ebe1925c-95bc-4929-86ea-9c1dbbd65aa3 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. A2-1834-587/2014;Proceso numeris NESUTEIKTASprocesinio dokumento kategorijos:116.1; 128.1; 128.2; 128.15.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.Kovo 24 d.Kaunas            Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjos O. V. atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, suinteresuotam asmeniui A. M. M., suinteresuotam asmeniui bei asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus O.

J., jos atstovui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai O. V.    Teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. M. M., O. J. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, bei pagal suinteresuoto asmens pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus O. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir N u s t a t ė :

   PareiÅ¡kėja O. V. pareiÅ¡kime nurodo bei paaiÅ¡kino, kad 1949 m. vasario 28 d. mirė jos, pareiÅ¡kėjos O. V. ir suinteresuoto asmens A. M. M. motina R. J.. Tai patvirtina TabariÅ¡kių parapijos klebono pažymos nuoraÅ¡as, taip pat gimimo liudijimų nuoraÅ¡ai. 1950 m. vasario 07 d. pareiÅ¡kėjos O. V. tėvas, M. J. sudarė antrÄ santuokÄ su S. K.. Tai patvirtina sutuoktuvių liudijimo nuoraÅ¡as. Jos, pareiÅ¡kėjos O. V., tėvas iki 1950 m. gyveno MitkÅ«nų kaime, ZapyÅ¡kio valsčiuje, asmeninės nuosavybės teise valdė 1,68 ha žemės MitkÅ«nų kaime, taip pat 1941 metais, pasistatė Å¡iuos statinius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai patvirtina VÄ® „Registrų centras“ pažymėjimo nuoraÅ¡as. 1950 metais, pareiÅ¡kėjos O. V. tėvas buvo iÅ¡tremtas iÅ¡ Lietuvos, o 1967 metais mirė Archangelsko srityje taip ir nesugrįžęs į gimtuosius namus. Tai patvirtina TabariÅ¡kių klebono pažymos, taip pat mirties liudijimo nuoraÅ¡ai. Po pareiÅ¡kėjos O. V. tėvo M. J. mirties faktiÅ¡kai palikimÄ priėmė ir valdė jo sutuoktinė S. J.. Tai patvirtina VÄ® „Registrų centras“ ( LR Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro) 1993 m. sausio 05 pažymėjimo nuoraÅ¡as. 1992 m. gegužės 11 d. mirė pareiÅ¡kėjos O.

V., pamotė S. J.. Tai patvirtina mirties liudijimo nuoraÅ¡as. Po S. J. 1992 m. gegužės 11 d. mirties, pareiÅ¡kėja O. V., priėmė jos palikimÄ - asmeninius daiktus, relikvijas, taip pat gyveno MitkÅ«nų kaime, jos tėvo M. J. pastatytuose statiniuose, juos prižiÅ«ri, valdo, moka valstybės nustatytus mokesčius, Å«kininkauja. Po S. J. 1992 m. gegužės 13 d. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai patvirtina notaro pažymos nuoraÅ¡as. Po S. J. 1992 m. gegužės 11 d. mirties, ji, pareiÅ¡kėja O.

V., sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai naudojosi pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais MitkÅ«nų k., Kauno rajone. Å iuos statinius nuo 1992 metų pareiÅ¡kėja O.

V. prižiÅ«ri, savo lėšomis remontuoja, nepertraukiamai valdo. Kadangi kitokiu bÅ«du negali įgyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl nuosavybės teisės įgijimo tikslu praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad ji, O. V., įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į statinius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius MitkÅ«nų k., Kauno rajone.

Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas nuosavybės įgijimo tikslu. Kitokia tvarka šį faktÄ patvirtinančių dokumentų ji negali gauti.      Su suinteresuoto asmenis bei asmens pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus O. J., pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodo, kad O. J., S. J. iÅ¡laikoma nebuvo, nes metus laiko iki S. J. mirties jai pačiai buvo reikalingas iÅ¡laikymas bei priežiÅ«ra, jÄ prižiÅ«rėjo O. V. bei L. M.. Po S. J. mirties praėjo 20 metų ir O. J. neatliko nei vieno veiksmo, kuris patvirtintų jos valiÄ priimti S. J. palikimÄ , todėl jos reikalavimai vertintini kritiÅ¡kai.

O. J. turėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė.    Suinteresuotas asmuo bei asmuo pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimu O. J. bei jos atstovas pareiÅ¡kime nurodo bei posėdyje paaiÅ¡kino, kad nuosavybės teisių įgijimÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu reglamentuoja LR CPK 4.68-4.71 str. Ä®statymas nustato, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip 10 metų, kaip per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti teisę į daiktÄ , bet nei karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ .

Ji yra pareiÅ¡kėjos O. V. dukterėčia. Nuo vaikystės yra neįgali, buvo keletÄ kartų gydoma Žiegždrių psichoneurologinėje ligoninėje ir jai suteikta gydytojų komisijos 2 invalidumo grupė. Nuo pat gimimo – 1971 m. gyvena kartu su tėvais ir S. J. ir dabar gyvena ginčo gyvenamajame name ir naudojasi Å«kio pastatais. Mirus 1980-12-02 jos motinai, ja rÅ«pinosi ir jÄ iÅ¡laikė S. J. ir su ja O. J., kaip ir jos tėvas J. J., faktiÅ¡kai sudarė vienÄ Å¡eimÄ . Å i aplinkybė nurodyta archyvinėje pažymoje. 1991 m. gegužės mėnesio 21 d. mirė jos tėvas, J.

J., o 1992m. gegužės mėn. 11 d. mirė S. J.. Po jos mirties gyvenamajame name ji, O. J., liko gyventi ir pastatais naudojosi taip kaip savo nuosavybe, jai liko visi namų apyvokos daiktai bei manta, todėl ji faktiÅ¡kai priėmė S. J. palikimÄ . LR CK (1964m. red.) 573 str. nustatė, kad prie įstatyminių įpėdinių priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Kadangi ji faktiÅ¡kai buvo iÅ¡laikoma S. J. nuo 1980 m., tai turi bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad ji buvau iÅ¡laikoma S. J. nuo 1980 m. ir po jos mirties priėmė palikimÄ .

Å ie faktai yra reikalingi nustatyti tikslu, gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ S. J. palikimÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios Kauno apskrities archyvo 2008m. gegužės mėn. 19d. pažymos Nr.V10-2741 jos pareiÅ¡kime iÅ¡vardinti pastatai priklausė valstiečių Å«kiui, kurio Å¡eimos galva buvo senelis M. J., o jam mirus, nuo 1958 m. iki 1967 m. pastatai priklausė kolÅ«kiečių kiemui, kurio galva buvo jos tėvas J. J., o S. J. buvo kolÅ«kiečių kiemo narė. Sutinkamai su LR CK 132 str. (1964m. red.) kolÅ«kiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. 1967 m., pasibaigus kolÅ«kiečių kiemui, Å«kio galva buvo įraÅ¡yta S. J..

Tačiau J. J. ir toliau gyveno gyvenamajame name ir naudojosi Å«kio pastatais, faktiÅ¡kai su S. J. vedė bendrÄ Å«kį, jo vardu liko elektros įvadas, mokėjo už elektros suvartojimÄ , todėl teisių į pastatus neprarado. Dėl Å¡ios priežasties jam turi bÅ«ti pripažinta teisė į 1/2 dalį pastatų. Tėvui mirus ji gyveno ginčo pastatuose ir jais naudojosi, todėl sutinkami su LR CK 587 str. (1964m.red.) po tėvo likusį palikimÄ priėmė. Jos nurodyti faktai pareiÅ¡kėjai O. V. buvo žinomi, tačiau ji nuo teismo juos nuslėpė ir net jos neįtraukė į bylÄ suinteresuotu asmeniu.

Kadangi ji tuose namuose gyveno kaip faktiÅ¡ka S. J. palikimo paveldėtoja, tai negalima laikyti, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus pareiÅ¡kėja O. V. valdė sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų. Kadangi pareiÅ¡kėja O. V. nuo teismo nuslėpė esmines bylos aplinkybes, tai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas turi bÅ«ti atmestas, o taip pat nustatytas faktas, kad aÅ¡ ji, O. J. S. J. buvo iÅ¡laikoma ne mažiau kaip vienerius metus ir po jos mirties priėmė palikimÄ .

Prašo 1) pripažinti, kad J. J. nuosavybės teisėmis priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Mitkūnų km., Kauno rajone, 2) Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad O.

J. buvo daugiau kaip metus S. J., mirusios 1992m. gegužės mėn. 11 d., iÅ¡laikoma ir po J. J. ir S. J. mirties priėmiau jų palikimÄ .Suinteresuotas asmuo A. M. M. nurodo, kad sutikdama su pareiÅ¡kėjos O. V. pareiÅ¡kimu, nesuprato, kad O. J. neteks teisių į tėvų turėtus pastatus ir kad O. V. pasiims viskÄ . Nurodo, kad ji nepretenduoja į jokį turtÄ , jai nieko nereikia, tačiau O. J. atžvilgiu yra neteisinga, kad jÄ meta iÅ¡ tėvų namų ir O. V. sau nori pasiimti viskÄ . Tėvų turto dalis turi tekti ir O.

J., kadangi ji yra anÅ«kė, o jos tėvas - miręs.    Priimtinas naujas sprendimas.    PareiÅ¡kėjos O. V. pareiÅ¡kimas atmestinas.    Suinteresuoto asmens bei asmens pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus O. J. pareiÅ¡kimas tenkintinas dalinai.    Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos O. V., A. M. M. ir mirusio jų brolio J. J. mama buvo R. J., tėtis – M. J., jie yra mirę (1 t. b.l. 7-15, 4 t. b.l. 4, 11). Jų mama R. J. mirė 1949-02-28 (1 t. b.l. 27), tėtis M. J. sudarė antrÄ santuokÄ su S. K. (J.).

Jos, pareiškėjos O. V., tėvas iki 1950 m. gyveno Mitkūnų kaime, Zapyškio valsčiuje, asmeninės nuosavybės teise valdė 1,68 ha žemės Mitkūnų kaime (tai nustatyta įsiteisėjusius teismo sprendimu, 2 t. b.l.

16) taip pat 1941 metais, pasistatė Å¡iuos statinius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina VÄ® „Registrų centras“ pažymėjimo nuoraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad turto naudotojas - S. J., daiktinės teisės neįregistruotos, archyvo pažymos (1 t. b.l. 20-22, 24, 4 t. b.l. 4).

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų M. J. 1950 m. buvo ištremtas iš Lietuvos ir 1967 m. mirė Archangelsko srityje tremtyje (4 t. b.l. 4). Ginčo pastatuose liko gyventi jo antroji sutuoktinė S. J., kuri nebuvo jo vaikų mama bei jo vaikai – pareiškėja dukra O. V., suinteresuotas asmuo dukra A. M. M. bei šiuo metu jau miręs sūnus J. J. (4 t. b.l. 4), dėl to ginčo byloje nekyla. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų ginčo pastatuose nuo vaikystės su tėvu J.

J., o vėliau tik su jo likusia gyventi sutuoktine S. J. gyveno ir suinteresuotas asmuo bei asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus O. J., tai patvirtino liudytojai apklausti byloje (4 t. b.l. 46, 48, pažyma 4 t. b.l. 11). Kaip matyti iš Kauno valstybinio archyvo išduotos pažymos (1 t. b.l. 18), Kauno apskrities valstiečių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtinio archyvo fondo dokumentuose 1945-1946 metų Zapyškio valsčiaus Virbališkių apylinkės Mitkūnų kaimo ūkinėje knygoje įrašytas J.

