ebf68e1e-bc19-4386-8e1e-24c87a8aebd6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1283-918/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20013-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1., 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams įmonės vadovui D. U. ir advokato padėjėjui Viliui Virbickui, atsakovo atstovams įmonės vadovui R. P. ir advokatui Edmundui Dauniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du (naudojant ZOOM platformÄ ) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Mulate“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „GSP SUPPLY“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Mulate“ pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „GSP SUPPLY“ 3 638,75 Eur skolos, 1 237,21 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 40,00 Eur baudos, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2020 m. vasario 10 d. ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo. Tiek pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio reikalavimų dalies atsisakymo, tiek teismo posėdyje žodžiu ieÅ¡kovo atstovai nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje apmokėjo vienÄ iÅ¡ ginčo sÄ skaitų, todėl reikalavimo dėl skolos pagal 2017-02-13 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 462,50 Eur sumai atsisako. 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų priimtas, Å¡i bylos dalis nutraukta.

IeÅ¡kovė, patikslinusi reikalavimus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 176,25 Eur skolos, 1 237,21 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 40,00 Eur baudos, 8 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė UAB „Mulate“ ieÅ¡kinyje, dublike, pareiÅ¡kimuose dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. su atsakove UAB „GSP SUPPLY“ (buvęs pavadinimas UAB „Greita spauda“) sudarė sutartį Nr. 2015-05/02-01, pagal kuriÄ atsakovė teikė ieÅ¡kovei spausdinimo paslaugas.

Atsakovė, žinodama, jog ieÅ¡kovė užsiima Å¡okolado gamyba, užsakė Å¡okolado gaminių, kuriuos galėtų padovanoti savo klientams, tačiau raÅ¡ytinė sutartis dėl Å¡okolado pirkimo – pardavimo nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovė pagal atsakovės užsakymus pagamino Å¡okoladÄ ir pristatė atsakovei. IeÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 11467 – 2 383,70 Eur sumai, 2016 m. birželio 27 d. Nr. 11650 – 272,25 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 14 d.

Nr. 11815 – 520,30 Eur sumai ir 2017 m. vasario 13 d. Nr. 11887 – 462,50 Eur sumai. Atsakovė jokių pretenzijų dėl Å¡okolado kokybės, kainos, kiekio ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kė. 2020 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl neatsiskaitymo už prekes, kuria pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 8 d. padengti įsiskolinimÄ , tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi atsakovei vienos 2017 m. vasario 13 d. sÄ skaitos Nr. 11887, nes pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, nėra nustatyta pareiga, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje turi bÅ«ti prekes ar sÄ skaitÄ priėmusio asmens paraÅ¡as. 2017 m. vasario 13 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas 2017 m. vasario 13 d. važtaraÅ¡tis Nr. 170213 yra pasiraÅ¡ytas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo, taigi atsakovė prekes gavo ir jai buvo žinoma apie skolos buvimo faktÄ . IeÅ¡kovės pateiktas priedas Nr. 3(iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovės užsakymų žiniaraščio) neįrodo, kad pagal paties ieÅ¡kovo apskaitÄ skolų pagal ginčo sÄ skaitas nėra. Ä®monėje naudojamus vidaus apskaitos dokumentus ir jų rengimo tvarkÄ Ä¯monė nusistato savo vidaus apskaitos taisyklėse.

„Directo“ programa naudojama suformuojant užsakymus ir iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas, tačiau ji nėra naudojama jos apskaitai vesti. Jeigu atsakovė nebÅ«tų skolinga, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pateikusi nei pretenzijos, nei kreipusis į teismÄ . Atsakovės pateiktus duomenis apie apyvartÄ su ieÅ¡kove nuo 2015 m. sausio 1 d. mato pirmÄ kartÄ . Atsakovė anksčiau nebandė suderinti su ieÅ¡kove tarpusavio atsiskaitymų, neteikė savo buhalterinės apskaitos duomenų, apie tai, jog kažkokios skolos bÅ«tų įskaitytos ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuota.

