ebea5031-81b1-40b3-ac75-201de7e2ebee · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-7203-1003/2020; Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04524-2019-9; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.39.2.5.8; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei M. M., atsakovės UAB „Talša“ atstovui R.

J., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje R. G., nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“ atstovams, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „TalÅ¡a“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje, R.

G., SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „TalÅ¡a“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1767,33 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, RadviliÅ¡kyje, dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko R. G. einant darbines pareigas atsakovės bendrovėje. Eismo įvykio metu transporto priemonė KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas atitinkamai kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingos už žalos padarymÄ atsakovės grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

3. IeÅ¡kovo atstovė patvirtino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, paaiÅ¡kindama, kad automobilio RENAULT KANGOO apgadinimų lokalizacija rodo braukiamÄ jį kontaktÄ tarp transporto priemonių KRUPP KMK 4060 ir RENAULT KANGOO, jos nuomone, transporto priemonė RENAULT KANGOO stovėjo, o transporto priemonė KRUPP KMK 4060 judėjo, taip apgadindama lengvÄ jį automobilį RENAULT KANGOO. IeÅ¡kovo ekspertai nustatė, kad žala automobiliui buvo padaryta eismo įvykio metu, nes transporto priemonė KRUPP KMK 4060 judėjo iÅ¡skleidusi atramas. PraÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant ir patirtas kelionės į teismo posėdį iÅ¡laidas.

4. Atsakovė UAB „TalÅ¡a“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, nurodydama, kad ieÅ¡kinyje nurodytu laiku jokio eismo įvykio nebuvo, abi transporto priemonės buvo statinėje padėtyje kelio atžvilgiu, jos stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kurioje automobilinis kranas skleidė atramas, ir viena atrama kliudė kitÄ transporto priemonę. Pats automobilis, ant kurio sumontuotas kranas, nejudėjo, o judėjo ant automobilio sumontuota stacionari įranga. PraÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį (1 t., b. l. 53).

5. Atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad pats automobilis, ant kurio sumontuotas kranas, stovėjo, vairuotojas R. G. buvo išlipęs iš automobilio ir nuotoliniu būdu skleidė krano atramas. Priešingoje pusėje buvusi atrama netikėtai pradėjo skleistis ir atsirėmusi apgadino dešinėje pusėje stovintį automobilį RENAULT KANGOO. Jokio eismo įvykio nebuvo, nes abi transporto priemonės stovėjo. Atrama, kuria buvo apgadintas automobilis RENAULT KANGOO, yra krano konstrukcijos sudėtinė dalis. Įvykio teritorija buvo uždara, joje eismas nevyksta. Matomi automobilio RENAULT KANGOO apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu. Prašo ieškinį atmesti. Kitų procese pareikštų prašymų atsisako. Ieškinys atmestinas.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl automobiliui RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo regreso teise. Ieškovo teigimu, minimas automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Atsakovė su ieškovo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad automobilio RENAULT KANGOO apgadinimai nėra susiję su eismo įvykiu.

7. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo, konstatavęs, jog žala stovėjusiam automobiliui RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta ne eismo įvykio metu, stovinčios transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judančia (besiskleidžiančia) krano atrama, be to, įvykis įvyko aptvertoje, riboto patekimo garažo kapitalinio remonto teritorijoje, kurioje viešasis eismas nevyko, todėl ginčo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) prasme, nagrinėjamu atveju taikytina TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies išimtis (1 t., b. l. 126-131).

8. IÅ¡nagrinėjęs trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. sprendimo, Å iaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-569/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir perdavė pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ginčo įvykio mechanizmo, t. y. ar sugadinimai atsirado autokranui nejudant, be to, teismas nesiaiÅ¡kino funkcijos, pagal kuriÄ autokranas įvykio metu buvo naudojamas. Å ias aplinkybes svarbu nustatyti, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju įvykio mechanizmas yra reikÅ¡mingas nustatant, kokiÄ funkcijÄ atliko autokranas – transporto priemonės ar darbo maÅ¡inos.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini)gatvėje, RadviliÅ¡kyje, dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. G. kaltės įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto įvykio metu transporto priemonė KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieÅ¡kovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasi TPVCAPDÄ® nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ , iÅ¡mokėdama 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas pagal tarpusavyje sudarytos sutarties nuostatas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ 1767,33 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaujantis TPVCAPDÄ® nuostatomis. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo įvykis vertintinas kaip eismo įvykis ir yra draudžiamasis pagal TPVCAPDÄ® nuostatas.

10. Draudžiamojo įvykio sÄ voka įtvirtinta TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalyje. Pagal jÄ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDÄ® turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka.

11. AiÅ¡kinant Å¡ios normos turinį svarbu pažymėti, kad TPVCAPDÄ® nuostatomis yra įgyvendinta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos SÄ jungos teisėje skirta 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo; 1983 m. gruodžio 30 d.

Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva); 2005 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

12. Teisingumo Teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iÅ¡ esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“: sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikÅ¡mės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas); sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismÄ vieÅ¡uosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje N. T., C-334/16, 28 punktas); sÄ vokos „transporto priemonių [eismas]“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 35 punktas); svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi Å¡i transporto priemonė, ta priemonė iÅ¡ esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju Å¡is naudojimas patenka į sÄ vokÄ â€žtransporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo maÅ¡ina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sÄ voka neapima (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, apibendrino Teisingumo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kas laikytina eismo įvykiu ir pažymėjo, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali bÅ«ti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikÅ¡mę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kuriÄ transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastÄ jos funkcijÄ â€“ a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.

14. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas vieÅ¡uosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ ; draudimo apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis.

15. Tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali bÅ«ti naudojamos kaip darbo maÅ¡inos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi Å¡i transporto priemonė, ta transporto priemonė iÅ¡ esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju Å¡is naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sÄ vokÄ ) ar kaip darbo maÅ¡ina (tokiu atveju Å¡is naudojimas į tÄ sÄ vokÄ nepatenka) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018).

16. Trečiasis asmuo R. G., buvęs įvykio vietoje, patvirtino, kad įvykio metu transporto priemonės KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nejudėjo. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ dirbo objekte, transporto priemonę KRUPP KMK 4060 pastatė įvykio vietoje po pietų, tuo metu automobilio RENAULT KANGOO nebuvo. IÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės KRUPP KMK 4060 ir bÅ«damas jos kairėje (vairuotojo) pusėje, pradėjo skleisti krano, sumontuoto ant transporto priemonės KRUPP KMK 4060 platformos, atramas.

Pradėjus horizontaliai skleisti kairės pusės priekinę ir galinę atramas, netikėtai suveikė deÅ¡inės pusės galinė horizontali atrama. IÅ¡girdęs riksmus, jis suprato, kad deÅ¡inės pusės galinė horizontali atrama atsirėmė į Å¡alia transporto priemonės KRUPP KMK 4060 iÅ¡ deÅ¡inės pusės pastatyto automobilio RENAULT KANGOO kairįjį Å¡onÄ . Jis greitai patraukė deÅ¡inės pusės galinę atramÄ nuo automobilio RENAULT KANGOO kairiojo Å¡ono.

17. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutarties 22 punkte pasisakė dėl galimumo spręsti byloje ekspertizės skyrimo klausimÄ . Å ioje nagrinėjamoje byloje posėdžių metu teismas siÅ«lė į posėdžius atvykusiems proceso dalyviams apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo apgadinimų susiformavimo mechanizmui nustatyti, tačiau tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės atstovai siÅ«lomos ekspertizės byloje atsisakė. Tretieji asmenys, įskaitant ir nedalyvavusius teismo posėdžiuose, taip pat neteikė praÅ¡ymų skirti byloje minimÄ ekspertizę. Proceso dalyviams nepageidaujant, jog teismas skirtų ekspertizę apgadinimų susiformavimo mechanizmui nustatyti, teismas apgadinimų susiformavimo mechanizmo klausimÄ sprendžia pagal vidinį įsitikinimÄ , įvertindamas į bylÄ pateiktus duomenis.

18. Trečiasis asmuo R. G. pateikė į bylÄ nuotraukas ir vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti transporto priemonės KRUPP KMK 4060 krano atramų funkcionavimo mechanizmas, gabaritai, mechanizmo sudėtinės dalys, jų konfigÅ«racija. Ä®vertinus trečiojo asmens pateiktÄ vaizdinę medžiagÄ , jÄ sulyginus su ieÅ¡kovo pateiktomis nuotraukomis bei jose matomais automobilio RENAULT KANGOO apgadinimais (1 t., b. l. 12, 13, 15, 16, 24-28), spręstina, kad labiau tikėtina, jog automobilio RENAULT KANGOO kairės pusės galinės durys, slenkstis buvo apgadinti stovinčios transporto priemonės KRUPP KMK 4060 besiskleidžiančios deÅ¡inės pusės galinės horizontalios atramos, o bÅ«tent: iÅ¡ nuotraukų (1 t., b. l. 12, 13, 15, 16, 26-28) matyti, kad didžiausi apgadinimai padaryti automobilio RENAULT KANGOO kairės pusės slenksčiui ir kairės pusės galinėms durims, t. y.

įlenkimas padarytas įspaudimu, o ne braukiamuoju kontaktu. Ä®spaudimo slenkstyje gilumas paaiÅ¡kintinas aplinkybe, jog transporto priemonės KRUPP KMK 4060 besiskleidžianti deÅ¡inės pusės galinė horizontali atrama pirmiausiai įsirėmė į automobilio kairės pusės durų apatinę dalį, toliau spaudžiant durų apatinę metalinę konstrukcijÄ buvo padaryti įlenkimai slenkstyje. Nuotraukoje (1 t., b. l.

12) aiškiai matosi, kad apgadinimai slenksčiui padaryti įspaudimu, o ne braukiamuoju kontaktu judant transporto priemonei, įspaudimo kraštai nėra nubrozdinti, nesimato ištisinio braukiamojo kontakto. Durų apatinės dalies apgadinimas (1 t., b. l.

15) taip pat patvirtina, kad įlenkimas padarytas spaudimu iÅ¡ iÅ¡orės, o ne judančios transporto priemonės kontaktiniu braukimu. Ä®vertinus deÅ¡inės pusės galinės horizontalios atramos konstrukcijÄ , konfiguracijÄ , spręstina, jog ja objektyviai galėjo bÅ«ti padaryti matomi lengvojo automobilio kairės pusės apgadinimai.

19. Matomi automobilio RENAULT KANGOO kairės pusės apgadinimai paneigia ieÅ¡kovo, trečiųjų asmenų UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“ pozicijÄ , kad kairės pusės galinių durų, slenksčio, galinio sparno ties rato arka apgadinimai padaryti vieno įvykio metu braukiamuoju kontaktu judant transporto priemonei KRUPP KMK 4060. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad apgadinimai prasideda galinių durų apačioje ties jų viduriu, deÅ¡iniau durys yra sveikos, neapgadintos, o deÅ¡inėje nuo durų pusėje esantis sparnas ties rato arka apgadintas smulkiais įbrėžimais.

Teismo vertinimu, jei transporto priemonė KRUPP KMK 4060 bÅ«tų judėjusi į priekį ir braukusi automobilio RENAULT KANGOO kairįjį Å¡onÄ , kontaktas braukiant turėjo prasidėti ties galinio sparno apatine dalimi ir tęstis iki galinių durų apatinės dalies viduriu, kontaktas turėjo bÅ«ti iÅ¡tisinis ir gylėjantis, padarantis vis didesnį įbrėžimÄ , vertinant slenksčio įspaudimo gilumÄ , tačiau nuotraukos tokio apgadinimų susiformavimo mechanizmo nepatvirtina. Jei transporto priemonė KRUPP KMK 4060 bÅ«tų judėjusi atbuline eiga ir braukusi automobilio RENAULT KANGOO kairįjį Å¡onÄ , kontaktas braukiant turėjo prasidėti ties galinių durų apatinės dalies viduriu ir tęstis iki galinio sparno apatinės dalies, kontaktas turėjo bÅ«ti iÅ¡tisinis ir gylėjantis, padarantis vis didesnį įbrėžimÄ , vertinant slenksčio įspaudimo gilumÄ , stumiantis, skersuojantis patį lengvÄ jį automobilį, tačiau nuotraukos, Eismo įvykio deklaracija tokio apgadinimų susiformavimo mechanizmo taip pat nepatvirtina, abi transporto priemonės stovi lygiagrečiai viena kitos.

Jei kontaktas ir nebÅ«tų gylėjantis, matomi apgadinimai niekaip nepaaiÅ¡kina, kodėl durų deÅ¡inėje apatinėje dalyje apgadinimų nėra, o ant galinio sparno apatinės dalies jie yra matomi. Spręstina, kad galinių durų ir slenksčio apgadinimai nėra susiję su matomais galinio sparno apgadinimais, Å¡ie apgadinimai padaryti skirtingų įvykių metu. IeÅ¡kovas neįrodė, nepateikė svarių, neginčijamų argumentų, kurie patvirtintų visų matomų apgadinimų susietinumÄ su aptariamu byloje įvykiu.

Pažymėtina, kad Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog abi transporto priemonės stovėjo, o Pranešime apie eismo įvykį – pretenzijoje nurodomos įvykio aplinkybės, jog į stovintį automobilį atsitrenkė šalia stovinčio automobilio krano skleidžiama atrama. Procesiniame dokumente trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pripažįsta, kad įvykis įvyko tuo metu, kai transporto priemonė KRUPP KMK 4060 prisiparkavo ir statė krano atramas (1 t., b. l. 3, 6-7; 2 t., b. l. 11-13).

20. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek UAB „Inti“, tiek AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad automobilinis kranas krovinio nekėlė, neatliko tiesioginės darbo mašinos funkcijos, todėl aptariamas įvykis laikytinas eismo įvykiu (2 t., b. l. 9-13). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar trečiajam asmeniui R. G. išlipus iš transporto priemonės KRUPP KMK 4060 vairuotojo kabinos ir skleidžiant automobilinio krano atramas transporto priemonė buvo iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė ar kaip darbo mašina (ant transporto priemonės platformos sumontuotas kranas), t. y. svarbu nustatyti tiesioginę atramų paskirtį.

21. IÅ¡ trečiojo asmens R. G. pateiktų į bylÄ nuotraukų ir vaizdo įraÅ¡o matyti, krano atramos iÅ¡leidžiamos į Å¡onus iÅ¡ krano valdymo kabinos, o ne iÅ¡ transporto priemonės vairuotojo kabinos. Krano atramos pagal savo funkcinę paskirtį reikalingos užtikrinti krovinius keliančio krano, sumontuoto ant transporto priemonės platformos, stabilumÄ ir saugų naudojimÄ , o ne dėl transporto priemonės dalyvavimo eisme. Abejotina, kad su iÅ¡kleistomis atramomis transporto priemonė galėtų saugiai, nekeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, dalyvauti eisme, nes jų fukcinė paskirtis nėra susijusi su transporto priemonių eismu.

Atramos buvo skreidžiamos tam, kad paruoÅ¡ti kranÄ , kaip darbo maÅ¡inÄ , tinkamam ir saugiam darbui kelti krovinius, todėl nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad įvykio momentu kroviniai nebuvo keliami, juk negalima kelti krovinio neiÅ¡leidus ir neužfiksavus saugų krovimÄ užtikrinančių atramų. Teismo vertinimu, atramos – darbo maÅ¡inos (krano), o ne transporto priemonės sudėtinės dalys, užtikrinančios saugų ir tinkamÄ darbÄ su kranu, atramų naudojimas nepatenka į „transporto priemonių eismo sÄ vokÄ â€œ, todėl kaip nepagrįsti vertintini trečiųjų asmenių UAB „Inti“, AB „Lietuvos draudimas“ teiginiai, kad automobilinis kranas krovinio nekėlė, neatliko tiesioginės darbo maÅ¡inos funkcijos, ir aptariamas įvykis laikytinas eismo įvykiu.

22. Atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 16 -21 punktuose aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu transporto priemonė KRUPP KMK 4060, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ir buvo naudojama kaip darbo maÅ¡ina, skleidžiant krano sudėtines dalis – atramas – deÅ¡inės pusės galine horizontalia atrama buvo įsiremta į stovinčio automobilio RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines duris ir slenkstį, tokiu bÅ«du apgadinant lengvÄ jį automobilį, aptartam įvykiui netaikytinos TPVCAPDÄ® nuostatos, nes apgadinimai padaryti ne eismo įvykio metu. IeÅ¡kovo, jo pusėje veikiančių trečiųjų asmenų pateikti į bylÄ duomenys nepatvirtina, neįrodo, kad automobilio RENAULT KANGOO apgadinimai padaryti eismo įvykio metu, įvykis yra draudžiamasis ir yra pagrindas taikyti byloje TPVCAPDÄ® nuostatas, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.).

23. Atsakovės atstovas, prašydamas atmesti ieškinį, nurodė, kad atsisako kitų byloje pareikštų savo prašymų, todėl atsakovės prašymai dėl ieškinio senaties taikymo, baudos ieškovui skyrimo nespręstini, dėl jų procesinis sprendimas nepriimtinas.

24. IeÅ¡kovas, jo pusėje veikiantys tretieji asmenys pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 48, 140, 186-187). IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo, jo pusėje veikiančių trečiųjų asmenų, turinčių procese ieÅ¡kovo teises ir pareigas, patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

25. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos valstybei 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį atmesti. Priteisti valstybei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, buveinė Algirdo g. 38, Vilniuje, juridinio asmens kodas 125709291, 15 Eur (penkiolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Danas Lisas