M., Stasio Å«kis. Kaip matyti iÅ¡ Kauno rajono savivaldybės administracijos pažymos (1 t. b.l. 24), joje nurodyta, kad Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniÅ«nijos Å«kinę knygÄ Nr. 5  1998-2002 metams Namų Å«kio Nr. 237 pil. S. J. gimusios 1911-08-05, mirusios 1992-05-11 vardu užregistruotas gyvenamasis namas su priestatu bei Å«kiniai pastatai esantys Kauno r. sav., Ringaudų sen., MitkÅ«nų k. Å ie pastatai nuosavybės teise priklauso S. J., įgijimo bÅ«das Å«kinėje knygoje nenurodytas.

IÅ¡ Kauno rajono notarės pažymos, iÅ¡duotos 2007-03-14 matyti, kad paveldėjimo byla 1992-05-11 mirus S. J. užvesta nebuvo (1 t. b.l. 30). Taigi darytina iÅ¡vada, kad ginčo pastatai iki S. J. mirties nuosavybės teise buvo registruoti jos vardu ir vėliau niekas dėl jų paveldėjimo nesikreipė. Ji faktiÅ¡kai juos valdė ir priėmė kaip palikimÄ likusį po sutuoktinio M. (M.) J. mirties faktiÅ¡kai pradėdama juos valdyti. Tai nurodo ir pati pareiÅ¡kėja O. V. savo pareiÅ¡kime. Teisme akivaizdžiai nustatyta, kad ginčo pastatai buvo registruoti Å«kinėse knygose M.

J., vėliau J. J., dar vėliau – S. J. vardu, kaip ūkio galvų vardu (2 t. b.l. 4). Dėl Å¡ių aplinkybių negalima laikyti, kad jie nebuvo registruoti vieÅ¡ame registre, kadangi Å«kinės knygos ir buvo registras, kuriame buvo registruojami statiniai kaimo, rajono vietovėse. Taigi teismas laiko, kad ginčo pastatai nuosavybės teise buvo registruoti vieÅ¡ame registre S. J. vardu iki jos mirties, ko pasekoje negali bÅ«ti įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kurios viena iÅ¡ įgijimo sÄ lygų – negali bÅ«ti įgyjam nuosavybės teisė į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.).

Buvus jiems registruotiems M. J., J. J., o vėliau – S. J. vardu, šiems asmenims mirus turėjo būti taikoma paveldėjimo teisė, ko pasekoje ginčo pastatus galėjo paveldėti turto paveldėtojai – giminaičiai bei kiti asmenys nurodyti 1964 m. Civilinio kodekso teisės normose (šiuo atveju pareiškėjos, suinteresuotas asmuo ar kt.). Be to liudytojai B. J., S. B. bei A. B. patvirtino, kad O. J. nuo gimimo gyveno ginčo patalpose kartu su tėvu J. J. ir S. J. iki jų mirties (išskyrus kai gydėsi ar mokėsi spec. mokykloje) ir buvo iš jų iškraustyta O.

V. po to, kai ji per teismÄ nusistatė įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Å iais liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad O. J., kaip ir ji pati nurodė, dirbdavo pas įvairius žmones Å«kiuose, ten kurį laikÄ pagyvendavo, teismas nelaiko nuolatiniu iÅ¡vykimu iÅ¡ ginčo pastatų. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatantys teisės aktai Å¡iems civiliniams teisiniams santykiams taikyti negali bÅ«ti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad O.

V. sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savus valdė ginčo pastatus 10 metų, prieÅ¡ingai, ji žinodama, kad O. J. yra jos mirusio brolio duktė ir gyveno ginčo pastatuose, jos neįtraukė į bylÄ suinteresuotu asmeniu. Taip pat teismas daro iÅ¡vadÄ , kad negali bÅ«ti tenkintinas ir O. J. reikalavimas pripažinti, kad J. J. nuosavybės teisėmis priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių MitkÅ«nų km., Kauno rajone, kadangi nėra tam įstatyminio pagrindo, nėra pateikta įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du įgijo bÅ«tent ½ dalį ir bÅ«tent ginčo pastatų, nenurodomas pagrindas, kuriuo jis galėjo įgyti ginčo pastatų ½ dalį (CPK 177, 178 str.).

Pareiškėja O. J. nurodo, kad ji mano, kad jos tėvui J. J. priklausė ½ dalis ginčo pastatų, kadangi 2008 m. Kauno apskrities archyvo pažymoje (2 t. b.l.

4) nurodyta, kad ginčo pastatai priklausė valstiečių ūkiui, kurio šeimos galva buvo jos senelis M. J., o jam mirus nuo 1958 m. iki 1967 m. pastatai priklausė kolūkiečių kiemui, kurio galva buvo jos tėvas J. J., o S. J., t.y. jos tėvo pamotė, senelio antroji žmona buvo kolūkiečių kiemo narė, o kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi 1964 m. Civilinio kodekso 132 str. Pasibaigus kolūkiečių kiemui ūkio galva buvo įrašyta S. J., tačiau J.

J. ir toliau ten gyveno, todėl neprarado teisės į turtÄ . Tvirtinama, kad J. J. priklauso pusė statinių todėl, kad jis gyveno kartu su S. J. kolÅ«kiečių kieme, o kolÅ«kiečių kiemo nariams turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau teismas laiko, kad Å¡ia nuosavybės teise pagal 1964 Civilinio kodekso 132 str. naudojosi visi Å¡eimos nariai, o tuo tarpu be J. J. įvairiais laikotarpiais Å¡iame kolÅ«kiečių kieme buvo įraÅ¡yti net 6 Å¡eimos nariai, taigi laikyti, kad J.

J. priklausė ½ dalis pastatų nėra teisinio pagrindo. Be to jo mirties dienÄ 1991-05-21 (2 t. b.l. 11, 12) kolÅ«kiečių kiemo, kaip bendrosios nuosavybės teisės instituto nebebuvo, jis panaikintas 1990-11-27 įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teisę turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pripažinti nuosavybės teisių J. J. į ginčo pastatus nėra teisinio pagrindo, tačiau kadangi teismas yra aktyvus Å¡ios kategorijos bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad buvo paveldėjimo santykiai tarp Å¡eimos narių, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J.

J. po tėvo M. J. mirties paveldėjo jo turtÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, kadangi akivaizdu, kad tame pačiame Å«kyje liko gyventi, dirbti ir gyveno jame iki savo mirties (1964 m.CK 587 str., CPK 177, 178 str.).        Reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad O. J. buvo daugiau kaip metus S. J., mirusios 1992 m. gegužės mėn. 11 d., iÅ¡laikoma ir po S. J. mirties priėmė jos palikimÄ tenkintinas.Kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-26 nutartyje (3 t. b.l. 147) byloje sprendžiami paveldėjimo teisės normų, nustatančių, kad prie įpėdinių pagal įstatymÄ priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties (1964 m.

CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (1964 m. CK        587 straipsnio 2 dalis), įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Byloje kilo ginčas dėl 1992 m. gegužės 11 d. atsiradusio turto paveldėjimo, todėl Å¡iam ginčui spręsti taikytinos 1964 m. CK normos. S. J., nebuvo sudariusi testamento, jos sutuoktinis yra miręs anksčiau, kitų įpėdinių pagal įstatymÄ nėra.

O. J. savo reikalavimÄ nustatyti juridinį faktÄ grindžia tuo, kad ji buvo S. J. iÅ¡laikytinė ir po Å¡ios mirties, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ . 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad prie įpėdinių pagal įstatymÄ priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusio iÅ¡laikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Tai reiÅ¡kia, kad reikalavimo pagrįstumui įvertinti bÅ«tina nustatyti, ar ji palikimo atsiradimo momentu:

1) buvo nedarbinga ir 2) ar ne mažiau kaip vienerius metus iki mirties buvo iÅ¡laikoma palikėjos. AT spręsdamas ginčus, atsiradusius iÅ¡ iki 2000 m. CK įsigaliojimo atsiradusių paveldėjimo teisinių santykių, yra pažymėjęs, kad darbingumas paprastai apibrėžiamas kaip žmogaus sugebėjimas ir jo galimybės atlikti savo profesijos darbÄ arba kitus darbus visapusiÅ¡kai ir nėra ribojamos fizine ar psichine negalia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

P. v. A. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-939/1999). Remiantis tuomečiu teisiniu reglamentavimu, nedarbingumas – tai žmogaus bÅ«klė, kai jis dėl labai ryÅ¡kiai arba ryÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų organizmo funkcinių sutrikimų nuolat arba ilgesnį laikÄ negali atlikti jokio darbo įprastinėmis arba specialiomis darbo sÄ lygomis, kai nedarbingumo negalima koreguoti protezavimo, kompensacinės technikos ir kitų reabilitacinių priemonių pagalba (Invalidumo nustatymo instrukcija, patvirtinta sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministrų 1991 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. 1-4031). Neįgalumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens bÅ«klė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trÅ«kumų visai ar iÅ¡ dalies negali pasirÅ«pinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų (1991 m. lapkričio 28 d. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 3 straipsnio 1 dalies redakcija, Invalidumo nustatymo instrukcijos Bendroji dalis). Taigi nedarbingais laikytini asmenys, kurių darbingumas yra ribotas negalia nuo vaikystės ar dėl turėtos traumos, t. y. kurių yra sumažėjęs darbingumas dėl jų organizmo tam tikrų funkcinių sutrikimų ir dėl to jie negali atlikti darbo įprastinėmis arba specialiomis (pagal savo specialybę) darbo sÄ lygomis, o jų darbingumo negalima koreguoti reabilitacinėmis priemonėmis, laikytini nedarbingais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 18 d. nutartį, priimta civilinėje byloje L.

L. ir kt. v. Alytaus rajono 1-asis notarų biuras, bylos Nr. 3K-3-566/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. P. v. A. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-939/1999). Taigi nedarbingumo nustatymas yra fakto klausimas, kurį teismai sprendžia pagal aptartus kriterijus vertindami byloje surinktus įrodymus. Aplinkybė, kad asmeniui nustatytas neįgalumas, yra vienas iÅ¡ asmens nedarbingumÄ patvirtinančių įrodymų. Teismas laiko, kad O. J. nuo vaikystės buvo neįgali, nedarbinga, ar dalinai nedarbinga, nepaisant to, kad neįgalumas buvo nustatytas tik 1992-04-01, tai patvirtina epikrizė, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, iÅ¡ ko matyti, kad gydėsi ji ne kartÄ , invalido pažymėjimo (2 t. b.l. 35, 7-9, 133, 143, 144) Neįgalumo nustatymas – tai nedarbingumo įforminimas, be kita ko, ir tam, jog nedarbingas asmuo gautų valstybės socialinę paramÄ .

Neįgalumo nustatymas nereiÅ¡kia nedarbingumo pradžios, bet yra anksčiau atsiradusio nedarbingumo padarinys, jo įteisinimas. Å iuo atveju byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenys sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad O. J. nedarbinga ar iÅ¡ dalies nedarbinga dėl psichikos sutrikimų nuo gimimo. Aplinkybė, kad asmuo buvo ne mažiau kaip vienerius metus iki palikėjo mirties Å¡io iÅ¡laikomas, kaip viena sÄ lygų, lemiančių teisę paveldėti mirusiojo turtÄ , įstatyme nedetalizuojama.

Dėl to teismas, nustatęs, kad asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ pripažinti jį įpėdiniu pagal įstatymÄ pagal CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , yra nedarbingas, ir spręsdamas dėl antrosios (iÅ¡laikymo) sÄ lygos buvimo, turi remtis byloje surinktais įrodymais, vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas iÅ¡ byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, archyvo pažymos 2 t. b.l.

4) daro iÅ¡vadÄ , kad O. J. su tėvais (motina mirė 1980 m. gruodžio 2 d., tėvas – 1991 m. gegužės 21 d.) ir S. J. gyveno nuo gimimo (1971 m. liepos 25 d.) kaip viena Å¡eima. O. J. procesiniuose dokumentuose ir per teismo posėdžius nurodė, kad po motinos mirties ja rÅ«pinosi, iÅ¡laikė S. J. ir tėvas, o po Å¡io mirties – tik S. J., Å¡ias aplinkybes teismas laiko įrodytomis (CPK 177, 178 str.). Be to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad O. J. iki pamotės S. J. mirties gyveno ginčo pastatuose, kitos gyvenamos vietos ar turto neturėjo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad O.

J. pamotė S. J. teikė jai iÅ¡laikymÄ gyvenamu plotu iki savo mirties, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad O. J. pilnai įrodė, kas S. J. ji buvo iÅ¡laikoma 1 m. iki jos mirties (CPK 177, 178 str.), ko pasekoje tenkintinas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo fakto nustatymo (1964 m. CK 576 str.). Nustačius iÅ¡laikymo faktÄ taip pat tenkintinas preikalavimas nustatyti faktÄ , kad ji paveldėjo po S. J. mirties likusį jos turtÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, ir nors ji nuo vaikystės buvo neįgali, tačiau kiek galėjo rÅ«pinosi turtu kuriame gyveno po S. J. mirties, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas kad ji priėmė palikimÄ po S. J. mirties faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (1964 m.

CK 587 str.). Taip pat nustatytinas ir turintis juridinę reikÅ¡mę faktas, kad ji priėmė palikimÄ po savo tėvo J. mirties faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti, kadangi tame turte – statiniuose gyveno, jai Å¡ie statiniai buvo gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s kaip gyvenamasis plotas, kadangi kito ji neturėjo, rÅ«pinosi jais kaip galėjo bÅ«dama neįgali (1964 m. CK 587 str.). Teismas nustatydamas palikimo priėmimo faktus, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, dėl turto dalių nepasisako, kadangi vienam pretendentui į palikimÄ , nusistačius tokį faktÄ , nėra užkirstas kelias kitiems kreiptis dėl analogiÅ¡ko savo atžvilgiu fakto nustatymo, todėl akivaizdu, kad dalys paaiÅ¡kės tik priėmus palikimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, kreipusis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo (liudijimų) iÅ¡davimo ar kt.

Vadovaujantis CPK 443 str. 6 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos nepritiestinos. Vadovaujantis CPK 371 , 268, 270 str., 443 str. 6 d.N u s p r e n d ž i a :     Priimti naujÄ sprendimÄ .     O. V. a/k (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ atmesti.     O. J. a/k (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ tenkinti dalinai.     Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. J. gimęs 1936-07-25 (miręs 1991-05-21) priėmė palikimÄ po savo tėvo M. J. mirusio 1967-02-10 mirties faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.      Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O.

J. a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo J. J. mirusio 1991-05-21 mirties faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.     Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. J. a/k (duomenys neskelbtini) buvo daugiau kaip metus iÅ¡laikoma S. J. mirusios 1992-05-11 ir po jos mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.      Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatyti palikimo priėmimo tikslu.     Kitoje dalyje O. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmesti.           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                          Lina Žemaitienė   Â