ebfae210-aa03-49f3-9999-d3fcc410ca2c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1739-173/2010Pirmosios instancijos teismo teisėja I. SabaitienėProcesinio sprendimo kategorija 121.21; 44.5.2(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 26 d.Kaunas    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovams A. G., V. V., ieškovų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovei M.

S., A. K., jų atstovams advokatui Romui Briliui, advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų A. G., V. G., V. V., N.J. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. G., V. G., V. V., N.J. V. ieÅ¡kinį atsakovams M. S., V. S., A. K. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :     ieÅ¡kovai A. G., V. G., V. V. ir N.J. V. prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M.

S., V. S. ir A. K. 60709 Lt žalos ir 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kovai nurodė, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis Jonučių k., Kauno rajone. PaaiÅ¡kino, kad nors žemės sklypÄ nusipirko 2007 m. sausio 24 d. sprendimu, tačiau iki Å¡iol negali juo naudotis, nes šį sklypÄ atsakovai yra savavaliÅ¡kai užėmę, pradėję savavalinę statybÄ bei nutiesę du elektros kabelius. IeÅ¡kovai taip pat pažymėjo, kad atsakovai jų atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai - į jokius reikalavimus paÅ¡alinti pažeidimus bei panaikinti nelegalius statinius bei grÄ Å¾inti žemę į pirminę padėtį nereaguoja.   Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. spendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams 2000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, 2007-01-24 A. B. ir V. V. bei A. G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ A. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,4600 ha žemės sklypÄ , esantį Jonučių k., Kauno rajone, pardavė V. V. ir A. G. lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/2 dalį. V. V. ½ dalį žemės sklypo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N.J. V.. A. G. ½ dalį žemės sklypo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. G..

Žemės sklypas buvo parduotas už 69000 Lt(b.l. 114-115). 2007-01-24 Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu A. B. perdavė 0,4600 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus esantį Jonučių k., Kauno r. V. V. ir A. G. (b.l. 116).    2007m. rugpjūčio 22d. antstolės G.Bartkuvienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0021/07/11 nustatyta, kad per žemes sklypÄ , pažymėtÄ plane 390-2, nutiestas žvyrkelis į žemės sklypÄ , pažymėtÄ plane 391, kuriame stovi pastatytas dviejų aukÅ¡tų Å¡laitiniu stogu namas.

Žvyrkelis nutiestas per žemės sklypÄ , pažymėtÄ plane 390-2, t.y. Kelio pradžia yra gretimybių taÅ¡kų 15 ir 16, o kelio pabaiga yra tarp gretimybių taÅ¡kų 13 ir 14, nors pagal žemės sklypo planÄ kelias turi bÅ«ti į kairę nuo gretimybių taÅ¡kų 16-17-13. Plane pažymėti gretimybių taÅ¡kai 16, 17, 13 faktiÅ¡kai žemės sklype yra pažymėti įkaltais į žemę kuoliukais, nuotraukos Nr. 6, 7. 8, 9. Nustatyta, jog kelias į žemės sklypÄ , pažymėta plane 391, nutiestas per žemės sklypÄ , pažymėta plane 390-2, ne pagal žemes sklypo planÄ .

Žemes sklype, pažymėta plane 390-2, yra įrengti, t.y. įkasti į žemę du fekalijų Å¡uliniai, vienÄ Å¡ulinį atidengus, jame matomos ir užuodžiamos fekalijos, nuotraukas Nr. 10, 11. 12, 13. Žemės sklype, pažymėta plane 391, yra iÅ¡kasta stačiakampio formos kÅ«dra, kurios dalis iÅ¡kasta ir užima dalį iÅ¡ilgai gretimybių taÅ¡kų 14-13 žemės sklypo, pažymėta plane 390-2, nuotraukos Nr. 14, 15. Minėtos kÅ«dros kraÅ¡te, patenkančiame į žemes sklypÄ , pažymėta plane 390-2, iÅ¡ilgai kÅ«dros kraÅ¡to yra įkalti į žemę metaliniai stulpai.

Žemes sklypo, pažymėta plane 390-2, viduryje sustatyta įvairi žemės ūkio technika (traktorius, sunkvežimiai, priekaba) bei sudėta metalo laužo ir kitų daiktų, kitoje nutiesto žvyrkelio pusėje stovi priekaba. Toliau paėjus keliu link žemės sklypo, pažymėta plane 391, šalia kelio guli du betoniniai luitai. Žemės sklypo, pažymėta plane 390-2, kampe prie gretimybės taško" 15 stovi pastatytas vieno aukšto namas šlaitiniu stogu, prie kurio sustatytos mėlynos spalvos cilindro formos metalinės talpyklos.

Nutiesto per žemės sklypÄ , pažymėta plane 390-2, kelio iÅ¡važinėtoje Å¡alikeles dalyje prie žemės Å«kio technikos ir vieno aukÅ¡to namo dar rÅ«ko neužgesęs degintų Å¡iukÅ¡lių laužas. Å iuo atveju teismas laiko, kad visi aukščiau paminėti pažeidimai buvo atlikti iki ieÅ¡kovams A. G., V. G., V. V., N.J. V. nusiperkant žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0977-1833, esantį Jonučių kaime, Kauno rajone. IÅ¡ 2007-02-07 VÄ® „Registrų centro“ Kauno filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre matyti, kad aptariamas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus (b.l. 6-7).

  Teismas taip pat nustatė, jog žemės sklypo pirkėjai, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktÄ , jį apžiÅ«rėjo, dėl jo jokių pretenzijų neturėjo, o jų nuosavybės teise priklausantiems daiktams valdymo pažeidimai paaiÅ¡kėjo tik atlikus geodezinius matavimus. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-3-185-2010 pažymėjo, kad geodezinių matavimų tikslas yra patikrinti ir patikslinti suformuoto ir vietovėje pažymėto žemės sklypo techninius duomenis.

Matavimų neatlikimas gali sudaryti prielaidas, kad neatitiks žemės sklypo plotas ar atsiras nukrypimų nuo ribų ar kitų netikslumų, dėl kurių rizikÄ prisiima pagal preliminariuosius matavimus suformuotÄ ir pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gyjantis asmuo. Kadangi ieÅ¡kovai žemės sklypÄ Ä¯sigijo be atliktų žemės sklypo (jo dalies) geodezinių matavimų, teismas laikė, jog jie prisiėmė ir visÄ galimÄ rizikÄ dėl atsiradusių sklypo ploto nukrypimo nuo ribų.    Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010-01-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-01450-09 buvo nustatyta, kad nors A.

K. pastatytas namas ir nebuvo teisiÅ¡kai įregistruotas (pastatytas neturint leidimo), tačiau nuosavybės teisė į namo statybines medžiagas jam iÅ¡lieka ir nuosavybė, be A.K. sutikimo ir laisvos valios, negali pereiti kitiems asmenims (b.l. 105-107). Be to, Å¡iame nutarime buvo konstatuota, kad 2007-01-24 susitarimas, kuriuo A.B. perdavė neatlygintinai A.G. ir V.V. savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ , ne tik, kad neatitinka tokiam sandoriui keliamų reikalavimų, tačiau ir negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi Å¡is susitarimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių-namas A.B. nepriklausė ir prie jo statybų nei finansiÅ¡kai nei darbu A.B. neprisidėjo, todėl A.B. neturėjo teisės tokiu statiniu disponuoti.

Ä®vertinus tai, jog ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype savavaliÅ¡kai pastatytas namas priklauso atsakovams, o atsakovai gera valia bandė iÅ¡taisyti neatitikimus, teismas laikė, jog atsakovams nėra jokio pagrindo tenkinti civilinę atsakomybę.   Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , „matomai susipainiojo ir nebesuprato kokioje byloje ir kokį ginÄÄ nagrinėja - ar dėl žalos atlyginimo, ar dėl asmens pripažinimo statytoju." TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantai daro atsižvelgdami į tai, kad teisėja, priėmusi ginčijamÄ sprendimÄ , buvo nagrinėjusi dar vienÄ ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių civilinėje byloje Nr. 2-0146-097/2008, kurioje ieÅ¡kovais buvo A.

K. ir V. S. ir, kurioje jie prašė pripažinti juos savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo statytojais. MinimÄ kitÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja ieÅ¡kinį atmetė, pripažinusi, kad A.K. ir V.S. neįrodė esantys namo statytojais. Be to A.K. ir V.S. šį teismo sprendimÄ skundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2009-06-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-554-390/2009, jį paliko galioti. Taigi, tos pačios teisėjos įsiteisėjusius teismo sprendimu jau buvo konstatuota, kad A. K. ir V.S. neįrodė esantys namo statytojais, tačiau skundžiamame sprendime, ta pati teisėja, vertindama byloje esantį Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010-01-21 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , konstatuoja prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.    Apylinkės teismas sprendimo motyvuose nurodytas teiginys „tai, kad ieÅ¡kovai žemes sklypÄ Ä¯sigijo be atliktų žemes sklypo (jo dalies) geodezinių matavimų, taip pat patvirtinant, kad jie nebuvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s teisinių santykių dalyviai ir nesÄ Å¾iningai sieke įgyti nuosavybės teises j ginčo žemę“ nepagrįstas, nes ieÅ¡kovai nesiekė įgyti nuosavybės teisių į žemes sklypÄ , o jas įgijo.

Be to, priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-185/2010, nes pastarojoje buvo byloje nagrinėtos aplinkybės yra visiÅ¡kai skirtingos nuo revizuojamoje byloje nustatytų aplinkybių, kadangi:

1) šioje byloje ginčas kildinamas iš deliktines atsakomybės, kadangi atsakovų tyčiniais veiksmais  apeliantams nuosavybes  teise  priklausančiame  žemes  sklype  buvo  atlikti  neteisėti veiksmai - savavalinė statyba, dėl ko ir atsirado žala;

2) gi civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007 ginčas kilęs iÅ¡ sutartines atsakomybes ir Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad geodezinių matavimų atlikimas leidžia patikrinti ir patikslinti suformuoti) ir vietovėje pažymėto žemes sklypo techninius duomenis, kadangi matavimų neatitikimas gali sudaryti prielaidas, kad neatitiks žemes sklypo plotas ar atsiras nukrypimų nuo ribų ar kitų netikslumų, dėl kurių rizikÄ prisiima pagal preliminarius  matavimus  suformuotÄ Â ir pažymėtÄ Â Â Å¾emes  sklypÄ Â Â Ä¯gyjantis  asmuo.

Å ioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė,  kad  vien  aplinkybė, kad  asmuo  įgijo  žemes  sklypÄ ,  kuris suformuotas ir jo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, nesuteikia pakankamo pagrindo vertinti įgijėjÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ asmenį santykiuose su kitais pretendentais).    Neįvertinta, kad tretysis asmuo A.B. prieÅ¡ sudarant sandorį apeliantams aprodė parduodamÄ Å¾emes sklypÄ , supažindino su žemes sklypo ribomis ir planu.

Apeliantai žinojo apie šalia esantį tvenkinį, keliÄ , metalinius įbetonuotus stulpelius, tačiau pagal preliminarų žemes sklypo planÄ , Å¡ie savavaliniai statiniai nepateko ant jų žemes sklypo ribos. Apie žemes sklype esančius du kanalizacijos Å¡ulinius A.B. ieÅ¡kovams nenurodė, kadangi, kaip pats patvirtino teisme, jis apie Å¡iuos įrenginius nieko nežinojo. Tik atlikus geodezinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, kad tiek žemės sklypas, tiek dalis tvenkinio, metaliniai įbetonuoti stulpeliai apie tvenkinį, kanalizacijos Å¡uliniai yra apeliantams nuosavybės teise priklausančiame sklype ir jie buvo įrengti savavaliÅ¡kai, neturint savininkų sutikimo.

Tai, kad Å¡ie inžinieriniais įrenginiai ir statiniai padaryti neteisėtai, padaryti neturint savininko sutikimo, tyčiniais veiksmais, byloje yra įrodyta, Å¡ių aplinkybių neneigė ir atsakovai, tačiau juos nustačius ir atsakovams atsisakius juos geranoriÅ¡kai paÅ¡alinti, atsirado pasekmes — žala, kuriÄ sudaro Å¡ių savavalinių padarinių Å¡alinimo kaÅ¡tai.    Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo užfiksuotų savavalinių inžinierinių statinių ir statinių, neginčijo pateiktos sÄ matos paskaičiavimo, kas rodo, kad ieÅ¡kovai tinkamais įrodymais grindžia žalos faktÄ ir jos dydį.

Nors atsakovai siekė įrodyti, kad visi Å¡ie ieÅ¡kovų įvardinti padariniai, iÅ¡skyrus tvenkinį, yra paÅ¡alinti, tačiau atsakovų pateiktame 2010-01-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos informacijos negalima patikrinti, kadangi Å¡iame protokole nėra užfiksuota apie kokį žemes sklypÄ kalbama, be to, jame nurodoma, kad nematyti, kad per sklypÄ eitų kelias, Å¡alia sklypo nėra jokių statybinių liekanų, Å¡iukÅ¡lių, viskas sutvarkyta, iÅ¡lyginta ir kaip tai patvirtinančiÄ aplinkybę pateikia nuotraukas, kurios užfiksuotas apsnigtas laukas.

IÅ¡ Å¡io protokolo ir prie jo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti apeliantams nuosavybės teise priklausančių žemes sklypo ribų, jau nekalbant apie paÅ¡alintus savavalinius padarinius. Kita vertus, atsakovų argumentus apie padarinių paÅ¡alinimÄ paneigia ir M. S. paaiÅ¡kinimai, jog vienas kanalizacijos Å¡ulinys tebėra; liudytojo S. Z. parodymai, jog keliÄ atsakovai pasidarė 2002-2003 metais ir kelias, vedantis pro K. namÄ Ä¯ S. namÄ , yra iki Å¡iol; liudytojo V. P. parodymai, kad kÅ«drÄ sau iÅ¡sikasė A.

K..    Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o sprendimo nekeisti. Atsakovai nurodo, jog esminė teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kuriÄ buvo bÅ«tina nustatyti norint tinkamai pritaikyti Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti reikalingas teisės normas, buvo ta, ar nuo momento, kada ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovai bÅ«tų patyrę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai identifikavo esminį Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykÄ ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių nustatė, kad visi atsakovų veiksmai, t.y. per ieÅ¡kovų įsigytÄ Å¾emės sklypÄ nutiestas kelias, įrengti du fekalijų Å¡uliniai, iÅ¡kasta stačiakampio formos kÅ«dra, kurios dalis patenka į ieÅ¡kovų įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡ilgai kÅ«dros kraÅ¡to į žemę įkalti metaliniai stulpai, pastatytas vieno aukÅ¡to namas Å¡laitiniu stogu, buvo atlikti iki ieÅ¡kovams įsigyjant žemės sklypÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bÅ«tent tai ir pažymėjo, nurodydamas, jog „<...> visi aukščiau paminėti pažeidimai buvo atlikti iki ieÅ¡kovams A. G., V. G., V. V., N.J. V. nusiperkant žemės sklypÄ , esantį Jonučių k., Kauno rajone. Tai patvirtina ir trečiojo asmens bei liudytojų parodymai." Å iÄ faktinę aplinkybę pripažino ir patys ieÅ¡kovais. Taigi, teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovų materialinė subjektinė teisė reikalauti žalos atlyginimo įgyta vėliau, negu atsakovai atliko veiksmus, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovai kildina jiems padarytÄ Å¾alÄ - nėra teisinio pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

Tai, kad atsakovai „gera valia bandė iÅ¡taisyti neatitikimus", reiÅ¡kia bÅ«tent tai, kad atsakovai neturėjo teisinės prievolės paÅ¡alinti jų atliktų veiksmų rezultatų, kurie buvo įvykdyti ir atsirado iki momento, kada ieÅ¡kovai įgijo žemės sklypo nuosavybės teises, tačiau geranoriÅ¡kai tai bandė padaryti.   IeÅ¡kovų teigimu, tretysis asmuo A. B., prieÅ¡ sudarant sandorį aprodė parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , supažindino su žemės sklypo ribomis ir planu. Anot ieÅ¡kovų, tik atlikus geodezinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad dalis tvenkinio, metaliniai įbetonuoti stulpeliai apie tvenkinį, kanalizacijos Å¡uliniai yra jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Tačiau analizuojamo CK 6.253 str. 5 d. sakoma, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai minėtoje normoje apibrėžiami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bÅ«tent tai ir konstatavo, kad ieÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypÄ be tikslių geodezinių matavimų, prisiėmė ir visÄ galimÄ rizikÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė aplinkybe, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktÄ ieÅ¡kovai jį apžiÅ«rėjo, dėl jo jokių pretenzijų pardavėjui A. B. neturėjo. Taip pat žemės sklypo prikimo-pardavimo sutarties 4 dalyje nustatyta sÄ lyga, kad pirkėjai patys sutinka sumokėti už žemės sklypo geodezinius matavimus ir pretenzijų nereikÅ¡, jeigu juos atlikus žemės sklypo plotas pasikeis. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime to nenurodė, tačiau iÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovų pateikto žemės sklypo plano matyti, kad su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje 2006 m. vasario 1 d., žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu ir nustatytu plotu sutinka pagal A.

B. įgaliojimÄ veikiantis asmuo V. V.. Tai, kad po Å¡iuo žemės sklypo plane esančiu sutikimu yra bÅ«tent minimo ieÅ¡kovo V. V. paraÅ¡as, neneigė ir jis pats, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo teiginys, jog tretysis asmuo A. B. prieÅ¡ sudarant sandorį supažindino su žemės sklypo ribomis ir planu ieÅ¡kovus, Å¡iek tiek netikslus, nes su žemės sklypo planu ir ribomis ieÅ¡kovas V. V. buvo susipažinęs ankščiau nei pats tretysis asmuo A. B.. Be to 2006 m. vasario 1 d.

A. B. nebuvo šio žemės sklypo savininku, o nuosavybės teisę į jį įgijo 2007 m. sausio 8 d., nors ieškinys pareikštas 2008 m. sausio 28 d.     Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  CK 4.98 straipsniu nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.  2007 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai V.

V., N.J. V., A. G. ir V. G. iÅ¡ trečiojo asmens A. B. įsigijo 0, 4600 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. 4400-0977-1833, kadastrinis adresas: 5247/0007:611 Mastaičių k.v. 2007 m. sausio 24 d. žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu pardavėjas A. B.(tretysis asmuo) perdavė parduotÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovams(b. l. 114-116, t.1). Sandorio sudarymo metu buvo tik preliminarÅ«s žemės sklypo geodeziniai matavimai.  Atlikus tikslius matavimus, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovai užėmę jiems priklausantį žemės sklypÄ , pradėję savavalinė statybÄ . 2007 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog per jiems priklausantį žemės sklypÄ nutiestas žvyrkelis, į žemę įkasti du fekalijų Å¡uliniai, iÅ¡kasta stačiakampio formos kÅ«dra, pristatyta įvairios žemės Å«kio technikos, pridėta statybų laužo.

Ä® atsakovų savavaliÅ¡kai pastatytus du gyvenamuosius namus per jų žemės sklypÄ nutiesti du elektros kabeliai.  2007 m. gegužės 22d. ieÅ¡kovai reikalavo M. S., kad ji paÅ¡alintų pažeidimus, padarytus jiems priklausančiame žemės sklype(b. l. 10, t.1). 2007m. gegužės 29 d. atsakovė M. S. ieÅ¡kovams pranešė, kad nurodytų reikalavimų paÅ¡alinti negalinti, kadangi Kauno rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla dėl ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl V.

S. ir A. K. ieškinio pripažinti juos ieškovams priklausančiame sklype esančio gyvenamojo namo statytojais, dėl servituto nustatymo.  Kauno rajono apylinkės teisme 2008 m. gruodžio 12d. buvo išspręsta civilinė byla pagal  V. S. ir A. K. ieškinį dėl jų pripažinimo namo statytojais ir pagal A. G., V. G., V. V. ir N. J. V. priešieškinį V. S., A. K. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, žalos atlyginimo. Ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis buvo patenkintas dalinai.

Å iuo sprendimu atmestas ieÅ¡kovų V. S. ir A. K. praÅ¡ymas pripažinti juos gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Kauno rajone, Jonučių kaime, statytojais. Atmestas atsakovų A. G., V. G., V. V. ir N. J. V. priekinio reikalavimas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovus bei jų du nepilnamečius vaikus iÅ¡ savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Jonučių kaime, Kauno rajone. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui A. G. 762, 18 Lt skolos už elektros energijÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki iÅ¡kėlimo teisme, 2007 m. liepos 13d., iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo(b. l. 68-69, t.1).

  Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovų V. S. ir A. K. apeliacinį skundÄ atmetė. Atsakovų apeliacinis skundÄ patenkino. IÅ¡keldino ieÅ¡kovus V. S. ir A. K. bei jų nepilnamečius vaikus iÅ¡ savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Jonučių kaime, Kauno rajone, priklausančio nuosavybės teise atsakovams A. G., V. G., V. V. ir N. J. V..   Teisėjų kolegija nustatė, kada atsakovai A. G., V. G., V. V. ir N. J. V. yra žemės sklypo, esančio Jonučių kaime, Kauno rajone, kuriame yra savavaliÅ¡kas statinys gyvenamasis namas, savininkai.

Atsakovai(Å¡ioje byloje jie- ieÅ¡kovai) minėtÄ Å¾emės sklypÄ 2007 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ trečiojo asmens A. B.. Papildomu 2007m. sausio 24 d. susitarimu žemės sklypo pirkimo-pardavimo Å¡alys sutarė, kad pardavėjas perduoda neatlygintinai A. G. ir V. V. savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ , esantį įsigytame žemės sklype. Pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys taip pat sutarė, kad nugriovus pastatÄ , atsakovai A. G. ir V. V. statybines medžiagas neatlygintinai gali panaudoti savo nuožiÅ«ra.

Pardavėjas A. B. užtikrino, kad nei raÅ¡tu, nei žodžiu nėra iÅ¡nuomojęs, dovanojęs ar kitaip kaip nors perleidęs Å¡io savavaliÅ¡ko statinio tretiesiems asmenims, visas teises perdavė savo nuožiÅ«ra disponuoti atsakovams. Toks papildomas susitarimas nenuginčytas ir galiojantis. Be to, pagal CK 6. 395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas.

Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo pirkėjui(b. l. 70-72, t.1).   Šios nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kadangi nustatytos įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, dalyvaujant tiem patiems asmenims: ieškovams A. G., V. G., V.

V. ir N. J. V., atsakovams V. S., A. K.., kurie Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių ginčyti negali. Jas ginčyti gali tik atsakovė M. S., kuri minėtoje byloje nedalyvavo. Ji Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių neginčija.  IÅ¡ visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype esantys statiniai, kuriuos atsakovai atsisako paÅ¡alinti, dėl ko ieÅ¡kovai reikalauja, kad skolininkai(atsakovai) avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingÄ pinigų sumÄ , priklauso ieÅ¡kovams papildomo 2007 m. sausio 24 d. susitarimo pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad po papildomo 2007 m. sausio 24 d. susitarimo ieÅ¡kovai nebeturi teisės reikalauti, kad atsakovai sumokėtų darbui atlikti reikalingÄ pinigų sumÄ (CK 6. 61 straipsnio 1 dalis).  Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingai iÅ¡spręstai bylai, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.   IÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei priteistina po 11, 21 Lt teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 79, 88, 93 straipsniai).  IÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui A.K. priteistina po 375 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti(CPK 88 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. G., V. G., V. V., N.J. V. po 375 Lt atsakovui A. K. turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. Lt 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 11, 21 Lt teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.     Kolegijos pirmininkas                                               Leonas Jachimavičius    Kolegijos teisėjai                                                       Algimantas Kukalis                                                                                        Arvydas Žibas