IeÅ¡kovei iÅ¡analizavo atsakovės pateiktus apskaitos duomenis tačiau kai kurių sÄ skaitų ji iÅ¡ viso nėra gavusi, todėl skolos dydis gali bÅ«ti koreguojamas. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24116-905/2020 UAB „Juris LT“ ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. IeÅ¡kovės manymu, naujasis kreditorius nemato galimybių prisiteisti skolÄ , todėl atsakovės kaltinimai neadekvačiomis ieÅ¡kovės reakcijomis yra nepagrįsti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovai palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti, atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovę su atsakove siejo ilgalaikiai santykiai, todėl raÅ¡ytinė sutartis dėl Å¡okolado gaminių pardavimo nebuvo pasiraÅ¡yta. IeÅ¡kovei buvo netikėta, kad atsakovė, neįspėjusi pardavė savo reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę, o skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovė inicijavo bylÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atsakovės parengti skolų tarpusavio suderinimo aktai nebuvo pasiraÅ¡yti, įskaitymo taip pat nebuvo, nes nebuvo gauto praneÅ¡imo apie įskaitymÄ . IeÅ¡kovė, sužinojusi apie tai, kad atsakovė pardavė savo reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę, patikrino buhalterinius duomenis ir rado, kad atsakovė nebuvo apmokėjusi 4 sÄ skaitų už parduotus Å¡okolado gaminius.

Atsakovės siunčiamus tarpusavio skolų suderinimo aktus gavo, tačiau jų nepasirašė, nes norėjo skolÄ derinti žodžiu. Mano, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai parduodama reikalavimÄ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovei, prieÅ¡ tai nesuderinus su ieÅ¡kove. Atsakovė už parduotus Å¡okolado gaminius neatsiskaitė, todėl praÅ¡omos priteisti sumos turi bÅ«ti priteistos. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike) nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Teigia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovė ieÅ¡kovei nėra skolingas. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovei, todėl atsakovė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į ieÅ¡kovo 4 598,20 Eur dydžio įsiskolinimÄ UAB „Juris LT“. Å io sandorio pagrindu naujasis kreditorius Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 22 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui ieÅ¡kinį (civilinės bylos Nr. e2-24116-905/2020). Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamas ieÅ¡kinys yra neadekvati ieÅ¡kovės vadovo reakcija į reikalavimo perleidimÄ ir UAB „Juris LT“ veiksmus.

Pačios ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktas priedas Nr. 3, kuris yra ieÅ¡kovo apskaitos dokumentas, parodo, kad pagal paties ieÅ¡kovės apskaitÄ skolų pagal ginčo sÄ skaitas nėra. Nors sÄ skaitos dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti sumų iÅ¡raÅ¡ytos 2015 m. gruodžio 22 d. – 2017 m. vasario 13 d. laikotarpiu, pretenzijÄ dėl jų apmokėjimo ieÅ¡kovė pateikė 2020 m. liepos 1 d., t. y. po to, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma apie susijusioje byloje jam naujojo kreditoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Atsakovės apskaitos duomenys apie apyvartÄ su ieÅ¡kove nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei, be to, ieÅ¡kovė nėra pateikusi atsakovei vienos iÅ¡ ginčo sÄ skaitų – 2017 m. vasario 13 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 11887. IeÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise CK 1.137 straipsnio 3 dalies ir CPK 95 straipsnio prasme. Pareiga įrodyti skolos egzistavimÄ tenka ieÅ¡kovei, tačiau pateikti įrodymai praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo nepagrindžia.

Ginčo sÄ skaitos ir važtaraščiai gali patvirtinti tik pareigos atsiskaityti buvimÄ , bet ne jos įvykdymÄ ar neįvykdymÄ . Mano, kad aplinkybei apie skolos buvimÄ pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikia jokių savo buhalterinės apskaitos dokumentų, nors ir teigia, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal Å¡ios apskaitos duomenis. Net ir sutikus su ieÅ¡kovės motyvu, kad ieÅ¡kinio priedas Nr. 3 atspindi klientų aptarnavimo programos duomenis ir nėra buhalterinės apskaitos dokumentas tiesiogine prasme, ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡ioje programoje prie ginčo sÄ skaitų yra pažymėta, jog nėra jokio įsiskolinimo.

IeÅ¡kovės 2020 m. liepos 1 d. pretenzija dėl įsiskolinimo skolos fakto nepatvirtina, nes ji buvo pareikÅ¡ta po to, kai atsakovė perleido UAB „Juris“ į ieÅ¡kovÄ turėtÄ 4 598,20 Eur dydžio reikalavimo teisę, kylančiÄ bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovei, ir naujasis kreditorius 2020 m. birželio 22 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei ieÅ¡kinį. IÅ¡ atsakovės pateikiamos 2015 m. – 2020 m. apyvartos su ieÅ¡kovu duomenų suvestinės matyti, kad bÅ«tent atsakovė nuolat teikė ieÅ¡kovei įvairias paslaugas ir atliko darbus, o ieÅ¡kovė per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį tėra pateikusi atsakovei 3 sÄ skaitas pagal žodinius susitarimus dėl Å¡okolado įsigijimo.

Aptariamos ginčo sÄ skaitos atsakovo buvo padengtos ne atskiru mokėjimu, o ieÅ¡kovui teikiamomis paslaugomis, nereikalaujant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaityti už atsakovo paslaugas, kurių suma yra lygi ieÅ¡kovės sÄ skaitų už Å¡okolado gaminius sumai. Susipažinus su 2017 m. vasario 13 d. važtaraščiu Nr. 170213, atsakovė nurodo, kad 2017 m. vasario 13 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 11887 atsakovė nėra gavusi, todėl ji neatsispindi buhalterinėje apskaitoje. Be to, sulyginus su ieÅ¡kiniu ir dubliku pateiktÄ 2017 m. vasario 13 d. važtaraÅ¡tį Nr. 170213 matyti, kad jie nėra identiÅ¡ki, nes skiriasi prekių kodai ir kiekiai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nepaisant to, kad vienos sÄ skaitos nebuvo gavę, siekdami greičiau baigti bylinėjimÄ si, Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo, nors abejonių kelia su ieÅ¡kiniu ir dubliku pateiktame važtaraÅ¡tyje Nr. 170213 ir sÄ skaitoje esantys neatitikimai. IeÅ¡kovė Å¡ios sÄ skaitos nebuvo pateikusi atsakovei, todėl ji ir nebuvo įtraukta į apskaitÄ Kitos sÄ skaitos buvo įtrauktos į bendrÄ apskaitÄ ir sudengtos su atsakovės iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis.

Jei ieÅ¡kovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ bÅ«tų pateikusi laiku, ji taip pat bÅ«tų buvusi įtraukta į apskaitÄ ir Å¡ioje sÄ skaitoje nurodytu sumos dydžiu bÅ«tų buvusi sumažinta ieÅ¡kovės skola atsakovei. Atsakovės atstovų įsitikinimu, byla inicijuota nepagrįstai, tik dėl įžeistų ieÅ¡kovės vadovo ambicijų sužinojus apie atsakovės perleistÄ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę bei dėl ne visiÅ¡kai tinkamo ieÅ¡kovės apskaitos tvarkymo. Trijose sÄ skaitose, dėl kurių vyksta ginčas Å¡ioje byloje, nurodytos sumos buvo sudengtos ieÅ¡kovės skolos: tai nebuvo „tikrasis“ įskaitymas teisine prasme, tačiau buvo atsiskaitymas barteriu.

Atsakovei apie tai buvo žinoma, Å¡ios sumos buvo įtrauktos į ieÅ¡kovei siunčiamus skolų suderinimo aktus. Nors ieÅ¡kovė Å¡ių aktų nepasirašė, tačiau ir prieÅ¡taravimų dėl jų nereiÅ¡kė. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nėra ginčo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kuriÄ 2015-2017 m. ieÅ¡kovė pagamino ir pristatė Å¡okolado gaminius ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė į bylÄ taip pat pateikė 2015 m. gruodžio 22 d. važtaraÅ¡tį Nr. 151222, 2016 m. birželio 27 d. važtaraÅ¡tį Nr. 160627, 2016 m. gruodžio 14 d. važtaraÅ¡tį Nr. 161214 ir 2017 m. vasario 13 d. važtaraÅ¡tį Nr. 170213.

Pažymėtina, kad nei vienas iÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktų važtaraščių nėra pasiraÅ¡ytas nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės. Be to, su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė 2015 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ MUL Nr. 11467 dėl 2 383,70 Eur sumos, 2016 m. birželio 27 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ MUL Nr.11650 dėl 272,50 Eur sumos, 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ MUL Nr. 11815 dėl 520,30 Eur sumos ir 2017 m. vasario 13 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ MUL Nr. 11887 dėl 462,50 Eur sumos.

Atsakovės tvirtinimu, apie ir 2017 m. vasario 13 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ MUL Nr. 11887 dėl 462,50 Eur sumos atsakovė sužinojo tik gavusi 2020 m. liepos 1 d. pretenzijÄ . Kaip jau nurodyta Å¡io teismo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, atsakovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovei pateikus duomenis apie atsakovės darbuotojo pasiraÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį, ir ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimų dalies, atsisakymas priimtas ir Å¡i bylos dalis nutraukta 2021 m. vasario 10 d. nutartimi.

Å alys 2021 m. vasario 10 d. nutarties neskundė. Atsakovės tvirtinimu, 2015 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaitoje -faktÅ«roje MUL Nr. 11467 nurodyta 2 383,70 Eur suma, 2016 m. birželio 27 d. PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje MUL Nr.11650 nurodyta 272,50 Eur suma ir 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sÄ skaitoje -faktÅ«roje MUL Nr. 11815 nurodyta 520,30 Eur suma buvo įtraukta į apskaitÄ ir Å¡iose sÄ skaitose nurodytų sumų dydžiu sumažinta ieÅ¡kovės skola atsakovei. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „GSP Supply“ (ankstesnis pavadinimas – „Greita spauda“) ir ieÅ¡kovė UAB „Mulate“ 2015 m. rugpjūčio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-05/02-01, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo kokybiÅ¡kai ir laiku atsakovui atlikti maketavimo, spaudos ir reklamos gamybos darbus pagal užsakymuose nurodytus parametrus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo priimti darbus ir už juos laiku atsiskaityti.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal UAB „Juris“ ieÅ¡kinį. Å ioje byloje iÅ¡ UAB „Mulate“ priteista 4598,29 Eur skola pagal UAB „GSP SUPPLY“ už pagamintÄ produkcijÄ (atliktus darbus) iÅ¡raÅ¡ytas 2019-09-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija GSP Nr. 126717, 2019-12-16 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija GSP Nr. 127645, 2020-01-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija GSP Nr. 128019, 2020-03-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija GSP Nr. 128385, taip pat priteistos kitos su Å¡iuo reikalavimu susijusios sumos.

IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ apskaitos sistemos DIRECTO, kurioje nurodoma, kad atsakovės skola pagal kiekvienÄ sÄ skaitÄ yra 0.Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos tvarkymo principai nėra Å¡ios civilinės bylos dalykas. Atsakovė, įrodinėdama aplinkybę apie ieÅ¡kovės skolos atsakovei padengimÄ ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytų sumų dydžiu, pateikė į bylÄ ne tik savo apskaitos duomenų suvestinę, bet ir parengtus skolų suderinimo aktus, kurie buvo siunčiami ieÅ¡kovei.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus apskaitos duomenis. Nors ieÅ¡kovė dublike ir nurodė, jog atsakovės pateiktuose apyvartos duomenyse kai kurias sÄ skaitas mato pirmÄ kartÄ , todėl skolos dydis gali koreguotis, tačiau jokių konkrečių argumentų dėl tariamai nepagrįstai iÅ¡raÅ¡ytų atsakovės sÄ skaitų nepateikė, atvirkščiai, teismo posėdžio metu nebeteikė jokių su Å¡iais dubliko argumentais susijusių paaiÅ¡kinimų.

IÅ¡ atsakovės pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovė buvo parengusi skolų suderinimo aktus, į kuriuos buvo įtrauktos ieÅ¡kovės 2015 ir 2016 metais iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, taip pat atitinkamai sumažinta ieÅ¡kovės skola atsakovei. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė, nors Å¡ių aktų ir nepasirašė, tačiau prieÅ¡taravimų dėl aktuose nurodytų sumų nereiÅ¡kė. Dar daugiau, atsakovė nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų ir dėl to, kad į Å¡iuos aktus buvo įtrauktos ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, taigi, ieÅ¡kovei tiek skolų derinimo metu, tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu buvo žinoma, kad ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytomis sumomis padengta pačios ieÅ¡kovės skola atsakovei.

Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė nurodytas sÄ skaitas pirmÄ kartÄ pareikalavo apmokėti 2020 m. liepos 1 d. pateikdama pretenzijÄ ieÅ¡kovei ir pretenzijoje nustatydama terminÄ iki liepos 8 d. Å¡ioms sÄ skaitoms apmokėti. 2020 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, reikalaudama ne tik apmokėti nurodytas sÄ skaitas, bet ir palÅ«kanas už termino apmokėti sÄ skaitas praleidimÄ bei 40 Eur sumÄ pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , kaip tokį, tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, atsižvelgiant į Å¡iam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sÄ lygas atspindintis dokumentas.

Toks PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teisinės reikÅ¡mės Å¡alių sutartinių santykių aspektu aiÅ¡kinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikÄ , kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali atsirasti prievolės iÅ¡skaičiuoti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Kai kyla sutartį sudariusių Å¡alių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan., sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal CK 6.193-6.195 straipsniuose reglamentuotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ir bei atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl sutarčių aiÅ¡kinimo. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sÄ vokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai; taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

CK 6.154 str. 1 d. numatyta, kad sutartimi laikomas dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 str. 1 d. numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Kiekviena sutarties Å¡alis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d.). Remiantis CK 6.159 str., sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. CK 6.162 str. 1 d. numatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatos įtvirtintos CK 6.305-6.316 straipsniuose.

Pagal CK 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais Å¡alių susitarimu. CK 6.314 straipsnis reglamentuoja kainos sumokėjimo klausimus. Kita vertus, įstatymas nedraudžia Å¡alims susitarti dėl kitokio atsiskaitymo bÅ«do. Bylos duomenys patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė pateikė atsakovei prekes – Å¡okolado gaminius pagal Å¡alių sudarytÄ Å¾odinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta Å¡alims vykdant 2015 m. rugpjūčio 2 d. sudarytÄ sutartį Nr. 2015-05/02-01.

Abi Å¡alys byloje pripažino, jog buvo sudariusios raÅ¡ytinę sutartį tik dėl maketavimo, spaudos ir reklamos gamybos darbų (Å¡iuos darbus įsipareigojo atlikti atsakovė), tačiau raÅ¡ytinė sutartis dėl Å¡okolado gamybos ir pirkimo - pardavimo nebuvo sudaryta. Kita vertus, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas dėl Å¡okolado pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuriÄ Å¡alys patvirtino jÄ vykdydamos – ieÅ¡kovė pagamindama ir pateikdama Å¡okoladÄ atsakovei bei iÅ¡raÅ¡ydama sÄ skaitas, o atsakovė - priimdama Å¡okolado gaminius ir gautas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras įtraukdama į savo apskaitÄ .

Pagal mainų sutartį viena Å¡alis įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise vienÄ daiktÄ (prekę, paslaugÄ ) mainais už kitÄ daiktÄ (CK 6.432 str.). Barteris yra suprantamas kaip prekių ar paslaugų apsikeitimas be pinigų. Taigi, mainų sutarties dalyku gali bÅ«ti tiek suteiktos spausdinimo paslaugos, tiek Å¡okolado gaminių pardavimas, nes tai neprieÅ¡tarauja mainų sutarties esmei. IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė bei atsakovė buvo ilgalaikiai verslo partneriai ir bÅ«tent atsakovė ieÅ¡kovei sistemingai teikė paslaugas pagal Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinę sutartį, o ieÅ¡kovė atsakovei produkcijÄ pardavė tik keletÄ kartų.

IÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad ieÅ¡kovė savo įsipareigojimus atsakovei vykdė nenuosekliai, iÅ¡ ieÅ¡kovės atliekamų pavedimų ne visada įmanoma tiksliai nustatyti, kurios konkrečios sÄ skaitos yra apmokamos. Teismas, įvertindamas Å¡alių tarpusavio elgesį sutarties vykdymo metu, atsakovės pateiktus ir ieÅ¡kovės nenuginčytus duomenis apie atsakovės suteiktų paslaugų apimtį ir ieÅ¡kovės atsiskaitinėjimo už suteiktas paslaugas pobÅ«dį,, remiantis įrodymų pusiausviros principu, daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys buvo sutarusios dėl atsiskaitymo barteriu.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ne tik tai, kad ginčo sÄ skaitos buvo įtrauktos ir apskaitytos į atsakovės apskaitÄ ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų projektus, sÄ skaitose nurodytu sumos dydžiu sumažinti ieÅ¡kovės kreditoriniai įsipareigojimai pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ieÅ¡kovei, bet ir tai, kad ieÅ¡kovė savo iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose apmokėjimo terminÄ nurodo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ . Pažymėtina, kad pagal Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinę sutartį dėl paslaugų teikimo, pati ieÅ¡kovė buvo įsipareigosi jai pateiktas sÄ skaitas apmokėti ne vėliau kaip per 45 dienas (sutarties 7.2.2 p.).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kurioje apmokėjimo terminas nurodytas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo diena, kai tuo tarpu pati sÄ skaitas turėjo apmokėti per 45 dienas nuo sÄ skaitos pateikimo dienos, konkliudentiniu veiksmu iÅ¡ esmės patvirtino, kad faktiÅ¡kai pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas mokėjimai pinigais neturėtų bÅ«ti atliekami. Taigi, teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovė savo konkliudentiniais veiksmais sutarčių vykdymo metu patvirtino atsakovės nurodytus argumentus jog buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo barteriu (t. y. dėl atsikaitymo pasikeičiant prekėmis arba paslaugomis nenaudojant pinigų).

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina įrodymų visuma - tiek iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės apskaitos sistemos, kur atsakovės skola nefiksuojama, tiek iÅ¡ atsakovės pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ jos buhalterinės sistemos, tiek atsakovės siųsti tarpusavio skolų suderinimai aktai. Nors ieÅ¡kovė Å¡ių aktų ir nepasirašė, tačiau į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dėl aktuose nurodytų sumų (tiek dėl jų dydžio, tiek dėl jų pagrįstumo) bÅ«tų reiÅ¡kusi prieÅ¡taravimus.

Atvirkščiai Å¡alių konkliudentiniai veiksmai, tęsiant bendradarbiavimÄ , rodo, kad abiems Å¡alims tokia praktika buvo priimtina. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato draudimo Å¡alims susitarti dėl atsiskaitymo barteriu ir kaip minėta, tokio susitarimo buvimÄ patvirtina abiejų Å¡alių elgesys. Ä®vertinus abiejų Å¡alių elgesį sutarčių vykdymo metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas ne tik dėl Å¡okolado gamybos ir pardavimo atsakovei, bet ir dėl barterinių mainų sutarties sudarymo, taigi, atsakovė turėjo teisę sumokėti ieÅ¡kovei Å¡okolado gaminių kainÄ ne pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, o suteikiamomis paslaugomis (tiksliau – bÅ«tent ieÅ¡kovė už jai suteiktÄ paslaugų dalį atsiskaitė prekėmis - Å¡okolado gaminiais).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais laisvu apsisprendimu, puikiai suprasdamos sutarties sÄ lygas, buvo sudariusios ne tik pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir mainų sutartį, pagal kuriÄ buvo sutarusios dalį ieÅ¡kovės įsipareigojimų atsakovei padengti ieÅ¡kovės parduodama produkcija. Pažymėtina, kad abi Å¡alys yra juridiniais asmenys, rinkoje veikia pakankamai ilgÄ laikÄ , pačias Å¡alis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas. IeÅ¡kovės vadovas teismo posėdyje neneigė atsakovės vadovo nuodytų aplinkybių, jog Å¡i byla inicijuota tik kaip tam tikras kerÅ¡tavimas dėl to, kad atsakovė savo turėtÄ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę perdavė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovei.

Byloje nėra ginčo, kad iki to momento, kai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo iÅ¡kelta byla dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kovė jokių pretenzijų atsakovei dėl nesumokėtų sÄ skaitų nereiÅ¡kė. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamÄ bylÄ dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovė inicijavo tik po to, kai jos atžvilgiu buvo iÅ¡keta kita byla, kurioje Å¡ioje byloje atsakovė buvo perleidusi reikalavimÄ kitam subjektui ir Å¡is subjektas siekė prisiteisti skolÄ pagal atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų dalį.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sutartinio bendradarbiavimo, atsakovė tris gautas iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitas įtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ ir Å¡ios sÄ skaitose nurodytomis sumomis mažino ieÅ¡kovės skolos dydį. Dar daugiau, iÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pati ieÅ¡kovė sÄ skaitas apmokėjo nenuosekliai – atlikti mokėjimai vėluodavo, dažnu atveju apmokama ne tiksli sÄ skaitoje nurodyta suma. Taigi, pačios ieÅ¡kovės elgesys lėmė situacijÄ , kai Å¡alims, o ypatingai pačiai ieÅ¡kovei tapo sudėtinga atsekti kokias sumas ir už kÄ yra atsakovei sumokėjusi, kokias sumas turėtų sumokėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimÄ kuriai nors Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo ir tenkinimo klausimus, negali nevertinti faktinės aplinkybės, kad dalis pradiniu ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos buvo sudengta, o dalis ieÅ¡kiniu reikalaujamos skolos sumos faktiÅ¡kai sumokėta bylos nagrinėjimo metu. Teismo įsitikinimu, tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir priteisus sumÄ , kuri jau yra sudengta su pačios ieÅ¡kovės skolomis, faktiÅ¡kai bÅ«tų paneigta Å¡alių žodinio susitarimo esmė ir užprogramuota situacija naujai bylai, o tai neatitiktų nei sÄ Å¾iningumo, nei teisingumo principų.

Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 3 176,25 Eur skolos priteisimo atmestinas, kadangi Å¡is reikalavimas faktiÅ¡kai yra įvykdytas. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys suteikia teisę kreditoriui reikalauti palÅ«kanų už termino įvykdyti prievolę pažeidimÄ .

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palÅ«kanas, turi teisę be įspėjimo iÅ¡ skolininko gauti 40 eurų sumÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės1237,21 Eur palÅ«kanas, taip 40,00 Eur sumÄ , kurie ieÅ¡kovė įvardija kaip baudÄ , ir 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei pervedė 462,50 Eur sumÄ , skirtÄ apmokėti 2017 m. vasario 13 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 11887. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei iki ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos bÅ«tų pateikusi sÄ skaitÄ apmokėjimui (ar sudengimui). Duomenys apie tai, kad atsakovės darbuotoja pasirašė važtaraÅ¡tį, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovei buvo pateikta ir sÄ skaita. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ atsakovei pateikė laiku: byloje yra tik duomenys, kad sÄ skaita atsakovei buvo pateikta kartu su 2020 m. liepos 1 d. pretenzija.

Nepaisant to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje pripažino gavusi prekes (t. y. neginčijo jos darbuotojos paraÅ¡o važtaraÅ¡tyje), vis dėl to, pareiga apmokėti sÄ skaitÄ (ar sudengti su ieÅ¡kovės skolomis) atsakovei galėjo atsirasti tik nuo tokios sÄ skaitos gavimo momento. Atsakovei neturint tikslių duomenų apie jos mokėtinÄ (ar sudengtinÄ ) sumÄ ar sÄ skaitos apmokėjimo terminÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė buvo praleidusi terminÄ sÄ skaitai apmokėti. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimas sÄ skaitÄ apmokėti per 7 dienas (pretenzijoje, suraÅ¡ytoje 2020 m. liepos 1 d. nurodytas terminas „iki liepos 8 d.“) negali sukurti atsakovei pareigos mokėti palÅ«kanas nuo 2017 m. vasario 13 d., taip pat nesuteikia ieÅ¡kovei teisės į 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės įvardijamas kaip „bauda“.

Dėl nurodytų motyvų ir šie ieškovės reikalavimai atmestini. Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Atmetus ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų už termino įvykdyti prievolę pažeidimo, taip pat 40 Eur sumos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 4 d.). Kaip jau minėta, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pateikimo metu formaliai turėjo reikalavimo teisę pagal vienÄ iÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, t. y. dėl 462,50 Eur sumos. Å i suma sudaro 9,41 procentÄ nuo pradiniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų sumos.

IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ dėl 4915,96 Eur sumos, sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 462,50 Eur sumos priteisimo, ir teismui Å¡iÄ bylos dalį nutraukus, ieÅ¡kovė turi teisę į 75 procentų žyminio mokesčio, mokėtino už 462,50 Eur turtinį reikalavimÄ grÄ Å¾inimÄ . Taigi, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 7,81 Eur žyminio mokesčio (462,50 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 75 proc.) (CPK 87 str. 2 d.). Be to, ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, ji patyrė 1107,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu, teisinių konsultacijų teikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kinys buvo pateiktas nebandant kilusio ginčo iÅ¡spręsti tarpusavyje bendradarbiaujant. Sutiktina su atsakovės argumentacija, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo pateiktas ne siekiant apginti ieÅ¡kovės teisės, bet ieÅ¡kovės vadovui pernelyg asmeniÅ¡kai ir emocingai sureagavus į aplinkybę, kad atsakovė perleido turėtÄ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę kitam subjektui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pateiktas skubotai, nebandant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių dėl skolos dydžio ir fakto.

IeÅ¡kovei pateikus į bylÄ Ä¯rodymus, iÅ¡ kurių atsakovė galėjo spręsti apie skolos dydį, atsakovė sÄ skaitÄ apmokėjo. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė, nereikalaudama 2017 m. vasario 13 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos apmokėjimo daugiau nei trejus metus, o 2020 m. liepos 1 d. pateikdama pretenzijÄ , atsakovei suteikė itin trumpÄ terminÄ sÄ skaitÄ apmokėti, ir itin greitai po Å¡io termini pabaigos pateikė ieÅ¡kinį teismui (t. y. ieÅ¡kinys teismui pateiktas per dvylika dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Akivaizdu, kad nepaisant atsakovės sÄ lyginai tvarkingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, buvo reikalingas papildomas laikas archyviniams duomenims patikrinti. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės procesinis elgesys pateikiant ieÅ¡kinį nebuvo sÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu, turi piktnaudžiavimo teise (CPK 95 str.) požymių, todėl, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė dalį praÅ¡omos priteisti sumos sumokėjo, ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, tačiau atsakovė teisminio nagrinėjimo metu patenkino 9,41 procento reikalavimų dalį. Teismo vertinimu, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiktų, jei atsakovei bÅ«tų atlyginta 90,59 procentai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė pateikė duomenis apie 2 579,72 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 2 336,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93 str. 1 ir 4 d., 98 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija minimalios 5 Eur sumos, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Mulate“, j. a. k. 302560310, atsakovės UAB „GSP SUPPLY“, j. a. k. 300630443, naudai 2336,97 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt trys eurai 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Mulate“, j. a. k. 302560310, 7,81 Eur (septyni eurai 81 ct) žyminio mokesčio dalį, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡iuo sprendimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė