Legislator Case Law & Legislation
ebf1cb73-da34-4c66-b2cd-9d20411e6a38 AI generated

Appeal court dismisses dismissal of lawsuit, ruling first instance court erred in rejecting claims due to unclear document formatting.

Case Number ebf1cb73-da34-4c66-b2cd-9d20411e6a38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appeal court overturned the first instance court's decision to dismiss the plaintiff's lawsuit as inadmissible. The plaintiff argued that the lower court failed to properly evaluate evidence and ignored specific claims regarding property rights and state misconduct. The court held that while the document's formatting was difficult to understand, it was not unintelligible, and thus the lower court lacked grounds to reject the case without further review.

Legislator headnote

AI generated

CPK 265 str.; CPK 337 str. 1 d. 3 p.: A court cannot declare a lawsuit inadmissible solely because the document's formatting is difficult to understand; it must first attempt to clarify the text or request corrections, reserving inadmissibility only for cases where the content is completely unintelligible.

Keywords

AI generated
procedural dismissal inadmissible lawsuit document formatting clear text requirement appeal court review civil procedure law evidence evaluation

Cited Legislation

AI generated
CPK 265 str.
Tik priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir ar ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 265 str.).
CPK 337 str. 1 d. 3 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16/2011

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2115/2011Procesinio sprendimo kategorija: 106.1, 106.3, 106.4. (S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N. , laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai, Kauno apygardos teismas ir jo teisėjai, Kauno miesto apylinkės teismas ir jo teisėjai – ir atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra solidariai neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 įstatymų nustatyta tvarka ir iki pasibaigė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, nepradėjo ikiteisminio tyrimo atsakovės V. V. dėl 1994 m. rugsėjo 16 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos su trečiuoju asmeniu A. N. ir šiais veiksmais padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos;

2) pripažinti, kad minėti atsakovai solidariais neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės perdavė civilinę bylÄ Nr. 2-1066/2004 atsakovei V. V. ir padarė ieÅ¡kovui turtinės ir neturtinės žalos;

3) pripažinti, kad minėtų atsakovų veiksmai yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir jų veiksmuose yra organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. Š. ir O. R. veika yra korumpuota;

4) pripažinti buto, esančio P. LukÅ¡io g. 44-16, Kaune, 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, jÄ panaikinti ir praneÅ¡ti Registrų centro Kauno filialui;

5) iÅ¡reikalauti butÄ iÅ¡ trečiojo asmens A. N. ir per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡keldinti bute gyvenančius asmenis;

6) pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio P. LukÅ¡io g. 44-16, Kaune, į automobilį, svetainės baldų komplektÄ , televizorių „Šilelis“, asmeninius drabužius, daiktus, 4 000 Lt kaip dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės;

7) priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir V. V. solidariai 1 309 269 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo įvykdymÄ pavesti atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. IeÅ¡kovas taip pat prašė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo įpareigotas ieÅ¡kinį apmokėti 24 171 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, įpareigojančiÄ ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, panaikino ir klausimÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad ieÅ¡kinys yra nekonkretus, todėl bÅ«tina tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti kokiu pagrindu, iÅ¡ kokio subjekto ir kokio dydžio sumas ieÅ¡kovas reikalauja priteisti.Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kinys neatitinka LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktų reikalavimų, nes ieÅ¡kovas nenurodė tikslių atsakovų pavadinimų, atsakovių O. R. ir V. Å . asmens kodų ir adresų bei nenurodė tikslios reikalaujamos priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo sumos bei jos priteisimo teisinio ir faktinio pagrindo ir detalių argumentų.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d., 2009 m. vasario 18 d., 2011 m. gegužės 13 d., Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 7 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutartimis pratęsė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti iki 2011 m. birželio 6 d.IeÅ¡kovas 2011 m. birželio 6 d. iÅ¡siuntė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuris Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2011 m. birželio 9 d.

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė:

1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakovai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ;

2) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės apsaugÄ ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;

3) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo teisę i veiksmingÄ teisinę gynybÄ civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;

4) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieÅ¡kovo lygias teises prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ bei vykdė ieÅ¡kovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminacijÄ civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004;

5) pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V. V. civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai;

6) pripažinti 1994-09-16 nusikalstamai sudarytÄ areÅ¡tuoto ginčo buto, esančio P. LukÅ¡io g. 44-16, Kaune, pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės V. V. ir trečiojo asmens A. N. , negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir jÄ panaikinti informuojant apie tai VÄ® Registrų centrÄ ;

7) iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo buto, esančio P. LukÅ¡io g. 44-16, Kaune, jame gyvenančius asmenis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

8) priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir V. V. solidariai 309 269 Lt turėtai turtinei ir 1 000 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymÄ pavesti Lietuvos Respublikos atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, V.

V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N. , laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nedetalizavo ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų, jo manymu, neteisėtų veiksmų, savo teiginių nesusiejo su konkrečiomis atsakovų veikomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, visiÅ¡kai nemotyvavo turtinės žalos dydžio.

IeÅ¡kinys susideda iÅ¡ daugelio nesusistemintų ir nemotyvuotų, padrikų ieÅ¡kovo teiginių apie keleto bylų, kuriose jis buvo proceso dalyviu, nagrinėjimÄ ir negali bÅ«ti vertinamas iÅ¡baigtu dokumentu. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kiniu keliamas ginčas ir reikalavimai yra labai rimti. Atsakovais traukiama Lietuvos Respublika ir vienos svarbiausių jos institucijų, todėl toks neiÅ¡baigtas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti priimtas nagrinėjimui. Teismas pažymėjo, kad įstatyme (CPK 135 str.) konkrečiai iÅ¡dėstyti reikalavimai, keliami ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo formai ir turiniui, tarp kurių yra ir toks: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas pagrindžia savo reikalavimÄ , ir įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (ieÅ¡kinio pagrindas).

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi tiksliai nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , tai yra savo materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. IeÅ¡kinio dalykas ir pagrindas turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti raÅ¡tu teismui paduodamame ieÅ¡kinyjme. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jÄ asmuo pakankamai aiÅ¡kiai formuluoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindimÄ . Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali tapti ieÅ¡kovo advokatu ir už jį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (CPK 12 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/1999, kategorija 42; 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999, kategorija 5, paskelbta Teismų praktikos biuletenyje Nr. 14, psl. 154-157). III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad apeliantas (ieškovas) nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytus trūkumus, tai yra nedetalizavo ieškinyje keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų neteisėtų veiksmų ir nepagrindė jų įrodymais, nemotyvavo turtinės žalos dydžio, ir kad dėl atsakovais traukiamų Lietuvos Respublikos ir jos svarbiausių institucijų neišbaigtas ieškinys negali būti priimtas nagrinėjimui.

Nutartyje yra netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, yra absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai, nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais konkrečiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė CPK 115, 138 straipsnių nuostatas, nes yra pažeisti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimai. Nutartyje nenurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nėra detalizuotas keliamų reikalavimų pagrindas.

Apeliantas ieÅ¡kinio keliamų reikalavimų pagrindÄ detalizavo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamas nuostatas, jis yra susietas su konkrečiomis kiekvieno atsakovo neteisėtomis veikomis, yra nurodyti minėtas veikas pagrindžiantys įrodymai. Teismui nenurodžius nutartyje motyvų, kuriais vadovaudamasis jis padarė skundžiamoje nutartyje nurodytas iÅ¡vadas, egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Apelianto ieškinys buvo laikytas nepaduotu tik formaliais, šališkais pagrindais, nes atsakovu yra traukiama Lietuvos Respublika ir jos svarbiausios institucijos bei gali būti išaiškinta ir demaskuota korumpuota ir nusikalstamai organizuota minėtų institucijų veika. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyti reikalavimai yra visiškai įvykdyti, nes ieškinyje yra nurodytas teisinis pagrindas, kad dėl visų atsakovų solidarių neteisėtų veiksmų per daugiau kaip 17 ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 nagrinėjimo ir neišnagrinėjimo iš esmės metų apeliantui yra padaryta 1 309 269 Lt dydžio žala, kuri privalo būti atlyginta.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115, 138 straipsnių nuostatas, nes yra pažeisti CK 5, 6, 7, 17, 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimai. Nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teismas, kuris įvykdė nusikaltimÄ ir suklastojo dokumentus, kad nebÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2009 metais gauto atskirojo skundo dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria neteisėtai ir nepagrįstai ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Civilinė byla dėl įvykdytos teisėjų A. U. , N. C. ir kitų asmenų nusikalstamos veikos buvo vilkinama daugiau kaip pusantrų metu, kad nebÅ«tų demaskuota valstybės institucijų ir Vilniaus apygardos teismo neteisėta ir nusikalstama veika. Atsisakymas priimti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad atsakovais traukiami Lietuvos Respublika ir jos svarbiausios institucijos, kas reiÅ¡kia, kad kitų atsakovų atžvilgiu toks ieÅ¡kinys yra priimtinas nagrinėti, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , priklausomumÄ nuo atsakovų ir privilegijų jiems suteikimÄ , siekiant padėti jiems iÅ¡vengti atsakomybės.3.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115, 138 straipsnių nuostatas, nes nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Tokias, kaip skundžiama nutartis, Lietuvos apeliacinis teismas naikina, kai nustatė, jog ieškinyje ieškovas neprivalo pilnai įrodyti ieškinio aplinkybių ir ieškinyje aplinkybės negali būti išdėstytos labai plačiai, nes pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus pakanka nurodyti tik ieškinį pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apelianto ieÅ¡kinys atitinka Å¡iuos reikalavimus. Skundžiama nutartimi taip pat yra pažeidžiama CPK 141 straipsnio nuostata, suteikianti ieÅ¡kovui teisę keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. Visi teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jiems įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina ar pateiktas ieÅ¡kinys, kaip specialusis Å¡alies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus.

Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str.). Å io straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentÄ pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, jis laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Ä®statyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktÄ pagrindo apimtį ir reikalavimus turi bÅ«ti tinkamai suformuluotas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas – juos iÅ¡dėstant procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). IeÅ¡kinys turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010;

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).Nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kinį laikė nepaduotu motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nepakankamai aiÅ¡kiai suformulavo savo reikalavimÄ ir jo pagrindimÄ â€“ nedetalizavo keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų neteisėtų veiksmų, savo teiginių nesusiejo su konkrečiomis atsakovų veikomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, nemotyvavo turtinės žalos dydžio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas, Å¡alindamas teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje nustatytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė 8 reikalavimus. Visi ieÅ¡kovo reikalavimai, iÅ¡skyrus 6 ir 7, yra susiję su teismų, prokuratÅ«ros, Teisingumo ministerijos veiksmais nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-1066/2004, ieÅ¡kovas nurodė aplinkybes, susijusias su Å¡ių institucijų, jo manymu, neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ ir to pasekoje galimai buvusiomis pasekmėmis – turtine ir neturtine žala.Civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia.

Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl konstatuotų trÅ«kumų ieÅ¡kovo pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje bylos nagrinėjimo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas, bei sprendimui ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 185 str., 135 str. 2 d.). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos.

Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su į teismÄ besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1116/2011). IeÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų duomenų pakanka civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, o jų įvertinimo klausimas sprendžiamas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės (CPK 185 str.).

Aplinkybės, ar ieÅ¡kovui buvo padaryta žala neteisėtais atsakovų veiksmais, nustatomos ir įvertinamos iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, tai yra teismas, priimdamas ieÅ¡kinį nesvarsto ir nesprendžia ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų dokumentų ir pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo. Tik priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir ar ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 265 str.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas. Kita vertus, tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindÄ konstatuoti procesinio dokumento trÅ«kumÄ . Kitaip tariant, esant nesuvokiamam procesinio dokumento turiniui teismas turi teisę ir pareigÄ reikalauti pataisyti procesinio dokumento turinį, o esant sunkiai suprantamam procesinio dokumento tekstui teismas gali nebent pasiÅ«lyti supaprastinti (palengvinti) teksto dėstymÄ , tačiau pasiÅ«lymo nevykdymas nesukelia tokių procesinių pasekmių kaip ieÅ¡kinio laikymas nepaduotu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16/2011).Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio 6 ir 7 reikalavimai dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei iÅ¡keldinimo yra turtinio pobÅ«džio, todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , taip pat turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl už Å¡iuos reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydžio.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nusprendė apelianto ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti, o apelianto ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                          Virginija Čekanauskaitė                                                                                        Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                             Gintaras Pečiulis                                                                                         Â