Legislator Case Law & Legislation
ebe7974f-bc04-48af-a6be-91ca84e35ad7 AI generated

ebe7974f-bc04-48af-a6be-91ca84e35ad7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ebe7974f-bc04-48af-a6be-91ca84e35ad7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

už dingusiÄ registruotÄ jÄ paÅ¡to siuntÄ , taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo iÅ¡laidoms; PaÅ¡to paslaugos teikėjas, gavęs per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateiktÄ pagrįstÄ pretenzijÄ , žalÄ atlygina:

Legislator headnote

AI generated

ebe7974f-bc04-48af-a6be-91ca84e35ad7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: PaaiÅ¡kino, kad PaÅ¡to įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka yra įpareigotasis universaliosios paÅ¡to paslaugos (tolau - UPP) teikėjas Lietuvos Respublikoje. Bendrovės atsakomybė už tarptautinę UPP paslaugÄ nustatoma ir žalos atlyginimas vykdomas remiantis PaÅ¡to įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog „<...> žala dėl universaliosios paÅ¡to paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių paÅ¡to siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos Pasaulinės paÅ¡to konvencijos, PaÅ¡to korespondencijos reglamento ir PaÅ¡to siuntinių reglamento nuostatomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paÅ¡tui dėl atlyginimo už prarastas registruotas paÅ¡to siuntas priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl 135,63 Eur kompensacijos už prarastas registruotas siuntas RN475712059LT, RN475711901LT, RN47511521LT, RN475711138LT priteisimo.

Nurodė, jog atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. nustojo mokėti Lietuvos Respublikos PaÅ¡to įstatyme numatytas pastovaus dydžio kompensacijas už registruotosios siuntos praradimÄ , bet nenurodė kuriam laikui ir nereaguoja į pretenzijas ir raginimus laikytis Lietuvos Respublikos paÅ¡to įstatymo (toliau – PaÅ¡to įstatymas) nuostatų. Mano, kad atsakovė savo veikloje nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio akivaizdžiai pradėjo pažeidinėti galiojančius teisės aktus, o RyÅ¡ių Reguliavimo Tarnyba Å¡iems atsakovės veiksmams savo sprendimais pritaria ir, mano, netgi skatina atsakovę toliau pažeidinėti PaÅ¡to įstatymÄ .

Mano, kad atsakovės veiksmai prieÅ¡tarauja kai kuriems teisės aktams, kaip antai: Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 977/67/EB nuostatoms apie tai, jog registruotoji siunta: paslauga, teikianti pastovaus dydžio garantijÄ nuo siuntos dingimo, vagystės arba sugadinimo rizikos ir leidžianti siuntėjui papraÅ¡ius jam pateikti įrodymÄ , jei tai bÅ«tina, kad siunta buvo pristatyta ir (arba) įteikta adresatui; taip pat prieÅ¡tarauja PaÅ¡to įstatymo 3 straipsnio nuostatoms apie tai, jog Registruotoji paÅ¡to siunta – paÅ¡to siunta, už kuria sumokamas Å¡iame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, bÅ«na pavogta ar sugadinta dėl paÅ¡to paslaugos teikėjo kaltės. Siuntėjo praÅ¡ymu pateikiami irodymai, kad paÅ¡to siunta buvo pateikta asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytinai gavėjui;

Žala dėl prarastų, sugadintų paÅ¡to siuntų atlyginama vadovaujantis Å¡iuo įstatymu. Žala dėl universaliosios paÅ¡to paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių paÅ¡to siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos Pasaulinės paÅ¡to konvencijos, PaÅ¡to korespondencijos reglamento ir PaÅ¡to siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi. Jeigu dėl paÅ¡to paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos paÅ¡to siuntos, jose trÅ«ksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusiÄ registruotÄ jÄ paÅ¡to siuntÄ , taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo iÅ¡laidoms; PaÅ¡to paslaugos teikėjas, gavęs per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateiktÄ pagrįstÄ pretenzijÄ , žalÄ atlygina:

1) už paÅ¡to siuntÄ , siųstÄ Lietuvos Respublikoje, – per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos;

2) už tarptautinę paÅ¡to siuntÄ â€“ per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos; taip pat prieÅ¡tarauja Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos konvencija ir jos baigiamojo protokolo 23 straipsniui, numatančiam, jog sumokėtina kompensacijos suma negali virÅ¡yti tų sumų, kurios yra nurodytos PaÅ¡to korespondencijos reglamente ir PaÅ¡to siuntinių reglamente; Registruotosios siuntos praradimo, visiÅ¡ko iÅ¡plėšimo ar visiÅ¡ko sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į PaÅ¡to korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensacijÄ .

Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytÄ jÄ PaÅ¡to korespondencijos reglamente, paskirtieji operatoriai gali iÅ¡mokėti tÄ mažesnę sumÄ , ir Å¡iuo pagrindu atgauti tÄ sumÄ iÅ¡ kitų paskirtųjų operatorių, kurie gali bÅ«ti su tuo susiję; taip pat prieÅ¡tarauja PaÅ¡to korespondencijos reglamento 159 straipsnio nuostatoms: kompensacijos suma, numatyta Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte, už registruotosios siuntos praradimÄ , visiÅ¡kÄ iÅ¡plėšimÄ ar visiÅ¡kÄ sugadinimÄ yra 30 SDR; taip pat prieÅ¡tarauja Lietuvos paÅ¡tas, AB internetinėje svetainėje skelbtoms klientų aptarnavimo taisyklėms.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, jog praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės PaÅ¡to įstatyme numatytas pastovaus dydžio kompensacijas už prarastas registruotÄ sias siuntas RN475712059LT, RN475711901LT, RN475711521LT, RN475711138LT - 135.63 Eur, mokesčius už siuntų gabenimÄ atsakovė jau yra grÄ Å¾inusi. Pažymėjo, jog atlyginti realiÄ siuntų vertę, ar negautas pajamas, nereikalauja, nes tokios galimybės nenumato galiojantys teisės aktai. Tuo pačiu, mano, kad įkyrÅ«s atsakovės reikalavimai pateikti siuntų vertę patvirtinančius dokumentus neturi jokio juridinio pagrindo ir yra tik pretekstas nevykdyti PaÅ¡to įstatymo nuostatų. 2020 m. balandžio 3 d. byloje gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame ji nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Paaiškino, kad ieškovas, 2019 m. balandžio - birželio mėnesiais bendrovės interneto tinklalapyje, adresu https://www.post.lt/tarptautine-siuntu-paieska, pateikė 79 prašymus dėl tarptautinių registruotųjų pašto korespondencijos siuntų paieškos. Vadovaudamasi ieškovo 2019 m. balandžio 29 d., gegužės 8, 9, 20, 31, birželio 4 ir 19 d. prašymuose pateiktais duomenis, bendrovė IPC tarptautinių siuntų paieškos sistemoje inicijavo siuntų paieškas. Gavus šių siuntų gavimo šalių pašto tarnybų atsakymus, 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovo el. pašto adresu gintarasl@luch.biz ieškovui buvo pateiktas tarptautinių registruotųjų pašto korespondencijos siuntų paieškos tyrimo rezultatų apibendrinimas, kuriuo ieškovas buvo informuotas, kad gavėjams, pagal iš užsienio pašto paslaugų operatorių gautus duomenis, nebuvo pristatytos 57-ios siuntos ir paprašyta ieškovo pateikti statusu „Siunta nebuvo pristatyta“ pažymėtose siuntose siųstų daiktų vertę įrodančius dokumentus.

Tačiau siųstų daiktų vertę pagrindžiančius dokumentus pateikti ieÅ¡kovas atsisako. Todėl ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta kompensacija, apimanti tik prarastų siuntų siuntimo iÅ¡laidas, kurias atsakovė galėjo apskaičiuoti savarankiÅ¡kai. Mano, kad byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl teisės normų aiÅ¡kinimo: ieÅ¡kovo nuomone, atsakovė neturi pagrindo praÅ¡yti pagrįsti siuntų vertę, nes teisės aktuose yra neva numatyta pastovaus dydžio konkreti suma - 30 SDR, kuri turi bÅ«ti iÅ¡mokama, pripažinus tarptautinės registruotosios paÅ¡to korespondencijos siuntos dingimÄ .

Pažymėjo, jog nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kadangi ji ne tik prieÅ¡tarauja pagrindiniams teisės principams, civilinės atsakomybės sampratai, tačiau ir neatitinka sisteminio teisės normų aiÅ¡kinimo. Taip pat vadovaujantis ieÅ¡kovo pozicija, bÅ«tų įtvirtinta baudinė paÅ¡to paslaugų teikėjo atsakomybė, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti nesÄ Å¾iningiems paÅ¡to paslaugų naudotojams bei nepagrįstai praturtėti paÅ¡to paslaugų teikėjo sÄ skaita, pavyzdžiui, dideliais kiekiais siunčiant menkaverčius daiktus ar net tuščias siuntas bei siuntinius.

PaaiÅ¡kino, kad PaÅ¡to įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka yra įpareigotasis universaliosios paÅ¡to paslaugos (tolau - UPP) teikėjas Lietuvos Respublikoje. Bendrovės atsakomybė už tarptautinę UPP paslaugÄ nustatoma ir žalos atlyginimas vykdomas remiantis PaÅ¡to įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog „<...> žala dėl universaliosios paÅ¡to paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių paÅ¡to siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos Pasaulinės paÅ¡to konvencijos, PaÅ¡to korespondencijos reglamento ir PaÅ¡to siuntinių reglamento nuostatomis.

Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.“ Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo nurodytos 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos paÅ¡to paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo nuostatos yra perkeltos į PaÅ¡to įstatymÄ , tiesiogiai nėra taikomos. Mano, kad ieÅ¡kovas PaÅ¡to korespondencijos reglamento nuostatÄ dėl kompensacijos dydžio supranta pažodžiui, vertindamas tik pačiÄ nuostatos formuluotę, neatsižvelgdamas į visumÄ , nevertindamas tame pačiame Konvencijos 23 straipsnyje tik kitose dalyse įtvirtintų nuostatų bei principų.

Vadovaujantis ieÅ¡kovo pateikiama interpretacija, visais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡mokėta 30 SDR kompensacija, nepriklausomai nuo to, kokios vertės daiktas buvo siunčiamas (ar net tuo atveju, jei buvo iÅ¡siųstas tuščias vokas), ir nevertinant, kokiÄ realiÄ Å¾alÄ patyrė siuntėjas, kas tÄ Å¾alÄ sudaro - tiesioginiai nuostoliai ar siuntėjo moralinė žala. Toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Konvencijos nuostatų esmei bei tikslui, taip pat įtvirtintų baudinę paÅ¡to paslaugos teikėjo atsakomybę, sudarytų sÄ lygas nesÄ Å¾iningiems paÅ¡to paslaugų naudotojams nepagrįstai praturtėti paÅ¡to paslaugų teikėjo sÄ skaita.

Pažymėjo, jog paties Konvencijos 23 straipsnio 1.5 punkte aiÅ¡kiai įtvirtintas paÅ¡to paslaugos teikėjo civilinės atsakomybės ribojimo principas ir atitinkamų reglamentuose įtvirtintų nuostatų tikslas - nustatyti maksimaliÄ universaliosios paÅ¡to paslaugos teikėjo atsakomybės ribÄ : „Sumokėtina kompensacijos suma negali virÅ¡yti tų sumų, kurios yra nurodytos PaÅ¡to korespondencijos reglamente ir PaÅ¡to siuntinių reglamente.“ Toliau, Konvencijos 23 straipsnio 1.6 punktas numato, kad „atsakomybės prisiėmimo atveju į netiesioginius nuostolius, negautas pajamas ar moralinę žalÄ , apskaičiuojant iÅ¡mokėtinÄ kompensacijos sumÄ , neatsižvelgiama“. 1.7 punktas griežtai pabrėžia, kad „Paskirtieji operatoriai jokiu bÅ«du neprisiima didesnės atsakomybės, net ir didelio apsirikimo (didelės klaidos) atveju, nei nustatyta Å¡ioje Konvencijoje ir reglamentuose“ - matyti, kad nuostatų tikslas yra įtvirtinti ribotÄ civilinę atsakomybę.

Tik toliau seka Konvencijos 23 straipsnio 2 bei 3 dalys, kurios negali būti aiškinamos jas atsiejant nuo kitų šio Konvencijos straipsnio dalių. Pažymėjo, kad Konvencijos 23 straipsnio 7 dalyje, dar labiau detalizuojamas kompensacijos apskaičiavimas: „Šio straipsnio 2 [registruotosios siuntos], 3 [paprastieji siuntiniai] ir 4 [įvertintosios siuntos] dalyse nurodytais atvejais kompensacija apskaičiuojama pagal kainoraštyje surašytas tokios pat rūšies daiktų ar prekių kainas, perskaičiuotas i SDR toje vietoje ir tuo metu, kai siunta buvo priimta siųsti.

Jei nėra kainoraščio, kompensacija apskaičiuojama pagal įprastÄ daiktų ar prekių kainÄ , vertinant tuo pačiu pagrindu. Dėl to mano, kad teisės aktuose yra kalbama ne apie konkrečiÄ â€žiÅ¡mokÄ â€œ siuntos dingimo atveju, kaip baudÄ už prarastÄ siuntÄ ar siuntinį, o nurodoma tai, kad kompensacijos suma yra apskaičiuojama, tačiau yra ribota Reglamente įtvirtintų maksimaliu dydžiu. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymuose dėl siuntų paieÅ¡kos nurodyta informacija (siųstų daiktų vertė) jos pateikimo metu nebuvo pagrįsta susijusiais dokumentais, siuntų paieÅ¡kos tyrimo metu nustačius siuntų praradimo faktÄ , 2019 m. rugsėjo 5 d. bendrovės praÅ¡ymas pagrįsti dėl Å¡ių siuntų praradimo patirtus nuotolius buvo bÅ«tinas ne tik iÅ¡mokėtinos kompensacijos sumos apskaičiavimui, bet ir siekiant įsitikinti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu bei pateiktos informacijos teisingumu.

Nurodė, jog jai nesuprantamas ieÅ¡kovo elgesys atsisakant pateikti bet kokius įrodymus, patvirtinančius patirtÄ Å¾alÄ . Atkreipė dėmesį, kad nereikalavo kokių nors specifinių dokumentų, nenurodė ieÅ¡kovui konkretaus tinkamų dokumentų sÄ raÅ¡o. IeÅ¡kovo vengimas pateikti įrodymus dėl patirtos žalos sudaro prielaidas įtarti, jog ieÅ¡kovo patirta žala ženkliai mažesnė nei 30 SDR. Teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 28 d. 10.00 val.

Dėl Å¡alių pareikÅ¡tų praÅ¡ymų dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo bei bylos medžiagos papildymo naujais raÅ¡ytiniais įrodymais bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2020 m. gegužės 29 d. 2020 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus į ieÅ¡kovės atsiliepimÄ , kuriuose papildomai nurodė, jog atsakovės teiginiai apie atsisakymÄ teikti įrodymus, pagrindžiančius prarastų daiktų vertę, yra klaidinantys, nes jis patenkino atsakovės smalsumÄ ir geranoriÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad tai yra autoriniai darbai ir jų kainas nustato pats, asmeniÅ¡kai, o ne kažkokie trečios Å¡alies dokumentai; nors tokie atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Atkreipė dėmesį, jog atsakovės klaidinantiems teiginiams prieÅ¡tarauja 2019 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1635-431/2019. Pažymėjo, jog 30 SDR kompensacija jau praktiÅ¡kai atsidÅ«rė atsakovės kiÅ¡enėje, nes užsienio paÅ¡to paslaugų operatoriai pripažino visÄ atsakomybę dėl prarastų siuntų. 2020 m. gegužės 28 d. byloje gauti atsakovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodyta, jog buvo kreiptasi į Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos Tarptautinį biurÄ dėl nuomonės byloje pateikimo ir gautas biuro atstovo – advokato R.

G. F. atsakymas. Atsakyme pažymėta, jog reglamentai ir taisyklės yra antraeiliai šaltiniai, skirti konvencijos nuostatoms įgyvendinti, todėl esant bet kokiems neatitikimams tarp pagrindinio ir antraeilio dokumento, pirmenybė turi būti teikiama Konvencijos tekstui; Nurodyta, jog Konvencijos 22.1.5 ir 22.7 straipsniuose aiškiai nurodyta, kad reglamente nurodytos kompensacijos sumos turi būti laikomos maksimaliomis sumomis, tuo tarpu tiksli kompensacijos suma apskaičiuojama pagal atitinkamas minėto Konvencijos straipsnio nuostatas.

Toks aiÅ¡kinimas pagrįstas remiantis pačiu reglamentu, nes 22-001 straipsnio 2.1.2 ir 2.2.1 punktai taip pat leidžia suprasti, kad tai yra „maksimali“ suma (prieÅ¡ingai nei fiksuota, neatsižvelgiant į susijusios paÅ¡to siuntos esamÄ kainÄ / įprastÄ vertę). Be to atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, jog užsienio operatorių sutikimas atlyginti žalÄ savaime nereiÅ¡kia, kad neturi bÅ«ti pagrįsta kompensacijos suma, nes iÅ¡ užsienio operatorių atgaunama bÅ«tent iÅ¡mokėta, ne maksimali, kompensacija.

Pažymėjo, jog nors atsakovas nurodė prarastų siuntų vertę, tačiau papraÅ¡ius jÄ pagrįsti, atsisakė bendradarbiauti. Apie raÅ¡ytinį bylos nagrinėjimÄ 2020 m. gegužės 29 d. 11.00 val. Å¡alims praneÅ¡ta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio Å¡alių praÅ¡ymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo gauti. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintinų paÅ¡to paslaugų teikimo santykiai, ieÅ¡kovas pateikė atsakovei registruotas paÅ¡to siuntas į JAV, o atsakovė įsipareigojo jas pristatyti nurodytiems adresatams (gavėjams).

Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų dėl keturių pašto siuntų: RN475712059LT, RN475711901LT, RN47511521LT, RN475711138LT praradimo, atlyginimo. Iš byloje esačių rašytinių įrodymų matyti, jog pašto siuntomis gavėjams, gyvenantiems JAV, buvo siunčiama – Wooden Matrtyoshka Donald Trump (vert. Medinės Donaldo Trumpo matrioškos (lėlės)). Tarp šalių nėra ginčo, jog minėtos siuntos gavėjų nepasiekė, todėl laikomos dingusiomis (prarastomis). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos už prarastas siuntas atlyginimo.

Atsakydama į ieÅ¡kovo pretenzijas atsakovė pareikalavo pateikti prarastų siuntų daiktų vertę įrodančius dokumentus. IeÅ¡kovas nesutiko nurodyti prarastų siuntų daiktų verčių, nes mano, jog jam priklauso 30 SDR dydžio kompensacija už kiekvienÄ prarastÄ siuntÄ . Byloje taip pat nustatyta, jog Å¡alys ginÄÄ bandė spręsti ne teismo tvarka. IeÅ¡kovas dėl kompensacijos už prarastas ginčo siuntas atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ (toliau – Tarnyba), nagrinėjančiÄ naudotojų ir paÅ¡to paslaugų teikėjų ginčus, su praÅ¡ymais dėl kilusio ginčo iÅ¡nagrinėjimo.

Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 12 d. įsakymais Nr. 1V-186, Nr. 1V-187, Nr. 1V-188 ir Nr. 1V-189 ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl kompensacijos priteisimo atmetė, kitoje dalyje – dėl siuntimo iÅ¡laidų priteisimo – procesÄ nutraukė, nes nustatė, jog siuntų siuntimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovui buvo atlygintos. Nesutikdamas su Tarnybos priimtas sprendimais ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . Kaip jau minėta, Å¡alys siejo atlygintinų paÅ¡to paslaugų teikimo sutartiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl atsakovės prievolės atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius, patirtus dėl ginčo registruotų paÅ¡to siuntų praradimo, t. y. atsakovė tokios savo prievolės neginčijo, taip pat neparašė taikyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintÄ visiÅ¡kų nuostolių atlyginimo principÄ padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

Be CK, susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja PaÅ¡to įstatymas, taip pat Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos Pasaulinė paÅ¡to konvencija, PaÅ¡to korespondencijos reglamentas ir PaÅ¡to siuntinių reglamento nuostatos. IÅ¡ atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. gautų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog yra atlikti Pasaulinės paÅ¡to konvencijos pakeitimai (nauja versija), tačiau ginčui iÅ¡spręsti teismas vadovausis Lietuvos Respublikos ratifikuotos Konvencijos nuostatomis. Pagal PaÅ¡to įstatymo 3 straipsnio 17 dalį registruotoji paÅ¡to siunta – paÅ¡to siunta, už kuriÄ sumokamas Å¡iame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, bÅ«na pavogta ar sugadinta dėl paÅ¡to paslaugos teikėjo kaltės. IÅ¡ vienos valstybės į kitÄ siunčiama paÅ¡to siunta laikoma tarptautine paÅ¡to siunta (PaÅ¡to įstatymo 3 straipsnio 21 dalis).

PaÅ¡to įstatymo 4 dalis numato, jog žala dėl prarastų, sugadintų tarptautinių paÅ¡to siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos Pasaulinė paÅ¡to konvencijos, PaÅ¡to korespondencijos reglamento ir PaÅ¡to siuntinių reglamento nuostatomis; Pagal Pasaulinės paÅ¡to konvencijos 23 straipsnį paskirtieji operatoriai atsako už prarastas, iÅ¡plėštas ar sugadintas registruotÄ sias siuntas, paprastuosius siuntinius ir įvertintÄ sias siuntas; sumokėtina kompensacijos suma negali virÅ¡yti tų sumų, kurios yra nurodytos PaÅ¡to korespondencijos reglamente ir PaÅ¡to siuntinių reglamente.

Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos PaÅ¡to korespondencijos reglamento RL 159 straipsnio 4 punktas numato, kad kompensacijos suma už registruotosios siuntos praradimÄ , visiÅ¡kÄ iÅ¡plėšimÄ ar visiÅ¡kÄ sugadinimÄ yra 30 SDR. IÅ¡ aptarto specialiai paÅ¡to paslaugoms skirto teisinio reguliavimo matyti, jog tarptautinės registruotos paÅ¡to siuntos praradimo atveju nėra taikomas civilinėje teisėje įprastas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å iuo atveju pasaulinio mÄ sto valstybių susitarimo pagrindu yra taikoma ribota universalaus paÅ¡to paslaugų tiekėjo civilinė atsakomybė, kuri visose valstybėse yra vienoda ir negali virÅ¡yti 30 SDR.

Tačiau pažymėtina, jog tiek taikant visiÅ¡ko nuostolių atlyginimÄ , tiek taikant civilinės atsakomybės ribojimÄ , teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalauja, kad nukentėjusiajam asmeniui nebÅ«tų atlyginta daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos. Pažymėtina, jog civilinei atsakomybei yra bÅ«dingas kompensacinis, ne baudiminis, reguliavimas, todėl iÅ¡ žalÄ padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ .

Tokia situacija susidarytų ir tuokiu atveju, jei praradus registruotÄ paÅ¡to siuntÄ siuntėjui bÅ«tų sumokėta 30 SDR kompensacija, nors prarastos siuntos vertė yra ženkliai mažesnė. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo iÅ¡ universalių paÅ¡to paslaugų teikimo santykių. Pasaulinės paÅ¡to konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta universaliosios paÅ¡to paslaugos idėja, pagal kuriÄ valstybės – Pasaulinės paÅ¡to sÄ jungos narės privalo užtikrinti, kad visi naudotojai (klientai) turėtų teisę naudotis pagrindinėmis paÅ¡to paslaugomis visoje valstybių teritorijoje ir už prieinamÄ kainÄ .

BÅ«tent kainos prieinamumas kiekvienam valstybės narės gyventojui yra vienas iÅ¡ faktorių pagrindžiančių civilinės atsakomybės ribojimÄ nagrinėjamu atveju. Dėl minėto siekiant žalÄ padariusio ir žalÄ patyrusio asmens teisių ir interesų pusiausvyros, žalÄ patyręs asmuo privalo nurodyti padarytos žalos dydį, tam, kad paslaugų tiekėjas įvertintų ar padaryta žala siekia maksimaliÄ priteisinÄ sumÄ ir nustatytų iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydį. Kadangi nagrinėjamu atveju paslaugos buvo teikiamos vartotojui ir sandorio sudarymo metu nebuvo reikalaujama iÅ¡saugoti siunčiamų daiktų vertę pagrindžiančius įrodymus (čekius), vartotojui neturėtų bÅ«ti perkelta naÅ¡ta pagrįsti tiksliÄ prarasto daikto vertę, prieÅ¡ingai, paslaugos teikėjas privalėtų pagrįsti, jog nurodoma daikto vertė yra nepagrįstai didelė.

Tačiau apibÅ«dinti prarastÄ daiktÄ , nurodyti jo požymius (pagamintas paties ar pirktas, iÅ¡ kokios medžiagos, kokio dydžio) ir vertę turi vartotojas, nes tik jis žino, kas konkrečiai buvo siųsta ir prarasta. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko savo teises ginti, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl konkrečios 30 SDR kompensacijos už kiekvienÄ prarastÄ registruotÄ siuntÄ priteisimo ir nurodė, jog nepageidauja pasisakyti dėl realiai patirtos žalos dydžio. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog viename iÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų ieÅ¡kovas yra nurodęs:

„ tai yra autoriniai darbai ir autorius nusistatė kainÄ už juos apie 50 – 100 eurų, tiek kiek jam patinka ir jokių vertę įrodančių dokumentų jam niekas neiÅ¡raÅ¡inėja ir jų pateikti neįmanoma“. Daugiau prarastus daiktus apibÅ«dinančių požymių ieÅ¡kovas nei atsakovei nei į bylÄ nepateikė, t. y. byloje nustatyta, jog prarastos lėlės - medinės Trumpo matrioÅ¡kos. Susipažinus su internetinėje erdvėje esančiais tokių daiktų pasiÅ«lymais matyti, jog kainos yra labai įvairios, nuo 10 iki 100 Eur.

Nagrinėjamu atveju nėra žinomas prastų daiktų dydis, neaišku ar prarastas lėles pagamino pats ieškovas, ar jas įsigijo prekyboje. Ieškovas šių aplinkybių neatskleidė ir kategoriškai atsisakė pasisakyti dėl prarastų daiktų vertės. Esant tokiai ieškovo procesiniai pozicijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintu dispozytivumo principu (CPK 13 straipsnis), teismas neturi jokio teisinio pagrindo remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi pasisakyti dėl ieškovo realiai patirtų nuostolių nustatymo ir pritesimo.

Nesant byloje duomenų, jog ieškovo dėl ginčo prarastų siuntų kiekvienu konkrečiu atveju patirti nuostoliai siekia 30 SDR, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėtina, jog teismas nesivadovavo ieškovo nurodyta teismų praktika Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1635-431/2019, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje byloje vartotojas atskleidė prarasto daikto vertę ir pastaroji buvo didesnė nei 30 SDR. Kiti šalių nurodyti argumentai, jų tarpe dėl užsienio operatorių atsakomybės dydžio, neturi jokios teisinės reikšmės šalių ginčui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovė jokių įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl teismas Å¡iuo klausimu nepasisako. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, 441 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Kristina Lysionok