2016-03-23 Nr. AB-6422-3-61-3-01877-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-32-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01877-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 pagal pareiškėjo Š. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“, uždarajai akcinei bendrovei „Sraidanta“, G. T. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Š. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), kurį patikslino (I t., b. l. 91–100), prašydamas: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir TVPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-881(13) „Dėl turto vertinimo ataskaitų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti TVPT iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 1−4) pareiškėjo Š. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Š. Č., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 13−21), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą − panaikinti TVPT 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-881(13) ir įpareigoti Tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų teismo bei atstovavimo išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Čelta“ (toliau – ir UAB „Čelta“) taip pat pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 26−31), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi (II t., b. l. 97–104) pareiškėjo Š. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ apeliacinius skundus atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjui kreipusis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą dėl 2007 m. vertinimo ataskaitos ir 2008 m. vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios ir Tarnybai Sprendime nurodžius, kad paklausimo dėl 2008 m. vertinimo ataskaitos teisėtumo negali nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, o 2007 m. vertinimo ataskaita iš esmės sutampa su 2008 m. vertinimo ataskaita.

Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo, pažymėta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – ir TVVPĮ) ginčui aktualiu laikotarpiu kito. TVVPĮ redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d., 24 straipsnyje „Turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas“ buvo nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. TVVPĮ 25 straipsnyje „Ginčų dėl turto vertės nustatymo nagrinėjimo tvarka“ buvo nustatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos TVVPĮ (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija) 23 straipsnio „Turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinis statusas ir ginčai dėl turto arba verslo vertinimo“ 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi, skirtingai nei iki tol, nuo 2012 m. gegužės 1 d. Tarnybai suteikta teisė vertinti turto ar verslo vertinimo ataskaitos teisingumą, t. y. jos atitiktį TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Pareiškėjui siekiant, kad Tarnyba 2007 ir 2008 m. vertinimo ataskaitas pripažintų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios, visų pirma, spręstinas klausimas, ar Tarnyba apskritai turi tokią teisę, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos vertinimo ataskaitos parengtos atitinkamai 2007 ir 2008 m., t. y. iki aptarto TVVPĮ pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, teikti išvadų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kurios buvo sudarytos iki 2012 m. gegužės 1 d., teisėtumo. Šią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia sisteminis TVVPĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. gegužės 1 d., vertinimas. Šios redakcijos TVVPĮ niekur nei expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), nei netiesiogiai tokia Tarnybos teisė nėra numatyta. Tuo tarpu pačioje TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodyta, kad „vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti vertinimo ataskaitos, TVVPĮ 22 straipsnyje atsirado tik nuo 2012 m. gegužės 1 d., iki tol galiojusioje šio įstatymo redakcijoje tokie reikalavimai buvo reglamentuoti 23 straipsnyje.

Taigi, Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, privalėdama laikytis teisės aktų reikalavimų ir veikdama tik jai teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, neturėjo įgaliojimų tenkinti pareiškėjo prašymo ir vertinti 2007 ir 2008 m. vertinimo ataskaitų teisingumo, pripažinti jų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios.

Dėl 2008 m. vertinimo ataskaitos teismas pažymėjo, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jos teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo (civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010) ir Lietuvos apeliacinio teismo (civilinės bylos Nr. 2A-598/2012). Pastarojoje byloje vienas iš teismui pateiktų reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 (t. y. 2008 m. vertinimo ataskaitą) nuo jos sudarymo momento. Lietuvos apeliacinis teismas dėl 2008 m. vertinimo ataskaitos pasisakė iš esmės, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta suma nepagrįstai per didelė, pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Tarnyba, skundžiamu sprendimu atsakydama į pareiškėjo prašymą, pagrįstai nurodė, kad remiantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu (pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą), negali nagrinėti paklausimo dėl 2008 m. vertinimo ataskaitos.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nei vienas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Čelta“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 (II t., b. l. 138–142).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (III t., b. l. 14–23) trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. spalio 19 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 (III t., b. l. 28–33). Prašyme nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (III t., b. l. 43–47) trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. sausio 18 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 (III t., b. l. 70–73). Prašymą grindė iš esmės ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi (III t., b. l. 101–106) trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ pateikė prašymą dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 atnaujinimo (III t., b. l. 109–111).

Nurodo, kad 2016 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. P-21-502/2016 atsisakyta atnaujinti procesą, nes praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į teismą po naujos informacijos sužinojimo.

Teigia, jog 2014 m. kovo 12 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. A525-807/2014 dėl 2007 m. vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105, UAB „Verslavita, 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058, UAB „Verslavita“, 2008 m. sausio 31 d., pripažinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios. Remiantis vertinimu, UAB „Čelta“ įsigijo žemės sklypą išsimokėtinai su banko paskola, kuriai gauti pagrindinis dokumentas ir yra turto vertinimo ataskaita, kurioje žemės sklypas turi būti išreikštas pinigine išraiška, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Turto pavertimas jo pinigine išraiška yra sudėtingas veiksmas, reikalaujantis specialiųjų žinių. Valstybė nustatė, kad tai atliktų atestuoti specialistai ir jų sudarytas vertinimo dokumentas įgyja juridinę galią. Taigi, ginčas yra dėl vertinimo ataskaitos, sudarytos atestuotų vertintojų, panaudojus specialias žinias, kurių trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo. Nors ir neturėjo specialių žinių, tačiau iš vertinimo rezultato (2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita) sekė, kad rezultatas yra net labai nekonkretus, neapibrėžtas, kad vertinimo dienai yra ir tai, kas bus dar kažkada ateityje. Sandorių sudarymo metu 2008 m. sausio 31 d. vertinimo trečiasis suinteresuotas asmuo nežinojo, nors bankas jį panaudojo UAB „Čelta“ kreditui suteikti, sužinota tik 2008 m. pabaigoje.

Nurodo, kad UAB „Čelta“ prašymu civilinėje byloje buvo atlikta teisinė ekspertizė, siekiant nustatyti, kokia gi buvo turto vertė, t. y. jo atitiktis pinigine išraiška sklypo įsigijimo metu, įvertinus visas turto savybes, kurios buvo tuo metu. Ekspertizė atlikta 2015 m. gegužės 10 d. ir 2015 m. birželio mėnesį trečiasis suinteresuotas asmuo gavo ekspertizės aktą, kuriuo nustatytas rezultatas itin ženkliai skyrėsi nuo nustatyto 2008 m. sausio 31 d. vertinimo rezultato. Taigi, du itin skirtingi rezultatai tam pačiam daiktui, tuo pačiu tikslu, nustatyti vadovaujantis tomis pačiomis specialiomis žiniomis.

Esant tokiai situacijai, UAB „Čelta“ kreipėsi į specialistus, kurie konstatavo, kad atliktoje ekspertizėje yra keletas esminių klausimų, susijusių su specialiomis žiniomis, turinčių įtakos vertinimui ir jo rezultatui, todėl ir kreipėsi į teismą, kad būtų iškviesta į teismo posėdį ekspertė ar pateiktų paaiškinimus Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2-634-614/2015). Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė terminą pateikti klausimus, susijusius su ekspertize, raštu. 2015 m. liepos 21 d. tokius klausimus UAB „Čelta“ pateikė teismui.

Teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimis iškviesti teismo ekspertę į teismo posėdį atsisakė ir 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 patvirtino ekspertizės nustatytą rezultatą, kad rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 2 170 000 Lt. 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1546-236/2015 Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė apie 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitą: „kad vertinimo metu vertinto sklypo detalusis planas nėra padarytas ir kad sklypas vertinamas su prielaida, kad toks detalusis planas bus padarytas“.

Teismas padarė išvadą, vadovaudamasis specialiomis žiniomis, kad galima įvertinti ir tai, ko nėra vertinimo metu, tačiau, kad jis bus padarytas, t. y., kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nustatytas rezultatas 3 000 000 Lt su pastaba yra pagrįstas. Tačiau ekspertė, taip pat naudodamasi tomis pačiomis specialiomis žiniomis, nustatė, kad vertinimo rezultatas yra 2 170 000 Lt, o apie būsimą detalų planą net neužsiminė, nors ekspertizei buvo pateiktas ir klausimas, susijęs su detaliuoju planu. Vertinimo mokslo atstovai teigia, nors ekspertizės vertinimo rezultatas yra ne tikslus, tačiau jo rezultatas yra ženkliai teisingesnis nei nustatytas 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kurio vertinimo reikšmė (3 000 000 Lt su pastaba) yra neapibrėžta.

Pažymi, jog 2016 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. P-21-502/2016 atsisakyta priimti prašymą dėl atnaujinimo, nustačius, jog yra praleistas trijų mėnesių terminas nuo naujos informacijos sužinojimo (2015 m. birželio 25 d.), tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl to, kad nebuvo tikras dėl pateiktos informacijos objektyvumo, kuri sudaryta panaudojus specialias žinias. Siekdamas išsiaiškinti informacijos tikrumą, kreipėsi į teismą ir teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino, jog nustatytas rezultatas yra objektyvus. Dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2016 m. sausio 18 d., kai sužinojo (2015 m. gruodžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis) dar papildomos informacijos apie 2008 m. sausio 31 d. vertinimą, kad buvo įvertinta ir tai, kad kai nėra detaliojo plano, galima vertinti tai, kad jis bus padarytas, nors to ekspertizėje nėra. Padaryta teismo išvada yra pasekmė specialių žinių. Proceso atnaujinimo tikslas – įvykdyti teisingumą, nes 2008 m. sausio 31 d. rezultatas, kuris buvo patvirtintas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, tikrai liko neapibrėžtas, t. y. kad vertinimo dienai yra įvertinama ir tai, kas bus kažkada ateityje, o gali ir nebūti. Nors byloje UAB „Čelta“ yra tik kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau vertinimo ataskaita ir nustatytas rezultatas tiesiogiai yra susijęs su šia bendrove, kadangi, vadovaujantis būtent 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, UAB „Čelta“ ir sudarė kredito ir hipotekos sutartis, kas buvo esminis dalykas, kad būtų įgyvendintas sandoris. Nesudarius tokių sutarčių, sandoris nutraukiamas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad formalus termino skaičiavimas, neįvertinus realių aplinkybių, negali būti priežastimi neatnaujinti procesą, kuriuo paliktas rezultatas (3 000 000 Lt su pastaba) aiškiai prieštarauja Europos vertinimo standartams, kuriuose aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kad vertinti detaliojo plano įtaka galima, kai jis yra toks realiai patvirtintas, nesant jokių išimčių. UAB „Čelta“ iki pat proceso atnaujinimo prašymo padavimo aiškinosi dėl vertinimo, kadangi jo sudarymui reikia specialių žinių, kurių neturi ir tik visiškai išsiaiškinus, 2016 m. sausio 18 d. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2014 m. kovo 12 d. priimta nutartis, remiantis 2012 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012, kurioje atsisakyta vertinti retrospektyvinius vertinimus (Ober Haus, In Real), sudarytus vadovaujantis tomis pačiomis specialiomis žiniomis, vien dėl to, kad retrospektyvinio vertinimo metu (2009 m. kovo mėn.) buvo kitokios žemės sklypų kainos, nei norimo nustatyti vertinimo metu praeityje (2008 m. pradžia), joks teismas to nepanaikino. Kad to išvengti, būtina, kad teismas patvirtintų retrospektyvinio vertinimo (ekspertizės) rezultatą, kurį ir 2015 m. lapkričio 26 d. patvirtino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

Taigi, proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje, be kita ko, būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmiausia tikrina, ar prašymas paduotas dėl tinkamo objekto bei jis pateiktas tinkamo subjekto, ir tik po to teismas jau vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, kaip tai įpareigoja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-172/2010, 2011 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-168/2011). Nustačius jau pirmą kliūtį, t. y. kad prašymas paduotas netinkamo subjekto ar terminas prašymui paduoti praleistas, tai jau yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą ir detaliau prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nebesvarstomas (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-32/2008, 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-219/2011).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2014 m. kovo 12 d. nutartį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, administracinė byla Nr. A525-807/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, 2014 m. kovo 12 d. nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (ABTĮ 96 str. 3 d.), šis įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgijo res judicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 šiuo atveju paduotas dėl tinkamo objekto.

Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, išvardyti ABTĮ 154 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tokią teisę turi: 1) bylos šalys; 2) tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai; 3) neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus; 4) prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; 5) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgus į šią nuostatą bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012), spręstina, jog šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą pateiktas tinkamo subjekto, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“.

Tačiau kalbant apie prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (ABTĮ 156 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 net tris kartus kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 įvairiais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 153 str. 2 d. 2, 8, 10 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs paskutinį 2016 m. sausio 18 d. UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės) pagrindu, 2016 m. vasario 10 d. nutartyje nurodė, jog UAB „Čelta“ faktas apie atliktą turto vertės ekspertizę (neva naują paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę administracinėje byloje) tapo žinomas ir su jame nurodytomis išvadomis UAB „Čelta“ galėjo susipažinti jau 2015 m. birželio 25 d., todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo būtent jo nurodytų aplinkybių pagrindu yra pateiktas akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti.

Šiuo atveju, pateikdamas prašymą dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 atnaujinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ nurodo, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė į teismą dėl to, kad nebuvo tikras dėl pateiktos informacijos (ekspertizės akto) objektyvumo, o tą patvirtino tik Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d.

Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju, kaip minėta galutinis, res judicata galią turintis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 įsiteisėjo 2014 m. kovo 12 d., todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ 2016 m. sausio 18 d. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 yra paduotas daugiau nei po vienerių metų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Tą patį nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (III t., b. l. 43–47) atmetęs ir 2015 m. spalio 19 d. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgus į tai bei į tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienerių metų terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti negali būti atnaujintas, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimą dėl termino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ prašymui atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 paduoti atnaujinimo, vertinant jo nurodytas praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo priežastis, bei detaliau (t. y. iš esmės) svarstyti prašymą dėl proceso atnaujinimo (taip pat ir UAB „Čelta“ 2016 m. kovo 17 d. teismui pateiktas pastabas bei paaiškinimus dėl 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos).

Remiantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-8/14), konstatuotina, jog nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų svarstymas negalimas ir procesą atsisakytina atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 pagal pareiškėjo Š. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“, uždarajai akcinei bendrovei „Sraidanta“, G. T. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė