ebf599eb-055e-4a91-b5db-d557b9e83fca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1924-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00189-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (tolau – Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–5). Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 2013 m. kovo 4 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. lapkričio 1 d.–2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 5 d.–2014 m. birželio 16 d., 2014 m. lapkričio 5 d.–2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. gruodžio 3 d.–2016 m. balandžio 22 d.

Visose kamerose, kuriose jį laikė, buvo antisanitarinės sÄ lygos, patalpos avarinės bÅ«klės, kamerose neužteko ploto, kurį papildomai mažino ir jose esantys baldai, sanitarinis mazgas bei kriauklė. Taip pat neužteko spintų daiktams susidėti, prie stalo galėjo sėdėti tik 2 asmenys, buvo pilna tarakonų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1,35 m sienele, todėl kitų sulaikytųjų atžvilgiu jausdavo diskomfortÄ , patirdavo psichologinių iÅ¡gyvenimų. Kamerose nebuvo tinkamai užtikrintas apÅ¡vietimas, langai neÅ¡varÅ«s, dėl įrengtų grotų patys langų iÅ¡sivalyti negalėjo.

Kamerose įrengtos elektrinės lemputės skleidė stipriÄ Å¡viesÄ , nuo kurios skaudėjo akis ir galvÄ , nebuvo jungiklių, todėl patys negalėjo iÅ¡jungti Å¡viesos. Taip pat neveikė ventiliacija, buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dÅ«mais. Dėl drėgmės ir tamsos puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, žiemÄ buvo per Å¡alta, o vasarÄ per karÅ¡ta. Dėl tokių sÄ lygų patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, stresu, sutriko miegas, tarp nuteistųjų kameroje nuolat kildavo konfliktai.

Pažymi, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau nebuvo jokių rezultatų. Atkreipia dėmesį, jog yra susiklosčiusi tokia praktika, kad, jeigu nuteistasis (suimtasis) pateikia praÅ¡ymÄ (skundÄ ) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, jį perkelia į kitÄ kamerÄ , o praÅ¡ymas (skundas) nėra registruojamas gautų skundų registracijos knygoje. Kilus konfliktui dėl neatsakytų klausimų, Socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininkai iÅ¡duoda tikrovės neatitinkančias pažymas, kad nuteistasis (suimtasis) su praÅ¡ymu į atsakingÄ pareigÅ«nÄ nesikreipė.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 14–23). PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, iÅ¡skyrus 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. vasario 26 d.–2016 m. kovo 5 d., 2016 m. kovo 7 d. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie buvo aprÅ«pinami bÅ«tinu inventoriumi ir priemonėmis.

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, buvo įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų, kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus.

Kėdės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenurodo nei grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje jos turi būti montuojamos. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426.

Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vedinti buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI K esančiose kamerose buvo įrengtas, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklės) 16.7 punktu. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlikdavo operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuodavo oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, todėl Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Pažymi, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigÅ«nams LukiÅ¡kių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rÅ«kyti. Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose buvo iÅ¡kabinti įspėjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai. Priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliavo, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.

Atvykusius asmenis paskirstydavo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«kle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sÄ lygomis tam tikrais laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieÅ¡kinio senaties Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalÄ taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies praÅ¡ymui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, Å¡alys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2019 m. sausio 11 d. (žyma ant voko apie skundo iÅ¡siuntimÄ , 1 t., b. l. 6), todėl reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 11 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ dėl galimai netinkamų sÄ lygų jį laikant LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2016 m. sausio 10 d. PareiÅ¡kėjas Å¡io termino nepraÅ¡o atnaujinti, o byloje nėra duomenų, įrodančių svarbias priežastis, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismÄ anksčiau, todėl atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ex officio (liet. iÅ¡ pareigos) nėra pagrindo.

Å i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina. Toliau sprendžiama dėl galimai netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo 2016 m. sausio 11 d.–2016 m. balandžio 22 d. Dėl minimalaus ploto kamerose Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (1 t., b. l. 14–23) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. vasario 26 d.–2016 m. kovo 5 d., 2016 m. kovo 7 d., iÅ¡ viso 11 dienų, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (0,56 m2) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m2).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ ) atitiko nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo 22 d. iÅ¡vežtas į Alytaus pataisos namus ir byloje nėra duomenų, kad iki 2016 m. balandžio 22 d. į LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų parvežtas. Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr.

LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr.

LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinus, kad pareiÅ¡kėjui kamerose tenkantį plotÄ papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas 11 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį. Dėl sanitarinio mazgo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Å ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

IÅ¡ atsakovės atsiliepime (1 t., b. l. 14–23) pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: Nr. 322, 386, 400. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl D. S. skundo“ (toliau – Ūkio skyriaus praneÅ¡imas) (2 t., b. l. 79–81) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 386 sanitarinio mazgo patalpa 2012 m. įrengta kaip atskira kabina su durimis. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose nebuvo galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 aukščio sienele, o 2016 gruodžio mėnesį–2017 m. kovo mėnesį buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atsižvelgiant į tai, kad kamerose Nr. 322, 400, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik 1,5 m sienele, tačiau toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti nėra pakankamas, nes pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti tiek kiti kameroje kalinami asmenys, tiek sargybiniai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista 2016 m. sausio 14 d.–2016 m. kovo 21 d., iÅ¡ viso 68 dienas.

Kameroje Nr. 386, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2016 m. sausio 11–13 d., sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina. Toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti, teismo nuomone, yra pakankamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Dėl kitų sÄ lygų kamerose PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose neužteko spintų daiktams susidėti, prie stalo galėjo sėdėti tik 2 asmenys, kamerose buvo pilna tarakonų, nebuvo tinkamai užtikrintas apÅ¡vietimas, langai neÅ¡varÅ«s, o dėl įrengtų grotų, pats langų iÅ¡sivalyti negalėjo, kamerose įrengtos elektrinės lemputės skleidė stipriÄ Å¡viesÄ , nuo kurios skaudėjo akis ir galvÄ , nebuvo jungiklių, todėl negalėjo iÅ¡jungti Å¡viesos, neveikė ventiliacija, buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dÅ«mais, dėl drėgmės ir tamsos puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, žiemÄ buvo per Å¡alta, o vasarÄ per karÅ¡ta.

Nagrinėjamu atveju aktualios Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklės) nuostatos. Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pagal 16.8 papunktį, elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, kameros sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais galima bÅ«tų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kamerÄ . 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai.

IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos.

Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (16.10 papunktis). Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.

Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. 14.6–14.9 papunkčiuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ūkio skyriaus praneÅ¡ime (2 t., b. l. 79–81) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimus, visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims), virÅ¡utinių drabužių pakabos, dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas įrengtas, vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.7 papunkčio reikalavimais, iÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų ar savęs žalojimo atveju, taip pat kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, kamerų langų angose įrengtos grotos, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , naikina peles, žiurkes ir kitus kenkėjus.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai (1 t., b. l. 28–200, 2 t., b. l. 1–75), kurie patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo nuolat atliekami patikrinimai. Taip pat pateikta 2015 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18-298 (2 t., b. l. 82–85) tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, iÅ¡ kurios matyti, kad pastaroji buvo įsipareigojusi LukiÅ¡kių TI-K atlikti kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.

Sutartis galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. vienerius metus. IÅ¡ byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 322, 386, 400 patikrinimai nebuvo atliekami, o kitais laikotarpiais patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų pažeidimų Å¡iose kamerose nenustatyta (1 t., b. l. 83–84, 87–89, 92–94). LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyrius 2019 m. sausio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Apie D. S. korespondencijÄ â€œ nurodė, kad 2015–2016 m.

Å¡iame skyriuje nėra įregistruotų pareiÅ¡kėjo skundų/praÅ¡ymų, adresuotų įstaigos direktoriui (1 t., b. l. 27). Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Å iuo atveju, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo skundų dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų neužfiksuota, todėl darytina iÅ¡vada, kad tuo metu kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui buvo priimtinos.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad į administracijÄ kreipėsi ne kartÄ , tačiau skunde nenurodė konkrečių datų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jo skundų (praÅ¡ymų) LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kokių nors priežasčių sÄ moningai neregistravo ar iÅ¡davė tikrovę neatitinkančias pažymas. Nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius, jie laikytini abstrakčiais ir nepagrindžiančiais LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K dėl galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų ir jo praÅ¡ymai (skundai) bÅ«tų patenkinti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl drėgmės, netinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, ventiliacijos, neÅ¡varių langų, parazitų, nepakankamo spintelių kiekio, per mažo stalo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad apsauginių grotų languose įrengimas nustatytas teisės aktuose, todėl gyvenamųjų patalpų languose įrengus apsaugines grotas, LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko. Kaip minėta, Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.8 papunktyje nustatyta, kad kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , tačiau atsakovės atstovas nepateikė duomenų, ar kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, buvo įrengti elektros jungikliai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl elektros jungiklių kamerose nebuvimo yra nepaneigti, todėl konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų kameroje įmontuoti elektros jungiklius. Tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad suimtieji skirstomi į kameras, atsižvelgus į suimtojo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketoje (2 t., b. l.

99) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamojoje kameroje sutinka bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas skunde nekonkretizavo, ar jis yra rÅ«kantis ar nerÅ«kantis, iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais, o LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad suimtuosius skirsto į kameras, atsižvelgus į suimtojo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteistus veiksmus.

Dėl žalos dydžio Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui 11 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124 (3,6 m2 vienam asmeniui), privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 68 dienas, kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo įrengtų elektros jungiklių. Taigi, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Ä®vertinęs kitas pareiÅ¡kėjo nurodytas kalinimo sÄ lygas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr.

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 11 dienų, privatumas naudojantis sanitariniu mazgu pažeistas 68 dienas, kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo elektros jungiklių.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisių pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimÄ , elektros jungiklių kamerose, kuriose buvo laikomas, neįrengimÄ , vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 246 Eur sumos priteisimas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo D.

S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 246 (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) eurus neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Egidija Puzinskaitė