2018-11-13 Nr. AB-20328-3-61-3-02966-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-752-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02966-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos architektų rūmams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos architektų rūmų, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Architektų rūmai) 2018 m. rugpjūčio 7 d. aktą Nr. S18/08/359 (toliau – ir Aktas) ir jame priimtą sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. ATP1009 galiojimą (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 (toliau – ir Posėdis) priimtą išvadą ir Sprendimą; 3) įpareigoti Architektų rūmus sprendimą apie Komisijos Posėdyje, Architektų rūmų Akte priimtų sprendimų panaikinimą viešai paskelbti Architektų rūmų administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše (toliau – ir Sąrašas); 4) priteisti iš Architektų rūmų 1 500 Eur neturinės žalos, patirtos dėl neteisėto asmens duomenų naudojimo ir viešo informacijos, pažeidžiančios reputaciją ir asmenį žeidžiančios bei menkinančios, paskelbimo; 5) reikalavimų Nr. 1, 2, 3 netenkinimo atveju priteisti iš Architektų rūmų 230 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą; 6) išreikalauti iš Architektų rūmų bylai išspręsti reikalingus įrodymus arba išduoti liudijimą įrodymams gauti; 7) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą ir apie skundžiamų sprendimų sustabdymą pranešti Architektų rūmų administruojamame interneto tinklapyje (toliau – ir reikalavimo užtikrinimo priemonė). Tuo atveju, jei nebūtų taikyta nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, iki galutinio sprendimo šioje byloje uždrausti Architektų rūmams bet kokiu būdu viešai skelbti su pareiškėjo asmeniu siejamus skundžiamus sprendimus (toliau – ir alternatyvi reikalavimo užtikrinimo priemonė).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas nurodė, kad su skundu nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vien tik abstraktus, nukreiptas į ateitį ir pagrįstas prielaidomis galimų neigiamų pasekmių (žalos) pagrindimas negali būti pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kol nepateikta pakankamų įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl alternatyvios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismas pažymėjo, jog Lietuvos architektų rūmų statuto (toliau – ir Statutas) 134 punkte numatyta, kad Architektų rūmų sprendimai skelbiami viešai Architektų rūmų internetiniame puslapyje ir jokios išimtys nėra numatytos. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų (įrodymų, kuriais grindžia jau patirtą neturtinę žalą), kurių pagrindu teismas taikytų ribojimą atsakovui nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindų taikyti ir alternatyvios reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino reikalavimo užtikrinimo priemonės ypatumo, kad Statuto 134 punkto kontekste yra draustinas viešinimas tik tokių sprendimų, kurie susiję su pareiškėjo asmeniu. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę kyla iš Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) nuostatų.

Pagal Reglamento 18 straipsnio 1 dalies nuostatas duomenų subjektas turi teisę reikalauti apriboti jo asmens duomenų tvarkymą tais atvejais, kai ginčijamas duomenų tvarkymas 21 straipsnio 1 dalies pagrindu ar jų tikslumas, kai duomenų tvarkymas neteisėtas, kai jis nebereikalingas duomenų valdytojo tikslams. Pagal Reglamento 18 straipsnio 2 dalies taisyklę, po asmens duomenų tvarkymo apribojimo minėtu pagrindu, tokie duomenys be duomenų subjekto sutikimo gali būti tvarkomi tik siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus arba apsaugoti kito fizinio ar juridinio asmens teises arba dėl svarbaus Europos Sąjungos (toliau – ir ES) arba valstybės narės viešojo intereso priežasčių.

Pareiškėjo teigimu, iš ginčo esmės ir pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl narystės Architektų rūmuose. Pareiškėjas niekada nebuvo rūmų narys, o pagal ginčijamus atsakovo sprendimus, jis nėra rūmų narys nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Todėl pareiškėjo asmens duomenų skelbimas po 2018 m. rugpjūčio 2 d. negali būti grindžiamas ar pateisinamas Statutu. Reglamento normos pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 150 straipsnyje nurodyto Konstitucinio Akto 2 straipsnio nuostatas ginčo atveju turi viršenybę ne tik prieš Statuto bet ir prieš įstatymo normas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę integruoja sutikimą tam tikru būdu tvarkyti jo asmens duomenis, tuo tarpu alternatyvi reikalavimo užtikrinimo priemonė išreiškia nesutikimą, kuris pagal Reglamento taisykles yra privalomas. Abi reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip neapriboja Architektų rūmų veiklos, tačiau leidžia laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, kas yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, Reglamento nuostatos yra privalomos visoms valstybės institucijoms ir piliečiams, todėl teismo pozicija skundžiamoje nutarties dalyje nėra logiška.

Atsakovas Architektų rūmai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad atskirojo skundo argumentai paremti iš esmės klaidingu teisės aktų, įtvirtinančių Architektų rūmų pareigą tvarkyti atestuotų architektų duomenis, interpretavimu. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – ir Architektūros įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti duomenis, susiję su architekto kvalifikacijos atestatų išdavimu, keitimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pateikiami Architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje. Šios Architektų įstatymo nuostatos buvo derintos tiek su nacionaliniais, tiek su ES teisės aktais, įskaitant ir Reglamentą.

Atsakovo teigimu, viešai skelbti Architektų rūmų sprendimus internetiniame puslapyje įpareigoja Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo (toliau – ir Architektų rūmų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 56, 57 punktai ir Statuto 134 punktas.

Atsakovas pažymi, kad Architektų rūmai yra registruoti asmens duomenų tvarkytojai ir turi pareigą duomenis saugoti 10 metų nuo atestato ar dokumento išdavimo, galiojimo panaikinimo dienos, taip pat pareigą informaciją viešai skelbti 3 metus nuo atestatų galiojimo pabaigos. Architektų rūmai neskleidė jokios pareiškėjo asmenį žeminančios informacijos. Po to, kai buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą, minėta informacija buvo užfiksuota Sąraše, kadangi tai daryti Architektų rūmus įpareigoja teisės aktai. Atsakovas pareiškėjo teiginį, kad informacija apie jo kvalifikaciją negali būti skelbiama po 2018 m. rugpjūčio 2 d., vertina kaip nepagrįstą, nes, atsakovo teigimu, informacija apie negaliojančius atestatus skelbiama dar 3 metus nuo jų galiojimo pabaigos.

Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl Reglamento 18 straipsnio 2 dalies nagrinėjamu atveju taikymo, atsakovas nurodo, kad vykdydami savo veiklą architektai įgyvendina viešąjį interesą (Architektūros įstatymo 3 str. 2 d.), todėl teisės aktuose apibrėžtos informacijos apie atestuotus architektus viešinimas būtinas ir dėl viešojo intereso užtikrinimo.

Atsakovas mano, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrino priemones nėra pagrįstas įrodymais, abstraktus, nukreiptas į ateitį ir pagrįstas prielaidomis.

Atsakovas pažymi, kad Sprendimo sustabdymas reikštų, jog pareiškėjas vėl tampa Architektų rūmų nariu, o jo architekto kvalifikacijos atestatas vėl galioja. Tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė apskritai negali būti įgyvendinta, kadangi ji reikštų ne Sprendimo sustabdymą, o Architektų rūmų sprendimo pripažinimą neteisėtu, net nepradėjus nagrinėti bylos.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis asmuo nurodo, kad pareiškėjui su skundu nepateikus įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Trečiasis asmuo pažymi, kad Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti duomenis, susiję su architekto kvalifikacijos atestatų išdavimu, keitimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pateikiami Architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje. Ši nuostata nustato pareigą Architektų rūmams skelbti nurodytą informaciją savo interneto svetainėje.

IV. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą ir apie skundžiamų sprendimų sustabdymą pranešti Architektų rūmų administruojamame Atestuotų architektų sąrašo interneto tinklapyje. Tuo atveju, jei nebūtų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą, pareiškėjas prašė iki galutinio sprendimo šioje byloje uždrausti Architektų rūmams bet kokiu būdu viešai skelbti su pareiškėjo asmeniu siejamus ginčijamus sprendimus.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą grindė tuo, kad, jo teigimu, neturtinė žala kyla iš viešo jo asmens duomenų paskelbimo neteisėtu pagrindu, siejant juos su jo reputacija ir asmenį žeminančio turinio informacija, todėl žala didės visą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo, tuo padarant didelę arba sunkiai atitaisomą žalą.

Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais jas patvirtinančiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamiems sprendimams, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl laikinai sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą nėra pagrindo.

Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmai duomenis apie architekto kvalifikacijos atestatų išdavimą, architekto kvalifikacijos atestatų keitimą, architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą, architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimą, vadovaudamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, pateikia Lietuvos Respublikos architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje.

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, nesant pagrindo sustabdyti pareiškėjo ginčijamų sprendimų galiojimą, atsakovui Lietuvos Respublikos architektų rūmams negali būti uždrausta ginčijamus sprendimus skelbti minėtoje interneto svetainėje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė