ebdf6ebf-7796-421b-87fb-0bbd465cbd30 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Ričardas Gilys                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-254-193/2011

Teisėjas Gytis Stasevičius                                     Teisminio

proceso Nr. 1-89-1-0343-2008-9

                                                                              Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                         Â

2011 m. birželio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos

teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko

Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės

Sušinskienės,

sekretoriaujant Vilmai

Užkurėlienei,

dalyvaujant prokurorui

Vytautui Sabaliauskui,

gynėjams advokatams Vytautui

Kupcikevičiui, Rimai Žiautienei, Lidijai Blinkevičienei, Eugenijui Karosui,

nuteistiesiems O.

Å ., P. B., V. K., A. G.,

Vaikų teisių

apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei S. P.,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų O. Å ., P. B., A. G.,

V. K. apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 31 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

O. Š. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio 23 d. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl

vagystės iš A. Ž. sodybos ir jam paskirta vienerių metų

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl

kartu su M. K. ir A. G. padarytos

vagystės iš V. D. sodybos ir jam paskirta vienerių metų

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su M. K. ir A. G. padarytos vagystės iš A. K. sodybos

ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 187 str. 1 d. dėl su M. K. ir A. G. padaryto A. K. turto sužalojimo

ir jam paskirta dvidešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė,

paskirta už vagystę iš A. K. sodybos, apėmimo būdu subendrinta

su bausme, paskirta už A. K. turto sužalojimÄ , ir

paskirta subendrinta bausmė – trisdešimt parų arešto bausmė.

O. Š. taip pat pripažintas

kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta trisdešimt penkių parų arešto

bausmė.

Vadovaujantis

BK 63 str. 1, 4 dalimis, 65 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos prie

griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir O. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimties

parų arešto bausmė.

P. B. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl

kartu su V. K. padarytos vagystės iš V.

D. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė,

įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis

BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios

bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir P. B. paskirta

galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės apribojimo,

įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

A. G. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių mėnesių

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2008 m. birželio mėn. 23 d. vagystės iš J. M. sandėlio ir jam paskirta šešių

mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6

val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėlÂ

vagystės iš A. Ž. sodybos ir jam paskirta vienerių metų

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl

vagystės iš R. J. sodybos ir jam paskirta vienerių metų

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. dėl vagystės iš J. B. automobilio ir jam paskirta trisdešimties parų arešto

bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. J. automobilio

ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš L. Š. automobilio

ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su M. K. ir O. Š. padarytos vagystės iš V. D. sodybos

ir jam paskirta penkiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. V. sodybos

ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl su M. K. ir V. K. padarytos vagystės iš A. K. sodybos

ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 str. 3 d. dėl su M. K. ir V. K. padaryto A. K. turto sužalojimo

ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė,

paskirtÄ už vagystę iÅ¡ A. K. sodybos, apėmimo bÅ«du

subendrinta su bausme, paskirta už A. K. turto

sužalojimÄ , ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – Å¡eÅ¡i

mėnesiai laisvės atėmimo.

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš V.E. M. sodybos

ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl su M. K. ir O. Š. padarytos vagystės iš A. K. sodybos

ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 str. 1 d. dėl su M. K. ir O. Š. padaryto A. K. turto sužalojimo

ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė,

paskirtÄ už vagystę iÅ¡ A. K. sodybos, apėmimo bÅ«du

subendrinta su bausme, paskirta už A. K. turto

sužalojimÄ , ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – devyni

mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis

BK 63 str. 1, 4 dalimis, 65 str. 1 d.  visos paskirtos bausmės subendrintos

prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai

laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. pagal BK 187 str.

3 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo

nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. K. pripažintas

kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d. dėl kartu su P. B. padarytos

vagystės iš V. D. sodybos ir jam paskirta šešių mėnesių

laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

-pagal BK 178 str. 2 d. dėl su M. K. ir A. G. padarytos vagystės iš A. K. sodybos ir jam paskirta vienerių metų laisvės

apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

-pagal BK 187 str. 3 d. dėl su M. K. ir A. G. padaryto A. K. turto sužalojimo ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės

apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė,

paskirta už vagystę iš A. K. sodybos, apėmimo būdu subendrinta

su bausme, paskirta už A. K. turto sužalojimÄ , ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės

apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

-pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš V.E. M. sodybos

ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, visos paskirtos

bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes

bausmes ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė –

dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6

val.

Taip pat Å¡iuo

nuosprendžiu priteista: solidariai iš M. K. ir A. G. 550 Lt turtinės žalos atlyginimui R.

J. naudai; solidariai iš M. K. ir A.

G. 800 Lt turtinės žalos atlyginimui L. Š. naudai; solidariai

iš M. K., A. G., V.

K. 382,20 Lt turtinės žalos atlyginimui A. K. naudai;

solidariai iš M. K., A. G., O. Š. 686 Lt turtinės žalos atlyginimui A.

K. naudai; solidariai iš M. K., A.

G., V. K. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui A. K. naudai; priteisti solidariai iš M.

K., A. G., O. Å . 1000 Lt

neturtinės žalos atlyginimui A. K. naudai; solidariai iš M. K., A. G., V. K. 2100

Lt turtinės žalos atlyginimui V. E. M. naudai; iš O. Š. 1500 Lt turtinės žalos atlyginimui I.

M. naudai; iš O. Š. 300 Lt neturtinės žalos

atlyginimui I. M. naudai.

Å iuo teismo

nuosprendžiu nuteistas ir M. K., o M.

Š. ir E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės

kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamosios bylos jų abiejų

atžvilgiu nutrauktos, tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliaciniai skundai

nepaduoti.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

1. M. K., P. B., O. Å .,

A. G. nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir

bendrai dalyvaudami 2008 m. birželio mėn., laikotarpyje nuo 16 d. iki 23 d.,

dienos metu, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , M. K. iÅ¡traukus

sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J.

M., vartų pakabinamos spynos kengę, įsibrovė į sandėlio vidų, ir pagrobė 12

vnt. špižinių radiatorių, kurių bendra vertė 1920 Lt, tuo padarydami

nukentėjusiajam 1920 Lt turtinę žalÄ .

2. M. K., O. Å ., A. G.,

M. Š., E. M. nuteisti už tai, kad

jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2008 m. birželio 23 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ , M.

K. ištraukus sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio

J. M., vartų pakabinamos spynos kengę, įsibrovė į sandėlio

vidų, ir pagrobė 5 vnt. Å¡pižinių radiatorių, kurių bendra vertė 500 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalÄ .

3. M. K., O. Å . ir A. G.

nuteisti už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2008 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 3 d. iki 12 d., dienos metu, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir

valandÄ , M. K. rankomis atkabinus Å«kinio pastato, esančio

(duomenys neskelbtini), priklausančio A. Ž., vartų

metalinį kabliukÄ Ä¯sibrovė į pastato vidų, ir iÅ¡ Å«kinio pastato pagrobė

ekskavatoriaus kauÅ¡Ä 400 Lt vertės, iÅ¡ sodybos kiemo pagrobė Å¡pižinę voniÄ 300 Lt vertės, M. K. iÅ¡traukus garažo vartų pakabinamos spynos kengę

įsibrovė į garaÅ¾Ä ir iÅ¡ garažo pagrobė 10 l talpos metalinę kuro talpÄ 20 Lt vertės, kirvį 70 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 790 Lt turtinę žalÄ .

4. M. K., A. G. nuteisti už tai, kad jie

tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2008 m. rugpjūčio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., dienos metu, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir

valandÄ , M. K. iÅ¡daužus gyvenamojo namo, esančio (duomenys

neskelbtini), priklausančio R. J., kambario lango

stiklÄ Ä¯sibrovė į pastato vidų, ir iÅ¡ virtuvės pagrobė metalinę krosnies

apdailos juostÄ 100 Lt vertės, nuo lauko durų pagrobė dvi metalines juostas, kurių bendra vertė 30 Lt, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , M. K. iÅ¡spyrus užrakintas klėties, priklausančios R. J. duris, įsibrovė į klėties vidų iÅ¡ kur pagrobė:

aliumines kopėčias 50 Lt vertės, svarstyklių svarsčius – 0,5 g, 1 kg, 2 kg, 5 kg, 8 kg, kurių vertė 50 Lt, žalvarinį dubenį 100 Lt vertės, 30 kg juodojo metalo laužo 50 Lt vertės, 10 m dvigyslio laido 30 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 410 Lt turtinę žalÄ .

5. M. K., A. G. nuteisti už tai, kad jie

tarpusavyje susitarę, 2009 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 6.50 val. iki

10.00 val., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , M. K. atsuktuvu

išdaužus automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys

neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“,

adresu Pramonės g. 4, Utenoje, priklausančio J. B.,

priekinių keleivio pusės durelių lango stiklÄ , M. K. įsibrovė

į automobilį, ir iÅ¡ automobilio pagrobė magnetolÄ â€žKenwood“ KPC 4027 MP3,

kurios vertė 500 Lt, o tuo metu A. G. saugojo M. K. bei paėmė saugoti

pagrobtÄ automagnetolÄ , tuo padarydami nukentėjusiajai 500 Lt turtinę žalÄ .

6. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 6.50 val. iki 10.00 val., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , iÅ¡

automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio

automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje,

priklausančio J. B., pagrobdamas magnetolÄ â€žKenwood“ KPC

4027 MP3, tyčia atsuktuvu sugadino automobilio Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) priekinių keleivio pusės durelių

spynelę 50 Lt vertės bei atsuktuvu iÅ¡daužė priekinių keleivio pusės durelių lango stiklÄ , kurio vertė 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 250 Lt turtinę žalÄ .

7. M. K. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie

tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 16 d. 19.00 val. iki 17 d. 16.20 val., tiksliai nenustatytÄ

dienÄ ir valandÄ , M. K. atsuktuvu iÅ¡laužus automobilio

Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio

automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje,

priklausančio R. J., priekinių keleivio pusės durelių

spynelę ir įsibrovus į automobilį, ir iÅ¡ automobilio paėmus magnetolÄ â€žLG“ MP3

su USB jungtimi, kurios vertė 500 Lt, ir jÄ iÅ¡kart perdavus Å¡alia stovėjusiam ir saugojusiam A. G., jÄ pagrobė, tuo

padarydami nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalÄ .

8. M. K. ir A. G. nuteisti už tai, kad

jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 05.30 val. iki 18.00 val., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , M. K. atsuktuvu iÅ¡daužus automobilio Mercedes Benz 190, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo

aikÅ¡telėje prie UAB „U“, adresu Pramonės g. 4, Utenoje, priklausančio L. Å ., priekinių keleivio pusės durelių lango stiklÄ ir

įsibrovus į automobilį, ir paėmus magnetolÄ â€žAlpine“ MP3, kurios vertė 700 Lt, ir jÄ iÅ¡kart perdavus Å¡alia stovėjusiam ir saugojusiam A. G., jÄ pagrobė tuo padarydami nukentėjusiajai 700 Lt turtinę žalÄ .

9. V. K., P. B. nuteisti už tai, kad jie

tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. vasario mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 7 d., dienos metu, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir

valandÄ , (duomenys neskelbtini), P. B. iÅ¡traukus

klojimo, priklausančio V. D., vartų pakabinamos spynos

kengę įsibrovė į pastato vidų ir iš klojimo pagrobė dvi plastikines talpas,

kurių bendra vertė 20 Lt , su 40 l dyzelinio kuro, 110 Lt vertės, 50 l talpÄ , 10 Lt vertės, su cheminiu skysčiu „Kaustikas“, 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 150 Lt turtinę žalÄ .

10. M. K., A. G., O. Å . nuteisti

už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. vasario mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 7 d., dienos metu, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir

valandÄ , M. K. iÅ¡traukus klojimo, esančio (duomenys

neskelbtini), priklausančio V. D., vartų pakabinamos

spynos kengę, įsibrovė į pastato vidų ir iš klojimo pagrobė benzininį vandens

siurblį „MZ 062“ 1200 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 1200 Lt turtinę

žalÄ .

11. M. K., A. G. nuteisti už tai, kad jie

tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 18 d. 08.00 val. iki 21 d. 04.00 val., dienos metu, tiksliai

nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , M. K. atsuktuvu atkabinus

gyvenamojo vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. V., lango tvirtinimo kabliukÄ Ä¯sibrovė į pastato vidų, ir

pagrobė benzininę žoliapjovę „Stihl“ 1 300 Lt vertės, bevertę plastikinę 5 l talpÄ su 4 l benzino, kurio vertė 14 Lt, ausines 6 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 1320 Lt turtinę žalÄ .

12. M. K., A. G., V. K. nuteisti

už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 24 d. 18.00 val. iki 29 d. 19.00 val., dienos metu, tiksliai

nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , M. K. išėmus gyvenamojo

namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A.

K., kambario lango stiklÄ , įsibrovė į vidų, name vertingų daiktų neradę,

tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡traukus Å«kinio pastato, priklausančio A. K., vartų pakabinamos spynos kengę įsibrovė į pastato

vidų, ir pagrobė benzininę žoliapjovę „Stihl“ 1100 Lt vertės, elektrinę

žoliapjovę „Olejo - mak“ 400 Lt vertės, 20 l talpos metalinį kanistrÄ , 60 Lt vertės, su 20 l benzino, kurio vertė 70 Lt, automobilinį kojinę pompÄ su manometru 40 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 1670 Lt turtinę žalÄ .

13. M. K., A. G., V. K. nuteisti

už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 24 d. 18.00 val. iki 29 d. 19.00 val., dienos metu, tiksliai

nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , A. K. priklausančioje

sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsibraudami į gyvenamÄ jį

namÄ tyčia sulaužė gyvenamojo namo palangę, kambario lango stiklo tvirtinimo

lysteles, kurių bendra vertė 100 Lt, sugadino vidinių gyvenamojo namo durų staktÄ , kurios vertė 50 Lt, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ Å«kinio pastato pagrobdamas benzininę žoliapjovę „Stihl“, elektrinę

žoliapjovę „Olejo - mak“, 20 l talpos metalinį kanistrÄ su 20 l benzino, kÅ«jį, automobilinį kojinę pompÄ su manometru, kampinį Å¡lifuoklį, užspaudžiamas reples,

veržliarakčių komplektÄ , tyčia sugadino Å«kinio pastato duris, durų staktÄ ,

įleidžiamÄ jÄ spynÄ , kurių bendra vertė 200 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 350 Lt turtinę žalÄ .

14. M. K., A. G., V. K. nuteisti

už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. gegužės mėn., laikotarpyje nuo 24 d. 18.00 val. iki 30 d. 10.00 val., dienos metu, tiksliai

nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , iÅ¡spirdami rÅ«sio, esančio (duomenys

neskelbtini), priklausančio V. E. M., duris įsibrovė

į pastato vidų, ir iÅ¡ rÅ«sio pagrobė benzininę savaeigę žoliapjovę 600 Lt vertės, benzininę žoliapjovę „Honda“ 1 300 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 1900 Lt turtinę žalÄ .

15. M. K., A. G., O. Å . nuteisti

už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 12 d. iki 18 d. 12.30 val., naktį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ

ir valandÄ , metaliniu strypu atlenkdamas Å«kinio pastato, esančio (duomenys

neskelbtini), priklausančio A. K., vartų pakabinamos

spynos lankelį įsibrovė į pastato vidų, iš anksto susitaręs ir bendrai

veikdamas grupėje su A. G., O. Š. iš

Å«kinio pastato pagrobė žoliapjovę „Snapper“ 2 500 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 2500 Lt turtinę žalÄ .

16. M. K., A. G., O. Å . nuteisti

už tai, kad jie tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. liepos mėn., laikotarpyje nuo 12 d. iki 18 d. 12.30 val., naktį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ

ir valandÄ , A. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys

neskelbtini), iš ūkinio pastato pagrobdami žoliapjovę „Snapper“,

benzopjÅ«klÄ â€žStihl“, tyčia sugadino Å«kinio pastato duris, durų staktÄ , įleidžiamÄ jÄ

spynÄ , kurių bendra vertė 800 Lt, bei tyčia sugadino dvi Å«kinio pastato durų pakabinamÄ sias spynas, kurių bendra vertė 40 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 840 Lt turtinę žalÄ .

17. O. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 val., būdamas I. M. priklausančiame bute,

esančiame (duomenys neskelbtini), iš

svetainės kambaryje, sekcijos lentynoje, buvusios dėžutės pagrobė auksinius

juvelyrinius dirbinius: auskarų porÄ , grandinėlę su pakabuku, kurių bendra

vertė 400 Lt, grandinėlę su balto metalo burbuliukais 150 Lt vertės, pakabukÄ 90 Lt vertės, žiedÄ su skaidria akute 170 Lt vertės, žiedÄ su rausva akute 150 Lt vertės, auskarų porÄ 120 Lt vertės, auksinę apyrankę 300 Lt vertės, auksinę apyrankę 120 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai I. M. 1500 Lt turtinę žalÄ .

Nuteistasis O. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pakeisti 2011-01-31 Â

Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu – skirti švelnesnę bausmę,

parenkant kitÄ bausmės rūšį, o dėl A. K. turto sugadinimo

jį iÅ¡teisinti ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti. Mano, kad jam paskirta per

griežta bausme, netinkamai parinkta bausmės rūšis. Teigia pripažįstantis savo

kaltę, dėl to nuoširdžiai besigailintis ir tai laikytina jo atsakomybę

lengvinančia aplinkybe. Pažymi, kad jo padaryti nusikaltimai gana seniai 2008-2009 m., jie nepriskiriami prie sunkių, jais padaryta žala nedidelė, daugeliu atveju ji atlyginta

pilnai arba iš dalies, kas taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia

aplinkybe. Å iuo metu iÅ¡ dalies atlygino žalÄ ir I. M.. Taip

pat teigia, kad padarant nusikaltimus jo vaidmuo buvo antraeilis, jis nebuvo

šių nusikaltimų iniciatorius, praeityje jis niekada nebuvo teistas. J. M. ir A. Ž. priklausančio turto

vagystės padarytos jam dar būnant nepilnamečiu, todėl apeliantas mano, kad jam

turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nuteistojo nuomone,

teismas parinko jam arešto bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad praeityje jis

neteistas. Mano, kad arešto bausmė, kurios vykdymas negali būti atidedamas, yra

per griežta, ir teismas galėtų parinkti kitÄ bausmės rūšį. Net ir laisvės

atėmimo bausmės skyrimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju galima vertinti kaip Å¡velnesnę

bausmę, nes gali būti taikomas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas. Nurodo,

kad nuo paskutinio nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau kaip 1 m. ir 6 mėn., per tÄ laikotarpį jis jokių naujų nusikaltimų nepadarė, mokosi, suprato savo neigiamo

elgesio pasekmes ir ateityje pasižada naujų nusikaltimų nedaryti. Nuteistasis

skunde teigia nesutinkantis su jo nuteisimu pagal BK 187 str. 1 d., nes

įvykdant vagystę neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų tyčia sugadinęs ūkinio

pastato duris, durų staktÄ , įleidžiamÄ jÄ spynÄ . Durų nelaužė ir spynos neplėšė,

t.y. jokio turto negadino. TÄ faktÄ patvirtino A. G. bei M. K.. Dėl vagystės vykdymo jie buvo susitarę, tačiau

nesitarė kokiu bÅ«du įsibraus į patalpas ir nesitarė gadinti svetimÄ turtÄ .

Duris išlaužė M. K.. Todėl apelianto manymu, negalima jo

ir M. K. veiksmų vertinti kaip bendrų. Jokių kitų byloje

surinktų įrodymų dėl jo prisidėjimo prie A. K. turto

sugadinimo, nėra, todėl teismas turėtų Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį

nuosprendį ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-01-31 Utenos

rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neteisingos bausmės paskyrimo P. B., remiantis BK 93 str. 1 d. atleisti jį nuo

baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas teigia sutinkantis su veikos kvalifikacija, tačiau manantis, kad jam

paskirta bausmė yra per griežta. Jo manymu, teismas neteisingai vertino jo

charakteristikÄ , kad jis charakterizuojamas neigiamai. Nors jis yra

administracine tvarka baustas, tačiau nuosprendžio priėmimo dienÄ ji jau

negaliojo. Nuteistasis skunde be kita ko nurodo, kad po nusikaltimo padarymo

praėjo ilgas laiko tarpas – treji metai, per šį laikotarpį jis nepadarė

teisėtvarkos pažeidimų, padarytÄ veikÄ suprato ir įvertino, dėl padaryto

nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino žalÄ , su jais

susitaikė, jie pretenzijų nereiškia. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo

2010-09-01 jis mokosi Utenos regioniniame Profesinio mokymo centre pirmame

kurse, mokslas sekasi gerai, daug sportuoja. Viso jo paminėtos aplinkybės bei

tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas nepilnametis, teisiamas pirmÄ kartÄ ,

rodo esant BK 93 str. 1 d. numatytiems pagrindams atleisti jį nuo baudžiamosios

atsakomybės ir bylÄ nutraukti.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono

apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio dalį dėl A. G. paskirtos

laisvės atėmimo bausmės ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti

paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teigia, kad teismas, skirdamas jam

bausmę, nesilaikė BK normų, kuriose keliami reikalavimai pirmÄ kartÄ teisiamam

asmeniui, taip pat neatsižvelgė į bausmės vykdymo atidėjimo galimybę ir

nepagrįstai jos netaikė. Bausmė jam, A. G., turėjo būti

skiriama laikantis BK 55 straipsnio nuostatos, be to, skirdamas laisvės atėmimo

bausmę, teismas privalėjo motyvuoti savo sprendimÄ . Apelianto manymu, teismo

nurodyti bausmės skyrimo motyvai neįtikina, kad būtinai reikėjo skirti laisvės

atėmimo bausmę. Pažymi, kad minimos jo administracinės nuobaudos buvo skirtos

2008 metais, paskirtas baudas jis yra sumokėjęs, todėl teismas nuosprendyje neturėjo

remtis nebegaliojančiomis administracinėmis nuobaudomis. Taip pat teigia, kad

jis charakterizuojamas patenkinamai, tai reiškia vidutiniškai, bet ne

nepatenkinamai. Be to, charakteristika apie jį pateikta nusikaltimo padarymo

metu. Dabar yra pasikeitusios aplinkybės: jis nebedirba, bet mokosi, jis labai

gerai charakterizuojamas, todėl matyti, kad jo asmenybės vertinimas pasikeitė

ir tai turi įtakos jam skiriant lengvesnę bausmę. Teismas pažymi, kad jis

neteistas. Tai suteikia galimybę neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios

bausmės, kaip ir nurodyta BK 55 straipsnyje. Teismas objektyviai neįvertino jo

asmenybės ir jo elgesio po padaryto nusikaltimo bei aktyvios atgailos:

atsipraÅ¡ymo, turtinės žalos atlyginimo ir sutikimo atlyginti neturtinę žalÄ . Apeliantas

nurodo, kad jis visų nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino turtinę žalÄ ,

nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, su juo susitaikė ir jo atžvilgiu prašo

baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Taigi yra trys jo atsakomybę lengvinančios

aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose: prisipažino,

padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru

atlygino padarytÄ Å¾alÄ iki nuosprendžio priėmimo. Mano, kad apeliacinės

instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jis, A. G. nuo

2010-09-01 mokosi, mokymosi įstaiga jį apibÅ«dina kaip pažangų, drausmingÄ

pareigingÄ nuoÅ¡irdų moksleivį ir tai laikyti lengvinančia jo atsakomybę

aplinkybe. Sunkinančia A. G. atsakomybę aplinkybe

nuosprendyje nurodyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, tačiau teismas

nepasisakė, kodėl Å¡iÄ aplinkybę kvalifikuoja kaip atsakomybę sunkinančiÄ . Mano,

kad teismo motyvas, jog nusikaltimus, už kuriuos jam skiriama laisvės atėmimo

bausmė, padarė prieš tai padaręs apysunkius nusikaltimus nuosavybei, galėtų

būti pagrįstas tuo atveju, jeigu A. G. už tuos

nusikaltimus jau būtų teistas. Skunde pažymima, kad A. G. padaryti

nusikaltimai, tarp jų ir tie, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė,

nepasižymėjo tam tikru įžūlumu, nes buvo daromi vietose, kuriose nėra apsaugos,

nusikaltimais padaryta žala nėra didelė, jos didesnę dalį A.

G. atlygino. Įtarus jį dalyvavus nusikaltimuose, jis iš karto prisipažino

ir iki šiol dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl visų išvardintų argumentų

nuosprendžio dalis, kuria už dvi vagystes iš A. K. sodybos

ir už vagystę iš V.E. M. sodybos jam, A.

G. paskirtas laisvės atėmimas, keistina skiriant su laisvės atėmimu

nesusijusias bausmes. Skunde teigiama, kad teismas netaikydamas jam bausmės

vykdymo atidėjimo nurodė, kad vadovaujasi ne tik formaliais BK 75 str. 1 d.

įtvirtintais pagrindais, bet ir BK 41 str. 2 d. numatytais bausmės tikslais.

Apelianto manymu, BK 75 str. netaikymas jam pažeidžia jo, kaip žmogaus, teises,

daro jį bandomuoju įrankiu siekiant auklėti bausmę atlikusius asmenis ir

prieštarauja teismo išvadai, kad tai užtikrins teisingumo principo

įgyvendinimÄ . Nuteistasis A. G. teigia, kad teismas

nesilaikė nuostatos įvertinti visas bylos aplinkybes, nes vertino tik

aplinkybes, susijusias su padaryta veika, bet visiškai nevertino jo, kaip

nuteistojo, asmenybės savybių. Teismas tik paminėjo, kad jis yra sudaręs

profesinio mokymo sutartį. Iš tiesų jis nuo 2010-09-01 mokosi Utenos

regioniniame profesinio mokymo centre, nes dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo

nepriimtas į Utenos kolegijÄ . Apeliantas nurodo, kad supratęs, kad savo

netinkamu elgesiu padarė blogį nukentėjusiesiems, visų jų atsiprašė. Važiavo į

kiekvienÄ apvogtÄ sodybÄ ir, kiek leido galimybės, atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Teigia

labai besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Jos buvo padarytos tiek

dėl draugų įtakos, tiek dėl jaunumo ir nesupratimo. Mano, kad šios aplinkybės

leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslas bus pasiektas be realaus laisvės

atėmimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neatidėjus bausmės vykdymo jis negalės

baigti sėkmingai pradėto mokslo ir įgyti specialybės, taip pat nepagrįstai

neatsižvelgė į prokurorės, palaikiusios kaltinimÄ baudžiamojoje byloje, siÅ«lymÄ

skirti jam laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ . Be to, teismas 2011-01-31 nuosprendžiu

jam, A. G., paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį

pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pakeitė į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir nurodė suimti

teismo posėdžių salėje, paties šio sprendimo nemotyvuodamas.

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono

apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje dėl V.

K. nuteisimo ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad teismas jį

apkaltino remdamasis tik teisiamųjų parodymais, kurie tai padarė tik pykdami

ant jo, nes jis pranešė policijai apie P. B. nusikaltimÄ iÅ¡ D. sodybos. Todėl Å¡ių teisiamųjų duoti parodymai turėjo

būti atmesti. Kaltinimo pateiktų įrodymų ir medžiagos analizė rodo, kad jis, V. K. apkaltintas nepagrįstai, nes nėra jokių įrodymų,

įrodančių jo kaltę. Teismas pripažindamas jį kaltu dėl kartu su P. B. padarytos vagystės iš V. D. sodybos

neapklausė pagrindinių liudytojų, t.y. A. R. ir U. D.. Šios liudytojos savo ikiteisminio tyrimo metu

apklausoje nurodė, kad būtent iš jo sužinojo, kas apvogė V.

D. sodybÄ . Teismas visai neįvertino jo pateiktų įrodymų, kad jis pirmas

teismui atskleidė aukščiau minėtÄ nusikaltimÄ . Skunde nuteistasis teigia, kad

jam visÄ ikiteisminį tyrimÄ nebuvo užtikrinta tinkama gynyba, nes tas pats

valstybės skirtas advokatas J. R. nesiėmė absoliučiai

jokių veiksmų jo, kaip neįgalaus, 40 proc. nedarbingo, gynybai užtikrinti. Gynėjas

nesidomėjo bylos eiga ir neįsigilino į jo duodamų parodymų esmę, jis advokatas

būdamas pasyvus ir savalaikiai neužtikrinęs jam tinkamos gynybos vykusių

procesinių veiksmų metu jam tik pakenkė. Tuo buvo pažeistos BPK 47 str. normos.

Tas pats gynėjas gynė ir nuteistÄ jį M., kuris artimas draugas su kitais nuteistaisiais. M. iÅ¡ gynėjo žinodamas

bylos aplinkybes turėjo galimybę susitarus su kitais nuteistaisiais jį

neteisingai apkaltinti dėl padarytos vagystės iš A. K. sodybos

su M. K. ir A. G., bei padaryto A. K. turtui sužalojimo, taip pat ir dėl vagystės iš V.E. M. sodybos. Apeliantas V. K. teigia,

kad yra nuteistas dėl to, kad neva su M. K. ir A. G. padarė A. K. turto sužalojimÄ , tačiau K. ir G. savo parodymuose nurodė, kad jie buvo kartu su Å ., vartus atidarė

K.. Todėl neaišku, kodėl teismas inkriminavo

jam šį nusikaltimÄ ir pripažino kaltu be jokių įrodymų. Apeliantas mano, kad teismas

privalėjo atsižvelgti į jo, V. K., padėtį, kuri

susiklostė tÄ lemtingÄ dienÄ , kai P. B. paprašė pavežti į

kaimÄ , o už tai pažadėjo duoti pinigų kurui. Nuteistasis V.

K. pažymi, kad nuo kÅ«dikystės turi klausos ir kalbos negaliÄ , todėl ne

visada iÅ¡girsta, kÄ jam sako kiti ir yra reali galimybė, kad jis daug kÄ galėjo

suprasti ne taip, kaip sakė P. B.. Visa tai aiškiai matyti

iš kitų teisiamųjų bei liudytojų aiškinimų ir parodymų analizės, kuri suteikia

galimybę nustatyti faktÄ kad jis, V. K., prieÅ¡ingos

teisei veikos nepadarė. Jis nuo pat pirmų apklausų ikiteisminiame tyrime nurodė,

kad su kitais nuteistaisiais nedalyvavo jokiose vagystėse iš K. ir M. sodybų, nes nežino kur jos

yra. Nepagrįstai teismas atmetė jo parodymus, kaip prieštaraujančius kitiems

įrodymams. Teismas nepasisakė dėl ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų: A. R. ir U. D. duotų parodymų, kad iš

tiesų jos dalyvavo eismo įvykyje su jo automobiliu BMW, iš kurio sugrįžo

pakeleivinga mašina, nes šiuo automobiliu toliau dėl rimtų gedimų nebebuvo

galima važiuoti. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jokio eismo įvykio

nebuvo, nes nebuvo iškviesta policija. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje

esantiems liudytojų parodymams, tuo buvo pažeista BPK 242 str. nuostatos. Taip

pat apeliantas mano, kad nuteistųjų P. B., M. K. ir A. G. parodymai akivaizdžiai

prieštarauja surinktiems įrodymams jo atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad įrodymų

tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Teigia, kad skiriasi jų

nurodytų automobilių, kuriais važiuota į

K. ir M. sodybas, markės. Apelianto V.

K. manymu, atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme turėjo

dalyvauti specialistas, suprantantis sunkiÄ jo kalbÄ , nes dėl Å¡ios sveikatos

problemos jam sunkiai pavyko susikalbėti ir su atstove J. U..

Teismo

posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų apeliacinius

skundus, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas  iš dalies, nuteistųjų O. Š., P. B. ir A. G.

apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo

O. Å . apeliacinio skundo

Nuteistasis O. Š. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl A. K. turto sugadinimo bei nesutinka su jam paskirta bausme,

teigdamas, kad ji yra per griežta. Išnagrinėjusi O. Š. apeliacinį

skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinės

instancijos teismas konstatuoja, kad O. Š. kaltės ir bausmių

skyrimo klausimai skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręsti teisingai, laikantis

baudžiamojo įstatymo normų.

Apeliantas O. Š. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto tyčinio A. K. turto sugadinimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo

nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ pripažinti

nuteistÄ jį O. Å . kaltu dėl tyčinio A.

K. turto sugadinimo, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nuteistųjų M. K., A. G. ir O. Š.

parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje bei įvykio vietos apžiūros

protokolų duomenimis ir juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė

minėtos nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ nuteistojo O. Å .

veiksmuose. O. Š. neneigia, kartu su kartu su kitais

nuteistaisiais ginčijamame epizode įsibrovė į A. K. ūkinį

pastatÄ ir kartu visi trys pagrobė svetimÄ turtÄ . Ä®sibrovimo metu buvo  tyčia

sugadintos ūkinio pastato durys, durų stakta, įleidžiamoji spyna, dvi ūkinio

pastato durų pakabinamosios spynos. M. K. teisiamojo

posėdžio metu parodė, kad spynas įsibraudami sugadino kartu su O.

Š.. Iš pačių kaltinamųjų M. K., A.

G. ir O. Š. parodymų   nustatyta, kad visi

kaltinamieji, veikdami bendrai, turėdami vieningÄ tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ,

brovėsi ir įsibrovė į svetimÄ patalpÄ , jų kaltę patvirtina jų pačių parodymai

apie tai, kad jie visi turėjo bendrÄ tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir to

siekdami sulaužė duris, sugadino spynas.  M. K. pripažįsta

sugadinęs vienÄ spynÄ , tuo tarpu tyčia sugadintų spynų patalpoje rasta

daugiau. Tai  patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys. O.

Š. ginčijama aplinkybė, jog ne jis atliko konkrečius nurodyto turto

sugadinimo veiksmus, neturi reikšmės visų kaltinamųjų veikos kvalifikavimui,

kadangi jie visi trys, kaip minėta, veikė bendrai, vieninga tyčia, kuri apėmė

ne tik svetimo turto pagrobimÄ , bet ir jo sugadinimÄ . Å iuo atveju turto

sugadinimas buvo kaip bÅ«das įvykdyti svetimo turto pagrobimÄ , kuris

kvalifikuojamas pagal atskirų Baudžiamojo kodekso

straipsnių (178 str. ir 187 str.) atitinkamÄ dalį, kaip

nusikaltimų ideali sutaptis.

Apeliantas O. Š. skundu taipogi prašo sušvelninti skundžiamu teismo

nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį. Apeliacinis skundas

šioje dalyje netenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos

teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui O. Š. bausmes

bei nustatė jų dydžius, laikantis baudžiamojo įstatymo normų jas subendrino.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡ioje dalyje keisti apylinkės teismo sprendimÄ

ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas

paskirtas bausmes, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje

reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas,

parinkdamas O. Š. bausmės rūšį bei jos dydžius,

atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės

formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo tikslus bei stadijas (padaryti 7

tyčiniai baigti nusikaltimai, 5 iš kurių – apysunkiai, 2 – nesunkūs),

atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir

nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos)

bei jÄ sunkinančiÄ aplinkybę (tam tikras nusikalstamas veikas padarė

bendrininkų grupėje), tinkamai įvertino O. Š. asmenybę

(inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine

tvarka baustas, charakterizuojamas neigiamai). Įvertinęs aukščiau išvardintas,

o taip pat ir nuteistojo O. Å . apeliaciniame skunde

nurodytas aplinkybes, teismas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai

bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei

subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis

nėra jokio pagrindo. Kadangi O. Š. padarytos veikos viena

kitos atžvilgiu laikytinos pakartotinėmis, už pirmų keturių padarymÄ jam

pagrįstai ir teisingai skirtos laisvės apribojimo bausmės, o už paskesnes dar

tris – arešto bausmės. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių O. Š. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas

aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, dalinio žalos atlyginimo

apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartÄ tais

pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų,

teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos

bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir

baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad

nuteistasis dabar mokosi, daugiau nebenusikalto ir kt. – išvados dėl galutinės

bausmės rūšies ar dydžio nepaneigia.

Apeliacinio

skundo jame nurodytais motyvais pagrindo tenkinti nėra, jis atmetamas.

Dėl nuteistojo

P. B. apeliacinio skundo

Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, sutinka su

veikos kvalifikacija, tačiau mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir

prašo jo atžvilgiu taikyti BK 93 str. 1 d. Tačiau teisėjų kolegija neranda

jokio pagrindo tenkinti P. B. skundÄ .

Kaip matyti

skundžiamo teismo nuosprendžio, teisingai kvalifikavęs nuteistojo P. B. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas,

vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo

pagrindais bei BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams

ypatumais, paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas,

tinkamai jas subendrino. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo

motyvus teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį,

kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir baudžiamojo

įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be to, skiriant bausmę taip pat buvo

atsižvelgta ir į nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu. Atsižvelgęs į visas šias

aplinkybes, teismas už padarytas veikas P. B. paskyrė

laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmė yra mažesnė nei šios bausmės rūšies

vidurkis. Tokias už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o taip pat

ir subendrintÄ bausmę laikyti per griežtomis nėra jokio pagrindo. Visos skunde

apelianto nurodomos aplinkybės – kad jis yra neteistas,

nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, labai gailisi, nukentėjusiųjų

atsiprašė, atlygino žalÄ , su jais susitaikė, mokosi, pirmosios instancijos teismo

buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmes ir nustatant jų

dydžius. Apeliantas nesutinka su BK 93 straipsnio nuostatų netaikymu jam,

tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas

pagrįstai nesvarstė ir netaikė P. B. atžvilgiu

pastarosios BK bendrosios dalies normos. Pagal BK 93 straipsnio 1 dalį

nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį

nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu

jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais

atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , arba 2) pripažintas ribotai

pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ

arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys

naujų nusikalstamų veikų. Viena iš šiame straipsnyje numatytų atleidimo nuo

baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų yra ta, kad nepilnametis neatsargų arba

nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ bÅ«tų padaręs pirmÄ kartÄ . Asmuo laikomas

pirmÄ kartÄ padariusiu nusikaltimÄ , jeigu jis prieÅ¡ tai nebuvo padaręs

nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. nuteistas

už dviejų atskirų vagysčių padarymÄ , kurios viena kitos atžvilgiu yra

pakartotinės ir vien tai neleidžia daryti išvados, kad P. B. nusikalto

pirmÄ kartÄ . Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistajam taikyti atleidimo nuo

baudžiamosios atsakomybės institutÄ , be to, Å¡ios prevencinio poveikio priemonės

taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Dėl nuteistojo

A. G. apeliacinio skundo

Apeliantas iš esmės neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo,

tačiau nesutinka su teismo paskirtÄ ja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta,

prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo

bausmės vykdymÄ . Tačiau iÅ¡nagrinėjęs A. G. apeliacinį

skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinės instancijos

teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir

paskyrė apeliantui A. G. bausmes bei nustatė jų dydžius, laikantis

baudžiamojo įstatymo normų jas subendrino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo

keisti apylinkės teismo sprendimÄ ir Å¡velninti ar mažinti skundžiamu teismo

nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nes jos

paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo

pagrindų. Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti apelianto A. G.

atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės

vykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. G. bausmės rūšį bei jos dydžius, atsižvelgė į padarytų

nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų

veikų padarymo tikslus bei stadijas (padarytos 14 nusikalstamos veikos, 12 iš

kurių – tyčiniai apysunkiai baigti nusikaltimai), atsakomybę lengvinančiÄ

aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi,

atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos) bei jÄ sunkinančiÄ

aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje), tinkamai

įvertino A. G. asmenybę (inkriminuotas nusikalstamas

veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas

patenkinamai). Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas už

atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras

nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti

aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Apylinkės

teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo A. G. - jis padarė keturiolika nusikalstamų veikų, iš kurių

12 apysunkiai nusikaltimai nukreipti prieš nuosavybę įsibraunant į patalpas bei

saugyklas, visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iš anksto suplanuota

tyčia, A. G. su skirtingomis bendrininkų grupėmis grobė

daiktus iÅ¡ nuoÅ¡alių sodybų, kas įrodo ne tik iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ ,

bet ir siekį daryti vagystes tose vietose, kur vagystės padarymas gali

išaiškėti tik praėjus gana ilgam laikotarpiui, nusikaltimai buvo padaryti

vienerių metų laikotarpiu, A. G. grobė daiktus, kurie gali

būti lengvai realizuojami, juos pardavinėjo, kas rodo, kad piniginės sumos

gautos iš už parduotus pagrobtus daiktus buvo vienas iš jo pragyvenimo

šaltinių, todėl kaltinamojo veikos nebuvo atsitiktinės, nors kaltinamasis yra

sudaręs profesinio mokymo sutartį, tačiau ši vienintelė aplinkybė negali

apspręsti BK 75 str. taikymÄ , nusikaltimų pobÅ«dis, jų skaičius, neduoda

pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į A. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, padarymo

aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų

kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės

tikslų A. G. neįmanoma, tik A. G. paskyrus realų sankcijose už padarytas

nusikalstamas veikas numatytų subendrintų bausmių atlikimÄ . Å i iÅ¡vada yra

priešinga vienai iš BK 75 str. numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų

sÄ lygų, todėl kaip nepagrįsti atmetami A. G. teiginiai

dėl bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų buvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad

bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra

pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus

bausmės atlikimo. Å i sÄ lyga yra privalomoji, todėl nesant jos – bausmės vykdymo

atidėjimas negali būti taikomas. Skunde apeliantas A. G. teigia,

kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prokurorės siÅ«lymÄ skirti jam laisvės

atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau prokurorės praÅ¡ymas nėra imperatyvaus

pobūdžio ir teismo sprendimo nesaisto.

Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. G. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas

aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, dalinio žalos atlyginimo

apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartÄ tais

pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų,

teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos

bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir

baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad

nuteistasis dabar mokosi ir mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai –

išvados dėl galutinės bausmės rūšies ar dydžio, o taip pat ir bausmės vykdymo

atidėjimo netaikymo, nepaneigia. Visiškai nepagrįstai skunde teigiama, kad

teismas apelianto mokymÄ si ir Å¡iuo metu teigiamÄ jo apibÅ«dinimÄ turėtų laikyti

atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas

neturėjo remtis nebegaliojančiomis administracinėmis nuobaudomis, nes 2008

metais paskirtas baudas jis yra sumokėjęs. Šis teiginys nepagrįstas. Pagal LR

ATPK 36 straipsnio nuostatas jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė

nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė

naujo administracinio teisės pažeidimo, tik tuomet laikoma, kad jam nebuvo

paskirta administracinė nuobauda.

Sutinkamai su BPK 307 str. 1 d. 6 p. teismas

nuosprendyje privalomai turi iÅ¡spręsti kardomosios priemonės klausimÄ

nuteistajam kol įsiteisės nuosprendis.  Utenos rajono apylinkės teismas,

skirdamas A. G. suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo

motyvavo tai tuo, kad kaltinamajam A. G. yra paskirta

laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant realiai, todėl  BPK 119 str. reikalavimai

bus įgyvendinti jam skiriant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Apylinkės teismas,

prieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, savo sprendimÄ skirti suėmimÄ A. G. motyvavo. BPK 119 str. nurodyta, kad kardomosios

priemonės skiriamos šalia kitų tikslų siekiant užtikrinti nuosprendžio

įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. G. nuosprendyje

motyvuotas, tokios - realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A.

G. yra aplinkybė, kuria remiantis galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis)

nuo nuosprendžio įvykdymo, o tai yra pagrindas skirti suėmimÄ (BPK 122 str. 1

d. 1 p.). Dėl iÅ¡dėstyto kolegija sprendžia, kad skirdamas nuosprendžiu A. G. suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, BPK 307 str. 1

d. 7 d. nuostatų nepažeidė.

Dėl nuteistojo

V. K. apeliacinio skundo

Apeliantas

nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už inkriminuotas

nusikalstamas veikas, tvirtina, jog jo kaltė grindžiama iš esmės tik kitų

nuteistųjų melagingais parodymais, taip pat teismo padarytomis prielaidomis,

nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Nuteistasis V. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už vagystes

iš V. D. sodybos, iš A. K. sodybos,

iš V. E. M. sodybos bei už tyčinį A. K.

turto sugadinimÄ . IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo

nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas

pagrįstai pripažino V. K. kaltu dėl vagystės iÅ¡ V. D. sodybos ir paskyrė jam Å¡iame epizode teisingÄ bausmę,

tačiau nepagrįstai pripažino kaltu ir nubaudė jį už vagystes iš A. K. ir V. E. M. sodybų bei už tyčinį

A. K. turto sugadinimÄ .

IÅ¡ bylos

medžiagos matyti, kad 2009 m. vasario mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 7 d. buvo

neteisėtai įsibrauta į V. D. priklausantį (duomenys

neskelbtini) esantį klojimÄ , iÅ¡ kurio pagrobti ten buvę daiktai – dvi plastikinės

talpos su 40 l dyzelinio kuro, 50 l talpa su cheminiu skysčiu „Kaustikas“. Nors

apeliantas V. K. neigė dalyvavęs šioje vagystėje, tačiau

jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma – kito nuteistojo P. B., liudytojų A. I. ir A. R. parodymais, dalinai – ir paties apelianto V. K. parodymais. Nuteistasis V. K. neneigė

2009 m. vasario mėn. pradžioje vežęs P. B. į V. kaimÄ , bet

tvirtino jokioje vagystėje nedalyvavęs. Tačiau tokie apelianto parodymai kitų

byloje esančių duomenų kontekste vertintini kritiÅ¡kai. Nuteistasis P. B. nuo pat pradžių parodė minėtÄ vagystę įvykdęs su V. K., Å¡iuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo

vietoje metu. Liudytojas A. I. parodė, kad 2009 m. žiemÄ ar pavasarį pirko iÅ¡ P. B., atvykusio kartu su V.

K., kurÄ bei matė V. K. automobilyje plastmasinę gal 50 l talpÄ . Liudytoja A. R. apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo

ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. K.

jai prisipažino kartu su P. B. įvykdęs Å¡iÄ vagystę,

todėl išteisinti jį dėl jos nėra jokio pagrindo, jis šiame epizode pripažintas

kaltu ir nubaustas pagrįstai.

Apeliantas V. K. taip pat neigia kaltę ir dėl jam inkriminuotų vagysčių

iš A. K. ir V. E. M. sodybų bei

tyčinio A. K. turto sugadinimo. IÅ¡nagrinėjusi V. K. apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ dėl Å¡ių vagysčių bei turto sužalojimo įvykdymo

pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykių

situacijas, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių

neatitinkančias išvadas dėl V. K. dalyvavimo pastarųjų nusikalstamų

veikų padaryme bei jų sudėčių įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu

iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ teismas konstatuoja, jog byloje darytinos prieÅ¡ingos

išvados, tai yra, kad V. K. pagal BK 178 str. 2 d. dėl

vagysčių iš A. K. ir V. E. M. sodybų

bei pagal BK 187 str. 3 d. dėl tyčinio A. K. turto sugadinimo

nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje naikintinas

ir nuteistasis V. K. dėl šių nusikalstamų veikų

išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant vagystes iš A.

K. ir V.E. M. sodybų bei tyčia sugadinant A. K. turtÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas

nuteistojo kaltumo dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto

sugadinimo klausimus ir dėl jų priimdamas sprendimÄ pripažinti nuteistÄ jį V. K. kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – kitų

nuteistųjų A. G. ir M. K. bei

liudytojo A. J. parodymais, juos vertino kaip kaltinančius

įrodymus ir jais grindė minėtų nusikalstamų veikų sudėčių buvimÄ nuteistojo V. K. veiksmuose. Tačiau Å¡ių asmenų parodymų vertinimas kartu

su kitais byloje esančiais – liudytojų N. B., A. S. ir A. R. parodymais iš tikrųjų

nepagrindžia vagysčių iš A. K. ir V.E.

M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo sudėčių

buvimo V. K. veiksmuose. Pažymėtina, kad apeliantas V. K. neigia padaręs jam inkriminuotas vagystes iÅ¡ A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinį A. K. turto sugadinimÄ . Jis nurodė, kad minėtų nusikalstamų

veikų metu jo automobilis buvo remontuojamas, todėl jis negalėjo, kaip teigia

kiti nuteistieji, dalyvauti minėtų veikų padarymuose su savu automobiliu. Nors

nuteistieji A. G. ir M. K. teigė į A. K. ir V.E. M. sodybas vykę V. K. automobiliu, tokius jų parodymus paneigia liudytojų N. B., A. S. ir A.

R. parodymai. Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi

pagrindo. Nors teismas grįsdamas V. K. kaltę nuosprendyje

remiasi vienintelio liudytojo aukščiau nurodytuose epizoduose A.

J. parodymais, kuris teisme parodė, kad pirko keletÄ daiktų iÅ¡ A. G. ir K., nurodė, kad perkant žoliapjovę ir savaeigę

žoliapjovę ir iš M. K., kartu buvo V.

K., atvažiavęs su vyšninės spalvos BMV automobiliu, tačiau iš šio liudytojo

parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( t.4 b.l. 105-106) matyti, jog liudytojas

tada teigė, kad visus daiktus pirko iš M. K., 2009 m. gegužės mėn. perkant žoliapjovę iš M. K., kartu buvo A.

G.. Liudytojas teigė tik, kad pažįsta V. K., bet

nenurodė, kad bent kartÄ bÅ«tų matęs V. K. su M. K. ar A. G., perkant iÅ¡ jų kokius

nors daiktus, nenurodė ir automobilio, apie kurį davė parodymus teisme.

Paskelbus teismui jo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime liudytojas A. J. teigė, kad jis buvo apklausiamas po darbo, gal buvo

kiek pavargęs ir ne viskÄ tiksliai pasakė. IÅ¡ A. J. apklausos

protokolo (t.4 b.l. 105-106) matyti, kad A. J. buvo

apklaustas 2009 m. rugsėjo 18 d. 14.35 – 15.20 val. laikotarpyje, t.y. darbo

dienos viduryje, todėl jo paaiškinimas teisme, kodėl jo parodymai skiriasi iš esmės

nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu V. K. atžvilgiu,

nėra įtikinamas. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojo A. J. parodymai

dėl V. K. dalyvavimo perkant-parduodant vogtus daiktus

yra prieÅ¡taringi, jais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindo nėra. Kitų

kaltinamųjų parodymai apie V. K. dalyvavimÄ nusikalstamų

veikų padaryme vertintini tik tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Be to,

kaip jau minėta, prieštaringų A. J. parodymų, kuriais

pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo, kitokių įrodymų, kad V. K. dalyvavo kartu su A. G. ir M. K. turto vagystėje ir turto sugadinime A.

K. sodyboje ir vagystėje iš V.E. M. sodybos nėra. V. K. tvirtina, kad nurodytu kaltinime jo dalyvavimo

vagystėse iš A. K. ir V.E. M. laikotarpiu

jo automobilis po autoavarijos buvo remontuojamas. Kad V. K. 2009 m. vasario buvo patekęs į autoįvykį, teisme patvirtino liudytojas N. B..

Liudytojas A. S. parodė, kad 2009 m. vasario- birželio mėn. laikotarpyje remontavo V. K. automobilį BMV. Šių

liudytojų parodymai nuosprendyje neįvertinti, tik konstatuota, kad liudytojas A. S. negalėjo nurodyti tikslios automobilio suremontavimo

datos. Tokia teismo išvada nėra pagrindo laikyti pagrįsta: liudytojas nurodė

laikotarpį -2009 m. vasario-birželio mėn. Liudytojo A. J. parodymai

dėl daiktų įgijimo iš M. K. aplinkybių, kuriais

grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, šioje dalyje taip pat nėra tikslūs -

jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie iš M. K. įgytų

daiktų pirkimo laikÄ buvo nuo 2009 m. gegužės mėn. iki liepos mėn.., teisiamajame

posėdyje 2010-06-10 (t.7. b.l. 29) nurodė, kad daiktus įsigijo praeitais

metais, nepatikslindamas laikotarpio. Kaltinime V. K. nurodytas

A. K. ir V.E. M. turto pagrobimo ir

sugadinimo laikotarpis – nuo 2009-05-24 iki 2009-05-30, kaip seka iš kitų

kaltinamųjų -M. K. ir A. G. -

parodymų tuo laikotarpiu M. K. juos vežė į nusikaltimų

vietas BMV automobiliu. Tam prieštarauja liudytojo A. S. parodymai,

kad jis V. K. automobilį remontavo iki birželio mėnesio.  Â

Taigi, esant prieštaravimams šioje situacijoje

visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos

kaltinamojo naudai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, matyti, kad

nuteistojo V. K. kaltumas dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto sugadinimo padarymo yra grindžiamas abejotinais

įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių

nuteistojo V. K. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų

patvirtinančių įrodymų, remiantis principu in dubio pro reo, kuris

įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn

asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai

aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis,

besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju, skundžiamas teismo

nuosprendis dalyje naikintinas ir nuteistasis V. K. dėl vagysčių

iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei

tyčinio A. K. turto sužalojimo išteisintinas, neįrodžius,

kad jis dalyvavo padarant Å¡ias vagystes bei tyčinį turto sugadinimÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kadangi V. K. dėl vagysčių iš A. K. ir V.E. M. sodybų bei tyčinio A. K. turto

sugadinimo išteisintinas, nukentėjusiajam A. K. priteistos

sumos – 382,20 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir V.E. M. 2100 litų turtinės žalos priteistinos solidariai tik

iš M. K. ir A. G..

Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto V. K. teiginys, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir

nagrinėjant bylÄ teisme turėjo dalyvauti specialistas, suprantantis sunkiÄ jo

kalbÄ , nes dėl Å¡ios sveikatos problemos jam sunkiai pavyko susikalbėti ir su

atstove J. U.. Tokių pageidavimų apeliantas nei

ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiškė, pastabų nuteistasis nei dėl

ikiteisminio tyrimo metu surašytų jo apklausos protokolų nei dėl pirmos

instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų jo parodymų teisingumo

nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad V. K. turi

klausos sutrikimų, dėl ko sunkiau suvokia sakytinę kalbÄ , tačiau įvykių

suvokimas yra adekvatus, kadangi klausos trūkumai nėra protinė negalia. Iš

bylos medžiagos matyti, kad V. K. nuo pirmos apklausos

buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, kokių nors save kaltinančių parodymų V. K. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nedavė. Taigi,

nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo kaip nors pažeistos V. K.

kaip įtariamojo ar kaltinamojo teisės.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,

N U S P R E N D Ž I A :

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

V. K. dėl vagystės iš A. K. sodybos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti,

neįrodžius, kad jis dalyvavo jo padaryme (BPK 303

str. 5 d. 2 p.).

V. K. dėl tyčinio A. K. turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187

str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo jo padaryme (BPK 303

str. 5 d. 2 p.).

V. K. dėl vagystės iš V. E. M. sodybos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti,

neįrodžius, kad jis dalyvavo jo padaryme (BPK 303

str. 5 d. 2 p.).

Panaikinti skundžiamu nuosprendžiu V.

K. taikytÄ bausmių subendrinimÄ pagal BK 63 str. 1, 4 d. 5 d. 1 p.,

paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas

kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl kartu su P. B. įvykdytos

vagystės iš V. D. sodybos ir nubaustas laisvės apribojimu

6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Panaikinti nuosprendžio V. K. atžvilgiu

dalį, kuria solidariai iš jo, M. K., A.

G. priteista 382,20 Lt turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos

atlyginimui A. K. naudai ir 2100 litų turtinės žalos

atlyginimo V. E. M..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

O. Å ., A. G.

ir P. B. apeliacinius skundus atmesti.

Â

Kolegijos pirmininkas                                                                            Ričardas

Gilys

Teisėjai                                                                                                  Algirdas

Gaputis

                                                                                                              Nijolė

Sušinskienė