2022-02-14 Nr. BB-1033-1-01-1-11511-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-176/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11511-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo D. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 11 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba 1) pripažinus iš esmės teisėtu pirmosios instancijos teismo nuosprendį, perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistojo visiškai atliktą bausmę vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamąjį įsakymą ir pripažinti D. K. visiškai atlikus teismo paskirtą bausmę, arba 2) pakeisti abiejų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, arba 3) pakeisti abiejų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti BK 36 straipsnyje numatytais pagrindais, arba 4) pakeisti abiejų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais, arba 5) pakeisti abiejų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kasatorius nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai paskirta bausmė ir neužtikrinta jo teisė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, nors tam buvo visos sąlygos. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas spręsdamas D. K. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų susipažinti su visa bylos medžiaga ir buvo šališkas, nes nuosprendyje net neužsiminė apie D. K. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. priimtą baudžiamąjį įsakymą, jo įsiteisėjimo aplinkybes ir neteisėtą vykdymą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 10 d. nuosprendyje padarė esminę klaidą, nes D. K. už tą patį nusikaltimą antrą kartą paskyrė bausmę, kurią jis jau atliko vykdydamas neteisėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamąjį įsakymą. Pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismas savo iniciatyva prie bylos prijungė kitos baudžiamosios bylos dokumentus ir juos vertino priimdamas apkaltinamąjį 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2, o ne 1 dalį. Nurodo, kad byloje yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 (byloje nėra paneigta, kad D. K. ir nukentėjusiojo kitoje baudžiamojoje byloje susitaikymas įvyko 2016 m. vasario 23 d.), 36, 37 ar 40 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino D. K. teisės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to pažeidė jo teisę į gynybą, be to, šis teismas netinkamai taikė BK 48 straipsnio 3 dalį.

Nuteistojo kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame atkartojami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo pirmosios instancijos teismui netenkinus nuteistojo prašymo atidėti posėdį dėl nesudaryto susitarimo su jo pasirinktu gynėju ir neišaiškinus nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tvarkos, į kuriuos pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartyje (6 – 8 punktai) ir abejoti šio apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumu pagal kasacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl kasatoriaus teisės susipažinti su bylos medžiaga (9 punktas), ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamojo įsakymo teisinės galios ir aplinkybės, kad šiuo įsakymu paskirtos bausmė kasatorius realiai nevykdė (10 punktas), ir dėl to, kodėl BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytas 4 metų terminas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., o ne nuo 2016 m. vasario 23 d. (11 punktas). Kasatoriaus nurodyti BPK ir baudžiamojo įstatymo pažeidimai deklaratyvūs, iš esmės grindžiami siekiu, kad teismai kitaip įvertintų byloje surinktus įrodymus. Tuo tarpu teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėtais klausimais padarytų išvadų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka, nėra pateikta.

Kasatoriaus apeliacinis skundas taip pat buvo paduotas dėl netinkamo jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2, o ne 1 dalį, atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36, 37, 38 ar 40 straipsnį ir netinkamo BK 48 straipsnio 3 dalies taikymo. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, joje išsamiai pasisakyta tiek dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagrįstumo (14 – 15 punktai), tiek dėl pagrindų atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36, 37, 38 ar 40 straipsnį nebuvimo (16 – 22 punktai), tiek dėl pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimo skundžiamame nuosprendyje vietoj BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkto nurodant BK 48 straipsnio 3 dalį (23 punktas). Kasatoriaus teiginiai dėl minėtų baudžiamojo įstatymo normų pažeidimo nėra argumentuoti taip, kad atskleistų pažeidimo esmingumą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad skundžiamus procesinius sprendimus priėmę žemesnės instancijos teismai buvo šališki. Teismų šališkumas kasaciniame skunde siejamas su neva sąmoningai priimtais neteisingais sprendimais, tačiau šie teiginiai nepagrindžiami teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nuteistojo kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė -Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis