ebfa90e5-c986-4a2e-bfd4-d3f09d80a23e · Vilniaus apygardos teismas

? Nuorašas: Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-315/2018 Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45726-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Ainoros Kornelijos Macevičienės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nuteistojo A.

N. gynėjui advokatui Sigitui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir skirta jam 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-09-26 iki 2016-09-28, vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bauda paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo V. K. 600 eurų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteista jam iÅ¡ A. N. 200 eurų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. N. nuteistas už tai, kad pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o bÅ«tent, jis, 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 17.50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1, 00 promilės girtumas, savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino atliekančiam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo bÅ«rio vyresniajam patruliui V.

K., pastarajam teikiant neatidėliotinÄ pagalbÄ asmenims, t. y. jis, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 5-ojo bÅ«rio patrulį V. K., nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, po to deÅ¡ine ranka pastÅ«mė V. K. į kairįjį petį, po ko sudavė 3 kartus delnu pastarajam į krÅ«tinės sritį, V. K. bandant jį sulaikyti, pastarasis deÅ¡ine ranka stvėrė ir patempė jam už tarnybinės uniformos – Å¡viesÄ atspindinčios liemenės, po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , griebė už V.

K. tarnybinio ginklo ,,Glock 17“ bandydamas jį iÅ¡traukti iÅ¡ dėklo, V. K. patraukus jo rankÄ nuo ginklo, antrÄ kartÄ sugriebė už tarnybinio ginklo bandydamas jį iÅ¡traukti iÅ¡ dėklo, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ ir taip pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam – savo tarnybines pareigas ėjusiam Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui V. K., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.* Mano, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles, pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, nepasisakė dėl jo gynėjo iÅ¡sakytų argumentų ir neįvertino jį teisinančių įrodymų. 2.1. Nuosprendyje teismas rėmėsi tik kaltinimui palankiais nukentėjusiojo ir liudytojų, kurie yra policijos pareigÅ«nai, parodymais. 2.2.

Atkreipia dėmesį, kad baigiamųjų kalbų metu jo gynėjas nurodė labai konkrečias aplinkybes bei motyvus, abejones, padarytus proceso pažeidimus ir visa tai buvo pateikta teismui raÅ¡tu. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai ignoravo pateiktÄ baigiamÄ jÄ kalba, neatsikirto nei į vienÄ nurodytÄ argumentÄ . 2.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamoji byla yra dėl „pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“, tyrimÄ atliko taip pat pareigÅ«nai, kurie galimai galėjo įtakoti tyrimo eigÄ nukentėjusiojo naudai.

Šiame tyrime buvo padaryti šie pažeidimai:

1) Policijos pareigÅ«nų U. T. ir V. K. tarnybiniai protokolai yra identiÅ¡ki (b. l. 11-12). Rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje apklausta U. T. pripažino, jog tarnybinį praneÅ¡imÄ jai suraÅ¡yti padėjo V. K., kuris Å¡ioje byloje yra nukentėjusysis ir yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį;

2) Pareigūnų apklausos. V. K. apklausa (b. l.

11) truko 11 min., nors surašytas 1 lapas iš abiejų pusių. Papildoma apklausa (b. 1.

30) truko 1,5 valandos ir surašyta 1,5 lapo. U. T. apklausa (b. I.

41) truko 6 min., nors surašytas 1 lapas iš abiejų pusių. Papildoma apklausa (b. l.

44) truko 30 min. ir surašytas 1 lapas iš abiejų pusių. Šie duomenys yra įvesti sistemoje ir rodo, jog apklausos buvo vykdomos, nesilaikant BPK reikalavimų. Rašybos klaidos negali būti, nes buvo vykdomos 4 apklausos ir duomenys pildomi IBPS sistemoje;

3) ApžiÅ«ros protokole matosi, kad buvo taisyta protokolo suraÅ¡ymo data (b. l. 7). Jeigu dokumentuose yra taisomi duomenys, turi bÅ«ti nubraukta, tinkamai iÅ¡taisyta ir paraÅ¡yta, jog „Taisymu tikėti“, o ne klastojant įraÅ¡Ä po dokumento suraÅ¡ymo. Be to, fotonuotraukoje (b. l.

9) taip pat matosi skirtinga data. Liudytojas R. I. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kada buvo pildomas protokolas bei iÅ¡ kur buvo sužinota apie patį įvykį. Svarbu ir tai, kad R. I. bei tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė K. I. yra susiję artimais ryÅ¡iais, t. y. yra vyras ir žmona.

4) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ne viename dokumente yra nurodytos klaidingos įvykio datos ir Å¡ios klaidos buvo pripažintos prokurorės tik po įtariamojo skundo. Å ie pažeidimai rodo, jog pareigÅ«nai buvo vieningi, galimai padėjo nukentėjusiajam ir siekė, jog bylÄ bÅ«tų perduota teismui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ių aplinkybių teismas nekomentavo, nors privalėjo tai padaryti. 2.4. Taip pat mano, kad jo veiksmai Å¡ioje byloje buvo kvalifikuoti neteisingai, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Visų pirma, kaltinamajame alte buvo nurodoma, jog vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir įžeidinėjo pareigÅ«nus. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokius žodžius vartojo, tačiau kaltinamajame akte yra iÅ¡ anksto konstatuojama, jog tai buvo padaryta, t. y. vartoti necenzÅ«riniai žodžiai, kurie yra įžeidžiantys. PareigÅ«nai U. T. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vartojo žodžius - „gaidys“ ir „pederastas“. Pažymi, kad Å¡ie žodžiai savo prasme nėra įžeidžiantys, kadangi žodis „gaidys“ lietuvių kalbos žodyne reiÅ¡kia gyvÅ«nÄ (viÅ¡tų patinÄ ) arba žmogų, kuris yra karÅ¡to bÅ«do, linkęs peÅ¡tis arba apibÅ«dinamas žmogus, kuris menkai dirba (pvz. dirba kaip gaidys).

Dėl žodžio „pederastas” 2015 m. Lietuvių kalbos komisija yra pateikusi iÅ¡vadÄ , jog įžeidaus termino „pederastas“ pobÅ«džio neįžvelgia. 2.5. Pažymi, jog Å¡iuos žodžius (kurie nėra įžeidžiantys) vartojo ne pareigÅ«nų atžvilgiu (prieÅ¡ingai nei jie suprato), o buvo nepatenkintas jų atvykimu bei darbu. Tai patvirtino pats kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai U. T. bei R. I.. Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pats Vilniaus rajono apylinkės teismas. 2.6.

Pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodo, jog A. N. nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų bei jiems prieÅ¡inosi. Nurodo, kad neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi pareigÅ«nų neįžeidinėjo ir neatliko aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų. PareigÅ«nai patys pažeidė įstatymų reikalavimus, kadangi pareigÅ«nas iÅ¡ pat pradžių privalo prisistatyti, kas nebuvo padaryta (Policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d.). Vėliau pareigÅ«nas ir nukentėjusysis V. K. konfliktavo su apeliantu, patys užėjo į jo privačiÄ teritorijÄ , nors jis jokių aktyvių veiksmų neatliko.

Pažymi, kad patys pareigÅ«nai negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu tikslu užėjo į jo teritorijÄ . V. K. nurodo, jog užėjo pabendrauti ir galbÅ«t suraÅ¡yti protokolÄ . Å iuo atveju, siekiant pabendrauti ar suraÅ¡yti protokolÄ nebÅ«tina įsiveržti į privačiÄ teritorijÄ , kai nėra daromas akivaizdus nusikaltimas. Kad jis neatliko aktyvių veiksmų patvirtino ir liudytojas R. I., kuris nurodė, jog su apeliantu pokalbis jo teritorijoje vyko apie 15- 20 minučių. Akivaizdu, jog pareigÅ«nų veiksmai, grubus sulaikymas bei bandymas jam neleisti grįžti į namus, sukėlė jo spontaniÅ¡kÄ reakcijÄ .

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokie veiksmai nėra laikomi nusikalstamais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009). Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 505/2010 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasiprieÅ¡inimas, pasireiÅ¡kiantis natÅ«raliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniÅ¡ka reakcija į reikalavimÄ vykti pasiaiÅ¡kinimui į policijos komisariatÄ , nesukelia baudžiamosios atsakomybės. 2.7. Pažymi, kad pagal aktualiÄ teismų praktikÄ dėl BK 286 straipsnio kvalifikavimo ir atribojimo nuo ATPK (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-677/2016) nurodyta, jog BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas - tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

PasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto tyčiniu smÅ«gių sudavimu, kankinimu, suriÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015) Be to, fizinis smurtas yra nuosekliai aiÅ¡kinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K- 287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014). 2.8. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, kadangi jis pareigūnų neįžeidinėjo ir neatliko aktyvių pasipriešinimo veiksmų.

PareigÅ«nai patys pažeidė įstatymų reikalavimus. Jo veiksmuose nebuvo nustatytas pasiprieÅ¡inimas fiziniu smurtu, jo veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip natÅ«ralus neblaivių asmenų protestas ir jų spontaniÅ¡ka reakcija į reikalavimÄ nusiraminti ir leistis bÅ«ti sulaikomiems. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokiÄ reakcijÄ ir veiksmus sukėlė pačių pareigÅ«nų elgesys, todėl mano, kad baudžiamoji byla prieÅ¡ jį turėtų bÅ«ti nutraukta. 2.9. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Pažymi ir tai, kad teismas taip pat neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kad tam, jog bÅ«tų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, ilgai trunkantys, pasireiÅ¡kiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalÄ darantys veiksniai gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Apeliantas mano, kad teismas šioje byloje neatsižvelgė į aukščiau nurodytus kriterijus bei neįvertino to, kad V. K. yra policijos pareigūnas, kuris vykdo savo tarnybines pareigas. Ieškinyje nėra motyvuota, kokia ir kodėl tokio dydžio neturtinė žala buvo patirta.

Posėdžio metu (2017-08-08 posėdis) apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog toks darbas yra kasdienybė, todėl civilinis ieÅ¡kinys bet kokiu atveju negalėjo bÅ«ti tenkinamas. 2.10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde.

4. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai iÅ¡analizavęs pagrįstai A. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 str. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyta.

5. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde ginčija atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, kadangi jis pareigÅ«nų neįžeidinėjo ir neatliko aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo nustatytas pasiprieÅ¡inimas fiziniu smurtu, jo veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip natÅ«ralus neblaivių asmenų protestas ir jų spontaniÅ¡ka reakcija į reikalavimÄ nusiraminti ir leistis bÅ«ti sulaikomiems. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokiÄ reakcijÄ ir veiksmus sukėlė pačių pareigÅ«nų elgesys, todėl mano, kad baudžiamoji byla prieÅ¡ jį turėtų bÅ«ti nutraukta.

6. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20str.). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiÅ«lymus dėl Å¡ių klausimų sprendimo.

Proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas bÅ«tų argumentuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

7. Patikrinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ konstatuotina, kad apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų neatitinka teismo priimto nuosprendžio turinio, yra deklaratyvÅ«s, iÅ¡reiÅ¡kia tik apelianto nesutikimÄ su teismo motyvuotomis iÅ¡vadomis, todėl teiginių dėl BPK pažeidimų nepagrindžia. Teismo iÅ¡vados dėl A. N. kaltės grindžiamos surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (apelianto, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 str. 1 d., iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia apelianto kaltę, taip pat motyvuotai paneigė A.

N. versijÄ , kad jis pareigÅ«nų neįžeidinėjo ir neatliko jokių aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų. AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis dėl A. N. kaltės, su jomis visiÅ¡kai sutinka ir bylos įrodymų bei teismo argumentų iÅ¡ naujo nebekartoja.

8. Kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes A. N. veiksmuose nustatyti visi bÅ«tini jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., požymiai. Atvykus policijos pareigÅ«nams A. N. jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, sulaikomas policijos pareigÅ«no V. K. tyčia nevykdė jo teisėtų reikalavimų bei pastarajam pasiprieÅ¡ino, o bÅ«tent, A. N. pareigÅ«nÄ pastÅ«mė, delnu sudavė jam tris kartus į krÅ«tinės sritį, stvėrė už pareigÅ«no uniformos liemenės, bandė iÅ¡ tarnybinio ginklo dėklo iÅ¡traukti pareigÅ«no ginklÄ .

Kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, A. N. pasiprieÅ¡inimo intensyvumÄ patvirtina ir tai, kad pastarojo sulaikymui buvo iÅ¡kviestas antras policijos ekipažas, sulaikymo metu naudoti koviniai imtynių veiksmai bei spec. priemonės - antrankiai. Å ios apeliantui inkriminuotos aplinkybės įrodytos policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais bei parodymais, ir kitais bylos įrodymais, kurių turinys nuosprendyje iÅ¡samiai atskleistas, iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir logiÅ¡ki motyvai, kodėl teismas Å¡iais įrodymais tiki, jais remiasi ir grindžia savo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenustatė pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais, todėl jais rėmėsi grįsdamas apelianto kaltę. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Policijos pareigÅ«nai V. K. ir U. T. nuo pat pradžių nuosekliai liudijo tai, kÄ Å¡ioje konfliktinėje situacijoje, patys matė ir darė, jų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Jų nurodytas įvykio aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir antrojo ekipažo policijos pareigÅ«nų – R.

I. bei J. A. parodymai. Minėtų policijos pareigÅ«nų su nuteistuoju A. N. nesieja jokie tarpusavio santykiai, anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo, todėl melagingai apkalbėti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu jie jokio pagrindo neturėjo.

9. Teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių liudytojo J. N. (nuteistojo tėvo) parodymus vertino kritiškai. Teisėjų kolegija teismo motyvams pilnai pritaria.

10. Skunde apeliantas pagrįstai teigia, kad jo iÅ¡sakyti žodžiai „gaidys“, „pederastas” savo tiesiogine prasme nėra įžeidžiantys. Tačiau situacija, kuriai esant Å¡ie žodžiai buvo pasakyti, asmenys, kuriems jie buvo adresuoti, ir Å¡ių žodžių sakymo tikslas – pažeminti savo pareigas einančius policijos pareigÅ«nus, leido padaryti teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡davÄ , kad savo žodžiais A. N. įžeidė policijos pareigÅ«nÄ V. K.. Atitinkamai, A. N. nevykdant policijos pareigÅ«no teisėto reikalavimo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, prieÅ¡ingai apelianto nuomonei, A.

K. turėjo teisę įeiti į privačiÄ teritorijÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl policijos pareigÅ«no įžeidimo suraÅ¡ymui. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų A. K. ir U. T. parodymų matyti, kad jiems įėjus į teritorijÄ ir mėginant A. N. sulaikyti, pastarasis pradėjo aktyviai prieÅ¡intis - A. K. pastÅ«mė, tris kartus sudavė jam į krÅ«tinės sritį, stvėrė už pareigÅ«no uniformos liemenės, kelis kartus bandė iÅ¡ iÅ¡traukti tarnybinį ginklÄ . Dėl tokių apelianto aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų buvo iÅ¡kviestas antras policijos pareigÅ«nų ekipažas.

Iš policijos pareigūno R. I. teisme duotų parodymų nustatyta, kad jiems atvykus A. N. buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, priešinosi sulaikomas, dėl to jiems teko panaudoti kovinius veiksmus ir spec. priemones.

11. Taigi nagrinėjamoje byloje besÄ lygiÅ¡kai įrodyta apelianto tyčia sutrukdyti policijos pareigÅ«nui atlikti savo pareigas, nepaklusti jo teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus (įžeidinėjimÄ ), kryptingas fizinio smurto pavartojimas pareigÅ«no V. K. atžvilgiu, sukeliant jam fizinį skausmÄ , bei aiÅ¡kus apelianto suvokimas, kad jis tokiais savo veiksmais prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui ir nori taip veikti, tai yra A. N. veikė tiesiogine tyčia ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

12. Atsakydama į apelianto skundo argumentus dėl galimų procesinių pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos techninės klaidos dėl procesinių dokumentų datų bei jų ištaisymo, nėra reikšmingos. Tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, taip pat nelaikytina esminiu pažeidimu. Liudytoja U. T. nurodytas įvykio aplinkybes pilnai patvirtino teisme. Jos parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitus bylos įrodymus, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo.

13. Pirmos instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiojo V. K. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo A. N. nukentėjusiojo naudai priteisė du Å¡imtus eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių kad nukentėjusysis V. K. dėl tyčinių nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. nuostatÄ suprantama kaip fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d., taigi teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, turi atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. IÅ¡analizavus skundžiamÄ teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiajam V.

K. sukeltus padarinius – patirtÄ fizinį skausmÄ , jo pobÅ«dį, nukentėjusiojo patirtÄ pažeminimÄ . Be to, teismas įvertino ir kitas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, iÅ¡laikant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyrÄ ir nėra pernelyg didelis.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :           nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Kisielius Virginija Liudvinavičienė Ainora Kornelija Macevičienė NuoraÅ¡as tikras: Kolegijos pirmininkas ArÅ«nas Kisielius