeninių kÅ«rybinių profesinių sÄ jungų negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos“ Nr. 134 (įsakymo 1 punktas) bei 1994 m. gegužės 31 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 134 dalinio pakeitimo“ (įsakymo 2 punktas). 73. 2019 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija kreipėsi į ieÅ¡kovÄ Å iuolaikinio meno centrÄ nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos dailininkų sÄ junga, KultÅ«ros ministerijos 2019 m. kovo 6 d. praÅ¡ymu Nr. S2-614, iki Å¡iol nėra pateikusi savo sprendimo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias valstybės turto patikėjimo teise valdo Å iuolaikinio meno centras, įteisinimo <...> praÅ¡oma inicijuoti neteisėtai naudojamų patalpų perėmimÄ .

Å iuolaikinio meno centras į Lietuvos dailininkų sÄ junga kreipėsi 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu praÅ¡ydamas atlaisvinti patalpas iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsižvelgiant į darbo specifikÄ bÅ«tų suteiktas terminas iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu nurodė, kad patalpas valdo teisėtai.

74. Atsakovė kartu su tripliku pateikė teismui duomenis, jog ieÅ¡kovas Å iuolaikinio meno centras iÅ¡raÅ¡ydavo atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl (duomenys neskelbtini) teikiamų komunalinių paslaugų, Å¡ias sÄ skaitas atsakovė Dailininkų sÄ junga apmokėdavo, įsiskolinimų nėra. Pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teiktos 2008 metais, 2007 metais, 2006 metais, 2019 metais, taip pat banko iÅ¡raÅ¡as apie sÄ skaitų apmokėjimÄ , (tripliko priedas Nr. 1 ir Nr. 2). Nei ieÅ¡kovas, nei tretieji asmenys neginčijo nei Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nei to, jog atsakovė tinkamai vykdė prievoles pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Byloje taip pat pateiktas 2019 m. gruodžio 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasiraÅ¡ytas Å iuolaikinio meno centro atstovo bei Lietuvos dailininkų sÄ jungos pagal 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. A19083. Byloje pateikta Lietuvos dailininkų sÄ jungos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta statybos rangos sutartis dėl ginčo patalpų remonto darbų, darbų kaina 65 475, 93 Lt (tripliko priedas Nr. 9).

75. Atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga pateikė prie bylos ginčo patalpų kadastro duomenis. VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡te nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto nekilnojamojo daikto – įstaigos, plane pažymėtos 2B3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 1985 m. lapkričio 30 d. parengtoje kadastrų duomenų byloje užfiksuotus duomenis, bendras plotas yra 434, 81 kv. m. Byloje pateiktas Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros raÅ¡tas, kuriame nurodoma dėl planuojamų darbų Å iuolaikinio meno centro valdomose patalpos, teigiama, kad darbai be kitų patalpų taip pat bus vykdomi 1 a. patalpose, iÅ¡skyrus lifto Å¡achtÄ , laiptinę ir Lietuvos dailininkų sÄ jungos valdomas patalpas.

Dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų (ne)pagrįstumo 76. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo nuomos sutartis, pagal kuriÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavimus reiÅ¡kia atsakovė sudaryta 1969 metais, vertinant nurodytÄ sutartį taikytinos 1964 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso nuostatos.

77. Galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 299 straipsnyje, kaip bylos negarinėjimo metu ir minėjo proceso dalyviai, nustatyta, kad nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip dešimt metų. <...> Jeigu nuomos sutartis sudaroma ilgesniam, negu šiame straipsnyje nurodyta, terminui, ji laikoma sudaryta atitinkamai dešimčiai metų, penkeriems metams, vieneriems metams arba tipinės buitinės nuomos sutarties nustatytam terminui.

78. Teismas pažymi, kad aptarto Civilinio kodekso nuostatos taikomos sistemiÅ¡kai ir Å¡io kodekso 302 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį, buitinės nuomos sutarčiai Å¡i taisyklė netaikoma. Taigi, įstatymas, nors ir apibrėžė nuomos sutarties terminÄ , tačiau nedraudė jos atnaujinti, atnaujinimas ribotas tik buitinės nuomos sutarčiai. Pagal jau aptartas susiklosčiusias faktines aplinkybes bei Å¡alių teisinių santykių dinamikÄ matyti, kad nei viena iÅ¡ 1969 metų nuomos sutarties Å¡alių neįgyvendino 314 straipsnio nuostatos, kuri reglamentuoja, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui turtÄ tos bÅ«klės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ , arba sutartimi sulygtos bÅ«klės.

79. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartis buvo atnaujinta, nes kaip minėta, nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neinicijavo Civilinio kodekso 314 nuostatos įgyvendinimo. Paminėtina ir tai, kad galiojusio Civilinio kodekso 311 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡nuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iÅ¡ nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti, ir turtui perėjus iÅ¡ vienos valstybinės organizacijos (nuomotojo) kitai. Taigi, nuomos teisinių santykių pradžioje galiojęs teisinis reglamentavimas bei susiklosčius faktinės aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartis nebuvo pasibaigus ar kitaip nutraukta, tokių duomenų byloje nėra.

80. Pagal jau byloje detaliai aptartÄ chronologinę teisinių santykių sekÄ matyti, kad nuo 1969 metų nuomos sutarties sudarymo patalpos buvo faktiÅ¡kai naudojamos tÄ pati tikslÄ turinčio subjekto, tačiau keičiantis teisinei santvarkai keitėsi organizacijos, jų pavadinimai. Å ioje byloje svarbu tai, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas ir iki ieÅ¡kovo turtÄ valdę subjektai, KultÅ«ros ministerija, kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų iki pat 2019 metų, kuomet KultÅ«ros ministerija ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tų inicijuojamas, jos vertinimu, neteisėtai naudojamų patalpų perėmimas, iÅ¡ esmės nei vertino, kad patalpos naudojamos neteisėtai, nei siekė jų perėmimo.

PrieÅ¡ingai kaip matyti pagal aptartus raÅ¡ytinius įrodymus KultÅ«ros ministerijos tikslas buvo iÅ¡ esmės pakeisti sutarties sÄ lygas (modifikuoti sutartį). Tai patvirtina byloje jau aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai: 1989 m. gegužės 2 d. sutartis kuria susitarta dėl eksploatavimo iÅ¡laidų už ginčo patalpas (duomenys neskelbtini), mokėjimo; Lietuvos KultÅ«ros ministerijos 1990 m. spalio 30 d. raÅ¡tas Nr. 341 adresuotas Lietuvos dailės parodų direkcijai, kuriame nurodoma, kad pasikeitus pastato dalies (duomenys neskelbtini) nuomotojo ir nuomininko juridiniam statusui bus keičiama 1969 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartis;

Lietuvos KultÅ«ros ministerijos 1991 m. kovo 11 d. raÅ¡tas Lietuvos dailės parodų direkcijai kuriame nurodoma, kad siunčiama patalpų nuomos ir eksploatacijos sutartis. Taip pat pažymima, kad 1990 m. spalio 30 d. raÅ¡tu fondas įspėtas dėl nuomos sutarties pasikeitimo, todėl praÅ¡oma paruoÅ¡ti sutarties suderinimo pasirinktinį projektÄ . Lietuvos KultÅ«ros ministerijos 1991 m. kovo 12 d. Lietuvos dailės parodų direkcijai adresuotame raÅ¡te nurodoma, kad 1990 m. spalio 30 d. Lietuvos dailės parodų direkcija įspėjo, jog bus keičiama 1969 m. lapkričio 26 d. patalpų nuomos sutartis. <...> Nurodoma, kad nuo 1991 m. spalio 30 d. pasikeitė 1 m2 ploto nuomos kaina, Å¡ilumos, elektros įkainiai.

Taip pat pažymima, kad nuomos sutarties derinimo laikotarpiu galioja 1969 m. lapkričio 26 d. bei 1989 m. gegužės 2 d. atitinkamai koreguotos sutartys <...>; Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ir Å vietimo ministerijos 1993 m. gegužės 10 d. raÅ¡tas Nr. 32-04-361, kuriame nurodoma, kad Dailininkų sÄ junga nuomoja iÅ¡ Å iuolaikinio meno centro 958 m2 patalpas, kurios yra ministerijos turtinio reguliavimo sferoje, labai palankiomis sÄ lygomis (moka tik už eksploatacijÄ ) ir turi žymiai geresnes administracines patalpas savo darbuotojams nei Centras.

Respublikos KultÅ«ros ministerijos 1998 m. birželio 5 d. raÅ¡tas Nr. 91-08-154 adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos dailininkų sÄ jungai „Dėl LRV 1998 m. gegužės 14 d. pavedimo Nr. 25-5017 vykdymo“, kuriame nurodoma, kad KultÅ«ros ministerija iÅ¡nagrinėjusi galimybes ir sÄ lygas perduoti (duomenys neskelbtini), dalį patalpų Dailininkų sÄ jungai, praneÅ¡a, jog 1967 m. Ministrų Taryba savo potvarkyje Nr. 514-R nenumatė perduoti (duomenys neskelbtini) patalpas Dailės fondui, o įpareigojo KultÅ«ros ministerijÄ pabaigus Parodų rÅ«mų statybos darbus, suteikti TSRS Dailės fondui patalpas ilgalaikės nuomos sÄ lygomis, įskaitant dalinio dalyvavimo bÅ«du įdėtas 300 000 rub. lėšas statybos darbams.

Nurodoma, kad vykdant šį potvarkį 1969 m. lapkričio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta patalpų nuomos sutartis, kurioje patalpų nuoma sudaro 1 proc. patalpų vertės mokesčio per metus, už dalinį dalyvavimÄ statyboje, iÅ¡laidoms padengti.

81. Dėl teisių ir pareigų perėmimo, kaip liudija į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tiek viena, tiek kita nuomos teisinių santykių Å¡alis nuo 1969 metų keitė teisinį statusÄ . Kaip patvirtina 1969 m. lapkričio 24 d. patalpų nuomos ir naudojimo sutartis, Å¡iÄ sutartį sudarė Lietuvos TSR meno fondas ir Lietuvos TSR dailės muziejus. Byloje pateiktas 1988 m. gruodžio 8 d. Lietuvos TSR KultÅ«ros ministerijos įsakymas Nr. 553 „Dėl Lietuvos TSR dailės parodų direkcijos įsteigimo“, kuriuo įsteigta Lietuvos TSR dailės parodų direkcija.

Ä®sakyme nurodoma įpareigoti Lietuvos TSR dailės muziejų iki 1989 m. sausio 1 d. perduoti, o Lietuvos TSR dailės parodų direkcijÄ perimti patalpas, ekspozicinę įrangÄ , inventorių, transportÄ , ir kt., kas iki reorganizavimo priklausė Dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rÅ«mams (3 punktas). Nuo 1988 m. gruodžio 8 d. panaikinti Lietuvos TSR dailės muziejaus skyrių – Vilniaus dailės parodų rÅ«mus. 1988 m. gruodžio 30 d. aktas patvirtina, kad remiantis Lietuvos TSR dailės muziejaus 1988 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 811 komisija <...> perdavė LTSR Dailės parodų direkcijai Dailės parodų rÅ«mų pastatÄ , kurio bendra vertė 1 041 220 rublių. Taigi, 1988 m. gruodžio 15 d. įsakymu ginčo patalpos (duomenys neskelbtini), perduodamos LTSR Dailės parodų direkcijai. Naujas pastato valdytojas 1969 m. ginčo nuomos sutarties nenutraukia, tokių duomenų byloje nėra. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerijos 1997 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. 31 „Dėl Lietuvos dailės parodų direkcijos reorganizavimo“ įsakoma: reorganizuoti Lietuvos dailės parodų direkcijÄ Ä¯ atskiras institucijas:

Vilniaus Å¡iuolaikinio meno centrÄ ir Å iaulių miesto dailės galerijÄ . Å iuolaikinis meno centras Juridinių asmenų registre steigėjo 1997 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 89 įregistruotas nuo 1997 m. balandžio 4 d., nuo Å¡ios dienos įstaigos vadovas K. K. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 1997 m. vasario 21 d. ministro įsakymu Nr. 89 patvirtinti Å iuolaikinio meno centro nuostatai. Ä® kultÅ«ros įstaigų registrÄ Å iuolaikinio meno centras įregistruotas 1997 m. kovo 19 d., nėra ginčo, kad jis perėmė patikėjimo teise ginčo patalpas (duomenys neskelbtini).

82. Kito 1969 metų nuomos sutarties kontrahento teisinis statusas taip pat keičiasi. 1989 m. vasario 10 d. protokolas Nr 4(1) patvirtina, kad siekiant iÅ¡ esmės pagerinti sÄ jungos valdymo struktÅ«rÄ Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungos valdybos plenumas nutaria: Lietuvos TSR dailininkų sÄ jungÄ ir Lietuvos TSR dailės fondÄ sujungti į vienÄ savarankiÅ¡kÄ organizacijÄ â€“ Lietuvos dailininkų sÄ jungÄ . Nurodoma Lietuvos dailininkų sÄ jungos reorganizacijÄ vykdyti nuo 1989 m. kovo 1 d. Byloje pateiktas 1990 m.

Lietuvos dailininkų sÄ jungos balansas, kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te prie balanso už 1990 m. pirmÄ pusmetį nurodoma, kad į suvestinę apskaitÄ Ä¯traukta 1. Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). prekybos firma „Dailė“, (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kinamajame raÅ¡te apie Lietuvos dailininkų sÄ jungos kÅ«rybinę Å«kinę finansinę veikla 1991 metais nurodoma, kad Lietuvos dailininkų sÄ jungos fondas su savo įmonėmis yra sudėtinė Lietuvos dailininkų sÄ jungos dalis, kaip kÅ«rybinė, gamybinė, finansinė ir ekonominė bazė.

83. Kaip minėta, aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai rodo nuomos teisinių santykių nepetraukiamumÄ ir tęstinumÄ , tačiau patvirtina, kad juos buvo siekiama modifikuoti. Å ioje byloje dublike ieÅ¡kovas pamini, kad jei teismas manytų, kad nuomos sutartis galioja ieÅ¡kovas praÅ¡o sutartį nutraukti, tačiau teismui paklausus, ar bus tikslinamas ieÅ¡kinys ir reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo bei įrodinėjamas Å¡io dalyko teisinis bei faktinis pagrindas, ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinio netikslinis, taigi byloje nepareiÅ¡kus tokio reikalavimo nėra pagrindo svarstyti jo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Teismo vertinimu, pagal ieÅ¡kovo pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ieÅ¡kinys atmestinas, nes ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė ginčo patalpomis naudojasi neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad patalpų naudojimo teisinis pagrindas – nuomos teisiniai santykiai.

84. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisinių santykių chronologijÄ bei dinamikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė vindikaciniam reikalavimui pagrįsti keliamų sÄ lygų, tuo tarpu, atsakovė pateikė pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iÅ¡ 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties, kuriÄ sudarė LTSR dailės fondas ir valstybės vardu Lietuvos TSR dailės muziejus, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė Å iuolaikinio meno centras. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino (ne)taikymo.

85. Atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad ieÅ¡kovas perėmė visas 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties nuomotojo teises ir pareigas iÅ¡ Lietuvos TSR dailės muziejaus ir Lietuvos dailės parodų direkcijos pagal 1988 m. gruodžio 30 d. patalpų perdavimo aktÄ , net dabartinė 1988 m. buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini) patalpose, todėl jis negalėjo nežinoti apie jos patikėjimo teise valdomose patalpose esantį nuomininkÄ â€“ LDS, juo labiau, kad ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡o LDS sÄ skaitas už komunalines paslaugas (patalpų Å¡ildymÄ , elektrÄ ), o LDS jas sÄ Å¾iningai sumoka, skolų neturi.

IeÅ¡kovo reikalavimai Å¡ioje byloje atmestini ir dėl to, nes jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ daugiau kaip 30 metų. IeÅ¡kinio senaties terminas, atsakovės manymu, prasidėjo 1988 m. gruodžio 30 d. – nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovė perėmė patalpas iÅ¡ Lietuvos TSR dailės muziejaus pagal 1988 m. gruodžio 30 d. aktÄ , o baigėsi 1991 m. gruodžio 30 d.

86. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

87. Nagrinėjamų atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog ieÅ¡kovas Å iuolaikinio meno centras kaip juridinis asmuo įregistruotas 1997 m. balandžio 4 d., nuo Å¡ios dienos įstaigos vadovas, kaip jau aptarta Å¡iame sprendime nurodyta, buvo ir yra K. K. Atsižvelgiant į ta teismo vertinimu, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikytinos Civilinio kodekso nuostatos galiojusios Å¡io juridinio asmens įregistravimo bei jo vadovo skyrimo metu.

88. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). CK 1. 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų.

89. Byloje nustatyta, kad atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga nuo 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties sudarymo nepertraukiamai naudojosi ginčo patalpomis, kurių plotas yra ženklus ir nėra abejonių, kad Å iuolaikinio meno centras, perimdamas ginčo patalpas turėjo ir galėjo žinoti, jog jomis naudojasi atsakovė. Kaip minėta, tiek Å iuolaikinio meno centro, tiek jo vadovo duomenų registracija Juridinių asmenų registre atlikta dar 1997 m. balandžio 4 d., todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kovui kaip juridiniam asmeniui, atstovaujamam vadovo, kuris yra juridinio asmens vadovu iki Å¡iol dar 1997 metais turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma apie tai, kad Lietuvos dailininkų sÄ junga naudojasi ginčo patalpomis, todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kovas praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl ginčo dalyko, kuris baigėsi 2007 metais, ir yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį ir dėl to, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

90. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

91. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 3 267 Eur už teisines paslaugas bei 75 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį, viso atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 3 342 Eur sumÄ .

92. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

93. Atsižvelgiant į tai, netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų, nurodytų bÅ«tinų, protingų ir pagrįstų iÅ¡laidų atlyginimas, 3 342 Eur suma, atsakovei priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos dailininkų sÄ junga j. a. k. 191589837 perėmė visas LTSR dailės fondo teises ir pareigas, kildinamas iÅ¡ 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties, kuriÄ sudarė LTSR dailės fondas ir valstybės vardu Lietuvos TSR dailės muziejus, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė Å iuolaikinio meno centras, j. a. k. 291424950.

Priteisti atsakovei Lietuvos dailininkų sÄ jungai, j. a. k. 191589837, iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iuolaikinio meno centro, j. a. k. 291424950, 3 342 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė