Legislator Case Law & Legislation
ebdfa0f5-7635-4efc-b6f2-03658b8d9de7 AI generated

ebdfa0f5-7635-4efc-b6f2-03658b8d9de7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ebdfa0f5-7635-4efc-b6f2-03658b8d9de7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė R. T. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo R.

Legislator headnote

AI generated

ebdfa0f5-7635-4efc-b6f2-03658b8d9de7 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovė R. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti bei prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nepilnamečiui vaikui teiktino iÅ¡ abiejų tėvų vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ algÄ . Pasak ieÅ¡kovės, iÅ¡laikymo dydis turėjo bÅ«ti priteistas didesnis, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, bylos nagrinėjimo metu nuolat bandė iÅ¡sisukti ir nuslėpti savo realų pajamų dydį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1087-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01057-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė R. T. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo R.

T. priteisti iÅ¡laikymÄ vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 400 Lt kiekvienam vaikui į mėnesį nuo 2010-04-15 iki kreipimosi į teismÄ dienos. Nurodė, kad santuokoje Å¡alims gimė 2 vaikai. FaktiÅ¡kai nuo jauniausio sÅ«naus gimimo visa vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovei. Atsakovas įstatyminės pareigos iÅ¡laikyti vaikus nevykdo. Nuo 2010-04-15 pas ieÅ¡kovę atsikraustė gyventi jos motina, kuri padėjo rÅ«pintis vaikais.

IeÅ¡kovė dirba ir viena rÅ«pinasi visais vaikų materialinių poreikių tenkinimo klausimais ir rÅ«pesčiais. IeÅ¡kovė nurodė, kad be maisto ir komunalinių mokesčių dalies bei transporto iÅ¡laidų dviejų vaikų iÅ¡laikymui vaikų poreikiams iÅ¡leidžia apie 800-1000 Lt kiekvienam vaikui.Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad įstatyme nustatytas pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdo pilnai. Teigė, kad galėtų mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams po 300 Lt per mėnesį.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-22 sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino bei priteisė iÅ¡ atsakovo R. T. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams P. T. ir M. T. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2011-03-15) iki jų pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo R. T. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiams vaikams P. T. ir M.

T. 2 000 Lt už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2011-03-15. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo to laiko, kuomet pradėjo gyventi atskirai, materialiai neišlaiko savo vaikų, todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, tėvų gaunamas pajamas, teismas laikė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygybės išlaikant nepilnamečius vaikus principo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Taip pat teismas, remdamasis bylos įrodymais, liudytojos parodymais, nustatė, kad iki 2010 m. gruodžio mėnesio Å¡alys gyveno kartu, atsakovas padėjo rÅ«pintis nepilnamečiais vaikais, prižiÅ«rėjo vaikus, apmokėdavo sÄ skaitas, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2010-04-15, bet priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį nuo to momento, kai atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo Å¡eimos, t.y. nuo 2011-01-01, iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui – 2011-03-15, t.y. už 2,5 mėnesio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas R. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-22 sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ , sumažinant priteisto iÅ¡laikymo dydį. Pasak apelianto iÅ¡laikymas priteisiamas iÅ¡ tėvų, kurie nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad jis nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Pažymėjo, kad pats teismas nustatė, jog iki 2010 m. gruodžio mėnesio atsakovas rÅ«pinosi Å¡eima, prižiÅ«rėjo vaikus, apmokėdavo sÄ skaitas. Apelianto teigimu, net ir tuo metu, kai jis pradėjo gyventi skyrium, jis nenustojo rÅ«pintis Å¡eima ir vaikais, materialiai prisideda prie Å¡eimos iÅ¡laidų. Taip pat bendravo su sÅ«numi – parveždavo iÅ¡ mokyklos, žiÅ«rėdavo kartu filmus, žaisdavo įvairius žaidimus. Atsakovo įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į LAT formuojamÄ teismų praktikÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir neteisingai įvertino įrodymus.

Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, pripažintinos minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pasak apelianto, teismas pažeidė proporcingumo principÄ , neatsižvelgė į ieÅ¡kovės teiginius, kad jos realios pajamos per mėnesį yra 6 000 Lt, t.y. 5 kartus didesnės nei atsakovo, taip pat neįvertino duomenis apie ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ , neatsižvelgė į atsakovo realiÄ galimybę teikti nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovė R. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti bei prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nepilnamečiui vaikui teiktino iÅ¡ abiejų tėvų vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ algÄ . Pasak ieÅ¡kovės, iÅ¡laikymo dydis turėjo bÅ«ti priteistas didesnis, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, bylos nagrinėjimo metu nuolat bandė iÅ¡sisukti ir nuslėpti savo realų pajamų dydį.

Pažymėjo, jog atsakovas gali skirti po 200-300 Lt per mėnesį savo mobilaus ryÅ¡io telefono sÄ skaitų mokėjimui, net 3 000 Lt nevykdančios veiklos juridinio asmens reklamai, savo sesers buto komunalinių mokesčių apmokėjimui, neaiÅ¡kios paskirties statybinių medžiagų pirkimui. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovas, pradėjęs gyventi skyriumi ir dabar, moka mokesčius bei nenustojo rÅ«pintis Å¡eima piniginėmis lėšomis, yra neteisingas.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtsakovo R.

T. apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo priteisimÄ iÅ¡ kartu negyvenančios tėvo, Å¡io iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ .

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindÄ teismui konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, gyvendamas skyrium neteikė jiems tinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ . Teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, taip pat ir į ieÅ¡kovės patiriamas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui, į ginčo Å¡alių turtinę padėtį, ir, nustatydamas priteistino vaikų iÅ¡laikymo dydį, nepažeidė proporcingumo principo.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 1998-12-24 ieÅ¡kovė R. T. ir atsakovas R. T. sudarė santuokÄ , kurios metu Å¡alims gimė du vaikai – P. T. ir M. T.. Atsakovas kartu su Å¡eima negyvena nuo 2011 m. pradžios. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas materialiai neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo, prašė priteisti po 500 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui, o atsakovas su tuo nesutiko, teigė, kad tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas, iÅ¡laiko vaikus, nurodė, kad gali mokėti kas mėnesį po 300 Lt.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį ir iÅ¡ atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui bei 2 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str.).

IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 str.). Teismų formuojamoje praktikoje analogiÅ¡kose bylose laikomasi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį.

Be to, teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas (vaikai) turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Be to, nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti.

Nors apeliantas teigia, kad teismas Å¡ioje byloje negalėjo priteisti iÅ¡laikymo, nes nebuvo nustatyta, kad jis nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau įvertinusi bylos įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas netinkamai vykdė ir vykdo savo pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, neteikia pakankamo dydžio, nuolatinio vaikų iÅ¡laikymo.

Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei skųsdamas teismo sprendimÄ apeliacine tvarka nepaneigė ieÅ¡kovės pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kad atsakovas, pradėjęs gyventi skyriumi, neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vaikų iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas nuolat, nepertraukiamai, užtikrinantis kasdienių, nors ir minimalių, poreikių patenkinimÄ . Atsakovo nurodymas kai kurių sÄ skaitų apmokėjimas, nenuolatinis piniginių lėšų pervedimas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ ar tai, kad jis kartais paima sÅ«nų iÅ¡ darželio, su juo praleidžia dalį laisvo laiko, nelaikytina tinkamu, nuolatiniu, nepertraukiamu vaikų iÅ¡laikymo teikimu.

Tai, kad atsakovas, gyvendamas kartu su Å¡eima iki 2010 m. pabaigos rÅ«pinosi Å¡eimos finansiniais reikalais, prižiÅ«rėjo vaikus, apmokėjo sÄ skaitas (kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog pradėjęs gyventi skyrium, atsakovas nebeteikia tinkamo iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams.BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė pateikė paskaičiavimus dėl patiriamų iÅ¡laidų vaikų poreikiams tenkinti bei tÄ patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos, ieÅ¡kovės teigimu, ji vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį iÅ¡leidžia virÅ¡ 2 300 Lt (pvz. 2001 m. sausio mėnesį – 2 300 Lt; kovo mėnesį – 2 472 Lt; birželio mėnesį – 2 276 Lt; liepos mėnesį – 3 353,59 Lt) (b.l. 120-148).

Å ių ieÅ¡kovės paskaičiavimų atsakovas nepaneigė. Antra vertus, iÅ¡ Å¡ių duomenų seka, kad kas mėnesį ieÅ¡kovė vien vaikų iÅ¡laikymui skiria daugiau iÅ¡laidų, nei oficialiai gauna pajamų (Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieÅ¡kovės darbo užmokestis 2011 m. sausio – liepos mėnesiais vidutiniÅ¡kai per mėnesį sudarė 1 790 Lt), kas iÅ¡ esmės patvirtina tiek apelianto pastebėjimÄ , tiek ir pačios ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytus teiginius, kad jos realios pajamos yra didesnės, nei nurodyta byloje esančiuose dokumentuose.

Tačiau teisėjų kolegija, kartu atsižvelgdama ir į ieÅ¡kovės pastebėjimus, jog atsakovo patiriamos iÅ¡laidos taip pat neatitinka jo oficialiai gaunamas pajamas (atsakovas gali skirti po 200-300 Lt per mėnesį savo mobilaus ryÅ¡io telefonų sÄ skaitų apmokėjimui, ženkliÄ pinigų sumÄ nevykdančio veiklos juridinio asmens reklamai, savo sesers buto komunalinių mokesčių apmokėjimui, statybinių medžiagų pirkimui ir pan.), kÄ patvirtina bylos įrodymai, bei kad atsakovas gauna papildomų pajamų iÅ¡ neoficialių darbų, laiko, kad atsakovas nebuvo nuoÅ¡irdus duodamas paaiÅ¡kinimus dėl realiai gaunamų pajamų dydžio.

Tai, kad atsakovas galimai turi ir kitų oficialiai nefiksuojamų pajamų, netiesiogiai rodo ir tas faktas, jog atsakovas, gyvendamas kartu su ieÅ¡kove ir vaikais, tuo metu oficialiai nedirbdamas, turėjo pajamų sÄ skaitoms apmokėti, kÄ patvirtino apklausta liudytoja I. G.. Pažymėtina, kad vertinant tėvų turtinę padėtį, pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgta į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tokia padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. Kaip minėta, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų iÅ¡laikymo dydis nulemtas iÅ¡laikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jų visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus ir atsakovo nepaneigtus duomenis apie iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui, Å¡alių turtinę padėtį (tai, kad abu tėvai dirba, turi nuolatines pajamas, turi turto), pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , kad priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas.

Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad tai yra tik orientacinis kriterijus, tačiau, įvertinus byloje esančius įrodymus apie vaikų poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti, kad turėjo bÅ«ti priteistas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas vaikams.

Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad jis gautų pajamas, pakankamas vaikams iÅ¡laikyti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turintis profesijÄ asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbÄ , kad jis galėtų iÅ¡laikyti save bei teikti didesnį iÅ¡laikymÄ savo augantiems vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didės. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas Å¡alių nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, teismų formuojamos praktikos, proporcingumo principo. Toks teismo sprendimas atitinka vaikų teisėtus interesus, atitinka vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrÄ (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina Å¡iuo metu bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas, todėl skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ keisti ar naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R. T. praÅ¡o, atmetus apeliacinį skundÄ , priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė nepateikė jokių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo R.

T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto