ebead005-596c-4a09-b680-111cc1433e4b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6179-803/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01044-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei dalies bei mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė              pareiÅ¡kėjas prašė atleisti jį nuo 515 642 eurų dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nurodo, kad tokiu atveju pareiÅ¡kėjui liktų sumokėti 12 555 eurų žyminio mokesčio, kuris atitiktų Å¡iuo metu nustatytÄ maksimalų žyminio mokesčio dydį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjo teigimu, bylinėjimosi iÅ¡laidų neįmanoma objektyviai iÅ¡ieÅ¡koti, kadangi pareiÅ¡kėjas neturi jokio turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Å iÄ aplinkybę patvirtina antstolio 2014 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomosios bylos grÄ Å¾inimo bei 2014-12-09 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų objektyviai įmanomas, 528 197 eurų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas pablogintų iÅ¡ esmės jo kaip fizinio asmens ir jo Å¡eimos finansinę padėtį. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. jis uždirbo apie 2633 eurų, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. neteko darbo ir per 2015 m. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 151 eurų dydžio nedarbo draudimo iÅ¡moka.

Nurodo, kad tam, jog šiuo metu už rinkoje esantį vidutinį darbo užmokestį sumokėtų priteistas bylinėjimosi išlaidas, jam reikėtų dirbti 83 metus ir nepatirti jokių išlaidų maistui ar pragyvenimui, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės ir neproporcingai blogina fizinio asmens padėtį. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo priteista bylinėjimosi išlaidų suma susidarė dar galiojant senos redakcijos CPK, kurioje nebuvo nustatyta maksimali galima žyminio mokesčio suma.

Atleidus pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų, jam liktų sumokėti 12 555 eurų, todėl, gaudamas vidutinį darbo užmokestį ir didžiÄ jo dalį skirdamas minėto įsiskolinimo apmokėjimui, galėtų skolÄ valstybei sumokėti per 3-4 metų laikotarpį. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodo, jog teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu civilinėje byloje Nr. 2-909-117/2015 ir įvertinti, ar ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės ir motyvai atitinka proceso įstatyme įtvirtintus atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies pagrindus.              Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23-30 d. sprendimu ieÅ¡kovo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratoriaus ieÅ¡kinys atsakovui V.

K. patenkintas iÅ¡ dalies, be kita ko, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ naudai 36 475 174,45 Lt skolos, o valstybės naudai – 1 823 758,70 Lt (528 197,02 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 6-9). Byloje pateiktas antstolio V. Z. 2014-12-09 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/03504, kuriame konstatuotas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo V. K. negalimumas ir remiantis CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punktu vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui (b. l. 10).

Antstolio V. Z. 2014-12-09 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vykdomoji byla Nr. 0137/07/03504 užbaigta vykdyti ir vykdomasis dokumentas grÄ Å¾intas jį iÅ¡davusiai institucijai su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu (b. l. 11).Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, „kai iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens, iÅ¡ kurio priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, ar jo Å¡eimos turtinę padėtį, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡io asmens praÅ¡ymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi raÅ¡ytinio proceso tvarka turi teisę iÅ¡ dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Å is praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas praÅ¡ymo netenkina, jeigu nustato, kad Å¡alies procesinis elgesys buvo netinkamas. Taigi įstatyme yra numatytos dvi alternatyvios sÄ lygos, kada teikiamas praÅ¡ymas atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei. Viena iÅ¡ jų – objektyvios priežastys, dėl kurių negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad yra visiÅ¡kai nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas, galintis objektyviai apriboti valstybei įsipareigojimų įvykdymÄ . IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo tik nuo jo paties valios priklausančias subjektyvias priežastis, t.y. turto nebuvimas, darbinių pajamų neturėjimas. Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymas neatitinka minėtos sÄ lygos (CPK 178, 185 straipsniai)Taip pat nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei asmuo gali bÅ«ti atleistas, jei priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinę padėtį.

Tačiau klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar Å¡alies procesinis elgesys buvo tinkamas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jo padėtis pablogėtų dar labiau nei buvo bylos nagrinėjimo metu. IÅ¡ į bylÄ pateikto antstolio V. Z. 2014-12-09 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įvykdytų nors dalį prievolės. Be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktos Vilniaus apygardos teismo 1999-10-11 nutarties turinio matyti, jog prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo pradėtas procesas dėl jam perduotų didelių piniginių sumų priteisimo, o pareiÅ¡kėjas pasinaudojo teise iÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau teismas sprendė, jog nėra pagrindų persvarstyti priteistų sumų, inter alia, ir dėl žyminio mokesčio (b.l.26).

Kita vertus, VMI, kaip mokestį administruojantis subjektas, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti sprendžiamas teismo nuožiÅ«ra, įvertinat, jog tuo metu galiojantis įstatymas nenumatė maksimalaus galimo žyminio mokesčio dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas, siekdamas paskatinti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯vykdyti prievolę, sprendžia atleisti jį nuo 515 642 eurų dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1412-117/2015 sprendė, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra iÅ¡imtinai susijęs su bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimu (b.l.50), teismas nepasisako dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka.

Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas, n u t a r i a:tenkinti pareiÅ¡kėjo V. K. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo, nustatant pareigÄ sumokėti 12 555 eurų žyminį mokestį.            Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                RÅ«ta Petkuvienė