ebf78b48-c3e7-4dfc-9a49-a135d4ae7530 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-654/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22177-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D.

S. apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. S. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo V. S. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminÄ ir byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 12 d.

D. S. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. S. konfiskuota automobilio „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 5250 eurų, valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. D. S. vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: 2017 m. gegužės 11 d., apie 18:57 val., Vilniuje, Žalgirio gatvėje, tarp sankryžų su Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz E320“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Å iais veiksmais D. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde D. S. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ D. S. iÅ¡ieÅ¡kota automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5250 eurų. 2.1.

Skunde apeliantas nurodė, kad taikydamas automobilio vertės konfiskavimÄ teismas pažeidė proporcingumo principÄ , tinkamai neįvertino visų Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonei reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, netinkamai nustatė automobilio vertę, dėl ko pernelyg suvaržė apelianto teises ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.). Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ teismas pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Teismas vertino vienintelę aplinkybę – veikos pavojingumÄ . Nurodė, kad D. S. veiksmai yra santykinai didesnio pavojingumo. IÅ¡ teismo nuosprendžio motyvų nėra aiÅ¡ku, kas yra laikoma „santykinai“ didesniu pavojingumu, ir kokiÄ reikÅ¡mę „santykinai“ didesnio pavojingumo nustatymas turi sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . 2.3. Teismas neatsižvelgė į apelianto asmenybę, jam tekusius ir teksiančius suvaržymus, jų proporcingumÄ siekiamam tikslui.

Automobilis „Mercedes Benz E320“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertę pirmosios instancijos teismas nusprendė iÅ¡ apelianto konfiskuoti, priklausė apelianto tėvui V. S.. Po eismo įvykio automobilis buvo nepataisomai sugadintas, dėl ko buvo utilizuotas. Už automobilį apelianto tėvas gavo vos 50 eurų kompensacijÄ . Vadovaujantis Všį „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktu, nustatyta Å¡io automobilio vidutinė rinkos vertė yra 5250 eurų. Taigi, apeliantas ne tik valstybės naudai turės sumokėti konfiskuoto automobilio vertę, tačiau yra įgijęs prievolę V.

S. atlyginti sunaikinto automobilio vertę. Todėl apeliantas to paties automobilio vertę turės atlyginti du kartus. 2.4. Apeliantas skunde nurodė, kad turi ribotas galimybes užsidirbti. Nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „T“ transporto vadybininku. Pagal UAB „T“ charakteristikÄ , darbdavys yra patenkintas apelianto darbu, tačiau tęsti darbÄ jam bÅ«tinas pažymėjimas. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas negalės eiti užimamų pareigų. Apeliantui dėl padarytos veikos kilo itin sunkių finansinių pasekmių, kurios savaime turi atgrasanti ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Jis jau yra atlyginęs visÄ Å¾alÄ transporto priemonių savininkams ir draudimo bendrovėms už visus apgadintus automobilius, taip pat sumokėjo administracinę baudÄ . Jis yra jauno amžiaus, nėra sukaupęs ir neturi nuosavo turto, jo sutuoktinė laukiasi vaiko. Tikėtinai jis praras esamÄ pajamų Å¡altinį, jis laukia vaiko gimimo, todėl trečiajam asmeniui priklausiusio sunaikinto automobilio vertės konfiskavimo taikymas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė siekiamam tikslui pasiekti, neproporcingai suvaržys ir pažeis apelianto teises.

Apelianto nuomone, uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams, 40 val. paskirtų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose yra pakankami pasiekti bausimės tikslams — sulaikyti ir atgrasyti nuo naujų nusikaltimų darymo. 2.5. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktu, kuriame nurodyta lengvojo automobilio „Mercedes Benz E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 5250 eurų.

Å iuo atveju apeliantas neginčija nustatytos automobilio rinkos vertės, tačiau visiÅ¡kai nesutinka, kad konfiskuotino turto vertė nustatyta su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Å iuo atveju, teismui pritaikius turto vertės konfiskavimÄ nėra tiekiama jokia prekė, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta jokio sandorio, todėl turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti pridėtinės vertės. Automobilio vertės su PVM iÅ¡ieÅ¡kojimas reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ kaip valstybės nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Automobilis nėra parduodamas, o yra konfiskuojamas. Konfiskuojant turtÄ iÅ¡ieÅ¡koma ne turto kaina, bet vertė. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktame akte yra nurodyta automobilio „kaina“, o ne vertė. Todėl teismas nepagrįstai sutapatino kainos ir vertės sÄ vokas, dėl ko nepagrįstai į vertę įtraukė PVM. Be to, transporto priemonės savininkas V. S. nėra PVM mokėtojas, nėra komercinę veiklÄ vykdantis asmuo. Automobilis jam priklausė kaip fiziniam asmeniui, todėl net ir darant prielaidÄ , kad automobilį V.

S. būtų pardavęs, šis daiktas nebūtų apmokestinamas PVM. V. S. priklausęs automobilis apskritai negalėtų būti apmokestinamas PVM, kadangi šis daiktas neegzistuoja – automobilis yra visiškai sunaikintas ir išregistruotas. Žuvus daiktui jis pagal savo paskirtį negali dalyvauti civilinėje apyvartoje (automobilis yra išregistruotas ir priduotas kaip metalo laužas).

3. Atsiliepimu į D. S. skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3 –ojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius praÅ¡o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundÄ atmesti. Mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gana iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo, taikymo. Vairuodamas girtas D. S. panaudojo automobilį nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti.

Be Å¡ios transporto priemonės nagrinėjamo nusikaltimo padarymas bÅ«tų neįmanomas. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri turi bÅ«ti konfiskuojama, analogiÅ¡ka praktika formuojama kasacinio teismo nutartyse. Kadangi automobilis priklausė ne pačiam D. S., o trečiajam asmeniui ir eismo įvykio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi buvo konfiskuota automobilio vertė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo metu. Automobilio, kaip ir kitų materialiÄ jÄ vertę turinčių daiktų vertė buvo apskaičiuota kartu su pridėtinės vertės mokesčiu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo.

4. Å ioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo – taikymo klausimas asmeniui padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis atitinka BK 72 straipsnyje nustatytÄ konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau įvertinęs tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. S. konfiskuotino turto vertę.

5. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę yra nepagrįstas, neproporcingas, priimtas pažeidus konstitucinius teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir proporcingumo principus.

6. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba praktinio vairavimo mokymu esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, todėl panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai ir tvarka skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, taip pat ir turto konfiskavimo, klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ teismas pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

7. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ turto vertės konfiskavimas yra proporcinga priemonė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jam nuosavybės teise nepriklausančio automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio (alkotesterio duomenimis 1.95 prom. girtumas, o kraujyje nustatyta mažiausia 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracijos). SprendimÄ atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ apylinkės teismas priėmė įvertinęs, kad D.

S. anksčiau nėra teistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nusikalstama veika padaryta žala iÅ¡ dalies atlyginta, D. S. įsipareigojo atlyginti likusiÄ Å¾alÄ . Taip pat teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog D. S. daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Ä®vertino, kad D. S. yra jauno amžiaus, neseniai sukÅ«ręs Å¡eimÄ , jo sutuoktinė laukiasi, jis pradėjo savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , savo poelgį vertina neigiamai, alkoholį vartoja saikingai, baustas administracine tvarka, bet padaryti pažeidimai nesusiję su alkoholio vartojimu ir nėra grubÅ«s, paskirtos nuobaudos sumokėtos.

Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirtos trys baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, transporto priemonės vertės konfiskavimas ir 40 valandų nemokamų darbų. Skirdamas transporto priemonės vertės konfiskavimÄ apylinkės teismas atsižvelgė į aktualiÄ teismų praktikÄ ir įvertino visas minėtas D. S. apibÅ«dinančias aplinkybes ir papildomai nurodė, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso atleisto nuo atsakomybės asmens tėvui, tačiau iÅ¡ esmės buvo pirktas D.

S. naudotis. D. S. veiksmai yra santykinai didesnio pavojingumo nei analogiÅ¡kų bylų atvejais, nes įvykio metu apgadinti 8 automobiliai. Konfiskuotino turto vertė yra 5250 eurų. Teismas pažymėjo, kad automobilio vertės konfiskavimÄ D. S. skiria prevencijos tikslais ir tai niekaip nepažeidžia proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo iÅ¡samiais argumentais dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo. Apylinkės teismas atsižvelgė į teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus ir įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog paskyrus atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D.

S. turto vertės konfiskavimÄ , proporcingumo principas nebus pažeistas. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais ir nereiÅ¡kia kitokio sprendimo.

8. Skunde teigiama, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus tikslus ir nevaržyti asmens labiau negu reikia, jog teismas vertino vienintelę aplinkybę – veikos pavojingumÄ , nurodęs, kad D. S. veiksmai yra santykinai didesnio pavojingumo, tačiau neaiÅ¡ku, kokiÄ reikÅ¡mę tai turi sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nes D.

S. padaryta nusikalstama veika buvo iÅ¡skirtinai pavojinga. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ teismas įvertino santykyje su panaÅ¡iomis bylomis dėl 281 straipsnio 7 dalies. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivÅ«s, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. S. dienos metu neblaivus vairavo automobilį, esant intensyviam eismui, piktybiškai nesilaikė kelių eismo taisyklių (lenkdamas spūstį važiavo šaligatviu) padarė eismo įvykį trijose važiuojamosiose juostose, apgadino 8 automobilius (įskaitant savo). Tai rodo šios nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Taigi, turto vertės konfiskavimo taikymas yra proporcingas D.

S. padaryto nusikaltimo pavojingumui.

9. Apeliantas argumentuoja, kad ne tik valstybės naudai turės sumokėti konfiskuoto automobilio vertę, tačiau turi prievolę V. S. atlyginti sunaikinto automobilio vertę, todėl to paties automobilio vertę turės atlyginti du kartus. Šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas. Nepataisomai sugadinta transporto priemonė ir tuo padaryta žala tretiesiems asmenims yra D. S. neteisėto elgesio rezultatas. Žalos atlyginimas turto savininkui negali būti lyginamas su turto vertės konfiskavimu. Konfiskavimu siekiama prevencinių tikslų.

Tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių naudojimas darant nusikalstamas veikas ir iÅ¡ to kylantys finansiniai reikalavimai (žalos atlyginimas) negali tapti aplinkybėmis, lemiančiomis turto vertės konfiskavimo netaikymÄ . Teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiÅ¡kai nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, bÅ«tų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtÄ , žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami.

Asmenys, kurie padarė nusikalstamÄ veikÄ vairuodami jiems priklausančiÄ transporto priemonę, bÅ«tų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.

10. Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, tekusius ir teksiančius suvaržymus, ribotÄ galimybę užsidirbti, Å¡eimyninę padėtį ir tai lėmė neproporcingÄ baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimÄ . Tačiau sunkios finansinės pasekmės D. S. atsirado ne dėl apylinkės teismo paskirto transporto priemonės vertės konfiskavimo, o dėl paties D. S. neteisėtų veiksmų, jo veiksmai yra jo patiriamų finansinių sunkumų rezultatas. Apylinkės teismas įvertino D.

S. asmenybę, Å¡eimyninę padėtį ir finansinę situacijÄ bei atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaskyrė realios bausmės ir taip jis iÅ¡vengė teistumo. D. S. yra jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų ir jam nėra apribota galimybė dirbti. Netaikyti turto konfiskavimo galima tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens patiriami nepatogumai, suvaržymai yra natÅ«ralus asmens neteisėtų veiksmų rezultatas.

Tai yra paties asmens veiksmų pasekmė, o ne teismo, paskyrusio baudžiamojo poveikio priemones, neteisėtas sprendimas. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dėl sunkios D. S. finansinės padėties yra neproporcinga.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi bÅ«ti toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais dėl jo negalėtų kilti abejonių. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai neveda prie iÅ¡vados, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo neproporcingumas yra toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių.

Skunde pateikti motyvai yra labiau deklaratyvÅ«s nei atitinkantys Å¡iuos kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė D. S. taikyta pagrįstai, nagrinėjamu atveju ji yra proporcinga ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui bei suderinama su paskirtomis kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ eisme ir nevaržo D.

S. labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti Dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo.

12. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai konfiskuotino automobilio vertę skaičiavo kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo automobilio vertės skaičiavimo pridedant PVM. 12.1. ApmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Ä®statymas).

Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų bÅ«ti apmokestintos PVM. 12.2. Ä®statymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas.

Konfiskavimo atveju nėra iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra. 12.3. Ä®statymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetÄ PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Å io straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. 12.4.

Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.).

13. Å iuo atveju nei D. S., nei automobilio savininkas nėra PV mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PV mokesčio objektas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas suklydo skaičiuodamas konfiskuotino turto vertę su PVM ir netinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo. Å ioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keičiamas. Teisėjų kolegija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz E320“ vidutinė kaina be PVM yra 4339 eurų.

Teismas sprendžia, jog bÅ«tent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi bÅ«ti konfiskuota iÅ¡ D. S.. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija n u t a r i a: D. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės dydžio pakeisti. IÅ¡ D. S. konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz E320“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 4339 eurų valstybės naudai.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė