Legislator Case Law & Legislation
ebf2b6ab-a495-46fe-bfb9-bdce1bc1dad4 AI generated

ebf2b6ab-a495-46fe-bfb9-bdce1bc1dad4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ebf2b6ab-a495-46fe-bfb9-bdce1bc1dad4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-36-658/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo G.

Legislator headnote

AI generated

ebf2b6ab-a495-46fe-bfb9-bdce1bc1dad4 · Lietuvos apeliacinis teismas: įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletÄ TT Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3. Å iais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-36-658/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo G.

J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 17 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), M.

N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ palaikyti savo ir bendrininkų autoritetÄ tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už Å¡io autoriteto nepaisymÄ , nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymÄ , ketinimÄ nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtÄ K.

B. laisvės atėmimÄ panaudojant smurtÄ , nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymÄ kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo Å¡aunamaisiais ginklais, o bÅ«tent: 1.1. 2010 m. vasarÄ A. O. iÅ¡ K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimÄ tęsti savo nusikalstamÄ veikÄ nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje (duomenys neskelbtini) nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigÅ«nų (duomenys neskelbtini) mieste.

T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad Å¡ie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumuÅ¡ti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymÄ , nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymÄ , ketinimÄ nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarÄ , bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D.

Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimÄ bei padarymÄ , nurodė Å¡iems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletÄ â€žTT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , ten stipriai sumuÅ¡ti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žiniÄ , kad niekas iÅ¡ jų grupuotės į kitÄ gaujÄ pereiti negali. 1.2.

Vykdydami nurodymÄ , 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18–19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio, bet Å¡is pasiprieÅ¡ino ir vienÄ kartÄ Å¡ovė iÅ¡ be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M.

į galvÄ , tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iÅ¡ automobilio „Audi A4“ iÅ¡traukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimÄ 7,62 mm kalibro pistoletÄ â€žTT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasiprieÅ¡inimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. iÅ¡traukė K. B. iÅ¡ automobilio „Audi A4“, sudavė Å¡iam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A.

Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ . A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytÄ K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirÅ¡tus, o atvežus į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡traukus K. B. iÅ¡ automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3–4 smÅ«gius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smÅ«gių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smÅ«gių į galvÄ , veidÄ , rankas, kojas, padarydami K.

B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos Å¡one, galvos plaukuotoje srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, pavirÅ¡ines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdÄ deÅ¡iniame delne, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame delne, deÅ¡iniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkÅ«nėje, nosies kaulų lūžimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirto delnakaulio lūžimÄ ir kairio blauzdikaulio kÅ«no lūžimÄ , durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairiame žaste, kairėje alkÅ«nėje, kairėje plaÅ¡takoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymÄ , muÅ¡ant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitÄ gaujÄ pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusÄ bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti vieÅ¡ojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytÄ ir laikytÄ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletÄ TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis atliekant kratÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Tokiu bÅ«du jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų organizavo neteisėtÄ K. B. laisvės atėmimÄ panaudojant smurtÄ , nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymÄ kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d.

įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletÄ TT Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3. Å iais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ Ä¯tvirtinti ir palaikyti savo autoritetÄ tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M.

P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumuÅ¡imÄ ir nesiskaitymÄ su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimÄ sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatÄ visuotinai pavojingu bÅ«du ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir realizavimÄ , jų kontrabandÄ , o bÅ«tent: 2.1. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumuÅ¡us E. B. (G.

J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetÄ tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumuÅ¡imÄ ir nesiskaitymÄ su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo tikslu 2011 m. vasarÄ , bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimÄ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė Å¡iems: vykti į (duomenys neskelbtini) mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, perÅ¡auti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) mieste;

T. G. kelionių iÅ¡laidoms padengti davė 3 000–4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius Å¡aunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei Å¡audmenis Å¡iems ginklams, paminėtus ginklus ir Å¡audmenis į (duomenys neskelbtini) gabenant kontrabandos bÅ«du. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarÄ , bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), pasiėmę radijo ryÅ¡io priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryÅ¡iui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus Å¡aunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis Å¡audmenis Å¡iems ginklams, paslėpę revolverius su Å¡oviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos teritorijÄ iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos bÅ«du pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis Å¡iems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ su (duomenys neskelbtini), nepateikiant muitinės kontrolei ir jos iÅ¡vengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis per Europos SÄ jungos valstybių teritorijas iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui.

A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iÅ¡ kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iÅ¡ eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ bei juos pačius, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamÄ nusikaltimo padarymui laikÄ , parengė nusikaltimo padarymo planÄ , pagal kurį ketino įsiveržti į M.

P. ir R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimÄ ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butÄ yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naujÄ planÄ , pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo bÅ«ti užpulti gatvėje. Å io plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo iÅ¡siųsti į Lietuvos RespublikÄ , kur iÅ¡vyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtÄ planÄ A.

Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinkÄ ir laukti link gyvenamosios vietos ar iÅ¡ jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryÅ¡io priemone apie tai praneÅ¡ti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apÅ¡audyti turimais Å¡aunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartÄ planÄ .

A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iÅ¡ automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę Å¡aunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro Å¡oviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iÅ¡ namo išėjo tik vienas M.

P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryÅ¡io priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ turimų Å¡aunamųjų ginklų Å¡ovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių deÅ¡inės pusės, kairės kirkÅ¡nies, kairės Å¡launies, kairio Å¡ono, kairio sėdmens, juosmens deÅ¡inės pusės Å¡autinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, deÅ¡iniojo Å¡lapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. Å¡aunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo, iÅ¡ įvykio vietos bėgdami link automobilio, iÅ¡metė į vandens kanalÄ , esantį ties (duomenys neskelbtini) sankirta, (duomenys neskelbtini), o grįžę į (duomenys neskelbtini), A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryÅ¡io priemones sunaikino, iÅ¡mesdami į Å¡iukÅ¡lių konteinerį.

A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į LietuvÄ , apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktÄ darbÄ . Tokiu bÅ«du jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų organizavo pasikėsinimÄ sunkiai sutrikdyti R.

M. sveikatÄ visuotinai pavojingu bÅ«du ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro Å¡oviniais, įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ neturint leidimo, jų kontrabandÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . 2.2. Å iais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimÄ panaudojant fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 3.1. 2011 m. lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., (duomenys neskelbtini) T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumuÅ¡ti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T.

G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietÄ bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis (duomenys neskelbtini) vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumuÅ¡ti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planÄ ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A.

Z., A. G. ir E. M. į susitikimÄ , vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., iÅ¡reikÅ¡damas bendrÄ savo, T. G. bei D. Č. pozicijÄ , dėl savanaudiÅ¡kų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumuÅ¡ti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iÅ¡ kiemo (duomenys neskelbtini), T.

G. duotÄ automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančiÄ aikÅ¡telę prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A.

P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20–21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A.

Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vienÄ smÅ«gį kumščiais į veidÄ ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smÅ«gius į veidÄ ir pilvÄ , dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muÅ¡tine kairės ausies žaizda ir plaÅ¡takų odos nubrozdinimais.

A. P. Å¡aukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieÅ¡kojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir iÅ¡važiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, Å¡ortus ir sportinius marÅ¡kinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankÅ¡luostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusiÄ piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A.

P. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę, Å¡io automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia “, be vertės. A.

Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, iÅ¡skyrus telefonÄ ir sportinę aprangÄ , sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini). KitÄ dienÄ â€“ 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktÄ užduotį, už kÄ pastarasis pagyrė ir pavaiÅ¡ino pietumis. Tokiu bÅ«du jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T.

G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės, grobimÄ panaudojant fizinį smurtÄ , ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 3.2.

Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 17 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje tik griežčiausia kardomÄ ja priemone – suėmimu bus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai – užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme bei siekis užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui.

II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 6. Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti jam bet kuriÄ kitÄ už suėmimÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ . 6.1. Gynėjas nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai nebėra pakankami tam, kad pateisintų griežčiausios kardomosios priemonės taikymÄ tokį ilgÄ laikÄ .

Dabartinėje situacijoje suėmimo taikymas G. J. yra neproporcingas ir gali sukelti negrįžtamas neigiamas pasekmes. Gynėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir nacionalinių teismų praktika, pažymi, kad skundžiama nutartimi pratęsus G. J. suėmimo, taikomo jau daugiau nei 45 mėnesius, terminÄ dar trims mėnesiams, nebuvo laikomasi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje iÅ¡plėtotų imperatyvių reikalavimų, taip pat buvo pažeistas proporcingumo principas. 6.2.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl G. J. ir toliau turi bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtinė ir pati griežčiausia kardomoji priemonė. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje eilinį kartÄ perraÅ¡yti (nukopijuoti) tie patys teiginiai iÅ¡ ankstesnių nutarčių, visiÅ¡kai neįvertinus pasikeitusios procesinės situacijos – iki Å¡io laiko teisme nagrinėjamoje byloje buvo apklausti visi liudytojai, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte, t. y. bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigiamajame etape.

Dėl to tikimybė, kad bÅ«damas laisvėje G. J. gali kaip nors sutrukdyti proceso sėkmei, yra minimali. Pažymima, jog kitiems kaltinamiesiems buvo paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, tačiau Å¡ios aplinkybės skundžiamoje nutartyje net nepaminėtos. 6.3. Gynėjas pažymi, kad remiantis EŽTT formuojama praktika, kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suimtÄ , bet nagrinėjamu atveju Å¡ių reikalavimų nebuvo laikytasi.

Skundžiamos nutarties teiginiai patvirtina, kad pratęsus suėmimo terminÄ G. J. ne tik nebuvo nustatyta reikÅ¡mingesnių pagrindų egzistavimo, tačiau nebuvo įvertinta, jog dalis pagrindų jau yra iÅ¡nykę. 6.4. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo termino pratęsimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, iÅ¡skirtinis dėmesys yra skiriamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui ir jam gresiančios bausmės griežtumui. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas nėra paminėti, o sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje iÅ¡vardintas aplinkybes, t. y. kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje.

Pasak gynėjo, apygardos teismas nepaisė minėto imperatyvaus reikalavimo, deklaratyviai teigdamas, kad aplinkybės, rodančios, jog G. J. yra susaistytas itin tampriais socialiniais ryÅ¡iais nesumažina rizikos, kad kaltinamasis bėgęs (slėpsis) nuo teismo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi iÅ¡laikytinių nepilnamečių vaikų, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietÄ ir teisėtas pajamas. Tai rodo, kad kaltinamasis saistomas itin tvirtais ilgalaikiais socialiniais ir Å¡eiminiais ryÅ¡iais.

Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi kitame ikiteisminiame tyrimo nustatinėjamomis aplinkybėmis ir dėl to padaryta nepagrįsta išvada, kad G. J. gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje ir pasinaudodamas jais gali mėginti bėgti ar slėptis nuo teismo. 6.5. Skunde nurodoma, kad toks pirmosios instancijos teismo abejingumas nurodytų aplinkybių kontekste tik patvirtina, kad šioje byloje yra suabsoliutinami G. J. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir jam gresiančios bausmės griežtumas.

Tačiau vien tai nėra pakankama sÄ lyga skirti suėmimÄ , o jokios kitos bylos aplinkybės apskritai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad G. J. ketintų bėgti, slėptis, kai jį su Lietuva sieja visi įmanomi pozityvÅ«s ryÅ¡iai, o užsienyje jis jokių socialinių ryÅ¡ių neturi. Anot gynėjo, vien tai, kad vienas iÅ¡ nusikaltimų, pagal kaltinimo formuluotes, buvo vykdytas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad kaltinamasis turi ten ryÅ¡ių. Skundžiamoje nutartyje taip pat visiÅ¡kai nevertinta iÅ¡skirtinė, itin sudėtinga ir gyvybei pavojinga G.

J. sveikatos bÅ«klė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo stadijÄ ir kitomis kardomosiomis priemonėmis (pvz., intensyvia priežiÅ«ra) galimus taikyti suvaržymus, byloje nustatyti G. J. saistantys socialiniai ryÅ¡iai yra pakankami tam, kad užtikrinti, jog paleidus jį į laisvę jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo ir kitais bÅ«dais netrukdys procesui. 6.6. Pasisakydamas dėl skundžiamoje nutartyje nustatyto suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, gynėjas nurodo, kad vien tai, jog kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡iusio prokuroro nuomone veikas reikia kvalifikuoti kaip padarytas organizuota grupe ir prokuroras aprašė tariamus bendrininkų vaidmenis, nereiÅ¡kia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.

Byla nėra iÅ¡nagrinėta teisme, nenustatyta, ar inkriminuojamos veikos buvo padarytos, jei taip – kokia bendrininkavimo forma, todėl Å¡ie teismo motyvai yra nepagrįsti. 6.7. Skunde taip pat pažymima, kad ankstesni, iÅ¡nykę G. J. teistumai negali bÅ«ti vertinami nei skiriant bausmes, nei taikant procesines prievartos priemones. Aplinkybė, kad G. J. buvo teistas, kai jam buvo 17 metų, negali jo charakterizuoti, nes per tokį laiko tarpÄ asmens elgesys ir moralinės nuostatos gali iÅ¡ esmės pasikeisti.

Be to, asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visÄ likusį teisto žmogaus gyvenimÄ , netgi neiÅ¡nyksta kaltininkui visiÅ¡kai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia Å¡ias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimÄ dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų termino pratęsimo. 6.8. Skunde nurodoma, kad tai, jog kitame ikiteisminiame tyrime G. J. yra įtariamas dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo, nepagrindžia to, kad paleistas iÅ¡ suėmimo jis darys naujas nusikalstamas veikas.

Gynėjas pažymi, kad tas ikiteisminis tyrimas trunka jau ilgÄ laiko tarpÄ , iki Å¡iol nėra pabaigtas, nesuraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, o tai rodo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad bylÄ bÅ«tų galima perduoti į teismÄ . Taigi tyrimo metu G. J. pareikÅ¡ti įtarimai, kurie nebuvo patikrinti teisme, negali turėti jokios teisinės reikÅ¡mės. Vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo ir polinkio nusikalsti. 6.9. Gynėjo teigimu, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad G.

J. gaudavo lėšų pragyvenimui iÅ¡ nelegalių veiklų. Kaltinamasis iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo teisėtas pajamas, o vien tai, kad nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. jis niekur nedirbo, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo. 6.10. Skunde akcentuojama, kad G. J. sveikatos bÅ«klė yra sunki. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam bÅ«tina tęsti reguliarų ligos kontrolės monitoringÄ ir laikytis pateiktų rekomendacijų – vengti kontaktų su aplinkiniais, laikytis tausojančio režimo, pilnavertiÅ¡kai maitintis, kuo dažniau bÅ«ti gryname ore.

Anot gynėjo, Å¡ių gyvenimo sÄ lygų objektyviai neįmanoma užtikrinti tardymo izoliatoriuje. Pasak gynėjo, jau daugiau nei 45 mėnesius G. J. nėra atliekami reikalingi tyrimai, jo iÅ¡gyvenamumo tikimybė nėra didelė. Dėl to ilgalaikis G. J. kalinimas tardymo izoliatoriuje gali bÅ«ti prilygintas nežmoniÅ¡kam elgesiui ir kankinimui. 6.11. Pasak gynėjo, Å¡velnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti realiai apsvarstyta, o ne atmetama be jokių motyvų.

Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslų galima pasiekti taikant kitas kardomÄ sias priemones. O nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimo taikymÄ vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės. Ä®siteisėjus skundžiamai nutarčiai, G. J., pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtintas pamatines žmogaus teises bei EŽTT praktikoje suformuluotas Å¡ios teisės normos taikymo taisykles, bÅ«tų laikomas suėmime 48 mėnesius (keturis metus), o tai, vertinant Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste, yra nepateisinama nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Å ie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. Z., H. B., M. G., V. J., S. A., A. A., nukentėjusiojo A. P. parodymuose, specialisto iÅ¡vadose, pagal iÅ¡duotÄ Europos tyrimo orderį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros gautuose procesiniuose dokumentuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å ioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

Minėtuose įrodymų Å¡altiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti G. J. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomÄ sias priemones, tarp jų ir griežčiausiÄ â€“ suėmimÄ .

10. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Å iuo atveju G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam G. J. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuos suėmimo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra iÅ¡nykę.

11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumÄ Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. J. kaltinamas padaręs devynias tyčines nusikalstamas veikas, t. y. penkis apysunkius (BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), du sunkius (BK 180 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 4 dalis) ir du labai sunkius nusikaltimus (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai).

Pažymėtina, kad už daugelį G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti iÅ¡imtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai, nors ir sutiktina su skundo teiginiu, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra vienintelės ir lemiamos sÄ lygos pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ .

Vis dėlto, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymÄ .

13. IÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis G. J. praeityje buvo teistas, tačiau Å¡iuo metu teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas (iÅ¡nykęs baustumas), iki suėmimo dirbo, vedęs, turi nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tai rodo, kad G. J. yra saistomas tam tikrais socialiniais, ekonominiais ryÅ¡iais su Lietuvos Respublika. Kita vertus, nurodyti ryÅ¡iai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti, jog paneigtų tikimybę, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skunde akcentuojami ryÅ¡iai nesulaikė kaltinamojo nuo Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, kurie galimai atlikti per pakankamai trumpÄ laikotarpį (apie pusantrų metų), padarymo. Nuo tokio galimai neteisėto elgesio kaltinamojo nesulaikė ir gynėjo skunde akcentuojama G. J. sveikatos bÅ«klė. Nors 2009 m. lapkričio 5 d. operacijos metu kaltinamajam buvo (duomenys neskelbtini), tačiau praėjus mažiau nei vieneriems metams jis galimai padarė dalį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kas rodo, kad G.

J. sveikatos būklė jau 2010?2011 m. buvo pagerėjusi. Pažymėtina, kad ir šiuo metu baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė būtų tokia prasta ir trukdytų jam bėgti ir slėptis nuo teismo.

14. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš kaltinimo turinio matyti, kad G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos. G. J., galimai būdamas organizatoriumi, nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, o dalis jų įvykdyta (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, be pirmiau aptartų duomenų, atsižvelgtina ir į tai, kad be kita ko kitame ikiteisminiame tyrime, kuris jau yra pabaigtas ir raÅ¡omas kaltinamasis aktas, G. J. įtariamas galimai organizavęs ir vadovavęs ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris veikė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio Å¡alyse – (duomenys neskelbtini) ir kitose valstybėse. Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog G. J. gali turėti ryÅ¡ių užsienio valstybėse bei, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti.

Be to, kaip matyti iÅ¡ aptartų duomenų, kaltinamasis G. J. galimai turi ryÅ¡ių ne tik Europos SÄ jungos valstybėse, o ir trečiose Å¡alyse, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra sudėtingas.

15. IÅ¡vardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatant Å¡ias aplinkybes skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi su tuo susiję baudžiamojoje byloje surinkti kardomosios priemonės pratęsimo klausimui spręsti reikÅ¡mingi duomenys, o ne vien kitame ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos aplinkybės. Pažymėtina, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja tai daryti.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų Å¡ioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. PrieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo skunde, teismui, sprendžiančiam kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ar pratęsimo klausimus, nedraudžiama įvertinti ankstesnius asmens teistumus, net jei jie ir iÅ¡nykę. Tai, mažų mažiausiai, apibÅ«dina kaltinamojo asmenybę. Pagal teismų praktikÄ nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimÄ , kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų apibÅ«dinančių asmens pavojingumÄ ir polinkį pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles atsižvelgtina ir į ankstesnius asmens teistumus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. J. anksčiau teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę. Vis dėlto Å¡iÄ aplinkybę įvertinus kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų G. J. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste (inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis, duomenys dėl kito G. J. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir kt.) darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus.

18. Kaip jau minėta, G. J. nagrinėjamoje byloje kaltinamas dviejų sunkių ir dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , padarymu. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu, neteisėtu Å¡aunamųjų ginklų disponavimu, jų kontrabanda ir kt., bei galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje, o G. J. vaidmuo nusikaltimų padaryme galimai buvo aktyvus.

Be to, kaltinamajam inkriminuoti ir penki apysunkiai nusikaltimai, kurie galimai padaryti taip pat veikiant organizuotoje grupėje, panaudojant smurtinius veiksmus kitų asmenų atžvilgiu. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iÅ¡ anksto suplanuoti bei gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turint tikslÄ palaikyti savo ir bendrininkų autoritetÄ tarp nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti neįtikusius asmenis. Be to, kitame ikiteisminiame tyrime G. J.

įtariamas dar sunkesnių nusikalstamų veikų padarymu. Taip pat nors kaltinamasis Lietuvoje turėjo darbÄ , tačiau iÅ¡ kitame ikiteisminiame tyrime G. J. pareikÅ¡to įtariamo nustatyta, jog jis galimai organizavo (įkÅ«rė) nusikalstamÄ susivienijimÄ , kuris laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2018 m. balandžio 17 d. nusikalstamu bÅ«du gavo piniginių lėšų, su kurių dalimi G. J. laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. galimai atliko finansines operacijas sudarydamas turto įsigijimo sandorius registruojant turtÄ trečiųjų fizinių asmenų vardu, t. y. galimai legalizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ .

Visa tai rodo, kad kaltinamasis galėjo pragyvenimui gauti lėšų iš nelegalių veiklų. Kaip jau minėta anksčiau, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, sprendžiant dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo tolimesnio taikymo, duomenys iš kito ikiteisminio tyrimo įvertinti visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste.

19. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad G. J. yra pavojingas visuomenei ir bÅ«damas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y. pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas pratęsti kaltinamojo suėmimÄ ir pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

20. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijÄ , t y. į tai, kad Å¡iuo metu yra apklausti visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, todėl, pasak gynėjo, paleistas iÅ¡ suėmimo kaltinamasis netrukdys procesui. Vis dėlto Å¡is argumentas, kaip ir Å¡iuo klausimu skunde cituojama teismų praktika, turi didesnę reikÅ¡mę tuomet, kai suėmimo terminas yra tęsiamas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju suėmimo terminas G. J. yra tęsiamas kitais pagrindais, kurių nustatymas nėra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija ir (ne)trukdymu procesui.

21. Skunde, praÅ¡ant paskirti G. J. Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, didelis dėmesys skiriamas sunkiai kaltinamojo sveikatai. Gynėjas akcentuoja, kad tardymo izoliatoriuje dėl objektyvių priežasčių kaltinamajam negali bÅ«ti suteiktos bÅ«tinos medicinos paslaugos ir tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Tačiau, kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų itin bloga. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, jog G. J. nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki Å¡iol periodiÅ¡kai lankosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriuje dėl įvairių paslaugų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ra, teikimu.

Jo sveikatos bÅ«klę po minėtos 2009 m. lapkričio 5 d. atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos ir toliau stebi Å¡eimos gydytojas, kaltinamajam skiriami reikiami vaistai, pagal rekomendacijas suteikiami papildomi pasivaikščiojimai lauke. Apsilankant pas Å¡eimos gydytojÄ , vyrauja nusiskundimai susiję su (duomenys neskelbtini). ProfilaktiÅ¡kai atliekami kraujo tyrimai, plaučių rentgenodiagnostika, odontologinė patikra. Visi Å¡ie duomenys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad G. J. profilaktiniai tyrimai atliekami laiku ir iÅ¡samiai, jam teikiama reikalinga medicininė pagalba ir Å¡iuo metu jokių papildomų reikÅ¡mingų sveikatos sutrikimų jam nenustatyta.

22. Pasisakant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės, sutiktina su skundo argumentu, kad kaltinamajam G. J. suėmimas taikomas jau daugiau nei tris su puse metų (nuo 2018 m. balandžio 17 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Å iuo atveju už kaltinamajam inkriminuojamo sunkiausio nusikaltimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai) padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimÄ iki 12 metų.

Taigi, aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos didžiausios laisvės atėmimo bausmės, kuri galėtų būti paskirta kaltinamajam, todėl nėra pažeidžiami baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti maksimalūs griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminai. Nors kaltinamasis yra suimtas jau pakankamai ilgai, šis laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nelaikytinas neproporcingu. Šiuo atveju taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G.

J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikÅ¡ti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir didelės apimties (jÄ sudaro daugiau nei 80 tomų), joje yra daug proceso dalyvių, taip pat yra sudarytas intensyvus bylos nagrinėjimo grafikas (posėdžiai suderinti iki 2022 m. liepos 14 d.). Visa tai rodo, jog bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, o pirmosios instancijos teismas deda pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau.

23. Kaltinamojo G. J. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems Å¡ioje byloje taikytos Å¡velnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikÅ¡ti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad teismas palankiai iÅ¡sprendė baudžiamojoje byloje kai kuriems kitiems kaltinamiesiems jiems taikyto suėmimo klausimÄ , jį pakeisdamas Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali bÅ«ti absoliučiu pagrindu priimti analogiÅ¡kÄ sprendimÄ dėl G. J.. Visi atvejai yra individualÅ«s, ir kiekvienÄ kartÄ reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumÄ .

24. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytÄ pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 30210/96). Jau minėta, kad remiantis bylos duomenimis, G. J. yra pavojingas visuomenei ir linkęs pažeidinėti nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti labai pavojingas nusikalstamas veikas ? žiaurius nusikaltimus žmogaus sveikatai, Å¡aunamųjų ginklų panaudojimu vieÅ¡ose vietose ir kt.

Dėl to nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas yra pateisinamas, kadangi Å¡ios procesinės prievartos taikymÄ sÄ lygoja siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å i apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada atitinka paminėtÄ EŽTT formuojamÄ praktikÄ bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra bÅ«tinumas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

25. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant Å¡velnesnes už suėmimÄ kardomÄ sias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali bÅ«ti skiriamos kelios Å¡velnesnės už suėmimÄ kardomosios priemonės. Kelios iÅ¡ tokių kardomųjų priemonių yra užstatas (BPK 133 straipsnis), intensyvi priežiÅ«ra (BPK 1311 straipsnis) ar dokumento paėmimas (BPK 134 straipsnis). Vis dėlto, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , kaltinamojo galimÄ vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, jo turimus ryÅ¡ius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo G.

J. skirti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamÄ kaltinamojo dalyvavimÄ procese bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

26. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia bÅ«tinumo Å¡ioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam G. J. taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Dėl to kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam G. J. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Nerijus Meilutis Justas Namavičius