ebe309fc-5341-43c2-87e2-fa706b82cd88 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-580-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00364-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.16.4; 3.2.6.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sekeslog 17“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Sekeslog 17“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sekeslog 17“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (toliau – atsakovė) ieÅ¡kovei 1 034 011,54 Eur dydžio skolÄ ; 73 869,88 Eur dydžio delspinigius; 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Baltic Retail Properties“ (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) 2016 m. rugpjūčio 15 d. sudarė Logistikos centro nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė iÅ¡ UAB „Baltic Retail Properties“ 15 metų terminui iÅ¡sinuomojo 68 004,14 kv. m ploto sandėliavimo paskirties pastatÄ â€“ logistikos centrÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas arba Logistikos centras), esantį žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sutartimi atsakovė taip pat įgijo teisę naudoti apie 105 000 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. UAB „Baltic Retail Properties“ ir ieÅ¡kovė sudarė Pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė 2016 m. gruodžio 14 d. perėmė nuosavybės teisę į PastatÄ ir nuomotojo teises bei pareigas pagal Sutartį.

3. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, kurių bendra suma yra 2 795 225,56 Eur, tačiau atsakovė tik iÅ¡ dalies jas apmokėjo, t. y. liko skolinga 1 034 011,54 Eur. SÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos už balandžio – birželio mėnesius, apmokėtos vėluojant, todėl ieÅ¡kovė reikalauja delspinigių už vėlavimo laikotarpį. Bendra atsakovės pradelstų mokėjimų bei priskaičiuotų delspinigių suma pagal Sutartį yra 1 107 881,42 Eur, t. y. 1 034 011,54 Eur skola + 73 869,88 Eur delspinigiai.

4. Pažymėjo, kad, nors atsakovė nurodė, jog ji turi teisę nesilaikyti Sutarties ir neatlikti joje numatytų mokėjimų, tokiÄ savo teisę kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204, 6.212 bei 6.487 straipsnių ir Sutarties 15.6 punkto, tačiau atsakovės teiginiai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ji naudojo Logistikos centrÄ pagal paskirtį visÄ karantino laikotarpį. Sutarties tikslas yra aiÅ¡kiai apibrėžtas Sutarties 7.1 punkte, t. y. sandėliavimo ir logistikos veiklai ir susijusiai veiklai.

Pastato savybės ginčo laikotarpiu nepakito – Logistikos centras buvo tinkamas naudoti ir atsakovė juo naudojosi. Atsakovės akcentuojami mažmeninės veiklos (ne logistikos veiklos) apribojimai yra susiję ne su Logistikos centro fizinėmis savybėmis, o su atsakovės vykdoma veikla ir yra iÅ¡imtinai atsakovės rizika. Nebuvo jokių kliūčių, kurios ribotų galimybę naudotis Logistikos centru ir atsakovė visu ginčo laikotarpiu juo naudojosi. Logistikos centro Sutartyje nuomos sÄ lygos (tarp jų – ir mokėtinas nuomos mokestis) nėra siejamos su Logistikos centro užimtumu ar mažmeninės prekybos apimtimis.

Net tuo atveju, jei atsakovė įrodytų, kad buvo esminis mažmeninės prekybos apimčių sumažėjimas, tai neturėtų įtakos nuomos mokesčio dydžiui. Karantinas neturėjo jokios objektyvios įtakos atsakovės Sutartimi prisiimtų pareigų vykdymui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Logistikos centro kokybiniai parametrai nebuvo pablogėję. Be to, logistikos veiklai karantino laikotarpiu apribojimai apskritai nebuvo taikyti, atitinkamai nebuvo ribota ir Logistikos centro veikla.

Atsakovė nėra reiÅ¡kusi jokių pretenzijų dėl Logistikos centro kokybės, viso karantino laikotarpiu ji naudojosi Logistikos centru Sutartyje numatytais tikslais – logistikos, sandėliavimo ir susijusiai veiklai. Å alių pusiausvyra analizuojamoje situacijoje nėra iÅ¡ esmės pasikeitusi, t. y. atsakovei iÅ¡ esmės nepadidėjo Sutarties įvykdymo kaina ir iÅ¡ esmės nesumažėjo gaunamas įvykdymas. Iki byloje pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo.

Dėl to atsakovė neturėjo ir neturi teisės vienašališkai sustabdyti savo Sutartinių prievolių vykdymo – nemokėti nuomos mokesčio.

5. Atsakovė nurodė, kad antrojo karantino laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d. buvo draudžiama statybos, remonto ir buities prekių fizinė prekyba atsakovės parduotuvėse, todėl buvo sutrikdyta atsakovės vykdoma mažmeninė prekyba, o Logistikos centru atsakovė galėjo naudotis tik labai ribota apimtimi. Atsižvelgiant į tai, mokėtina nuomos mokesčio ir kitų mokesčių dalis sudarė 25 proc. Kadangi atsakovė jau buvo sumokėjusi visÄ nuomos mokestį už 2020 m. gruodžio mėn. prieÅ¡ įvedant ribojimus, todėl dalį už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėtos sumos atsakovė vertino kaip permokÄ ir užskaitė jÄ kaip mokėjimus už kitus laikotarpius. Nuo 2021 m. kovo 15 d. buvo suÅ¡velninti ribojimai atsakovės veiklai patalpose, todėl mokėtina nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų suma sudaro 50 proc. BÅ«tent tokiomis dalimis atsakovė ir sumokėjo nuomos mokestį ir kitus mokėjimus ieÅ¡kovei pagal Sutartį ir galiojančius įstatymus, todėl nėra jai skolinga. Atsakovė kaip papildomÄ Å¾ingsnį link taikaus santykių sureguliavimo greta jau atliktų mokėjimų pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo ieÅ¡kovei papildomai 50 proc. nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų, t. y. atsakovė iÅ¡ viso sumokėjo 100 proc. įprastai mokamo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų už laikotarpius nuo 2021 m. kovo 15 d., nors pagal Sutartį Å¡i suma neturėjo bÅ«ti mokama. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepagrįstai reikalauja priteisti 73 869,88 Eur delspinigių. Atsakovė nėra skolinga daugiau nuomos mokesčio nei jau yra sumokėjusi, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius. Skaičiuojant delspinigius turėtų bÅ«ti taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja už visÄ laikotarpį, kai atsakovė tariamai nemoka nuomos mokesčio.

6. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama: pripažinti, kad tinkamai vykdė pareigÄ mokėti nuomos mokestį pagal Sutartį ir nėra skolinga ieÅ¡kovei 1 034 011,54 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d.; 2) jeigu teismas nesutiktų su atsakovės pateiktu Sutarties 15.6 punkto aiÅ¡kinimu ir taikymu, pakeisti Sutartį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., sumažinant mokėtinÄ atsakovės nuomos mokestį 1 034 011,54 Eur vadovaujantis atsakovės taikytomis proporcijomis; 3) pakeisti Sutarties 15.6 punktÄ , papildant jį tokiomis nuostatomis: „Siekiant iÅ¡vengti abejonių ir ateities ginčų, papildomai nustatoma, kad Å¡io Sutarties punkto nuostatos taikomos taip pat už laikotarpį, kurį Nuomininkas negali naudoti Pastato ar jo dalies įprastai savo veiklai taip, kaip numatyta Å¡ioje Sutartyje, dėl valstybės ir (ar) vieÅ¡ojo administravimo subjektų įvestų ribojimų ir (ar) draudimų Nuomininko vykdomai veiklai (įskaitant, bet neapsiribojant karantino ir kitus ribojimus bei draudimus). Tuo atveju, kai Nuomininko naudojimosi Pastatu ar jo dalimis įprastai Nuomininko veiklai naudingumas reikÅ¡mingai sumažėja, Nuomos mokestis ir 15.8 bei 15.9 punktuose nurodyti mokėjimai proporcingai sumažinami pagal naudingumo sumažėjimo proporcijÄ â€œ; 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė neturi pareigos visa apimtimi mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., taip pat tokios pareigos atsakovė neturėtų turėti, jeigu ateityje susiklostytų analogiÅ¡kos situacijos, kai atsakovės veikla yra draudžiama ir (ar) ribojama valstybės ir (ar) vieÅ¡ojo administravimo subjektų visuomenės sveikatos užtikrinimo ir (ar) kitais vieÅ¡ojo intereso tikslais. Atsakovė pareiÅ¡kia pasiliekanti teisę ateityje praÅ¡yti grÄ Å¾inti permokas už buvusius karantino laikotarpius naujoje byloje.

7. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad teismai jau yra iÅ¡nagrinėję analogiÅ¡kÄ tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ pirmojo karantino laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbus karantinÄ ir nustačius Å«kinės veiklos apribojimus, kuomet atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nemokėti dalies nuomos mokesčio už Logistikos centrÄ pagal Sutartį už 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesius bei liko skolinga 517 217,77 Eur nuomos mokestį. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-686-230/2021 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-155-881/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nurodyti procesiniai sprendimai buvo priimti nagrinėjant ginÄÄ dėl tos pačios Sutarties bei faktiÅ¡kai tų pačių faktinių aplinkybių kontekste. Esminis Å¡ių bylų skirtumas yra laikotarpis už kurį susidarė skola, skolos dydis bei Vyriausybės įvesti ribojimai. FaktiÅ¡kai abiem ginčo laikotarpiais buvo taikomi itin panaÅ¡Å«s karantino apribojimai, tačiau antrojo karantino apribojimai (ginčo laikotarpio) buvo kur kas laisvesni palyginus su pirmuoju karantinu, t. y. atsakovė vykdė maisto prekybos veiklÄ fizinėse parduotuvėse (kurių skyriuose buvo galima rasti tam tikrų statybos bei remonto prekių), didmeninę bei mažmeninę statybos, remonto bei kitų prekių pardavimo veiklÄ vykdė internetu bei telefonu, prekes atsiimant prekių iÅ¡davimo punktuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-686-230/2021 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei dėl skolos priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl pareigos mokėti nuomos mokestį tinkamo vykdymo pripažinimo buvo iÅ¡nagrinėtas tų pačių Å¡alių ginčas dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Byloje buvo nustatyta, kad po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 (toliau – Nutarimas Nr. 207) buvo paskelbtas karantinas ir nustatyti Å«kinės veiklos apribojimai, atsakovė pažeidė Sutartį nemokėdama nuomos mokesčio ir delspinigių. Atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovė grindė Sutarties 15.6 punktu, CK 6.204, 6.212 bei 6.487 straipsniais motyvuodama tuo, kad Nutarimu Nr. 207 įvesti karantino apribojimai trukdė jai vykdyti mažmeninę veiklÄ , kuriai Pastatas buvo iÅ¡sinuomotas. 2021 m. balandžio 13 d. priimu sprendimu teismas ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-155-881/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės kasacinį skundÄ , 2023 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-481/2023, paliko nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus.

10. Teismas vertino, kad nurodyti teismų procesiniai (žr. Å¡ios nutarties 9 punktÄ ) sprendimai buvo priimti iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl tos pačios Sutarties bei faktiÅ¡kai dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, abiejose bylose atsakovė savo teisę nemokėti nuomos mokestį grindė Sutarties 15.6 punktu, CK 6.204, 6.212 bei 6.487 straipsniais, skyrėsi tik laikotarpis už kurį susidarė skola bei įvesti karantino ribojimai, kurie abiem ginčo laikotarpiais buvo itin panaÅ¡Å«s, tik nagrinėjamo ginčo laikotarpio (antrojo karantino) apribojimai buvo laisvesni palyginus su pirmuoju karantinu, t. y. antrojo karantino metu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d. statybos, remonto ir buities prekių fizinė prekyba buvo draudžiama, iÅ¡skyrus kai prekės atsiimamos atsiėmimo punktuose, o ribojimai elektroninei prekybai nebuvo taikomi.

11. Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-686-230/2021, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-155-881/2022, nurodytais faktais kaip prejudiciniais, atmetė atsakovės argumentus dėl negalėjimo naudotis Logistikos centru išsinuomotai paskirčiai, Sutarties 15.6 punkto aiškinimo, CK 6.212 straipsnio taikymo ir nuomos mokesčio sumažinimo CK 6.487 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovės reikalavimai dėl nuomos mokesčio priteisimo bei motyvuojami atsakovės atsikirtimai, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra pasikeitę lyginant su situacija, buvusia pirmojo karantino laikotarpiu.

12. Pažymėjo, kad nors atsakovė, siekdama pagrįsti teikiamÄ Sutarties 15.6 punkto aiÅ¡kinimÄ bei paneigti ieÅ¡kovės pateiktÄ A. R. iÅ¡vadÄ bei E. M. pateiktÄ nuostatos vertimÄ , pateikė A. U. semantinę analizę bei papildomÄ analizę, tačiau teismas nusprendė, kad jos nepatvirtina atsakovės argumentų, jog Sutarties 15.6 punktas gali bÅ«ti taikomas ir tais atvejais, kai Pastato naudoti neva neleidžiančios aplinkybės nėra susijusios su Pastatu. Logistikos centras karantino laikotarpiu buvo naudojamas tiek pagal Sutarties 7.1 papunktyje tiesiogiai įtvirtintÄ jo paskirtį, tiek ir pagal atsakovės įrodinėjamÄ plačiau interpretuojamÄ jo paskirtį visa apimtimi. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad karantino metu atsakovė intensyviai vykdė elektroninę prekybÄ , priėmė užsakymus elektroniniu paÅ¡tu bei telefonu, kas reiÅ¡kia, jog logistikos veikla buvo bÅ«tina aptarnaujant el. prekybos bei prekybos kitais kanalais poreikius; prekės pirkėjams buvo pristatomos ne tik parduotuvėse esančiuose iÅ¡davimo punktuose, tačiau ir per kurjerius bei paÅ¡tomatus; prekės, kuriomis yra prekiaujama elektroninėje parduotuvėje www.senukai.lt, gali bÅ«ti atsiimamos iÅ¡ konkrečių atsakovės fizinių parduotuvių; elektroninėje parduotuvėje nurodomi prekių likučiai, esantys fizinėse atsakovės parduotuvėse; vieÅ¡i atsakovės atstovų pasisakymai dėl vykdomos elektroninės prekybos taip pat užfiksuoti antstolio; atsakovės parduotuvėse buvo atidaryti maisto skyriai. Taigi, nors karantino ribojimai buvo taikomi daugiau nei pusę metų, tačiau atsakovės paskelbti 2021 metų finansiniai duomenys patvirtina, jog atsakovė aktyviai bei itin sėkmingai vykdė veiklÄ â€“ realių taikytų karantino ribojimų įtakos nebuvo.

13. IeÅ¡kovė pateikė eksperto A. P. 2022 m. spalio 3 d. iÅ¡vadÄ , kurioje jis analizavo Sutartį, S. R., R. P. iÅ¡vadas bei ieÅ¡kovės teiktÄ K. A. konsultacinę iÅ¡vadÄ . Antrojo karantino metu Logistikos centro užimtumas buvo nuo 85 iki 100 proc., todėl galima pagrįstai teigti, kad Logistikos centro patalpos buvo tinkamos naudoti pagal jų paskirtį (jų bÅ«klė ir savybės nebuvo pablogėjusios) ir jos buvo atsakovės įprastai naudojamos sandėliavimo ir logistikos veiklai, įskaitant prekių saugojimÄ , sandėliavimÄ ir pakavimÄ , logistikos administravimÄ ir kitÄ susijusiÄ veiklÄ , kaip tai numatyta Sutarties 7.1 punkte. Vadovaujantis nurodytais motyvais ir prejudiciniais faktais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ginčo laikotarpiu naudojo Logistikos centrÄ pagal paskirtį, nepatyrė neigiamų finansinių pasekmių. Tuo remiantis sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovės atleidimas nuo prievolių pagal Sutartį vykdymo paneigtų sutarties galiÄ Ä¯tvirtinančiÄ civilinės teisės normÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus. Atsakovė nepagrįstai neįvykdė nuomotojos pareigos sumokėti ieÅ¡kovei visÄ nuomos mokestį.

14. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktos delspinigių skaičiuotės matyti, kad apskaičiuojant delspinigius nėra virÅ¡ytas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), iÅ¡skyrus 198 dienas pavėluotÄ sumokėti 464 555,91 Eur nuompinigių sumÄ pagal 2021 m. sausio 4 d. sÄ skaitÄ , todėl ieÅ¡kovės apskaičiuota 27 594,62 Eur delspinigių suma turėtų bÅ«ti sumažinta iki 71 388,86 Eur.

15. Teismas vertino, kad nustačius, jog sudarydamos Sutartį Å¡alys force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes susiejo su Pastato netinkamumu naudoti, o atsakovė ginčo laikotarpiu Pastatu naudojosi Sutartyje numatytai sandėliavimo ir logistikos paskirčiai, byloje nėra pagrindo pripažinti, jog po Sutarties sudarymo dėl antrojo karantino pasikeitė Sutarties vykdymo aplinkybės ir dėl to galima atleisti atsakovę nuo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo dėl antrojo karantino metu taikytų ribojimų bei daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuota CK 6.204 straipsnyje numatytos sÄ lygos Sutarties pakeitimui.

16. Teismas pritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad, nors vadovaudamasi CK 6.204 straipsniu atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau Å¡ios teisės tinkamai neįgyvendino – atsakovė iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios ieÅ¡kovei neteikė pasiÅ«lymo pakeisti Sutartį, savo siųstuose raÅ¡tuose tik nurodydavo, jog turi teisę nemokėti nuomos mokesčio remiantis CK 6.204 straipsniu. Atsakovės skola ieÅ¡kovei susidarė 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. kovo 14 d., prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties modifikavimo ji teismui pateikė 2022 m. balandžio 5 d., o pirmÄ jį pasiÅ«lymÄ modifikuoti Sutartį atsakovė ieÅ¡kovei pateikė tik 2022 m. liepos 28 d., t. y. atsakovės praÅ¡ymas pakeisti Sutartį buvo pateiktas ieÅ¡kovei praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo skolos susidarymo bei bet kokių atsakovės nurodomų veiklos suvaržymų panaikinimo. Atsakovė nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, kliudžiusios pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti Sutartį po atsakovės deklaruojamo Sutarties suvaržymo, t. y. karantino apribojimų įvedimo.

17. Atsakovė viso karantino laikotarpiu naudojosi Logistikos centru pagal paskirtį, logistikos ir sandėliavimo veiklai jokie ribojimai nebuvo nustatyti bei 2021 metais generavo rekordinį pelnÄ , kas paneigia bet kokius atsakovės argumentus dėl pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros bei CK 6.204 straipsnyje numatytų sÄ lygų egzistavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti: 1) pripažinti, kad apeliantė tinkamai vykdė pareigÄ mokėti nuomos mokestį pagal Sutartį ir nėra skolinga ieÅ¡kovei 1 034 011,54 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d.; 2) jeigu teismas nesutiktų su apeliantės pateiktu Sutarties 15.6 papunkčio aiÅ¡kinimu ir taikymu, pakeisti Sutartį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., sumažinant mokėtinÄ nuomos mokestį 1 034 011,54 Eur, vadovaujantis apeliantės taikytomis proporcijomis; 3) pakeisti Sutarties 15.6 papunktį, papildant jį tokiomis nuostatomis: „Siekiant iÅ¡vengti abejonių ir ateities ginčų, papildomai nustatoma, kad Å¡io Sutarties punkto nuostatos taikomos taip pat už laikotarpį, kurį Nuomininkas negali naudoti Pastato ar jo dalies įprastai savo veiklai taip, kaip numatyta Å¡ioje Sutartyje, dėl valstybės ir (ar) vieÅ¡ojo administravimo subjektų įvestų ribojimų ir (ar) draudimų Nuomininko vykdomai veiklai (įskaitant, bet neapsiribojant karantino ir kitus ribojimus bei draudimus). Tuo atveju, kai Nuomininko naudojimosi Pastatu ar jo dalimis įprastai Nuomininko veiklai naudingumas reikÅ¡mingai sumažėja, Nuomos mokestis ir 15.8 bei 15.9 punktuose nurodyti mokėjimai proporcingai sumažinami pagal naudingumo sumažėjimo proporcijÄ â€œ; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

18.1. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir netinkamai taikė CK 6.204 straipsnyje numatytas sÄ lygas, konstatavęs, jog „nustačius, kad <...> byloje nėra pagrindo <...> atleisti atsakovę nuo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo dėl COVID-19 pandemijos metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritaikyto antrojo karantino remiantis CK 6.212 straipsnio nuostatomis (CK 6.253 straipsnio 2 dalis), nėra pagrindo padaryti ir iÅ¡vadÄ , jog egzistuota CK 6.204 straipsnyje numatytos sÄ lygos Sutarties pakeitimui“. Kitaip tariant, Kauno apygardos teismas nepagrįstai sutapatino CK 6.212 straipsnyje įtvirtintÄ force majeure institutÄ ir CK 6.204 straipsnyje įtvirtintÄ rebus sic stantibus (esminis sutarties vykdymo suvaržymas) institutÄ , automatiÅ¡kai nusprendęs, kad nesant pagrindo taikyti CK 6.212 straipsnio, taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6.204  straipsnio. Atitinkamai, teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , neįvertinęs, ar egzistuoja sÄ lygos ginčo atveju taikyti rebus sic stantibus institutÄ .

18.2. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė tinkamai neįgyvendino CK 6.204 straipsnyje numatytos teisės kreiptis dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, konstatavęs, kad „pirmÄ jį pasiÅ«lymÄ modifikuoti Sutartį atsakovė ieÅ¡kovei pateikė tik 2022 m. liepos 28 d.“. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad „šiuo metu nėra pasikeitusi sutartinių prievolių pusiausvyra, t. y. nėra iÅ¡ esmės padidėjusi nei įvykdymo kaina, nei iÅ¡ esmės sumažėjęs atsakovės gaunamas įvykdymas (CK 6.204 straipsnio 2 dalis)“, todėl neva nėra pagrindo Sutarties modifikavimui.

18.3. Apeliantės nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, nėra pagrindo remtis teismų priimtais sprendimais tarp Å¡alių anksčiau nagrinėtose bylose dėl nuomos mokesčio už Logistikos centrÄ pirmojo karantino laikotarpiu, t. y. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-686-230/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-155-881/2022 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-481/2023. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad apeliantė nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, todėl neanalizavo ar yra pagrindas taikyti rebus sic stantibus institutÄ . Taigi, civilinėje byloje dėl pirmojo karantino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepateikė jokių iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl to, ar egzistuoja sÄ lygos pakeisti Sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių. Todėl neegzistuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos aplinkybės, kurios turėtų prejudicinę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų modifikuoti Sutartį.

18.4. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti kitokie reikalavimai dėl Sutarties modifikavimo, nei civilinėje byloje dėl pirmojo karantino pareikÅ¡tame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, kas taip pat paneigia prejudicijos egzistavimÄ . Civilinėje byloje dėl pirmojo karantino apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ pripažinti, kad ji tinkamai vykdė pareigÄ mokėti nuomos mokestį pagal Sutartį ir nėra skolinga ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Taigi, civilinėje byloje dėl pirmojo karantino konstatuota, kad apeliantė byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį su reikalavimu dėl pripažinimo, kaip tokia teisė numatyta CK 1.138 straipsnio 1 punkte. Tačiau Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo reikalaujama pakeisti ginčo Sutarties 15.6 papunktį, taikytinÄ ieÅ¡kovės bei apeliantės santykiuose ne tik praeityje, bet ir į ateitį, Sutarties 15.6 papunktį papildant patikslinančiomis nuostatomis, kurios leistų palaikyti tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovės ir apeliantės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ tais atvejais, kai apeliantės veikla, kurios tikslu iÅ¡nuomotas ginčo Logistikos centras, bÅ«tų draudžiama ir (ar) ribojama valstybės ir (ar) vieÅ¡ojo administravimo subjektų. Todėl, civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nustačius, kad apeliantė nepareiÅ¡kė reikalavimų, remiantis CK  6.204 straipsniu modifikuoti Sutartį, Å¡ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kus kitokius reikalavimus, nėra pagrindo vadovautis ankstesnėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje dėl pirmojo karantino padarytomis iÅ¡vadomis kaip prejudiciniais faktais ir sprendė, kad apeliantė tinkamai neįgyvendino CK 6.204 straipsnyje nustatytos teisės kreiptis dėl Sutarties pakeitimo ir neegzistuoja sÄ lygos Sutarties pakeitimui.

18.5. Apeliantė tinkamai įgyvendino teisę kreiptis dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo. IÅ¡ karto po karantino įvedimo, ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovę su pasiÅ«lymais ir praÅ¡ymais dėl Sutarties pakeitimo, sumažinant nuomos mokestį, atsižvelgiant į tai, kad naudojimasis Logistikos centru mažmeninės prekybos logistikos tikslais buvo negalimas arba ribojamas. Nepaisant to, teismas ignoravo visus apeliantės ir ieÅ¡kovės tarpusavio raÅ¡tus, kuriais, be kita ko, apeliantė prašė ieÅ¡kovės sutikti su CK 6.204 straipsnio taikymu, o ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atmetė, bet kokius apeliantės argumentus ir praÅ¡ymus.

18.6. PrieÅ¡ieÅ¡kinio patikslinimas ir raÅ¡tas ieÅ¡kovei su siÅ«lomu Sutarties 15.6 papunkčio papildymu taip pat patvirtina, kad apeliantė tinkamai įgyvendino CK 6.204 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį, praÅ¡ydama sutartį pakeisti, o per protingÄ terminÄ Å¡alims nesutarus dėl sutarties pakeitimo, abi turi teisę kreiptis į teismÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinis buvo suformuluotas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nurodymus ir po to, 2022 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo rezoliucija, buvo priimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė tinkamai neįgyvendino CK  6.204 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų.

18.7. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos privalomos sÄ lygos pripažinti egzistuojant sutarties įvykdymo suvaržymÄ ir taikyti CK 6.204 straipsnyje įtvirtintÄ rebus sic stantibus institutÄ . Situacija, su kuria dėl karantino susidÅ«rė apeliantė, atitinka įstatyme numatytus reikalavimus dėl pasikeitusios Å¡alių pusiausvyros: apeliantė negalėjo naudoti Logistikos centro tuo tikslu kaip numatyta Sutartyje (apeliantės vykdomos mažmeninės prekybos veiklos logistikos tikslais), todėl apeliantei neabejotinai tapo sunkiau vykdyti Sutartį ir sumažėjo jos gaunama nauda iÅ¡ Sutarties. Tuo tarpu ieÅ¡kovė reikalauja mokėti visÄ nuomos mokestį už Logistikos centrÄ , o tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ remtis CK  6.204 straipsnio nuostatomis.

18.8. Dėl įvesto antrojo karantino režimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir COVID- 19 pandemijos plitimo apeliantė negalėjo naudotis Logistikos centru taip, kaip numatyta Sutartyje, nes laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m kovo 14 d. buvo draudžiama apeliantės statybos, remonto ir buities prekių fizinė prekyba, išskyrus kai prekės atsiimamos atsiėmimo punktuose. Taigi, apeliantė negalėjo vykdyti įprastinės mažmeninės prekybos veiklos, t. y. negalėjo naudotis Logistikos centru tuo tikslu, dėl kurio sudaryta Sutartis ir nuomojamas Logistikos centras.

18.9. Negalėjimas naudotis Logistikos centru arba tokio naudojimosi apribojimas, nustatytas specialistės doc. dr. R. P. ekonominėse iÅ¡vadose. Specialistė doc. dr. R. P., atlikusi kokybinę ekonominę analizę, nustatė, kad naudojimasis Logistikos centru buvo apribotas. Prof. dr. S. R., atlikęs kiekybinę analizę, nustatė nuomojamų patalpų naudojimo naudingumo sumažėjimÄ ir atitinkamai nustatė, kad apeliantė turėtų bÅ«ti atleidžiama nuo dalies nuomos mokesčio mokėjimo.

18.10. ReikÅ¡mingas nuomojamų patalpų naudojimo naudingumo sumažėjimas, kurį doc. dr. R. P. įvertino kokybiÅ¡kai, o prof. dr. S. R. įvertino kiekybiÅ¡kai, papildomai patvirtina ne tik negalėjimÄ naudoti Logistikos centro arba esminį apribojimÄ , t. y. iÅ¡ esmės sumažėjusį apeliantės gaunamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir neabejotinai atitinka visas CK 6.204 straipsnyje numatytas sÄ lygas rebus sic stantibus institutui taikyti: 1) Sutartis sudaryta 2016 m., o Covid-19 Kinijoje atsirado tik 2019 m. pabaigoje; 2) nei karantino, nei pačios pandemijos apeliantė negalėjo numatyti 2016 m., kai buvo sudaryta Sutartis; 3) apeliantė negalėjo kontroliuoti tik nuo Vyriausybės priklausomo karantino įvedimo fakto ar jo datos, ji negalėjo iÅ¡vengti karantino ir negalėjo ignoruoti jos veiklai taikomų apribojimų; 4) apeliantė neprisiėmė pandemijos ir karantino rizikos. Taigi, dėl negalėjimo naudotis Logistikos centru tuo tikslu, kuriam buvo iÅ¡nuomotas, apeliantei tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį nei ieÅ¡kovui, todėl ji turi teisę kreiptis dėl Sutarties pakeitimo, remiantis CK 6.204 straipsniu.

18.11. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu apeliantė pareiÅ¡kė reikalavimus dėl santykių dėl nuomos mokesčio mokėjimo praeityje sureguliavimo. Å iuo atveju nesvarbu, tai, kad sprendimo priėmimo dienÄ ar Å¡io apeliacinio skundo teikimo dienÄ naudojimasis Logistikos centru nėra ribojamas, kadangi esminę reikÅ¡mę turi, tai, kad tokie ribojimai galiojo tuomet, kai apeliantė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl Sutarties pakeitimo, o ji ir Å¡iuo metu reikalauja padengti tariamus įsiskolinimus už Logistikos centro nuomÄ . Taigi, netenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl santykių praeityje sureguliavimo, apeliantė vis tiek pajaustų esminius Sutarties vykdymo suvaržymus, nes bÅ«tų įpareigota sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet negalėjo naudotis Logistikos centru taip, kaip numatyta Sutartyje.

18.12. Ne mažiau svarbus ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pakeisti ginčo Sutarties 15.6 papunktį į ateitį. Tai yra daroma siekiant stabilizuoti ir subalansuoti ieÅ¡kovės ir apeliantės tarpusavio santykius visais tokiais atvejais, kai dėl valstybės institucijų įvedamų ribojimų bÅ«tų iÅ¡ esmės sutrikdomas naudojimasis Logistikos centru įprastinei apeliantės veiklai, t. y. Sutartyje apibrėžtu tikslu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ir ieÅ¡kovė laikosi iÅ¡ esmės skirtingų pozicijų dėl Sutarties 15.6 papunkčio taikymo, o vienokie ar kitokie ribojimai apeliantei naudotis Logistikos centru gali pasikartoti ateityje, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nusprendus, kad Sutarties 15.6 papunktis, tokia redakcija, kokia jis dabar įtvirtintas Sutartyje, nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo pareigos mokėti nuomos mokestį ar jį sumažinti, tai sudaro pagrindÄ atkurti Sutarties Å¡alių pusiausvyrÄ ateityje ir papildyti Sutarties 15.6 papunktį.

18.13. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jos argumentai dėl negalėjimo naudotis Logistikos centru išsinuomotai paskirčiai, Sutarties 15.6 papunkčio aiškinimo, CK 6.212 straipsnio taikymo ir nuomos mokesčio sumažinimo CK 6.487 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ir nepagrįstai nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

18.14. Priimdamas sprendimÄ teismas nepagrįstai nusprendė, kad civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nustatyti faktai sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nepagrįstai nusprendė, kad yra prejudicija. Net ir nustačius egzistuojant prejudiciniams faktams, tai nereiÅ¡kia, kad remdamasis prejudiciniu faktu teismas turi padaryti tokį patį Å¡ių faktų teisinį vertinimÄ , kaip ir prejudicinį faktÄ nustatęs teismas. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos faktinis ir teisinis pagrindas skiriasi nuo civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nustatytų prejudicinių faktų: 1) skiriasi ginčo laikotarpiai; 2) pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu galiojo skirtingos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytos priemonės ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 pandemijos suvaldyti; 3) apeliantė taikė skirtingas saugumo ir veiklos organizavimo priemones, priklausomai nuo tuo metu galiojusių Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų; 4) apeliantė skirtinga apimtimi galėjo naudotis Logistikos centru; 5) priklausomai nuo tuo metu galiojusių skirtingų Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų ir apeliantės taikytų skirtingų saugumo ir veiklos organizavimo priemonių, bei skirtingos apimties, kuria apeliantė galėjo naudotis Logistikos centru, ji mokėjo skirtingÄ nuomos mokesčio už Logistikos centrÄ dydį.

18.15. Nagrinėjamu atveju karantino laikotarpis tiek savo trukme ir intensyvumu, tiek taikytomis priemonėmis ir jų poveikiu naudojimuisi Logistikos centru skyrėsi nuo civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nagrinėto laikotarpio. Todėl teismas nepagrįstai civilinėje byloje dėl pirmojo karantino ir joje nustatytus faktus bei Å¡ių faktų teisinį vertinimÄ automatiÅ¡kai perkėlė į skundžiamÄ sprendimÄ . Atitinkamai, civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nusprendus, kad nėra pagrindo apeliantę atleisti nuo viso ar dalies nuomos mokesčio už Logistikos centrÄ , vadovaujantis Sutarties 15.6 papunkčiu, CK 6.487 straipsniu, 6.212 straipsniu ar CK 6.204 straipsniu, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pagrindų tenkinti apeliantės reikalavimus nėra ir Å¡ioje byloje.

18.16. Teismas klaidingai vertino apeliantės pateiktas specialistės doc. dr. R. P. ekonomines išvadas, kurios patvirtina, kad antrojo karantino laikotarpiu apeliantės įprastinė prekybinė veikla buvo iš esmės sutrikdyta ir iš esmės apribota, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d. (įskaitytinai) ji negalėjo naudotis Logistikos centru tai paskirčiai, dėl kurios jis išnuomotas.

18.17. Apeliantės nuomone, teismas taip pat klaidingai vertino byloje pateiktÄ specialisto prof. dr. S. R. iÅ¡vadÄ , kuri įrodo, kad yra faktinis pagrindas taikyti Sutarties 15.6 papunktį ir CK 6.204, 6.212 ir 6.487 straipsnius, bei atleisti apeliantę nuo prievolės pilna apimtimi mokėti nuomos mokestį arba bent jau jį mažinti tokiu kiekybiniu dydžiu, kurį paskaičiavo prof. dr. S. R., kadangi apeliantė negalėjo naudotis Logistikos centru arba toks naudojimasis buvo iÅ¡ esmės apribotas ir jo naudingumas tai veiklai, kuriai Å¡is centras buvo iÅ¡nuomotas (t. y. pagal Sutarties tikslÄ ), iÅ¡ esmės sumažėjo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d.

18.18. Apeliantės vertinimu, teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu dėl karantino ribojimų apeliantė negalėjo naudotis Logistikos centru taip, kaip buvo numatyta Sutartyje, ir dėl to patyrė neigiamas pasekmes. Atitinkamai, sprendimu nepagrįstai atmesti apeliantės argumentai ir priimtas įpareigojimas sumokėti nuomos mokesčio skolÄ ir delspinigius.

19. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliantės apeliacinį skundÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime ieÅ¡kovė remiasi Å¡iais argumentais:

19.1. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nesutapatino CK 6.212  straipsnio sÄ lygų taikymo bei CK 6.204 straipsnyje numatytų sÄ lygų taikymo ginčo atveju. Apeliantė sÄ moningai ignoruoja esmines pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios bÅ«tent ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CK 6.204 straipsnio taikymo sÄ lygos, t. y. kad apeliantė viso karantino laikotarpiu naudojosi Logistikos centru pagal paskirtį, logistikos ir sandėliavimo veiklai jokie ribojimai nebuvo nustatyti bei toliau vykdė mažmeninės prekybos veiklÄ , dėl ko 2021 metais generavo rekordinį pelnÄ , kas paneigia bet kokius argumentus dėl neva pasikeitusios sutartinių prievolių pusiausvyros bei CK 6.204 straipsnyje numatytų sÄ lygų egzistavimo. Apeliantė Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

19.2. Apeliantės teiginiai, jog neva pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl CK 6.204 straipsnio taikymo Å¡iuo atveju, apskritai neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas dėl CK 6.204 straipsnyje numatytų sÄ lygų taikymo ginčo atveju, nesirėmė kitoje byloje priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais.

19.3. Apeliantė tinkamai neįgyvendino teisės kreiptis į ieÅ¡kovę dėl Sutarties pakeitimo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Nors apeliantė nurodo eilę teiktų raÅ¡tų ieÅ¡kovei bei ieÅ¡kovės pateiktų atsakymų, kurie neva pagrindžia aplinkybę, jog ji kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl Sutarties pakeitimo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, apeliantė iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios ieÅ¡kovei neteikė pasiÅ«lymo pakeisti Sutartį, savo siųstuose raÅ¡tuose tik nurodydavo, jog turi teisę nemokėti nuomos mokesčio remiantis CK 6.204 straipsniu.

19.4. Apeliantės skola ieÅ¡kovei susidarė dar 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. kovo 14 d., tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma pakeisti Sutartį, teismui pateikė tik 2022 m. balandžio 5 d., o pirmÄ jį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei pateikė tik 2022 m. liepos 28 d., t. y. apeliantės praÅ¡ymas pakeisti Sutartį buvo pateiktas ieÅ¡kovei praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo apeliantės skolos susidarymo bei apskritai bet kokių jos nurodomų veiklos suvaržymų panaikinimo. Be kita ko, praÅ¡ymas pakeisti Sutartį buvo pateiktas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, t. y. reikalavimo pakeisti Sutartį teismui, pateikimo.

19.5. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, kliudžiusios jai pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti Sutartį po deklaruojamo Sutarties suvaržymo, t. y. karantino apribojimų įvedimo. Net ir savo apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo nė vienos objektyvios aplinkybės kliudžiusios jai pateikti praÅ¡ymÄ dėl Sutarties pakeitimo Å¡alyje įvedus suvaržymus.

19.6. Apeliantė bando sukurti įspÅ«dį, kad teismui 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija priėmus patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡i aplinkybė savaime patvirtina, jog ji tinkamai įgyvendino CK  6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytas sÄ lygas. Tokie apeliantės argumentai yra vertintini kaip nepagrįsti, kadangi vien prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo faktas niekaip negali patvirtinti, jog ji tinkamai įgyvendino privalomÄ ikiteisminę tvarkÄ , kadangi: 1) apeliantė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė ir kitus reikalavimus, nesusijusius su Sutarties pakeitimu, t. y. pripažinti, jog ji tinkamai vykdė pareigÄ mokėti nuomos mokestį ieÅ¡kovei ginčo laikotarpiu. Taigi, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį vien dėl Å¡ios priežasties; 2) privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas gali bÅ«ti nustatomas ir vėlesniame nei civilinės bylos iÅ¡kėlimo etape, kÄ neabejotinai patvirtina CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kadangi teismas spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ neiÅ¡nagrinėja bylos iÅ¡ esmės.

19.7. Apeliantė taip pat siekia sudaryti įspÅ«dį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neegzistuoja CK 6.204 straipsnyje numatytos sÄ lygos pakeisti Sutartį, nes Å¡iuo metu nėra pasikeitusi sutartinių prievolių pusiausvyra, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai yra dėl santykių dėl nuomos mokesčio mokėjimo praeityje sureguliavimo bei tai padėtų į ateitį normalizuoti bei subalansuoti Sutarties Å¡alių santykius. Tokia apeliantės pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta bei niekaip nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pakeisti Sutartį tik 2022 m. liepos 28 d., kuomet visi karantino režimo apribojimai buvo panaikinti daugiau nei prieÅ¡ 2 metus, tad akivaizdu, jog Å¡iuo metu neegzistuoja nė viena CK 6.204 straipsnyje numatyta kumuliatyvi sÄ lyga, kadangi nėra pasikeitusi sutartinių prievolių pusiausvyra, t. y. nėra iÅ¡ esmės padidėjusi nei įvykdymo kaina, nei iÅ¡ esmės sumažėjęs apeliantės gaunamas įvykdymas. Tuo tarpu apeliantės tariamas siekis subalansuoti ieÅ¡kovės ir apeliantės tarpusavio santykius apskritai nepatenka į CK 6.204 straipsnio taikymo sritį, kadangi jis taikomas iÅ¡imtai tik tais atvejais, jeigu įvykdyti sutartį vienai Å¡aliai tampa sudėtingiau. Å iuo metu, nesant įvestų apeliantės veiklos apribojimų, nėra pagrindo ir teigti, kad apeliantei vykdyti Sutartį yra sudėtingiau nei ieÅ¡kovei.

19.8. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, reikalavimas dėl Sutarties pakeitimo negali bÅ«ti tenkintinas dėl jos padaryto esminio Sutarties pažeidimo – apeliantė savavaliÅ¡kai ir nepagrįstai nesumokėjo ieÅ¡kovei nuomos mokesčio dalies už ginčo laikotarpį, taip pažeisdama ir CK 6.204 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas imperatyvas, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Teisė į sutarties pakeitimÄ pagal CK 6.204 straipsnį negali bÅ«ti naudojama sutarties pažeidimams pateisinti ar pridengti. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo bet kokių apeliantės deklaruojamų suvaržymų panaikinimo, jos kreipimasis dėl Sutarties pakeitimo, negali turėti atgalinio veikimo galios bei pakeisti Sutartį atgaline tvarka.

19.9. Apeliantės nurodomos aplinkybės, t. y. civilinėje byloje dėl pirmojo karantino nagrinėtų faktinių aplinkybių bei Å¡ioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių skirtumai, nesudaro pagrindo teigti, kad civilinėje byloje dėl pirmojo karantino įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nėra nustatyti prejudiciniai faktai. Tokia apeliantės pozicija parodo jos nesÄ Å¾iningumÄ , nes pati apeliantė dar 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, remiantis bÅ«tent tuo, jog civilinė byla dėl antrojo karantino bei byla dėl pirmojo karantino yra analogiÅ¡kos bei jose yra nustatinėjamos analogiÅ¡kos aplinkybės. Apeliantė nuo pat pradžių teigė, kad bylos dėl pirmojo bei antrojo karantino yra analogiÅ¡kos bei jose nagrinėjamos aplinkybės yra labai panaÅ¡ios, atitinkamai sprendžiami klausimai dėl tų pačių teisės normų bei Sutarties nuostatų taikymo bei aiÅ¡kinimo, tad byloje dėl pirmojo karantino priimti procesiniai teismų sprendimai padės sutaupyti Å¡alių ir teismo kaÅ¡tus ir sÄ naudas, kadangi papildomai nebeteks nustatinėti tų pačių aplinkybių bei taip bus iÅ¡vengta dviejų prieÅ¡taringų procesinių sprendimų susijusiose bylose. Visgi, tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl pirmojo karantino Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, apeliantei sulaukus nepalankaus procesinio sprendimo, jos pozicija kardinaliai pasikeitė, nurodant, jog abiejų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Tokia situacija neabejotinai pagrindžia apeliantės pozicijos nepagrįstumÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, automatiÅ¡kai neperkėlė kitoje byloje konstatuotų faktų, o įvertino, jog tam tikrais aspektais abiejų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudarė pagrindo priimti prieÅ¡ingų sprendimų Å¡iose bylose.

19.10. Nagrinėjamu atveju apeliantės veiklai buvo taikomi kur kas švelnesni apribojimai nei kitoje byloje nagrinėtu pirmojo karantino laikotarpiu. Todėl išvada, jog apeliantė, remdamasi tais pačiais teisiniais pagrindais, nagrinėjamu atveju yra laikoma tinkamai įvykdžiusia savo prievolę mokėti nuomos mokestį, o byloje dėl pirmojo karantino – ne, nors tuo metu buvo taikomi kur kas griežtesni veiklos apribojimai, stokotų logikos.

19.11. Net ir tuo atveju jei teismas konstatuotų, kad byloje dėl pirmojo karantino įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nustatyti faktai negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje (su kuo ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka), tai nesudarytų pagrindo nukrypti nuo byloje suformuotų precedentų. Byloje įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais yra pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡alių ginčo kontekste dėl: 1) CK 2.204 straipsnio taikymo bei aiÅ¡kinimo; 2) CK 2.212 straipsnio taikymo bei aiÅ¡kinimo; 3) CK 6.487 straipsnio taikymo bei aiÅ¡kinimo; 4) Sutarties 15.6 papunkčio taikymo ir aiÅ¡kinimo. Taigi, Å¡iuo atveju prieÅ¡ingas CK 2.204 straipsnio, 2.212 straipsnio, 6.487 straipsnio bei Sutarties 15.6  papunkčio nuostatų aiÅ¡kinimas bei taikymas, ypač proceso dalyviams teikiant analogiÅ¡kus įrodymus, argumentus bei atsikirtimus kaip ir byloje dėl pirmojo karantino, neabejotinai reikÅ¡tų nukrypimÄ nuo jau suformuotų precedentų.

19.12. Nors apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas netinkamai vertino jos pateiktas specialistų iÅ¡vadas, tačiau nenurodo nė vienos teisės normos ar aktualios teismų praktikos, kuriÄ neva bÅ«tų pažeidęs pirmosios instancijos teismas bei kurios pagrįstų, jog Å¡is netinkamai vertino apeliantės pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas kaip nepagrįstas apeliantės priešieškinis dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, sutarties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl pagrindo pakeisti sutarties sÄ lygas, esant sutarties vykdymo suvaržymui

23. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sutapatino CK 6.212 straipsnyje įtvirtintÄ force majeure institutÄ ir CK 6.204 straipsnyje įtvirtintÄ rebus sic stantibus institutÄ bei nusprendė, kad nesant pagrindo taikyti CK 6.212 straipsnio nuostatas, negali bÅ«ti taikomos ir CK 6.204 straipsnio nuostatos. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos privalomos sÄ lygos pripažinti egzistuojant sutarties įvykdymo suvaržymÄ ir taikyti CK 6.204 straipsnyje įtvirtintÄ rebus sic stantibus, t. y. apeliantė negalėjo naudoti Logistikos centro tuo tikslu, kuris numatytas Sutartyje, todėl tapo sunkiau vykdyti Sutartį ir sumažėjo apeliantės gaunama nauda iÅ¡ Sutarties. Be to, Sutartis buvo sudaryta 2016 metais, o COVID-19 pandemija kilo tik 2019 metais. Apeliantė nei karantino, nei pačios pandemijos negalėjo numatyti 2016 metais, negalėjo kontroliuoti tik nuo Vyriausybės priklausomo karantino įvedimo fakto ar jo datos, negalėjo iÅ¡vengti Å«kinei veiklai taikomų apribojimų bei neprisiėmė pandemijos ir karantino rizikos.

24. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti sutartį gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu bÅ«du reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018).

25. Vienas iÅ¡ sutarties pakeitimo teismo sprendimu atvejų yra esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės (lot. rebus sic stantibus). Šios aplinkybės įstatyme suprantamos kaip tokios, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Tokios aplinkybės vertintinos kaip iÅ¡orinis suvaržymas, esantis už sutarties Å¡alių kontrolės ribų. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Tokiu atveju nestabdomas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bet Å¡alis privalo inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo, o kita Å¡alis privalo jose dalyvauti ir bendradarbiauti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.

26. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir Å¡io straipsnio pagrindu pakeisti Å¡alių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sÄ lygas, privalo bÅ«ti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiek esminis vykdymo iÅ¡laidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi bÅ«ti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; Å¡alis, praÅ¡anti keisti sutarties sÄ lygÄ , turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

28. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyviÄ planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę iÅ¡raiÅ¡kÄ (pvz., įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę iÅ¡raiÅ¡kÄ ). Tam tikrais atvejais Å¡is pokytis taip pat gali bÅ«ti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaÅ¡tų padidėjimÄ arba įvykdymo vertės sumažėjimÄ ir kt. GinÄÄ dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iÅ¡ esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrÄ bei sudarantis pagrindÄ pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytÄ pokyčio mastÄ , sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties Å¡alių statusÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

30. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo pagal Sutartį laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimÄ Nr. 1226 dėl antrojo karantino, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantinÄ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. Nustatytu reguliavimu prekybinei veiklai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., buvo draudžiama statybos, remonto ir buities prekių fizinė prekyba, iÅ¡skyrus kai prekės atsiimamos atsiėmimo punktuose. Nutarimu taip pat buvo nustatytos rekomendacijos dėl darbo organizavimo tvarkos. Nutarimas buvo keletÄ kartų keičiamas suÅ¡velninat taikomus ribojimus.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė antrojo karantino metu netrukdomai naudojo Logistikos centrÄ pagal Sutartyje numatytÄ paskirtį, t. y. sandėliavimo ir logistikos veiklai, įskaitant prekių saugojimÄ , sandėliavimÄ ir pakavimÄ , logistikos administravimÄ ir kitÄ susijusiÄ veiklÄ . IeÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikta apeliantės pateiktų iÅ¡vadų analizė patvirtina, kad pagal nurodomus sandėlio apkrovimo duomenis karantino laikotarpiu sandėlio apkrovimas svyravo nuo 85 iki 100 proc.

Atitinkamai sandėlio apkrovimas ginčo laikotarpiu iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo Logistikos centro apkrovimo 2020 m. sausio – lapkričio mėnesiais, kuomet jokie suvaržymai nebuvo taikomi (kai kuriais mėnesiais net mažesnis). Nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų apie e-prekybos rezultatus iki ginčo laikotarpio ir ginčo laikotarpio metu, nes bÅ«tent tai atskleistų, jog nepaisant visų antrojo karantino suvaržymų, ji sėkmingai vykdė e-prekybÄ ir net mažmeninę prekybÄ fizinėse parduotuvėse.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė su 2022 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad karantino metu apeliantė intensyviai vykdė elektroninę prekybÄ , priėmė užsakymus elektroniniu paÅ¡tu bei telefonu, kas reiÅ¡kia, jog logistikos veikla buvo bÅ«tina aptarnaujant elektroninės prekybos bei prekybos kitais kanalais poreikius, prekės pirkėjams buvo pristatomos ne tik parduotuvėse esančiuose iÅ¡davimo punktuose, tačiau ir per kurjerius bei paÅ¡tomatus.

Nors karantino ribojimai buvo taikomi daugiau nei pusę metų, tačiau apeliantės paskelbti 2021 metų finansiniai duomenys patvirtina, jog atsakovė aktyviai bei itin sėkmingai vykdė veiklÄ â€“ realių taikytų karantino ribojimų įtakos nebuvo. Remdamasis ieÅ¡kovės pateikta eksperto A. P. 2022 m. spalio 3 d. iÅ¡vada nustatė, kad Logistikos centro veiklos duomenys patvirtina, jog antrojo karantino metu Logistikos centre kiekvienÄ mėnesį buvo atliekamos kėlimo ir transportavimo operacijos, buvo įvežami ir iÅ¡vežami reikÅ¡mingi prekių srautai.

KiekvienÄ iÅ¡ antrojo karantino mėnesių Logistikos centre dirbo ne mažiau kaip 200 darbuotojų. Antrojo karantino metu Logistikos centro apkrautumas buvo nuo 85 iki 100 proc. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad galima pagrįstai teigti, jog Logistikos centro patalpos buvo tinkamos naudoti pagal jų paskirtį (jų bÅ«klė ir savybės nebuvo pablogėjusios) ir jos buvo įprastai naudojamos sandėliavimo ir logistikos veiklai, įskaitant prekių saugojimÄ , sandėliavimÄ ir pakavimÄ , logistikos administravimÄ ir kitÄ susijusiÄ veiklÄ , kaip tai numatyta Sutarties 7.1 punkte.

32. Kasacinis teismas, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-481/2023, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo laikotarpiu apeliantė naudojosi Logistikos centru, ten sandėliavo prekes, vykdė elektroninę prekybÄ ir iÅ¡duodavo prekes iÅ¡davimo punktuose, Logistikos centras karantino metu nebuvo nutraukęs veiklos ir nebuvo uždarytas, jame buvo ruoÅ¡iamos prekės elektroninei prekybai, prekių iÅ¡davimui punktuose, iÅ¡vežimui į LatvijÄ , EstijÄ ir BaltarusijÄ , Logistikos centras buvo naudojamas ir didmeninės prekybos tikslais, Logistikos centras buvo perpildytas ir apeliantė net papildomai nuomojosi sandėliavimo patalpas, nusprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog Å¡alių sudarytos Sutarties vykdymas COVID-19 pandemijos situacijoje apeliantei užkrovė neprotingÄ ekonominę naÅ¡tÄ . Pažymėjo, kad Logistikos centre apeliantė turėjo galimybę vykdyti savo komercinę veiklÄ ir iÅ¡ esmės gavo tÄ naudÄ , kurios siekė, sudarydama Sutartį.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, įvertintus pirmosios instancijos teismo (žr. Å¡ios nutarties 31 punktÄ ), neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė įrodė sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo esmingumo kriterijų, t. y. jog sutartinių prievolių pusiausvyra buvo pakeista iÅ¡ esmės, kaip to reikalauja CK 6.204 straipsnio 2 dalis. Nors apeliantė nurodė, kad negalėjo naudoti Logistikos centro tuo tikslu, kuris numatytas Sutartyje, todėl tapo sunkiau vykdyti Sutartį ir sumažėjo apeliantės gaunama nauda iÅ¡ Sutarties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su apeliantės vykdyta veikla ir jos rodikliais bei Pastato naudojimu pagal paskirtį, sudaro pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai.

Pirma, apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (žr. Å¡ios nutarties 31 punktÄ ). Vien apeliaciniame skunde cituojamos specialistės doc. dr. R. P. ekonominės iÅ¡vados ir specialisto prof. dr. S. R. atliktos kiekybinės analizės iÅ¡vados, kad antrojo karantino metu nustatyti Å«kinės veiklos draudimai ir ribojimai iÅ¡ esmės neigiamai paveikė Logistikos centro naudojimÄ , ar deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimai, kad teismas klaidingai aiÅ¡kino apeliantės pateiktas iÅ¡vadas, nepaneigia reikÅ¡mingo Logistikos centro naudingumo sumažėjimo (pvz., jog antrojo karantino metu Logistikos centre kiekvienÄ mėnesį buvo atliekamos kėlimo ir transportavimo operacijos, buvo įvežami ir iÅ¡vežami reikÅ¡mingi prekių srautai, Logistikos centro apkrautumas buvo nuo 85 iki 100 proc.).

Antra, apeliantės akcentuojami mažmeninės veiklos (ne logistikos veiklos) apribojimai yra susiję ne su Logistikos centro fizinėmis savybėmis, o su apeliantės vykdoma veikla. Tačiau Logistikos centro Sutartyje nuomos sÄ lygos (tarp jų – ir mokėtinas nuomos mokestis) nėra siejamas su Logistikos centro užimtumu ar mažmeninės prekybos apimtimis. Trečia, kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės (žr. Å¡ios nutarties 32 punktÄ ) taip pat pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad nepaisant tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu Å«kinei veiklai nustatytų ribojimų, apeliantė ir toliau vykdė veiklÄ , naudojosi Logistikos centru Sutartyje numatytai sandėliavimo ir logistikos paskirčiai ir Sutarties vykdymas iÅ¡ esmės netapo sunkesnis.

Ketvirta, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad Logistikos centro fizinės savybės ginčo laikotarpiu pakito, prieÅ¡ingai, Logistikos centras buvo naudojamas pagal paskirtį. Taigi, apeliantei iÅ¡ esmės nepadidėjo Sutarties vykdymo kaina ir nesumažėjo gaunamas įvykdymas. Penkta, apeliantės argumentai, kad dėl antrojo karantino metu taikytų apribojimų sutriko prekių tiekimo srautai, dėl to tam tikru metu Logistikos centras buvo perpildytas, todėl reikėjo nuomotis kitas patalpas, savaime nesudaro pagrindo apeliantės galbÅ«t patirtas papildomas iÅ¡laidas kompensuoti ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Šešta, tiek priešieškinio teismui pateikimo metu, tiek ir apeliacinio skundo pateikimo metu, karantino metu nustatyti apribojimai buvo panaikinti, todėl negalima teigti, kad Sutarties vykdymas šiuo laikotarpiu buvo iš esmės pasunkėjęs.

34. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos Sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 straipsnio prasme, dėl kurio bÅ«tų galimas sutarties keitimas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos CK 6.204 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, iÅ¡samiai įvertino tiek apeliantės, tiek ir ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, todėl vien aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su teismo atliktu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl (ne)tinkamo teisės kreiptis dėl sutarties sÄ lygų modifikavimo įgyvendinimo

35. Apeliantė teigia, kad tinkamai įgyvendino teisę kreiptis dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo. Po karantino įvedimo ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovę su pasiÅ«lymais ir praÅ¡ymais dėl Sutarties pakeitimo, sumažinant nuomos mokestį, nes naudojimasis Logistikos centru mažmeninės prekybos logistikos tikslais buvo negalimas arba ribojamas. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės ieÅ¡kovei siųstų raÅ¡tų, kuriuose, be kita ko, apeliantė prašė ieÅ¡kovės sutikti su CK 6.204 straipsnio taikymu, o ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atmetė bet kokius apeliantės argumentus ir praÅ¡ymus.

36. Kaip ir minėta (žr. Å¡ios nutarties 25 punktÄ ), CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jei sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ . Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datÄ bei sÄ lygas; 2) pakeisti sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra.

37. Taikant CK 6.204 straipsnyje įtvirtintÄ rebus sic stantibus, visų pirma yra siekiama inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo. Tokiu atveju kita Å¡alis turi pareigÄ dalyvauti derybose. Tai yra viena iÅ¡ sutarties Å¡alių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) iÅ¡raiÅ¡kos formų. Tik nepavykus rasti konsensuso derybose, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti sutartį, kad bÅ«tų atkurta tarpusavio sutartinių įsipareigojimų pusiausvyra.

38. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad procesiniu požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatytas privalomasis ikiteisminis Å¡alių ginčo nagrinėjimas. Tik atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

39. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ â€žDėl negalėjimo naudotis patalpomis karantino laikotarpiu“, kuriame informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. gruodžio 14 d. priėmus nutarimÄ Nr. 1418 (toliau – Nutarimas), buvo nustatytas parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, veiklos draudimas. Atkreipė dėmesį, kad įprastinė apeliantės veikla yra fizinė mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, todėl dėl Nutarime nurodytų draudimų ji iÅ¡ esmės negalės naudotis iÅ¡nuomotomis patalpomis. Informavo, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. atsirado pagrindas taikyti Sutarties 15.6 papunktį, CK 6.212 straipsnį, CK 6.253 straipsnį, 6.487 straipsnį bei kitus teisinius pagrindus, kurie suteikia apeliantei teisę nemokėti nuomos mokesčio ir (ar) kitų mokėjimų už nuomojamas patalpas tais atvejais, kai objektyviai nėra galima naudotis iÅ¡nuomotomis patalpomis įprastinei apeliantės veiklai ar jų panaudojimas iÅ¡ esmės apsunkinamas. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nurodytų pagrindų dėl kokių nors priežasčių nelaikytų taikytinais, praÅ¡o laikyti šį raÅ¡tÄ informavimu apie aplinkybes, sudarančias pagrindÄ pakeisti sutartį remiantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis.

40. IeÅ¡kovė 2021 m. sausio 5 d. apeliantei pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad jai yra žinoma, jog Nutarimu buvo suvaržyta tam tikra apeliantės mažmeninės prekybos veikla, t. y. prekyba „pasidaryk pats“ prekėmis, tačiau pažymėjo, jog jai yra nesuprantama, kodėl apeliantė negalės naudotis Logistikos centru. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog apeliantė pradėjo prekybÄ ir maisto produktais, taip pat, vykdo elektroninės prekybos bei atsiėmimo vietų plėtrÄ , todėl Logistikos centras tapo dar svarbesnis mažmeninės prekybos veiklai. Pažymėjo, kad apeliantės nurodomi teisiniai pagrindai, neva atleidžiantys jÄ nuo nuomos mokesčio mokėjimo, jau yra iÅ¡analizuoti sprendžiant ginÄÄ dėl pirmojo karantino laikotarpio ir nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo prievolių vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad apeliantės teiginys, jog raÅ¡tu yra praneÅ¡ama apie aplinkybes, sudarančias pagrindÄ pakeisti Sutartį, neatitinka CK  6.204 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokiam praneÅ¡imui, t. y. nepaaiÅ¡kino ar yra tenkinamos ir kaip, praneÅ¡imui apie sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ pasikeitus aplinkybėms keliamos iÅ¡ankstinės sÄ lygos bei nepateikė savo nuomonės, kaip turėtų bÅ«ti pakeista Sutartis.

41. Apeliantė, 2021 m sausio 8 d. atsakydama į ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ , nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes kaip ir 2020 m. gruodžio 16 d. raÅ¡te „Dėl negalėjimo naudotis patalpomis karantino laikotarpiu“. Akcentavo, kad Nutarimu pritaikyti ribojimai nulėmė tai, kad apeliantė iÅ¡ esmės nebegali naudotis Logistikos centru tai paskirčiai, kuriai Å¡is nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡nuomotas, taip pat nurodė argumentus dėl egzistuojančių force majeure aplinkybių ir iÅ¡ esmės pasikeitusių sutarties vykdymo pagrindų. Be kita ko, informavo, kad sutinka mokėti 25 proc. nuomos mokesčio ir kitų mokėtinų mokesčių, numatytų Sutartimi bei prašė pripažinti, jog Å¡is praneÅ¡imas yra informavimas apie aplinkybes, sudarančias pagrindÄ keisti Sutartį remiantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis.

42. IeÅ¡kovė 2021 m. vasario 8 d. atsakyme nurodė, kad Nutarimu taikomi apribojimai nėra susiję su Logistikos centru, t. y. kad naudojimasis Logistikos centru nėra ir nebuvo apribotas. Pažymėjo, kad nei Sutarties, nei CK nuostatos nesuteikia apeliantei teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti kokia apimtimi Å¡alis nevykdys prisiimtų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. vasario 3 d. paskelbti Kesko Corporation finansiniai rezultatai aiÅ¡kiai rodo, jog 2020 metų karantinas ir vėlesni apribojimai esmingai nepaveikė apeliantės 2020 metų rezultatų. PrieÅ¡ingai, apeliantė augino tiek grynuosius pardavimus, tiek ir grynÄ jį pelnÄ (nuo 16 mln. Eur iki 31 mln. Eur). Nesutiko su apeliantės nurodomu vienaÅ¡aliu įsipareigojimų sumažinimu. Pažymėjo, kad apeliantei yra žinoma, jog Sutarties 15.6 papunkčio bei kitų teisės normų, į kurias referuoja apeliantė teiktame praneÅ¡ime, taikymas Sutarties Å¡alių santykiams karantino metu yra dalis Å¡alių ginčo, kuris nagrinėjamas teisme, todėl siÅ«lo apeliantei prieÅ¡ sukeliant nuostolius, kuriuos vėliau gali tekti atlyginti, palaukti teismo sprendimo, ragino apeliantę laikytis Sutarties nuostatų. Ä®vertinusi tai, kad atsakymo teikimo metu nebuvo žinoma apribojimų galima įtaka, pasiÅ«lė aptarti su nuomos mokesčiu susijusius klausimus praėjus trims mėnesiams po karantino panaikinimo.

43. Apeliantė 2021 m. kovo 29 d. praneÅ¡imu (įsigaliojus naujai Nutarimo Nr. 1226 redakcijai, su tam tikrais apribojimais nustačiusiais galimybę atidaryti fizines parduotuves) kreipėsi į ieÅ¡kovę, nurodydama, kad nors gali atidaryti parduotuves klientams, tačiau mažiausiai iki 2021 m. kovo 31 d. apeliantės vykdoma veikla vis dar iÅ¡ esmės ribojama. Pažymėjo, kad Logistikos centru galės naudotis tik griežtai laikantis visų karantino režimo reikalavimų, o visa tai trukdo apeliantei naudotis Logistikos centru tai paskirčiai, kuriai Å¡is nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡nuomotas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas taikyti Sutarties 15.6 papunkčio nuostatas, CK 6.212, 6.253, 6.487 straipsnių nuostatas. Taip pat informavo, kad galiojant Nutarimo Nr. 1226 redakcijai atitinkamai mokės 50 proc. Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nurodytų pagrindų dėl kokių nors priežasčių nelaikytų taikytinais, praÅ¡o laikyti šį raÅ¡tÄ informavimu apie aplinkybes, sudarančias pagrindÄ pakeisti sutartį remiantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis.

44. IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 7 d. atsakyme nurodė, kad apeliantės naudojimasis Logistikos centru nebuvo ir nėra apribotas, o Logistikos centro naudojimas jos veikloje karantino ir kitų esamų ribojimų mažmenoje aplinkybėmis tampa dar svarbesniu ir negali bÅ«ti siejamas su ribojimais mažmenos veikloje. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimÄ Å¡alių ginče dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo už pirmÄ jį karantino laikotarpį, kuriame aiÅ¡kiai patvirtino, jog apeliantės pateikiama teisės aktų bei Sutarties nuostatų interpretacija yra nepagrįsta. Atitinkamai, reikalavo sumokėti susidariusį 1 627 918,24 Eur įsiskolinimÄ už Logistikos centro nuomÄ ir kitus mokėjimus pagal Logistikos centro nuomos Sutartį bei 50 104,34 Eur delspinigius. Ä®spėjo, kad tuo atveju jei apeliantė per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos nepadengs susidariusio įsiskolinimo, ieÅ¡kovei neliks nieko kito kaip tik kreiptis į teismÄ .

45. Apeliantė 2021 m. birželio 15 d. raÅ¡te „Dėl pastangų ir ofertos taikiai sureguliuoti ginÄÄ dėl nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų už nuomojamas patalpas COVID-19 pandemijos antrojo karantino laikotarpiu“, nurodė, kad yra pasirengusi kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir kaip papildomÄ Å¾ingsnį, greta jau atliktų mokėjimų pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d., ketina papildomai pervesti 50 proc. nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų bei tikisi, jog ieÅ¡kovė tokiu atveju atsisakytų likusių reikalavimų. Pažymėjo, kad laikosi pozicijos, jog tinkamai vykdė Sutartį ir iÅ¡ savo pusės nepadarė jokių pažeidimų, todėl taip pat nėra nuomos mokesčio, kuris turėtų bÅ«ti mokamas tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant Sutartį, įsiskolinimo.

46. IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 30 d. atsakyme nurodė, kad laikosi nuoseklios pozicijos, jog apeliantės naudojimasis Logistikos centru nebuvo ir nėra apribotas, todėl ieÅ¡kovė neturi pagrindo atsisakyti kurios nors reikalavimų dalies. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 30 d. yra susidaręs 1 034 011,54 Eur įsiskolinimas už nuomÄ ir kitus mokėjimus bei 64 933,77 Eur delspinigių. IeÅ¡kovė reikalavo padengti įsiskolinimÄ per 5 dienas.

47. Apeliantė 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Sutarties modifikavimo, kurį 2022 m. rugpjūčio 1 d. patikslino. Taip pat, 2022 m. liepos 28 d. pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ dėl Sutarties 15.6 papunkčio papildymo, praÅ¡ydama apie sutikimÄ informuoti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbo dienos pabaigos. IeÅ¡kovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliantės siÅ«lomu Sutarties pakeitimu.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų raÅ¡tų turinį (žr. Å¡ios nutarties 39-46 punktus), sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė, nors ir turėjo teisę kreiptis į ieÅ¡kovę dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau jos tinkamai neįgyvendino. Apeliantės siųstuose raÅ¡tuose iÅ¡ esmės nurodomos aplinkybės, susijusios su karantino metu taikytais apribojimais jos veiklai bei mokamÄ nuomos mokestį. Nors raÅ¡tuose taip pat minimas CK 6.204 straipsnis, tačiau nenurodomi jokie su Å¡io straipsnio taikymu susiję motyvai bei kaip turėtų bÅ«ti pakeista sutartis. Nors ieÅ¡kovei inicijavus civilinę bylÄ apeliantė 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo, kurį patikslino, taip pat 2022 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovei pateikė praÅ¡ymÄ dėl Sutarties pakeitimo, Å¡ios aplinkybės taip pat negali bÅ«ti vertinamos kaip pagrindžiančios, jog apeliantė tinkamai įgyvendino teisę kreiptis dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, kadangi praÅ¡ymas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas nedelsiant po sutarties įvykdymo suvaržymo, o prieÅ¡ieÅ¡kinis bei praÅ¡ymas buvo pateikti praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo apeliantės nurodomų veiklos suvaržymų. Taigi, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantė tinkamai įgyvendino teisę kreiptis dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo. Kita vertus, minėta, apeliantės nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos Sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 straipsnio prasme (žr. Å¡ios nutarties 34 punktÄ ), todėl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinti apeliantės argumentai, susiję su Sutarties sÄ lygų pakeitimo įgyvendinimu, pagrįstais, nebÅ«tų pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti.

Dėl kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios vertinimo

49. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat remiasi argumentu, kad sprendžiant klausimÄ dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, nebuvo pagrindo remtis teismų priimtais sprendimais tarp Å¡alių anksčiau nagrinėtoje byloje dėl nuomos mokesčio už Logistikos centrÄ pirmojo karantino laikotarpiu. Teigia, kad civilinėje byloje dėl pirmojo karantino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neanalizavo, ar yra pagrindas taikyti rebus sic stantibus institutÄ , taigi prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo, nėra pagrindo vadovautis ankstesnėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

50. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kitoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-230/2021, kurioje priimtas teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine (civilinės bylos Nr. e2A-155-881/2022) ir kasacine tvarka (Nr. e3K-3-74-481/2023), konstatuota, kad: Sutarties 15.6 papunktyje yra nustatytas Logistikos centro netinkamumas nuomininkui naudotis fizine prasme, o ne tai, jog nuomininkas negali naudoti pastato taip, kaip numatyta Sutartyje, kas įtvirtinta Sutarties 15.6 papunkčio lietuviÅ¡koje versijoje; apeliantė karantino laikotarpiu galėjo naudotis Pastatu pagal jo paskirtį, dėl ko nėra pagrindo remtis Sutarties 15.6 papunkčiu ar CK 6.487 straipsnio 1  dalimi ir nemokėti nuomos mokesčio ar jį tam tikra dalimi sumažinti; nebuvo nustatytos nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių apeliantei nebÅ«tų galima objektyviai įvykdyti Sutartį; apeliantė Sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ne dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos, o dėl to, kad pasinaudodama karantino situacija siekė gauti nuolaidų; pasisakydamas dėl apeliantės atsikirtimuose į ieÅ¡kinį nurodomų argumentų, grindžiamų CK 6.204 straipsnio reikalavimais, nurodė, kad apeliantė nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, ar yra sÄ lygos pakeisti Sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių.

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių, dėl tos pačios Sutarties. Tiek nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-230/2021, tiek ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliantė savo teisę nemokėti nuomos mokesčio grindė Sutarties 15.6 papunkčiu, CK 6.204, 6.212 bei 6.487 straipsnių nuostatomis bei rėmėsi aplinkybe, jog įvesti karantino apribojimai trukdė jai vykdyti mažmeninę veiklÄ . Nors skiriasi ginčo laikotarpiai, pirmojo ir antrojo karantino metu taikytų Å«kinės veikos ribojimų mastas (antrojo karantino metu apribojimai buvo laisvesni palyginus su pirmuoju karantinu), nuomos dydis, tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurie yra aktualÅ«s ir nagrinėjamoje byloje. Ä®siteisėjusiuose teismų sprendimuose civilinėse bylose Nr. e2-686-230/2021, Nr. e2A-155-881/2022 ir e3K-3-74-481/2023 yra pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Sutarties 15.6 papunkčio taikymo ir aiÅ¡kinimo bei CK  2.212 ir 6.487 straipsnių taikymo bei aiÅ¡kinimo, kuriais nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ir rėmėsi apeliantė.

52. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliante, kad ji kitoje civilinėje byloje (žr. Å¡ios nutarties 50 punktÄ ) nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl rebus sic stantibus instituto taikymo, tačiau kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės (žr. Å¡ios nutarties 51 punktÄ ) reikÅ¡mingos Å¡iai bylai, sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , kurios įvertintos rebus sic stantibus instituto taikymo kontekste. Kita vertus, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Sutarties aiÅ¡kinimais, savaime nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo atliktas Å¡iai nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, rėmėsi ne tik kitoje byloje nustatytomis aktualiomis aplinkybėmis, bet ir individuliai vertino aplinkybes, susijusias taikytais apribojimais aktualiu ginčo laikotarpiu (žr. Å¡ios nutarties 33 punktÄ ), suformuluoto ieÅ¡kinio pagrindo ribose.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

54. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Ši nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

56. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

57. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės 6 824,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro pozicijos derinimas su klientu, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas ir pateikimas teismui ir praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų rengimas ir pateikimas teismui.

58. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

59. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat, už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

60. IÅ¡ byloje kartu su praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliantės pateiktų apmokėjimÄ už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad piniginės lėšos buvo įskaitytos 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d., todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant praÅ¡ymÄ sudaro 783,96 Eur (0,4 x 1 959,90 Eur).

61. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už pozicijos derinimÄ su klientu, atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo virÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintÄ maksimalų dydį, todėl Å¡ios iÅ¡laidos mažintinos ir iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteistina 3 331,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Sekeslog 17“, juridinio asmens kodas 304315509, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520, 3 331,83 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 83 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė

Žilvinas Terebeiza

Alma Urbanavičienė