Legislator Case Law & Legislation
ebdedcfa-6ec2-42ea-9a31-f960a0502a3e AI generated

ebdedcfa-6ec2-42ea-9a31-f960a0502a3e · Kauno apylinkės teismas

Case Number ebdedcfa-6ec2-42ea-9a31-f960a0502a3e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir R. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sumokėtų piniginių įmokų grÄ Å¾inimo (trečiasis asmuo – A. M.). Teismasn u s t a t ė:ieÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti: ieÅ¡kovei R. M. 579,37 Eur (kas atitinka 2 000 litų) ir ieÅ¡kovui R. M. 1 853,99 Eur (kas atitinka 6 400 litų) žalos atlyginimÄ ir 5 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei teismo ir 600 Eur ieÅ¡kovės sumokėtas advokato iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

ebdedcfa-6ec2-42ea-9a31-f960a0502a3e · Kauno apylinkės teismas: Kvitai suklastoti dubliuojant oficialius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus (dokumentus) su tokia pačia serija bei numeriu, originalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas BUH Nr.7733487 iÅ¡raÅ¡ytas 2014-04-28 R. V. vardu, kitas originalus kvitas BUH Nr.8119248 anuliuotas 2014-08-04. Kvitas be numerio suklastotas ir niekada nebuvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, 3 000 litų niekada nebuvo įneÅ¡ti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ ar įmonės kasÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-534-527/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02692-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.6; 2.5.1.5; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 5 d.Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams ir jų atstovui advokatui Donatui Dauniui, atsakovės direktoriui R. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

M. ir R. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sumokėtų piniginių įmokų grÄ Å¾inimo (trečiasis asmuo – A. M.). Teismasn u s t a t ė:ieÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti: ieÅ¡kovei R. M. 579,37 Eur (kas atitinka 2 000 litų) ir ieÅ¡kovui R. M. 1 853,99 Eur (kas atitinka 6 400 litų) žalos atlyginimÄ ir 5 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei teismo ir 600 Eur ieÅ¡kovės sumokėtas advokato iÅ¡laidas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje ieÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovai atsakovės paslaugomis naudojosi seniai ir buvo patenkinti, buvo įsigiję kelias užsienio poilsines keliones, vykusias be jokių trukdžių, kurias įformindavo agentÅ«ros vadybininkė (trečiasis asmuo), parinkdama patogiausiÄ laikÄ ir priimtiniausiÄ kainÄ . Visi atsiskaitymai buvo vykdomi tik grynais pinigais, jų gavimÄ Ä¯forminant pinigų priėmimo kvitais, o sutartys buvo sudaromos vėliau, suderinus keltus, lėktuvų reisus, suformavus turistines grupes ir panaÅ¡iai, todėl tiek atsakove, tiek ir vadybininke ieÅ¡kovai pasitikėjo.

Paskutinė sėkmingai įvykusi kelionė buvo į EgiptÄ 2014-03-07 2 asmenims už 3 000 litų pagal 2013-05-27 R. M. sumokėtus 3 000 litų pinigų priėmimo kvitus be numerio. Kaip įprastai, 2014-05-20 Raseinių filiale tarnybinėse patalpose jie iÅ¡ trečiojo asmens įsigijo kelionę 2 asmenims į EgiptÄ 2015-04-11 už 3 000 litų, kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė pagal 2014-05-20 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. BUH 7733487. 2014-08-13 tokiomis pačiomis aplinkybėmis iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovas įsigijo kelionę į TurkijÄ 2014-10-14 keturiems asmenims už 6 400 litų, kuriuos sumokėjo pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 8119248.

Dvi paskutinės kelionės, už kurias buvo sumokėti pinigai, nebuvo įvykdytos, nes 2014 m. spalio pradžioje kilo nesklandumai atsakovės įmonėje. Atvykus aiÅ¡kintis, atsakovės atstovai nurodė, kad tie pinigai įmonės nepasiekė, kad trečiasis asmuo juos pasisavino. IeÅ¡kovai buvo kaltinti nesudarę sutarčių, keliones pirkę per pigiai, kad yra bendrininkai, patys padarę žalos atsakovei. Ä® jokius kompromisus dėl pinigų grÄ Å¾inimo, įsigytų kelionių įvykdymo ar kitokio kompensavimo atsakovės atstovai nesileido.

PaaiÅ¡kėjus, kad be ieÅ¡kovų nukentėjo daug kitų atsakovės klientų, Raseinių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų pasisavinimo, vėliau – ir kitas tyrimas atsakovės klientų atžvilgiu dėl bendrininkavimo padarius žalÄ atsakovei (kuris vėliau buvo nutrauktas). Ikiteisminiame tyrime jie pareiÅ¡kė ieÅ¡kinius trečiajam asmeniui, civiline tvarka į teismÄ , kol nebuvo iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, nesikreipė. 2016-12-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 2 m. ir 4 mėn., bausmės vykdymÄ atidedant 3 m., o jų civiliniai ieÅ¡kiniai buvo palikti nenagrinėtais. 2017-04-05 Å iaulių apygardos teismas nutartimi b. byloje Nr. lA-92-616/2017, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ , jį atmetė ir paliko galioti Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Ä®sigaliojus nuosprendžiui, ieÅ¡kovai kreipiasi į teismÄ civiline tvarka dėl žalos atlyginimo su ieÅ¡kiniu atsakovei. Sumokėjus pinigus atsakovei už keliones, kuri jų neįvykdė, Å¡i privalo atlyginti ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.264 numatyta samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo trečiojo asmens darbdavys, pastaroji veikė pagal darbo sutartį, nurodymus, darbdavio interesais ir buvo kontroliuojama darbdavio.

Žala ieÅ¡kovams padaryta einant tarnybines pareigas, darbo metu ir darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale Raseiniuose, teikiant bendrovės įstatuose numatytÄ turizmo paslaugų teikimo veiklÄ . Trečiasis asmuo aptariamus veiksmus atliko kaip atsakovės darbuotoja, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o neveikė savo asmeniniais interesais, kaip privatus asmuo, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsakinga atsakovė, kuri, atlyginusi žalÄ , turi atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiÄ jį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eK-3-568-611/2016, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016-06-01 nutarties kitų nuo atsakovės nukentėjusių asmenų civilinėje byloje, atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundÄ ir iÅ¡samiai analogiÅ¡koje situacijoje iÅ¡aiÅ¡kino bÅ«tent atsakovės kaltę dėl žalos atlyginimo privalomumo. Å ioje situacijoje ieÅ¡kovai veikė kaip turizmo paslaugų vartotojai, o atsakovė – kaip Å¡ių paslaugų teikėjas.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , prieÅ¡taraujantį protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams bei pateiktÄ netinkamų ieÅ¡kovų netinkamam atsakovui, ir įpareigoti ieÅ¡kovus teismui pateikti suklastotų pinigų priėmimo kvitų 2014-05-20 BUH Nr.7733487 ir 2014-08-13 BUH Nr.8119248 bei 2013-05-27 pinigų priėmimo kvito be numerio originalus. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovai, teigdami, jog kreipiasi į teismÄ kaip vartotojai, nepateikia jokių dokumentų, kad ikiteismine tvarka kreipėsi į vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ .

Atsakovės nuomone, Å¡ioje civilinėje byloje tinkama atsakovė turi bÅ«ti A. M., Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017-04-05, pripažinta kalta ir nuteista baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovai teismui pateikė suklastotų pinigų priėmimo kvitų 2014-05-20 BUH Nr.7733487 ir 2014-08-13 BUH Nr.8119248 bei 2013-05-27 pinigų priėmimo kvito be numerio kopijas, o nepateikė originalų. Kadangi iÅ¡ pateiktų suklastotų kopijų nėra galimybių nustatyti aplinkybių apie tai, ar iÅ¡ viso tokie kvitai egzistuoja ir kokie asmenys ir kada juos pasirašė, atsakovė praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovus į bylÄ pateikti suklastotų pinigų priėmimo kvitų 2014-05-20 BUH Nr.7733487 ir 2014-08-13 BUH Nr.8119248 bei 2013-05-27 pinigų priėmimo kvito be numerio originalus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 medžiagos, t. y. iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Å iaulių apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. B. 2015-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos 3 priedo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. G. 2017-12-08 pažymos Nr. 3, matyti, kad ieÅ¡kovai teismui pateikė suklastotų pinigų priėmimo kvitų 2014-05-20 BUH Nr.7733487 ir 2014-08-13 BUH Nr.8119248 kopijas bei 2014-05-27 pinigų priėmimo kvitÄ be numerio.

Kvitai suklastoti dubliuojant oficialius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus (dokumentus) su tokia pačia serija bei numeriu, originalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas BUH Nr.7733487 iÅ¡raÅ¡ytas 2014-04-28 R. V. vardu, kitas originalus kvitas BUH Nr.8119248 anuliuotas 2014-08-04. Kvitas be numerio suklastotas ir niekada nebuvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, 3 000 litų niekada nebuvo įneÅ¡ti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ ar įmonės kasÄ .

IeÅ¡kovai teigia, kad seniai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, buvo įsigiję kelias poilsines keliones užsienio Å¡alyse, kurios vyko be trukdžių. IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Å iaulių apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. B. 2015-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos priedų Nr. 3 ir 6 matyti, kad ieÅ¡kovas 2014-07-15 su kelionių organizatoriumi „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų tiekimo sutartį KN170206, kelionei lėktuvu į EgiptÄ , už kelionę tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-07-18 pinigų priėmimo kvitÄ BUH Nr.7235469 sumokėjo 398 litų avansÄ , kas atitinka 115,27 Eur, o vėliau pagal 2014-02-13 pinigų priėmimo kvitÄ BUH Nr.7733452 sumokėjo 4480,88 litus galutinį apmokėjimÄ , kas atitinka 1 297,75 Eur, viso už kelionę sumokėjo 4 878,88 litus, kas atitinka 1 413,02 Eur.

Tai įrodo, kad ieškovas žinojo, kad pirma sudaroma turizmo paslaugų tiekimo sutartis, o vėliau mokami pinigai, o ne priešingai. Ieškovai nurodo, kad atsakovės filialo, buvusio „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi seniai, buvo įsigiję kelias poilsines keliones užsienio šalyse, kurios viso vyko be jokių trukdžių, teikiamomis paslaugomis buvo patenkinti. Atsakovė„(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo savo filialo, „(duomenys neskelbtini)“ veikė tik nesavarankiškas struktūrinis padalinys, t. y.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrius. IeÅ¡kovai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima buvo atsiskaityti tik grynais pinigais. Pažymėtina, kad pagal atsakovės buhalterės M. G. 2017-12-08 pažymÄ Nr. 1 atsakovei 2014 m. buvo atlikta pavedimų už 61 5069,48 litų, kas atitinka 178 136,43 Eur. IeÅ¡kovai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip civilinis ieÅ¡kovas skundė Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį Nr. 1-98-1009/2016 dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo pateiktas Å iaulių apygardos teismui tik dėl civilinio ieÅ¡kinio (nes taip nurodė teismas), nes Raseinių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu priteisė tik dalį reikalaujamų piniginių lėšų civiliniam ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ A. M.. Å iuo metu Raseinių rajono apylinkės teismas tenkina visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimus A. M.. Atsakovė nesutinka, kad atsakovė turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovams kaip darbdavys, kadangi ieÅ¡kovai nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad ieÅ¡kovus su atsakove sieja kokie nors sutartiniai santykiai.

IeÅ¡kovai teismui pateikė tik suklastotų pinigų priėmimo kvitų BUH Nr. 7733487 ir BUH Nr. 8119248 kopijas. IeÅ¡kovai teigia, kad LAT 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. EK-3-568-611/2016 nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016-06-01 nutarties kitų nuo atsakovo nukentėjusių asmenų civilinėje byloje atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundÄ , iÅ¡samiai ir smulkiai analogiÅ¡koje situacijoje iÅ¡aiÅ¡kino bÅ«tent atsakovės kaltę dėl analogiÅ¡ku bÅ«du padarytos žalos atlyginimo privalomumo.

LAT savo nutartį priėmė dar iki nuosprendžio b. byloje Nr. 1-98-1009/2016 įsiteisėjimo 2017-04-05. Ä®siteisėjusiame nuosprendyje b. byloje Nr. 1-98-1009/2016 patvirtinta daug faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti įrodinėjamos nagrinėjant paminėtas civilines bylas. Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omų priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanų nuo priteistų ieÅ¡kovams sumų, kurios skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bei 600 eurų iÅ¡laidų advokatui samdyti atsakovė nesutinka, kadangi ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovus su atsakove sieja kokie nors sutartiniai santykiai, bei raÅ¡ytinis susitarimas tarp ieÅ¡kovų ir advokato bei pinigų sumokėjimo faktÄ Ä¯rodantis dokumentas.

Trečiajam asmeniui A. M. procesiniai dokumentai, kuriuose buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, per probacijos tarnybos atstovus buvo įteikti 2017-11-27. Trečiasis asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kinys tenkintinas.IeÅ¡kovai savo reikalavimus dėl atsakovei per jos darbuotojÄ R. M. (trečiÄ jį asmenį) sumokėtų pinigų už nesuorganizuotas keliones į EgiptÄ ir TurkijÄ grÄ Å¾inimo, grindžia 2014-05-20 pinigų priėmimo kvito Nr. BUH 7733487, pagal kurį R.

M. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vadybininkę A. M. 2 000 Lt už kelionę į EgiptÄ 2 asm. 2015-04-11 (1 t., b. l. 14), ir 2014-08-13 pinigų priėmimo kvito Nr. BUH 8119248 (b. l. 15), pagal kurį R. M. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vadybininkę A. M. už kelionę į TurkijÄ 2 asm. 2014-10-14 6 400 Lt (1 t., b. .l 15), kopijomis (kurių originalai yra pas ieÅ¡kovus ir buvo apžiÅ«rėti teismo posėdyje. Atsakovei praÅ¡ant teismo posėdyje buvo apžiÅ«rėti Å¡ių pinigų priėmimo kvitų originalai, kurie ieÅ¡kovams praÅ¡ant buvo jiems grÄ Å¾inti, byloje palikus CPK nustatyta tvarka patvirtintas grÄ Å¾inamų dokumentų kopijas (CPK 198 str. 3 d.).IeÅ¡kovai nurodė, jog jie negali pateikti su atsakove sudarytų paslaugų teikimo sutarčių, kadangi tokios sutartys, jų teigimu, pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ bÅ«davo sudaromos prieÅ¡ pat keliones, kai jau bÅ«davo suderinti lėktuvų ir vieÅ¡bučių bilietai ir pan.

IeÅ¡kovų teigimu, atsakovės filialo, buvusio „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi jau seniai, buvo įsigiję kelias poilsines keliones užsienio Å¡alyse, kurios vyko be jokių trukdžių.Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovai atsakovės paslaugomis naudojosi ir praeityje, per atsakovės atstovę „(duomenys neskelbtini)“ mieste (trečiÄ jį asmenį) už priimtinÄ kainÄ iÅ¡ anksto pagal 2013-05-27 R. M. sumokėtus grynaisiais pinigais 3 000 litų, kÄ patvirtina 2013-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas be numerio (1 t., b. l. 16, kurio originalas yra pas ieÅ¡kovus ir buvo apžiÅ«rėtas teisme), ieÅ¡kovai buvo įsigiję poilsinę kelionę į EgiptÄ 2 asmenims 2014-03-07, kuri sutartu laiku įvyko be jokių trukdžių.

Ieškovų teigimu, sutartis (kurios jie neišsaugojo) buvo sudaryta vėliau, prieš pat kelionę, jau suderinus keltus, lėktuvų reisus, suformavus turistinę grupę ir panašiai, todėl tiek atsakove, tiek ir jos vadybininke ieškovai pasitikėjo. Atsakovės pateikta Turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. KN170206 kopija (2 t., b. l. 35–36), iš internetinio puslapio atspausdinta 2014-02-05, patvirtina, jog, nežiūrint į tai, jog pačioje sutartyje jos sudarymo data nurodyta 2013-07-15, tačiau, nesant pateiktos jokios kitos sutarties kopijos, spręstina, jog ši sutartis ieškovo R.

M. vardu (nors paraÅ¡as vizualiai panaÅ¡esnis į ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä ) buvo pasiraÅ¡yta ne anksčiau kaip 2014-02-05, kas patvirtina ieÅ¡kovų teiginius, kad pradžioje jie trečiajam asmeniui sumokėdavo pinigus, o sutartis bÅ«davo pasiraÅ¡oma tik prieÅ¡ kelionę (konkrečiu atveju – iki kelionės likus ne daugiau kaip mėnesiui). Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog Å¡i 2014-03-07–2014-03-14 įvykusi kelionė į atsakovės buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukta kaip NOVATURO kelionė lėktuvu į EgiptÄ , įvykusi 2014-03-07–2014-03-14 pagal agentÅ«ros UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį KN170206 (2 t., b. l. 35–36) už 4 878,88 Lt sumÄ , sumokėtÄ kelionės tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-07-18 pinigų priėmimo kvitÄ BUH Nr.7235469 (2 t., b. l.

38) kaip 398 litų avansas ir pagal 2014-02-13 pinigų priėmimo kvitÄ BUH Nr.7733452 (2 t., b. l.

38) kaip galutinis apmokėjimas 4 480,88 litų sumoje, viso už kelionę sumokėjus 4 878,88 litus (kas atitinka 1 413,02 Eur). Nors Paslaugų teikimo sutarties KN170206 Å¡alimi (turistu) nurodytas R. M., ieÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad sutartį su trečiuoju asmeniu sudarinėjo ji, tačiau pinigų priėmimo kvituose BUH Nr.7235469 ir BUH Nr.7733452 paraÅ¡ai yra ne jos, nes jie už kelionę mokėjo 3 000 Lt pagal kvitÄ , kuris liko pas juos, o už didesnę kainÄ tokios kelionės iÅ¡ anksto jie nebÅ«tų pirkę.

Kadangi Paslaugų teikimo sutarties KN170206 sudarymo ir jos apmokėjimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog bet kokiu atveju Å¡i su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi sudaryta sutartis patvirtina, jog ieÅ¡kovai atsakovės paslaugomis per jos atstovę „(duomenys neskelbtini)“ mieste (trečiÄ jį asmenį) naudojosi ir praeityje, kai pinigai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ pinigų priėmimo kvitÄ be numerio buvo sumokami iÅ¡ anksto (beveik prieÅ¡ 10 mėnesių ), o pati sutartis buvo sudaroma prieÅ¡ kelionę.Byloje nėra ginčo dėl to, jog už kelionės į EgiptÄ 2015-04-11 ir į TurkijÄ 2014-10-14 ieÅ¡kovams nebuvo suorganizuotos, kadangi 2014 m. spalio pradžioje kilo nesklandumai atsakovės įmonėje, paaiÅ¡kėjus, jog atsakovės darbuotoja A.

M. pasisavino iš ieškovų gautus pinigus. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M. darbdavys, t. y. atsakovė, yra atsakinga už šias neįvykusias (nesuorganizuotas) keliones, už kurias ieškovai pinigus mokėjo būdami nesudarę paslaugų teikimo sutarčių ir pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie, atsakovės teigimu, suklastoti dubliuojant oficialius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus su tokia pačia serija bei numeriu (nes originalus UAB„(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas BUH Nr.7733487 išrašytas 2014-04-28 R.

V. vardu, o originalus kvitas BUH Nr.8119248 buvo anuliuotas 2014-08-04), o pinigai pagal tuos kvitus niekada nebuvo įneÅ¡ti į atsakovės kasÄ .Nustatyta, jog dėl trečiojo asmens veiksmų Raseinių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų pasisavinimo, vėliau – ir kitas tyrimas atsakovės klientų atžvilgiu dėl bendrininkavimo padarius žalÄ atsakovei (kuris vėliau buvo nutrauktas). Ikiteisminiame tyrime ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi 1 853,56 Eur, vėliau padidintÄ iki 2 432,81 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. b.

T III, b. l. 88; VI, b. l.

6) trečiajam asmeniui, tačiau 2016-12-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris 2017-04-05 Å iaulių apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017 buvo paliktas nepakeistas atmetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ ), kuriuo trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 2 m. ir 4 mėn., bausmės vykdymÄ atidedant 3 m., ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas (LR BPK 113 str., LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.), nurodžius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu atsakovu į baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo įtraukta ir dalyvavo baudžiamojoje byloje tik kaip civilinis ieÅ¡kovas.

Kaip konstatuota nuosprendyje, kaltinamoji A. M. nusikalstamÄ veikÄ vykdė bÅ«dama darbo santykiais susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“Kaip nurodyta Å iaulių apygardos teismo 2017-04-05 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017, ,,turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams baudžiamajame procese turi atlyginti kaltinamasis arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingi asmenys.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams atsirado dėl A. M. kaltų veiksmų, kurie detalizuoti suformuluotame kaltinime, tačiau kartu pagrįstai pripažino, kad už A. M. padarytÄ Å¾alÄ Å¡ioje byloje materialiai atsakingas yra buvęs jos darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuris Å¡ioje byloje dalyvauja kaip civilinis ieÅ¡kovas. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalÄ nukentėjusiajam atlygina darbdavys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 str. 1 d.).

Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 str. 2 d.). IÅ¡ byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų aiÅ¡ku, kad A. M. nusikaltimo darymo metu (2006-03-15–2014-10-06) pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp A.

M. kaip darbuotojos veiksmų ir žalos nukentėjusiesiems, padarytos vykdant darbo sutartį, bei tarp darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žalÄ padariusios darbuotojos A. M.. Å ioje byloje nustatyta, kad A. M., darydama žalÄ , veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne kaip privatus asmuo. Pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.“Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eK-3-568-611/2016, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016-06-01 nutarties kitų nuo atsakovės nukentėjusių asmenų civilinėje byloje, atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundÄ ir iÅ¡samiai analogiÅ¡koje situacijoje iÅ¡aiÅ¡kino bÅ«tent atsakovės kaltę dėl žalos atlyginimo privalomumo.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnis).IeÅ¡kovai įrodinėja, kad patyrė turtinę žalÄ dėl atsakovės darbuotojos veiksmų.

Tuo tarpu atsakovė teigia, kad nėra atsakinga už darbuotojos, veikusios nusikalstamai, neteisėtus veiksmus.CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 2 dalimi, darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir tokiu bÅ«du nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.

Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrÄ bei atlieka prevencinę funkcijÄ , nes darbdavys, žinodamas apie ieÅ¡kinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo rizikÄ , skatinamas organizuoti įmonės veiklÄ tokiu bÅ«du, kad žalos bÅ«tų iÅ¡vengta arba jos atsiradimo rizika bÅ«tų minimali (LAT 2015-140-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.).

Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sÄ lygos, bet nėra bent vienos iÅ¡ dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sÄ lygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (LAT 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).LAT, plėtodamas anksčiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant CK 6.264 straipsnio normÄ , atsižvelgdamas į kasaciniame skunde keliamÄ minėtos normos problematikÄ , 2016-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 papildomai iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.264 straipsnio 2 dalies norma iÅ¡skiria dvi darbuotojų kategorijas Å¡ios normos prasme:

1) asmenys, kuriuos su darbuotojus samdančiu asmeniu sieja darbo sutartis (LR darbo kodekso 15 straipsnis, 93 straipsnis);

2) asmenys, kuriuos su darbuotojus samdančiu asmeniu sieja civilinė sutartis, tačiau tokie asmenys veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Atitinkamai pagal tai nustatomos ir įrodinėtinos aplinkybės. Jeigu nustatoma, kad žalÄ trečiajam asmeniui padariusį darbuotojÄ su darbdaviu sieja darbo sutartis, tuomet žalos reikalaujantis asmuo, siekdamas darbdavio atsakomybės, turi įrodyti, kad darbuotojas žalÄ padarė vykdydamas darbo pareigas. Jeigu žalÄ padariusį asmenį su darbdaviu sieja civilinė sutartis, žalos reikalaujantis asmuo, siekdamas samdančiojo atsakomybės, turi įrodyti, kad toks darbuotojas, atlikdamas darbo pareigas, veikia darbdavio nurodymu ir jo kontroliuojamas.Pagal LAT praktikÄ samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį.

Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Darbdavio teisė kontroliuoti nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje.Teismas kaip visikai nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 aiškiai konstatuota, kad A.

M. neveikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ t. y. atsakovės naudai, todėl atsakovės veiksmuose nėra visų bÅ«tinų neteisėtos civilinės atsakomybės sÄ lygų.Teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad LAT 2016-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 ir Kauno apygardos teismas 2017-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-164-555/2017, plėtodamas anksčiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , atsižvelgdamas į apeliaciniame ir kasaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, analogiÅ¡kose Å¡iai civilinei bylai bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryÅ¡ys yra dvejopo pobÅ«džio – jis turi bÅ«ti nustatytas ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, tačiau taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų; pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas neatliko darbo funkcijų, tenka darbdaviui (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

Å iuo atveju, teismo nuomone, atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo, 2014-05-20 pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 7733487 ir 2014-08-13 pinigų priėmimo kvito Nr. BUH 8119248 priimdama iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigus atsakovės vardu už keliones į EgiptÄ 2015-04-11 ir į TurkijÄ 2014-10-14, neatliko darbo funkcijų.Atmestinas atsakovės argumentas, kad LAT praktikoje Å¡ios kategorijos bylose, analogiÅ¡kos situacijos, kuomet darbuotojas padarė žalÄ , kuriÄ atlyginti teismo sprendimu buvo įpareigotas darbdavys, nerasta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2017-03-21 Kauno apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-164-555/2017 jau iÅ¡aiÅ¡kino, kad kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog precedento galiÄ turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiÅ¡kia įsiteisėjusį teismo sprendimÄ kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ (LAT 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas, vadovaudamasis aukštesnių teismų padarytomis išvadomis, konstatuoja, jog ir nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti LAT 2016-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, tiek minimoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios. Nurodytose bylose taip pat buvo nustatyta, kad darbuotojas neteisėtus veiksmus atliko darbo vietoje ir darbo metu, jie susiję su darbuotojo darbo funkcijomis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog visose minėtose bylose dalyvavo ta pati atsakovė ir tas pats trečiasis asmuo, o faktinės aplinkybės buvo analogiÅ¡kos, taip pat analogiÅ¡ki buvo ir atsakovės atstovo argumentai dėl nesutikimo su kitų ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniais. Nustačius, jog darbuotojas žalÄ padarė vykdant darbo pareigas, kaip jau nurodyta minėtose aukÅ¡tesnių teismų procesiniuose dokumentuose, darbdavio argumentai dėl vykdytos darbuotojo, Å¡iuo atveju A. M., kontrolės (ne) pakankamumo teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės.  Minėta, kad nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikomi LAT 2016-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kadangi tiek Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-164-555/2017, tiek nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje bylos faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos.

Pagal nurodytose bylose pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, civilinėje byloje, sprendžiant dėl darbdavės civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , aplinkybės, ar trečiojo asmens veiksmai yra nusikalstami ar ne, neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl atsakovės argumentai apie tai, jog nagrinėjamos bylos situacija yra kitokia, kadangi jau yra iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.Pažymėtina, kad atsakovės atsakomybė už tos pačios darbuotojos (trečiojo asmens) veiksmais padarytÄ Å¾alÄ analogiÅ¡kose situacijose nustatyta ir žala priteista Kauno apygardos teismo 2016-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-596-221/2016, Kauno apygardos teismo 2017-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-555/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016.Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog atsakovė Raseiniuose niekada neturėjo savo filialo, „(duomenys neskelbtini)“ veikė tik nesavarankiÅ¡kas struktÅ«rinis padalinys, t. y.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. žalos padarymo metu dirbo atsakovės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje. Esant darbo santykiams, darbuotojÄ ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai reiÅ¡kia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo sÄ lygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M., veikdama kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė (darbuotoja), pažadėdama suteikti ieÅ¡kovams turizmo paslaugas palankiomis jiems sÄ lygomis, pareikalavo iÅ¡ klientų sumokėti grynaisiais pinigais jos nurodytÄ visÄ kelionės kainÄ , o, priimdama pinigus, iÅ¡davė ieÅ¡kovams suklastotus pinigų priėmimÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau raÅ¡ytinės sutartys dėl kelionių nebuvo sudarytos, o nurodoma paslauga nebuvo suteikta.

Kaip jau minėta prieÅ¡ tai, yra nustatyta, kad 2014-05-20 pinigų perdavimo kvitu Nr. BUH 7733487 ieÅ¡kovė atsakovės darbuotojai sumokėjo 2 000 Lt už kelionę 2 asmenims į EgiptÄ 2015-04-11, o ieÅ¡kovas 2014-08-13 pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 8119248 už kelionę į TurkijÄ 2014-10-14 keturiems asmenims tai pačiai atsakovės darbuotojai sumokėjo 6 400 litų, tačiau sutartos paslaugos ieÅ¡kovams nebuvo suteiktos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kovai dėl neteisėtų trečiojo asmens (atsakovės darbuotojos) veiksmų patyrė atitinkamai 579,37 Eur ir 1 853,99 Eur turtinę žalÄ , nes sumokėję nurodytas sumas pinigų negavo žadėtų paslaugų.Nustatyta, kad žalos padarymo metu trečiasis asmuo A.

M. dirbo atsakovės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje. Å ios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Pažymėtina, kad A. M. darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini)“ mieste, t. y. 109 km atstumu nuo atsakovės buveinės vietos, ji dirbo viena, turėjo galimybę atlikti grynųjų pinigų operacijas, todėl tokio darbuotojo kontrolei turėjo bÅ«ti taikomi padidinto atidumo ir kontrolės reikalavimai. Trečiasis asmuo dirbo pas atsakovę pagal darbo sutartį, dirbo tam tikrÄ darbÄ ir dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.

A. M. priimdama pinigus veikė atsakovės vardu, savo darbo vietoje, darbo laiku, buvo įgijusi klientų pasitikėjimÄ , iÅ¡duodamuose pinigų priėmimo kvituose ji nurodydavo bÅ«tent atsakovės įmonės rekvizitus, todėl ieÅ¡kovams nekilo ir neprivalėjo kilti abejonių, kad pinigus jie moka ne trečiojo asmens asmeniÅ¡kai teikiamas paslaugas, o už atsakovės paslaugas. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad vykdė griežtÄ trečiojo asmens (darbuotojos) kontrolę, tačiau akivaizdu, kad kontrolė nebuvo pakankama ir atsakovės darbuotoja padarė žalÄ ne vienam atsakovės klientui.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad atsakovės padalinyje„(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos tokios sÄ lygos, kad įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu, darbo metu turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, kas iÅ¡ dalies sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Pažymėtina, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.2283 str. 1 d. 8 p.), kuri sudaroma tarp stipresnės Å¡alies (verslininko) ir silpnesnės Å¡alies (vartotojo), todėl pareiga pasiÅ«lyti sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį yra numatoma verslininkui, Å¡iuo atveju atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad dėl žalos atsiradimo kalti ir patys ieÅ¡kovai, nes pinigų sumokėjimo metu galėjo reikalauti sudaryti raÅ¡ytinę sutartį. BÅ«tent atsakovė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslininkas, turėjo pareigÄ organizuoti įmonėje darbÄ taip, kad nebÅ«tų galima piktnaudžiauti piniginėmis lėšomis, o nepakankamai kontroliuodama kitame mieste dirbantį darbuotojÄ atsakovė, teismo nuomone, veikė savo rizika. Esant darbo santykiams, darbuotojÄ ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiÅ¡kia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo.

Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo sÄ lygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos darytina pagrįstÄ iÅ¡vada, kad žalÄ ieÅ¡kovams atsakovės darbuotoja A. M. padarė atlikdama darbines funkcijas, neginčytinai nustatytos visos trečiojo asmens veiksmais ieÅ¡kovams padarytos žalos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, kurių neginčija ir pati atsakovė, nurodydama, kad darbuotoja neteisėtai paėmė iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigines lėšas už ketinamas suteikti paslaugas.

Nors atsakovė nurodė, kad ji nedavė nurodymo darbuotojai atliekant darbines pareigas imti pinigus iÅ¡ klientų nesudarant su jais sutarčių, tačiau pastebėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai vykdė pareigÄ užtikrinti finansų ir turto apskaitos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, tokiais savo veiksmais sudarė galimybę juridinio asmens darbuotojams piktnaudžiauti esama padėtimi.

Konstatuotina, kad atsakovė nepakankami kontroliavo savo darbuotojos veiksmus. Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės veiksmų ir jos darbuotojos (trečiojo asmens), padariusios ieÅ¡kovams žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimÄ (CK 6.247 str.), todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei R. M. iÅ¡ atsakovės priteistina 579,37 Eur, o ieÅ¡kovui R. M. iÅ¡ atsakovės – 1 853,99 Eur turtinės žalos.Atsakovė nurodo, kad teismas turi įvertinti ieÅ¡kovų elgesį, sumokant pinigus nesant sudarytai turizmo paslaugų sutarčiai, ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normas, suteikiančias teismui teisę sumažinti žalos atlyginimÄ arba atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ , atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį.

Teismas, vertindamas šį atsakovės argumentÄ vadovaudamasis jau suformuota teismų praktika, atkreipia atsakovės dėmesį, jog tiek kasacinis, tiek apeliacinės instancijos teismas atsakovei jau iÅ¡aiÅ¡kino, jog nėra pagrindo sutikti su analogiÅ¡kais atsakovės argumentais, iÅ¡dėstytais tiek teismo posėdžiuose, tiek apeliaciniuose bei kasaciniame skunduose prieÅ¡ tai jau minėtose analogiÅ¡kose bylose. Tai, kad trečiasis asmuo A. M. iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės vardu paėmusi pinigus pagal suklastotus pinigų priėmimo kvitus ir neįneÅ¡usi jų į atsakovės kasÄ elgėsi nusikalstamai, teismo nuomone, nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės prieÅ¡ ieÅ¡kovus.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovai kažkokiu bÅ«du prisidėjo prie atsakovės darbuotojos A. M. nusikalstamų veiksmų, kad žinojo ar turėjo žinoti, jog jiems iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai yra suklastoti dubliuojant kitus originalius atsakovės kvitus, ar kad trečiasis asmuo iÅ¡ jų paimtų pinigų neįnešė (neįneÅ¡) į atsakovės kasÄ .Atsakovei neįrodžius, jog žalos atsiradimo metu A. M. nevykdė darbo funkcijų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl darbuotojos veiksmų, Å¡iuo atveju yra atsakingas darbdavys – atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.246 str. 1 d.).

Dėl palūkanų priteisimoTeismų praktikoje pripažįstama, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

Kompensuojamųjų palÅ«kanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.261 str.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). (Kauno apygardos teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-596-221/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintas visiÅ¡kai, įvertinus teismų praktikÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu patys teikia reikalavimÄ palÅ«kanas priteisti nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, ieÅ¡kovų reikalavimas dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteisto sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme priteisimo tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus 100 proc., ieÅ¡kovei priteistinos visos jos turėtos 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (1 t. b. l. 25, 81), teismui nenustačius pagrindo Å¡iÄ sumÄ sumažinti. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 9,85 Eur, todėl tenkinus patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 9,85 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.) ir ieÅ¡kovų mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio jie buvo atleisti – 73 Eur, viso 82,85 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į. k. „(duomenys neskelbtini)“, ieÅ¡kovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 579,37 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 37 euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-11-03) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į. k.

„(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 853,99 Eur (tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 99 euro centų) žalos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-11-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į. k. „(duomenys neskelbtini)“, 82,85 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 85 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.Teisėja                                                    Jolita Cirulienė