2023-06-01 Nr. AB-11390-4-45-3-00210-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1923-789/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00210-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. H. S., jo atstovei advokatei I. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. H. S.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti Irako Respublikos piliečio A. H. H. S. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje terminą iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė:

2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn., pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą iš esmės skubos tvarka. 2021 m. spalio 1 d. Užsienietis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, todėl jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. 2023 m. gegužės 16 d. Užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“). Užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.2. Nepabaigus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo, Užsienietis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, sutrukdė išnagrinėti jo prašymą, ilgą laiką neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybėse, turėdamas galimybę laisvai judėti. Užsienietis gali vėl pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, nes prieglobsčio Lietuvoje suteikimas nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (113 str. 4 d., 5 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

5. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 14019 str. 1 d., 2 d.), nurodė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos mėn., faktiškai buvo sulaikytas apie 2 mėnesius. 2021 m. spalio 1 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl to jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

6. Teismas padarė išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis, judėdamas laisvai, gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, taip trukdydamas priimti ir vykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą, tenkinti Centro teikimą iš dalies ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis teigia, kad teismas, spręsdamas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas (113 str. 4 d. bei 14019 str.).

9. Užsienietis pažymi, kad nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, be to, yra žinomi Užsieniečio vardas, pavardė ir gimimo metai.

10. Užsienietis paaiškina, kad nesuprato, jog, vykdamas į kitą Šengeno erdvei priklausančią valstybę ir gyvendamas joje, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kad tai gali apsunkinti galimybę nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir kad tai gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam.

11. Užsienietis nurodo, kad teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta, Užsieniečio faktiškai nesulaikius. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tai rodo, jog pats Užsienietis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes nagrinėjant jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo.

12. Užsienietis laikosi pozicijos, kad, pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo jį atmesti.

14. Centras nurodo, kad, Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, jis nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jam nebuvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau tai nesutrukdė Užsieniečiui pabėgti iš saugomos apgyvendinimo vietos ir neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, sukeliant nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teritorijoje. Todėl yra teisėtas pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

15. Centras pabrėžia, kad Užsienietis, siekdamas pasiekti savo kelionės tikslą (Vokietiją), pasinaudojo nelegalių migrantų pervežimu besiverčiančių asmenų paslaugomis ir išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl Užsieniečio elgesys negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas.

16. Centras teigia, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai Užsieniečio ankstesnis elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, siekdamas įgyvendinti savo išvykimo iš gimtosios šalies tikslus, tikėtina, kad jeigu Užsieniečiui būtų taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Tokiais savo veiksmais jis sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir sukliudys Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms priimti ir realizuoti teisminio proceso metu sprendimą dėl jo įvykdytos neteisėtos veikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra būtina taikyti judėjimo Lietuvos Respublikoje ribojimą Užsieniečiui, nes nėra galimybės pasiekti Įstatymo tikslus, t. y. nustatyti prieglobsčio pašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje kitomis, jo judėjimo laisvę mažiau varžančiomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2021 m. spalio 1 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos.

19. Apeliaciniame skunde Užsienietis pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jis yra linkęs slėptis, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu. Užsienietis teigia, jog yra pagrindas skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnis reglamentuoja alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvaus sulaikymui kriterijų, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

21. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad Užsienietis gali bandyti slėptis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio elgesys (neteisėtai išvyko į Vokietiją ir nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. nelegaliai buvo Europos Sąjungoje) nepaneigia rizikos, kad, neribojant jo judėjimo laisvės, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas yra objektyviai reikalingas, ji yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė.

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad informacija, susijusi su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, galėtų būti gauta, neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, teisėjų kolegija pažymi, kad yra pagrįsta grėsmė, jog neribojant judėjimo laisvės Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

24. Dėl Užsieniečio papildomuose paaiškinimuose pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023, Nr. A-1517-552/2023, Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Reglamentą Dublinas III, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis