2021-07-29 Nr. AB-15161-4-45-3-00227-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3601-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00227-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. K., jo atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2021 m. birželio 17 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-730 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 18 d.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai sulaikė 15 asmenų grupę, tarp kurių buvo asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K.. Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. balandžio 23 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą nesuteikti A. K. pabėgėlio statuso. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2021 m. birželio 16 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir VSAT pareigūnų sulaikytas iki 48 val. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet užsienietis, pasinaudodamas suteikta teise laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra. Užsieniečių registracijos centras prašė Teikimą patenkinti visiškai.

3. Užsienietis paaiškino, kad bijodamas, jog jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas prieglobsčio byloje ir jis bus išsiustas į (duomenys neskelbtini), pasišalino iš Lietuvos. Jis nenori būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Lenkijoje jis buvo sulaikytas ir 2 mėnesius praleido kalėjime, todėl nesutinka su sulaikymu.

4. Užsieniečio atstovas prašė užsieniečio nesulaikyti, nes jis yra prieglobsčio prašytojas. Prašė svarstyti galimybę skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. balandžio 1 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. balandžio 23 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d priėmė sprendimą Nr. 12PR-62 nesuteikti A. K. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus šiam sprendimui išsiųsti A. K. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2021 m. birželio 16 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val. Teismas vertino, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas.

7. Teismas nurodė, kad Užsieniečių registracijos centras prašė sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 11 punkto pagrindais.

8. Teismas įvertino, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ).

9. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Teismas įvertino, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (113 str. 5 d. 11 p.), o tai vertintina kaip pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Kaip minėta, užsienietis, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro bei iš Lietuvos Respublikos, o tai vertintina kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Todėl, teismas sprendė, kad sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N575-1291/2012). Nagrinėjamu atveju, A. K., pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėdamas laisvo judėjimo teisę, pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas Teikimą patenkino. Kadangi užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 16 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

III. 11. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, t. y. užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant arba taikant judėjimo laisvės apribojimą.

12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. pirmosios instancijos teismas reikšmingu faktu laikė aplinkybę, jog apeliantas neturi savo asmens dokumentų, todėl jo tapatybė nėra nustatyta. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka, kadangi nenustatyta apelianto asmenybė buvo tik 2021 m. balandžio 1 d. jam patekus į Lietuvą. Užsieniečiui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jam buvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, asmens duomenys užfiksuoti Šengeno informacinėje sistemoje (dėl šios priežasties buvo reali galimybė sulaikius jį Lenkijoje grąžinti į Lietuvą), o jo buvimas Lietuvoje laikomas teisėtu, kol galutinai bus išspręstas prieglobsčio suteikimo klausimas. Taigi, ginčo bylos kontekste apeliantas buvo identifikuotas, jis turi asmens dokumentą, o jo tapatybė yra nustatyta;

12.2. apeliantui buvo išaiškinta pareiga atskleisti visas reikšmingas aplinkybes jo prašymo vertinimui ir jis tai padarė, taigi, savo pareigas, susijusias su prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimu, jis atliko ir šių motyvų vertinimas bei aplinkybių patikslinimas laiko perspektyvoje nuo jo nebepriklauso. Be to, atlikti papildomus veiksmus – apklausti apeliantą – Migracijos departamentas turėtų galimybę ir tuo atveju, jei apelianto atžvilgiu būtų pritaikyta švelnesnė priemonė t. y. apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre su ar be judėjimo apribojimu.

12.3. įstatymų leidėjas prieglobsčio prašymo motyvų nesieja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl prieglobsčio užsieniečiui (ne)suteikimo. Ir toks teisinis reguliavimas racionalus bei pagrįstas, kadangi tik prieglobsčio prašytojo teisė ir prerogatyva nurodyti ir paaiškinti priežastis, motyvus, kodėl jis mano, kad jam prieglobstis reikalingas. Prašymą nagrinėjantis Migracijos departamentas ir teismas gali tirti, vertinti prieglobsčio prašytojo nurodytus motyvus, tačiau objektyviai negali jų įvardinti (pateikti kaip konkretaus užsieniečio suvokiamo pavojaus, persekiojimo grėsmės fakto, asmens mąstymo ir suvokimo rezultato);

12.4. pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, prieštarauja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktui, Aprašo 99.1. punktui. Įstatymų leidėjo tikslas, riboti asmens laisvę tik konkrečiais, būtinais atvejais, kai nėra galimybės išklausyti užsieniečio jo nesulaikius, o ši galimybė nagrinėjamu atveju išliktų, netaikant sulaikymo, o taikant švelnesnę ir alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre su ar be judėjimo apribojimų. Taigi, teismas gali įvertinti motyvus ir pripažinti juos pagrįstais ar nepagrįstais, atitinkančiais prieglobsčio suteikimo kriterijus arba – ne, tačiau negali paaiškinti, papasakoti, išaiškinti subjektyvaus prieglobsčio prašytojo suvokimo poreikio gauti prieglobstį. Dėl minėtų priežasčių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, teismų praktiką aiškinant, kas yra laikytina siekiu išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį;

12.5. apeliantas nesutinka ir su tuo, jog įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir sulaikymas yra būtinoji ir vienintelė priemonė siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui. Nustačius judėjimo apribojimus ir apgyvendinus apeliantą Užsieniečių registracijos centre, efektas būtų toks pats ir galima būtų pasiekti deklaruojamą tikslą, tuo tarpu asmens teisės būtų varžomos ženkliai mažiau. Taigi faktinės bylos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo nustatyti sulaikymo pagrindai ginčo byloje sudaro pagrindą taikyti apelianto atžvilgiu švelnesnę, t. y. alternatyvią sulaikymui, priemonę.

13. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, bei priėmė pagrįsta sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo. Kadangi nuo atvykimo momento į Lietuvos Respubliką užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, jis galėjo laisvai judėti už Užsieniečių registracijos centro ribų, užsienietis žinojo savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigas, tačiau turėdamas galimybę laisvai judėti, jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo. Apeliantas buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teritorijoje, vėliau buvo perduotas Lietuvos Respublikos pusėn, kadangi buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą;

14.2. apeliantui šiuo metu yra priimtas sprendimas dėl jam prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl įvertinus jo asmenybę, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, savo kaip prieglobsčio prašytojo pareigas, darytina pagrįsta išvada, kad jis būdamas nesulaikytas bandys bet kokiais būdais išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

14.3. apeliantas taip pat teigia, kad jo tapatybė yra nustatyta remiantis Migracijos departamento išduotų Užsieniečio registracijos pažymėjimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, minėtas pažymėjimas patvirtina tik tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsienietis neturėdamas jokių oficialių dokumentų atvyko į Lietuvos Respubliką, ir tikėtina, kad jo žodžiu pateikti duomenys nėra tikslūs arba tikri ir jis galėjo pasivadinti bet kokiu vardu, todėl laikoma, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta;

14.4. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas išvyko į kitą Europos Sąjungos šalį, nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis taip pat tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu;

14.5. teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Apelianto atžvilgiu pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms (užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos). Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

18. Apeliaciniame skunde užsienietis nesutinka su teismo išvada, kad šiuo metu jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta, ir pažymi, kad užsieniečiui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jam buvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, asmens duomenys užfiksuoti Šengeno informacinėje sistemoje, todėl apeliantas buvo identifikuotas, jis turi asmens dokumentą, o jo tapatybė yra nustatyta. Užsieniečių registracijos centras šiuo aspektu atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, minėtas pažymėjimas patvirtina tik tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą. Byloje nėra ginčo, kad užsienietis nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmenybę patvirtinančių dokumentų. Darytina išvada, kad nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė yra nustatyta.

19. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d priėmė sprendimą Nr. 12PR-62 nesuteikti A. K. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus šiam sprendimui išsiųsti A. K. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos nebuvo įsiteisėjęs. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti. Todėl teismas atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai kompetentingos institucijos buvo nustatyti, išaiškinti.

20. Apeliantas teigdamas, kad jis neketino išvykti ir Lietuvos Respublikos, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tos aplinkybės, kad užsienietis po Migracijos departamento 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 12PR-62 nesuteikti A. K. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, 2021 m. balandžio 23 d. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, iš kurios pagal Dublino III Reglamentą 2021 m. birželio 16 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val., neabejotinai įrodo, kad užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti.

21. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

22. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, ir tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju užsienietis nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (jų originalų arba patvirtintų kopijų), jo veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai, Baudžiamojo kodekso 291 str.), kartu su kitų migrantų grupe buvo sulaikytas pareigūnų. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Teisėjų kolegija, ginčo situaciją įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

25. Apeliantas teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant ar taikant judėjimo ribojimus – šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus skirti užsieniečiui nei vienos iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių – užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo apribojimų, ar apgyvendinimą centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – nes yra pagrindo manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga.

26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius