2025-05-14 Nr. CB-2931-2-55-3-02679-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1761

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 5 d. paduotu pareiškėjo Bulgarijos ribotos atsakomybės juridinio asmens „STATUM“ EOOD kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Bulgarijos ribotos atsakomybės juridinis asmuo „STATUM“ EOOD padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo 2 245 190,50 Eur finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. spalio 22 d. tarp pareiškėjo „STATUM“ ir UAB „GRANGERAS“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 7 752 193,76 Lt (2 245 190,50 Eur) reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“ perleidimo pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėjas Bulgarijos ribotos atsakomybės juridinis asmuo „STATUM“ EOOD prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 114 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog: 1) dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens; 2) teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Teismai nepagrįstai pareiškėjo pateiktus finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus vertino kaip rašytinius įrodymus su trūkumais (CPK 202 straipsnis).

2. Pareiškėjo CPK nustatyta tvarka pateiktus rašytinius įrodymus teismai vertino kaip nepatikimus, nepagrįstus ir nepakankamus, tokiu būdu padarė proceso teisės normų pažeidimą ir iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 91–96 punktuose, pateikto išaiškinimo, jog bylos dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo gali būti nagrinėjamos remiantis byloje pateiktais neoriginaliais dokumentais.

3. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo ir netinkamai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018 pateiktais išaiškinimais, kuriuose teigiama, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes; kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Nurodytos kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklės buvo suformuluotos ir taikytinos tik tiems atvejams, kai šalis, esant CPK 114 straipsnio 2 dalyje nustatytiems pagrindams, nepateikia bylą nagrinėjančiam teismui atitinkamo teismo įpareigoto pateikti dokumento originalo. Bylos atveju minėtos aplinkybės neegzistavo ir pagrindų vadovautis nurodytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nebuvo.

4. Teismai pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose teigiama, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 pateikto išaiškinimo, kuriame teigiama, jog tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodytas nei vienas argumentas bei pagrindas, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

5. Tiek 2012 m. kovo 14 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, tiek 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra paminėtos kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 110 punkte, kuriame teigiama, jog: „Byloje nustatyta, kad UAB „Sorita“ 2 161 835,50 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2012 m. kovo 14 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) kasos pajamų orderio kvitais; 3) 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi; 4) 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi; 4) 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021; 5) 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022“. Nurodytoje byloje sandoriai nebuvo pripažinti niekiniais. Taigi, jokie akivaizdūs sandorio negaliojimo pagrindai, sudarantys pagrindą teismui ex officio pripažinti 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, neegzistuoja.

6. Teismų nutartys prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), jomis priimtas siurprizinis sprendimas, tokiu būdu nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. e3K-3-58-823/2022, Nr. e3K-3-58-823/2022, Nr. e3K-3-75-611/2024, Nr. e3K-3-113-1075/2024 suformuotos praktikos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė