ebdffe24-a0bd-4604-b14b-4e559a8c73ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Karčinskienei, kaltinamajam V. J. (V. J.),kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiosioms L. J. ir A. J.,vertėjai Svetlanai Minakovai,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu Lukiškių TI-K atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:              1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusiklastamos veikos) subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;             2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprenžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir V.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, toliau tęsti darbÄ bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant iÅ¡klausyti Å¡iÄ programÄ per 4 mėnesius;             3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio             2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK   64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus – atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, pradėti dirbti arba tęsti darbÄ ;             4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio               2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,         kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. J., naudodamas psichinę prievartÄ , pasireiÅ¡kusiÄ grasinimais ir smurtavimu, sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis 2015 m. gruodžio 23 d., apie 20.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su motina L.

J. metu, nuplėšė pastarajai nuo kaklo grandinėlę ir apdraskė krÅ«tinę, tokiu bÅ«du jis savo motinai L. J. padarė poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kakle ir taip tyčia nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Tokiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Taip pat V. J. 2016 m. sausio 25 d., apie 14.15 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,28 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, laikydamas rankoje Å¡akutę, grasino suvo motinai L.

J. ir močiutei A. J. jas nužudyti, o pastarosioms užsidarius kambaryje, iÅ¡daužė kambario durų stiklÄ , tuo sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. Tokiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.Kadangi V. J., kuris yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, jog nusikaltimo padarymo dienÄ parėjęs namo neblaivus, paprašė motinos paskolinti porÄ eurų, dėl ko kilo konfliktas. Motina pyko, kad jis girtas, be to, reikalauja pinigų. KÄ konflikto metu konkrečiai sakė motinai, nepamena. Pripažįsta nuplėšęs motinai grandinėlę, o beplėšdamas grandinėlę sužalojo jai krÅ«tinę.

Dėl tokių savo veiksmų gailisi, motinos atsiprašė. Pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, geria apie 10 metų. Bandė gydytis, tačiau nelabai sėkmingai, ilgiausias laikotarpis, kai nevartojo alkoholio, buvo pusė metų. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno tame pačiame bute kartu su tėvais ir močiute. Išsinuomoti kito būsto nepajėgė dėl pinigų trūkumo, didelę gaunamo atlyginimo dalį pasiima anstoliai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V.

J. parodė 2015-12-23, apie 19.30 val., išėjęs susitikti su savo draugu. Maždaug po 20-30 minučių grįžo namo. Buvo palikęs maždaug apie 300 gramų butelyje „Tauras“ alus. Galvojo iÅ¡gers grįžęs, tačiau namie to butelio neberado. Suprato, kad mama alų arba iÅ¡pylė, arba kažkur paslėpė. Motina tuo metu buvo didžiajame kambaryje. Jis pas jÄ atėjo ir paprašė duoti pinigų alui, kadangi pastaroji neaiÅ¡ku kÄ padarė su jo alumi. Jie su motina susipyko, jis apimtas pykčio sugriebė ant jos kaklo kabančiÄ grandinėlę, norėjo jÄ suplėšyti.

Tuo metu jis mamÄ ir apdraskė, specialiai sužaloti nenorėjo, siekė tik sugadinti jos grandinėlę. Papildomos apklausos metu V. J. parodė, kad 2015-12-23 vakare buvo iÅ¡gėręs. Grįžo į namus, kuriuose gyvena su tėvu, močiute ir mama, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. PrieÅ¡ tai gėrė su draugu, vartojo stiprų alų. PrieÅ¡ iÅ¡einant pas draugÄ namie buvo palikęs apie pusę litro alaus. Jis buvo padėtas jo kambaryje. Kai parėjo iÅ¡ draugo, alaus jau nebebuvo. Pagalvojo, kad mama jį paėmė, nes tai jau ne pirmas kartas.

Jį suėmė pyktis dėl tokio jos elgesio. Nuėjo pas motinÄ ir paprašė dviejų eurų kompensacijos už paimtÄ alų. Motina gynėsi alaus neėmusi. Jis ant jos buvo labai piktas ir iÅ¡ nervų nuplėšė ant kaklo kabėjusiÄ grandinėlę. Plėšė tik iÅ¡ piktumo, vogti negalvojo. Nuplėšęs papuoÅ¡alÄ jį iÅ¡ karto atidavė motinai, numesdamas ant Å¡alia stovinčios sofos. Plėšdamas grandinėlę galėjo apdraskyti motinai kaklÄ , bet tuo momentu buvo labai piktas ir nieko nežiÅ«rėjo.

Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 50, 87-89). Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2015-12-22., apie 20 val., sÅ«nus V. J. grįžo į namus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis jau buvo neblaivus. SÅ«nus iÅ¡ karto pradėjo iÅ¡ jos reikalauti pinigų alkoholiui. Ji atsakė jokių pinigų jam neduosianti, tada sÅ«nus pradėjo jÄ gasdinti, kad namuose sudaužys visus daiktus ir baldus. JÄ 2-3 kartus pastÅ«mė ir ji nugara atsitrenkė į kambaryje stovinčiÄ sekcijÄ .

Vėliau sÅ«nus pradėjo nuo kaklo plėšyti ant kaklo pakabintÄ grandinėlę. Plėšė rankomis ir taip jai apdraskė krÅ«tinę prie kaklo, kÄ ir užfiksavo jos iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Kreipsis į teismo medicinos institutÄ , GMP nekvietė, tačiau dėl streso pakilo spaudimas, skauda galvÄ , tik vaistai mažina spaudimÄ . Dėl atsitrenkimo į sekcijÄ ir apdraskymo juto fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 17-18). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pareikÅ¡tame L. J. 2015-12-22 pareiÅ¡kime nurodyta, kad jos sÅ«nus V.

J. namuose sukėlė skandalÄ , muÅ¡tynes, plėšė nuo kaklo jai grandinėlę, stumdė, apdraskė krÅ«tinę (t. 1, b. l. 3, 4). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo bÅ«rio patrulės Ž. J. 2015-12-22 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotaa, kad V. J., bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ motinos L. J. reikalavo pinigų, stumdė, bandė nuo kaklo nuplėšti aukstinę grandinėlę bei apdraskė motinai krÅ«tinę (t. 1, b. l. 9-12).2015-12-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4326/15(01) nurodyta, kad L.

J. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kakle, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23).Alkotesterio kvito duomenimis, V. J. 2015-12-23, 00.25 val., nustatytas 2,74 promilės girtumas (t. 1, b. l. 40). Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. taip pat pripažino savo kaltę. 2016-01-25 grįžo namo iš po draugo gimtadienio, buvo stipriai neblaivus.

Vėl prašė motinos poros eurų, dėl ko kilo konfliktas. Tuo metu motina ir močiutė buvo kambaryje užsidariusios duris, kurių stiklÄ jis iÅ¡daužė alkÅ«ne. KÄ joms konkrečiai sakė ir kokiais žodžiais grasino, neatsimena dėl tÄ kart buvusio didelio girtumo. Neatsimena, ar rankoje laikė Å¡akutę, tačiau gali bÅ«ti (patvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, tame tarpe ir Å¡iÄ aplinybę). Neneigia, jog žodžiais galėjo grasinti susidorojimu, jo motina ir močiutė galėjo iÅ¡sigÄ sti ir patikėti grasinimais, nepaisant to, kad realiai jis tikslo nukentėjusiÄ sias nužudyti ir neturėjo.

Nemano, kad motina ir močiutė galėjo jį apkalbėti ir nurodyti iÅ¡galvotas aplinkybes. Gailisi dėl savo veiksmų, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų.Ikiteisminiame tyrime apklaustas V. J. parodė 2016-01-25 grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su tėvais ir močiute. 2016-01-24 vartojo alkoholį su netoliese gyvenančiu draugu, vakare grįžo namo, pernakvojo ir vėl išėjo pas draugÄ gerti.           2016-01-25, apie 14 val., grįžo namo neblaivus.

Namuose buvo mama L. J. ir močiutė A. J., jos labai pyko, kad jis neblaivus. Dėl didelio girtumo visų aplinkybių nebeatsimena. Atsimena tai, kad rankoje laikė Å¡akutę, bet ja nebuvo užsimojęs. Konflikto metu mama su močiute užsidarė kambaryje, kurių durys su stiklais. Jis, norėdamas atidaryti duris, alkÅ«ne netyčia iÅ¡daužė vienÄ iÅ¡ duryse esančių stiklų. Kaip tiksliai grasino nukentėjusiosioms, negali pasakyti, dėl girtumo neatsimena, tačiau pilnai tiki, kad buvo taip, kaip papasakojo mama ir močiute, kadangi jos iÅ¡galvotų istorijų nenurodytų.

Dėl savo elgesio labai gailisi. Kol buvo suimtas 40 parų, susirašinėjo su artimaisiais, paprašė atleidimo. Motina jam taip pat rašė laiškus, sakė nebepykstanti. Pažada gydytis nuo alkoholizmo, pasikeisti, pradėti dirbti (t. 1, b. l. 87-89). Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. J. parodė, kad jai būnant namuose su vyro mama A. J., kuriai 83 metai, apie 14.15 val., į namus grįžo jos sūnus V. J.. Pastarasis sugrįžo neblaivus, iš karto pradėjo reikšti jai pretenzijas, keikti necenzūriniais žodžiais.

Ä® rankas paėmęs Å¡akutę pradėjo Å¡aukti nužudysiantis, buvo labai agresyvus. Ji liepė anytai likti kambaryje ir pati ėjo iÅ¡ virtuvės į kambarį pasislėpti nuo agresyvaus sÅ«naus. Įėjęs į kambarį sÅ«nus toliau grasino, kad jas abi papjaus, nužudys. Jam išėjus iÅ¡ kambario jos užsidarė duris ir liepė pastarajam nebeiti. Tuo metu V. J. pradėjo daužyti duris, norėdamas patekti į kambarį. IÅ¡sigandusi tokio sÅ«naus elgesio, paskambino vyrui ir Å¡is iÅ¡kvietė policijÄ .

Konflikto pradžioje V. J. buvo užsimojęs Å¡akute, taip pat kambaryje Å¡akute grasino močiutei. Toks jo elgesys kartojasi jau ne pirmÄ kartÄ , pastarasis sulaikomas taip pat nebe pirmÄ kartÄ . Dėl tokio sÅ«naus elgesio patyrė psichologinę prievartÄ (t. 1, b. l. 34). Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2016-01-25, apie 14.15 val., namo sugrįžo girtas anÅ«kas V. J.. Ji jam atidarė buto duris, pamatė, kad Vadimas atėjo be kuprinės ir paklausė, kur jÄ (kuprinę) padėjo.

Tada Vadimas iÅ¡ karto pasidarė agresyvus, pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais. Ji nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko į kambarį atėjo ir L. J., paskui įbėgo ir Vadimas. Pastarasis, rankoje laikydamas Å¡akutę, pasakė, kad tuoj įdurs Å¡akute ir užsimojo ja (rankoje turėta Å¡akute), tačiau nieko nepadaręs iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario. Jos su Larisa pradėjo laikyti kambario duris, kad jis neįeitų. BÅ«damas koridoriuje, Vadimas laužė duris, spardė jas kojomis, iÅ¡daužė durų stiklÄ .

Larisa pradėjo skambinti savo vyrui, kad Å¡is iÅ¡kviestų policijÄ . Po kurio laiko atvyko pareigÅ«nai. Tokia situacija jau nebe pirmÄ kartÄ , bÅ«damas girtas anÅ«kas reikalauja pinigų, kelia konfliktus, grÄ sina, įžeidinėja, dėl ko nuolat kviečiami policijos pareigÅ«nai. 2016-01-25 fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, tačiau pamačiusi Å¡akutę ji labai iÅ¡sigando, galvojo, kad Vadimas gali įvykdyti savo grasinimus. Dėl Å¡io įvykio patyrė moralinę žalÄ (t. 1, b. l. 37).           Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad             2016-01-25, apie 14.30 val., pagal iÅ¡kvietimÄ atvykus adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareigÅ«nus pasitiko A.

J. ir L. J., kurios paaiškino, kad neblaivus V. J. grasino joms susidorojimu, rėkė užmušiantis. V. J. buvo agresyvus ir pareigūnų akivaizdoje grasino tėvams susidorojimu (t. 1, b. l. 24-25). 2016-01-25 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute matyti durys į svetainę, apžiūrėjus šias duris matomas vienas sudaužytas dekoratyvinis stiklas (t. 1, b. l. 30-31). Alkotesterio kvito duomenimis, V. J. 2016-01-25, 16.22 val., nustatytas 3,28 prom. girtumas (t. 1, b. l. 55).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio               2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ artimajam Å¡eimos giminaičiui ar Å¡eimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas Å¡eimos nariui, kadangi V. J. nuo kaklo nuplėšdamas grandinėlę apdraskė savo motinai krÅ«tinę. BK 145 straipsnio 1 dalį įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Nagrinėjamu atveju V. J. teiginiai, kad jis grasindamas savo motinai ir močiutei neturėjo tikslo nužudyti pastarÄ sias, neturi esminės reiÅ¡mės ir nepeneigia jo veiksmų kvalifikacijos pagal minėtÄ baudžiamÄ jiojo įstatymo straipsnį. Kaip jau įtvirtinta įstatyme bei iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti realaus grasinimo įgyvendinimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis savo veiksmais sudarė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusioms manyti, kad grasinimas susidorojimu gali bÅ«ti įgyvendintas.

V. J. už smurtÄ ir grasinimus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius jau buvo ne kartÄ teistas, nusikaltimo padarymo dienÄ namo grįžo itin neblaivus ir agresyvus, jis pagriebė Å¡akutę ir, laikydamas jÄ rankoje, grasino, motinai ir močiutei užsidarius kambaryje, iÅ¡daužė durų stiklÄ . Nukentėjusiosios L. J. ir A. J. apklusiamos parodė buvusios iÅ¡sigandusios, pasislėpė kitame kambaryje, laikė duris, kad kaltinamasis nepatektų į vidų, bijojo, kad pastarasis tokioje bÅ«senoje gali įgyvendinti savo grasinimus.

Tai, kad nukentėjusiosios iÅ¡ties patyrė iÅ¡gÄ stį, tik patvirtina ir ta aplinkybė, kad L. J. paskambinusi vyrui prašė kuo greičiau kviesti policijÄ , kas ir buvo padaryta.Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tiek paties kaltinamojo teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, nukentėjusiųjų           L. J. ir A. J. parodymais, apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuotas nukentėjusiajai L. J. nežymus sveikatos sutrikdymas, tarnybiniais praneÅ¡imais dėl smurto artmje aplinkoje, kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Nusikalstamos veikos pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs įstatymo uždraustas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobÅ«dis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.Teismas, skirdamas V.

J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. teistas (t. 1, b. l. 117-120, 121-124, 125-127), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 129-152), Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo             2004-01-12 įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius, žalingas vartojimas, nuo 2013-06-12 diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 162), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2010-06-30 iki 2010-07-21, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 161), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 163).

Specialisto iÅ¡vados Nr. 89TPK-54/2016 konstatuota nesant duomenų apie V. J. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimÄ ar silpnaprotystę, arba kokiÄ nors laikinÄ psichikos sutrikimo bÅ«senÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, dėl alkopriklausos ir asmenybės savybių skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 82). Dėl nurodyų aplinkybių nėra pagrindo abejoti kaltinamojo V. J. pakaltinamumu, dėl ko pastarasis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Taigi, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas turi parinkti tokiÄ bausmę, kuri ne tik formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet tuo pačiu privalo atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Kaltinamojo V. J. įvykdytų nusikaltimų sankcijos numato eilę bausmės rÅ«Å¡ių – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ ir galiausiai laisvės atėmimÄ . Teimas, spręsdamas klausimÄ dėl V.

J. parinktinos bausmės rÅ«Å¡ies, pirmiausia akcentuoja aplinkybę, kad kaltinamasis Å¡iuo metu yra teistas iÅ¡ viso keturis kartus už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ (2015-12-23 bei 2016-01-25 nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo teistas tris kartus už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas), nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui (nusikaltimų recidyvas). V. J. už anksčiau padarytas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas jau buvos skirtos Å¡velnesnės bausmės – laisvės apribojimas bei areÅ¡tas (pakeitus laisvės apribojimÄ Ä¯ areÅ¡tÄ ), tačiau jos kaltinamojo nepaveikė ir nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

Kaltinamajam buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė (2015-08-24 nuosprendžiu), tačiau atsižvelgus į kaltinamojo pastangas taisytis realus jos vykdymas buvo atidėtas. Visgi net ir tokio parodymo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ bÅ«damas neblaivus, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo motinai L. J. bei grasino susidorojimu savo močiutei A. J. ir motinai L. J.. Tokios aplinkybės rodo, kad nei anksčiau paskirtos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys, nei galiausiai laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , nepasiekė BK 41 strapsnyje įtvirtint bausmės tikslų, dėl ko yra pilnas pagrindas skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį abiem atvejais nustatant kiek mažesnį už inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. J. paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-12-22, 20.15 val., iki 2015-12-12, 11.32 val., bei nuo 2016-01-25, 14.45 val. (t. 1, b. l. 42, 44-45, 57). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutartimi kaltinamajam buvo paskirtas suėmimas 40 dienų, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2016-01-25 (t. 1, b. l. 73-74), 2016-03-04 nutarimu minėta kardomoji priemonė panaikinta (t. 1, b. l. 90).

Laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę.V. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 91-94, 95-97), naikintinos, nes jų taikymas Å¡iuo metu yra netikslingas, kadangi V. J. LukiÅ¡kių TI-K atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio                       1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             V.

J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir V.

J. paskirti subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti subendrintÄ bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimÄ .Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų                       3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti V.

J. galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2015-12-22, 20.15 val., iki 2015-12-12, 11.32 val., ir nuo       2016-01-25, 14.45 val., bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį bei Å¡iuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo         2 d.             KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė