2024-12-18 Nr. AB-18389-3-61-3-05173-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-783-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05173-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-945 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2D-20861 „Dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos N. K. skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino 22,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad Inspekcija Privalomuoju nurodymu nurodė pareiškėjai atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 100 kv. m šiaurinėje ir vakarinėje pusėje – pašalinti 52,88 m ilgio vielos tinklo tvorą ir vartus bei valstybinėje žemėje augančius želdinius. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, ginčijamu Sprendimu Privalomąjį nurodymą pripažino pagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad, nors šioje byloje keliamas ginčas nėra susijęs su konstatuota savavališka statyba, tačiau iš pareiškėjos skundo, Privalomojo nurodymo ir Sprendimo turinio matyti, jog greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo esančioje valstybinėje žemėje yra atlikti statybos darbai (pastatyta pareiškėjai priklausanti tvora ir vartai), pasodinti želdiniai, tuo apribojant teisę naudotis valstybine žeme.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), spręsdama analogiško pobūdžio bylų rūšinio teismingumo klausimus, yra nurodžiusi, kad, kai byloje nėra duomenų apie konstatuotą savavališką statybą ir savavališkos statybos aktas nėra ginčijimas, tačiau privalomajame nurodyme yra nurodoma nugriauti statinius (tvoras, pavėsines, betoninėmis trinkelėmis grįstas aikšteles, atitinkamus pastatus), tokie ginčai yra susijęs su statinių savininkų nuosavybės teisių ribojimu, todėl priskirtini civiliniams teisiniams santykiams. Tokiais atvejais, pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, reglamentuojantis, kad, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019).

Teismas konstatavo, kad pareiškėja kelia reikalavimą civilinių teisinių santykių srityje, todėl ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėja dėl ginčo sprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą CPK nustatyta tvarka (CPK 29, 31 str., ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėja N. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir 2018 m. sausio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-8/2018, kadangi šiose bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtose bylose buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog būtent skundus padavę asmenys pastatė ginčo statinius valstybinėje žemėje. Nagrinėjamu atveju kartu su skundu pateiktame įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-51-834/2022 yra konstatuota, jog: žemės sklypą 1994 m. pareiškėja įsigijo su jau pastatyta tvora ir apsodinta gyvatvore; per 28 metų laikotarpį gyvatvorė galėjo natūraliai savaime užaugti. Atsakovas kartu su Privalomuoju nurodymu ir Sprendimu nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja atliko tvoros statybos ir želdinių sodinimo darbus valstybinės žemės sklype. Taigi, pareiškėja jokių statinių valstybinėje žemėje nėra pastačiusi, o želdiniai valstybinės žemės sklype užaugo natūraliai. Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra priimti atsakovui vykdant konkrečias specialiuosiuose teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 22 str. 1 ir 5 d., 28 str. 1 d. 8 p.). Be to, Privalomajame nurodyme ir Sprendime nurodyta, kad jie gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Privalomojo nurodymo ir Sprendimo pobūdį, pareiškėjos skundo teisinį ir faktinį pagrindus, ginčas dėl Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumo (panaikinimo) patenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.), todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti Privalomąjį nurodymą, kuriuo reikalaujama pareiškėjai atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 100 kv. m šiaurinėje ir vakarinėje pusėje – pašalinti 52,88 m ilgio vielos tinklo tvorą ir vartus bei valstybinėje žemėje augančius želdinius.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija analogiško pobūdžio bylose, spręsdama bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, yra išaiškinusi, kad ginčas dėl privalomojo nurodymo, kuriuo įpareigojama nugriauti statinius, yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-56/2024, kurioje ieškovė ginčijo Inspekcijos surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kuriuo jai pateiktas įpareigojimas pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš gatvės pusės: medinę tvorą, asfalto dangos / betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo gatvės iki žemės sklypo ribos), krepšinio stovą, konstatavo, jog konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuota savavališka statyba, taigi ir pareikštu ieškiniu savavališkos statybos aktas nėra ginčijamas. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad atitinkamų ginčijamajame privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jog tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kurios paremtos Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-75/2019 pateiktais išaiškinimais, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Inspekcijos Sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundas. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. skunde ji Inspekcijos prašė panaikinti Inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštą, 2024 m. rugpjūčio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-731 ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. Privalomąjį nurodymą. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nepateikta motyvų, kodėl šis Inspekcijos priimtas administracinis aktas (Sprendimas) negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui iš naujo, kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 2D-20861 „Dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo ir informacijos pateikimo“ panaikinimo ir šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė