ebde810f-b8a0-4cd8-91d1-def61d09a3c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2906-463/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00864-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.4; 37.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, ArÅ«no Kaminsko ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. N. (D. N.) skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : D. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimÄ Nr. 28-62(1) (toliau – nutarimas);

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. vasario 17 raÅ¡tÄ Nr. 2S-891 (toliau – sprendimas);

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kiekvienÄ kalinimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis dienÄ nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 11 d. (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, nes pareiÅ¡kėjas nematė ir negirdėjo užėjusių į kamerÄ pareigÅ«nų, nes tuo metu buvo su ausinėmis, žiÅ«rėjo televizijÄ (snÅ«duriavo). BÅ«tent todėl pareiÅ¡kėjas nurodo, kad neatsistojo ir nepasisveikinimo su pareigÅ«nais.

Pažymi, kad tÄ dienÄ rytinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas jau buvo pasisveikinęs su budinčios pamainos pareigÅ«nais, todėl reikalavimas sveikintis kiekvienÄ kartÄ jiems užėjus į kamerÄ , pasak pareiÅ¡kėjo, yra nelogiÅ¡kas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta ne konkreti nuobauda – draudimas apsipirkti parduotuvėje iki vieno mėnesio. Nepaisant to, kad nebuvo nustatytas konkretus draudimo apsipirkti terminas, pareiÅ¡kėjui nebuvo leista apsipirkti visÄ mėnesį (iÅ¡skyrus asmens higienos priemones ir kanceliarines prekes).

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad įstaigoje nustatytas miego laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas, jo nuomone, vergiÅ¡kÄ darbÄ valgykloje pradėdavo nuo 6.00 val., todėl natÅ«ralu, kad apie 13.35 val. jis galėjo snÅ«duriuoti ir neatsikelti pasisveikinti. Dėl darbo valgykloje, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo pažeista jo teisė į 8 val. miegÄ . Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas vertina kaip nepakeliamų kalinimo sÄ lygų sudarymÄ , kankinimÄ , žeminimÄ , orumo pažeidimÄ .

Nurodo, kad patyrė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nuovargiu, irzlumu, Å¡eimos santykių pablogėjimu, galvos skausmais, miego sutrikimais. 2017 m. gegužės 9 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo skundo papildymas (b. l. 64–65), kuriame pareiÅ¡kėjas nurodo, kad neneigia fakto, jog kalbėjo su pareigÅ«nais, tačiau jų įeinančių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ tikrai nepastebėjo. PaaiÅ¡kina, kad su pareigÅ«nais kalbėjo tada, kai vienas iÅ¡ jų priėjo prie jo ir atkreipė į save dėmesį suÅ¡aukęs pareiÅ¡kėjo pavardę ir paklausęs, kodėl pareiÅ¡kėjas miega.

Nurodė, kad į šį klausimÄ , pareiÅ¡kėjas atsakė, jog ilsisi po darbo. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2013 metų dalyvauja lygtinio paleidimo komisijoje, kuri davė pareiÅ¡kėjui nurodymÄ tęsti darbÄ . PaaiÅ¡kina, kad atsisakius darbo apie lygtinį paleidimÄ negali bÅ«ti nė kalbos. Vilniaus PN, atstovaudami ir Lietuvos valstybei, atsiliepime ir atsiliepimo papildyme su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 28–32, 74–75). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, pamatęs į kamerÄ Ä¯Ä—jusius pareigÅ«nus, toliau gulėjo lovoje, neatsistojo ir nepasisveikino, o į duotÄ pastabÄ , kad tokiu elgesiu pažeidžia vidaus tvarkos taisykles, pareiÅ¡kėjas nereagavo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau turėjo tuo metu dvi galiojančias nuobaudas, buvo nuspręsta skirti nuobaudÄ â€“ draudimÄ vienÄ mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. PareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis nematė į kamerÄ Ä¯Ä—jusių pareigÅ«nų vertina kaip akivaizdžiai melagingus. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas dirbo virtuvėje ne kaip Vilniaus PN darbuotojas, o kaip VÄ® „MÅ«sų amatai“ darbuotojas. Ä® darbÄ pareiÅ¡kėjas buvo priimtas, nes iÅ¡reiÅ¡kė tokį pageidavimÄ ir atitiko VÄ® „MÅ«sų amatai“ keltus reikalavimus.

Taigi, pareiÅ¡kėjas dirbo laisva valia, Vilniaus PN neverčiamas ir prisiėmė visÄ su pasirinktu darbu susijusiÄ atsakomybę. Jei pareiÅ¡kėjui netiko darbo laiko grafikas, jis galėjo kreiptis į savo darbdavį (VÄ® „MÅ«sų amatai“) su praÅ¡ymu minėtÄ grafikÄ pakeisti. Be to, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę bet kada nutraukti darbo santykius, tačiau praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo pateikė tik 2017 m. vasario 8 d. Mano, kad darbo laiko režimas iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui didesnio diskomforto nekėlė, o skundu pareiÅ¡kėjas galimai siekia sau tik turtinės naudos (pasipelnymo iÅ¡ valstybės).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 50–52). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, net ir davus jam pastabÄ , toliau gulėjo ir nesikėlė iÅ¡ lovos. Mano, kad nuobauda buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, atitinka pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Departamento sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo skundÄ , yra iÅ¡samus ir pagrįstas, jo naikinti, Departamento nuomone, taip pat nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas skunde prašė teismo bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 3).

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad tokiam pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja (b. l. 32). Atsižvelgdamas į tai, teismas bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui galimai neteisėtai ir nepagrįstai pritaikytos drausminės nuobaudos bei dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus PN neužtikrino jam tinkamo poilsio (pakankamo pagal dienotvarkę miego laiko), t. y. neatsižvelgė į tai, kad dėl darbo jam tekdavo anksti keltis. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dirbo nieko neverčiamas ir bet kada galėjo nutraukti darbo santykius. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų, ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja Å¡io asmens teisinės apsaugos užtikrinimas.

Valstybė turi garantuoti, kad tokie asmenys bÅ«tų laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų, jog jų orumas bei kitos fundamentalios teisės ir laisvės, kurias įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bÅ«tų gerbiamos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne miegas apibrėžiamas kaip poilsio bÅ«sena, kai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neveikia sÄ monė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.

Mokslo ir enciklopedijų leidykla: 1993 m., Vilnius, p. 396). Medicinos enciklopedijoje miegas apibÅ«dinamas kaip periodiÅ¡ka elgesinės ramybės bÅ«sena, kurios metu centrinė nervų sistema, ribodama ryÅ¡ius su aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas (Medicinos enciklopedija (II tomas). Mokslo ir enciklopedijų leidykla: 1993 m., Vilnius, p. 18). Paprastai laikoma, kad normaliai organizmo bÅ«senai atsistatyti vidutiniÅ¡kai žmogui užtenka 7-8 valandų miego, o miego trÅ«kumas neigiamai veikia žmogaus socialinę ir darbinę veiklÄ .

IlgÄ laikÄ besitęsiantis miego trÅ«kumas gali lemti sveikatos sutrikimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintÄ Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 (toliau – dienotvarkė), nuteistųjų miegui skirtas laikas yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val., t. y. 8 val. per parÄ (b. l. 151). Dienotvarkėje nustatyta, kad prieÅ¡ poilsio ir Å¡venčių dienas miego laikas yra nuo 24.00 val. iki 8.00 val. (taip pat 8 val. per parÄ ). Taigi, Vilniaus PN dienotvarke visiems nuteistiesiems bendrai yra užtikrinamas tinkamas (pakankamas) laikas miegui (kaip poilsio bÅ«senai).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo dirbantis ir darbe turėjo bÅ«ti jau 6.00 val., todėl jo miego trukmė sutrumpėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. sausio 15 d. jo praÅ¡ymu buvo paskirtas į VÄ® „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio maisto iÅ¡davėjo laikininko pareigas (b. l. 145–146). Å ioje valstybės įmonėje pareiÅ¡kėjas dirbo iki 2017 m. vasario 8 d. (b. l. 39). IÅ¡ Vilniaus PN Nuteistųjų iÅ¡vedimo į darbÄ paskirų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 6 d. virtuvėje dirbo 3–4 dienas per savaitę, darbo laikas nuo 6.00 val. iki 9.00 val., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 76–119).

Nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. pareiÅ¡kėjas dirbo virtuvės indų plovykloje 4–6 dienas per savaitę nuo 7.20 val. iki 8.30 val., nuo 12.30 val. iki 14.30 val., nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 155–172), o nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas dirbo virtuvės daržovių bare kasdien (7 dienas per savaitę) nuo 6.00 val. iki 9.00 val. ir nuo 10.00 val. iki 12.00 val. (b. l. 152–154). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad kankinimu jis laiko tÄ bausmės atlikimo laikÄ , kai pareiÅ¡kėjas darbÄ pradėdavo 6.00 val. ir su pertrauka tęsdavo iki 12.00 val.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam tekdavo keltis 5.30 val., todėl trÅ«ko miego. Taigi, ginčas iÅ¡ esmės yra dėl laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 10 d., t. y. dėl 21 dienos (toliau – ginčo laikotarpis). PanaÅ¡us laikotarpis nurodytas ir pareiÅ¡kėjo teismui pateiktoje virtuvės administratorės pažymoje (b. l. 11). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dirbo dėl teigiamos charakteristikos vėliau sprendžiant pareiÅ¡kėjo lygtinio paleidimo klausimÄ , tačiau dėl darbo neteko savo teisės miegoti 8 val. per parÄ , t. y. jo miegas sutrumpėjo iki 6 val. ir 30 min.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal dienotvarkę, nuo 20.00 val. iki 21.00 val. yra laisvalaikis (b. l. 151). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naktinio miego trÅ«kumÄ kompensuoti laisvalaikio metu. Ginčo laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 10.00 val. pareiÅ¡kėjas nedirbo, o Å¡is metas pagal dienotvarkę taip pat yra nuteistųjų laisvalaikis (jei tuo metu nedirbama ir nesimokoma), kai nuteistieji gali laisvai pasirinkti, kÄ tuo metu veikti. Dienotvarkėje nurodyta, kad darbo dienomis nuo 7.20 val. iki 22.40 val., o poilsio ir Å¡venčių dienomis nuo 8.30 val. iki 22.40 val. lova turi bÅ«ti paklota, nuteistieji jose gali gulėti, bet apsirengę ir neapsikloję.

Teisėjų kolegija sutinka, kad miegas trumpo (1 valandos trukmės) laisvalaikio metu, paklotoje lovoje, apsirengus ir neapsiklojus, kokybės prasme neprilygsta miegui nakties metu, tačiau iÅ¡ dalies gali kompensuoti miego trÅ«kumÄ , atsižvelgiant į tai, kad individualių, prie darbo laiko grafikų priderintų, dienotvarkių visiems nuteistiesiems atskirai sudaryti pataisos įstaigose nėra galimybių. Be to, tokiu atveju įstaigai bÅ«tų sunku užtikrinti tvarkÄ , vienu metu atlikti rytinius ir vakarinius patikrinimus (skaičiuotes) ir kt.

Å iuo aspektu (dėl miego pareiÅ¡kėjui trÅ«kumo) taip pat svarbu tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į savo darbdavį su praÅ¡ymais dėl kito darbo laiko grafiko sudarymo. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo konstitucinė teisė į poilsį (Å¡iuo atveju – miegÄ ) Vilniaus PN nebuvo pažeista. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti Vilniaus PN neteisėti veiksmai, teismui nekyla pagrindas svarstyti kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skundu taip pat praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus PN nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ buvo skirta nuobauda (iki vieno mėnesio draudimas apsipirkti parduotuvėje, iÅ¡skyrus kanceliarines ir higienos prekes). Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyr. prižiÅ«rėtojas 2017 m. sausio 10 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl drausmės pažeidimo kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad 2017 m. sausio 10 d. 13.35 val. kartu su kitu prižiÅ«rėtoju įėjo į 102 nuteistųjų gyvenamÄ patalpÄ , kurioje pareiÅ¡kėjas buvo pastebėtas gulintis.

Tarnybiniame praneÅ¡ime prižiÅ«rėtojas nurodė direktoriui, kad pareiÅ¡kėjas, pamatęs įėjusius pareigÅ«nus, neatsistojo ir nepasisveikino, į pastabÄ , kad tokiu elgesiu pažeidžia nustatytas taisykles, nereagavo ir toliau gulėjo lovoje (b. l. 33). Prie minėto tarnybinio praneÅ¡imo buvo pridėtas pareiÅ¡kėjo 2017 m. sausio 10 d. paaiÅ¡kinimas Vilniaus PN direktoriui (b. l. 34). PaaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad, ilsėdamasis po darbo, gulėjo ir žiÅ«rėjo televizijÄ , kai užėjo pareigÅ«nai ir paklausė, kodėl pareiÅ¡kėjas guli.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad į tokį pareigÅ«nų klausimÄ atsakė, jog dirba ir į darbÄ keliasi 5.30 val. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Å¡i situacija (pareiÅ¡kėjo ilsėjimasis po darbo) nėra pažeidimas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. sausio 11 d. įvyko Vilniaus PN drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas minėtas pareiÅ¡kėjo elgesys ir nuspręsta apsiriboti pokalbiu su pareiÅ¡kėju (b. l. 35). Drausmės komisijos pirmininkas 2017 m. sausio 11 d. teikimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-19(1) siÅ«lė direktoriui apsiriboti pokalbiu su pareiÅ¡kėju (b. l. 36).

Minėtame teikime buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas turi dvi galiojančias nuobaudas. Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu Vilniaus PN direktorius pareiÅ¡kėjui uždraudė iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (iÅ¡skyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nutarime buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto reikalavimus (b. l. 37). 2017 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Departamentui, nurodydamas, kad pagal nustatytÄ dienotvarkę nuteistiesiems priklauso 8 val. miego per parÄ , o pareiÅ¡kėjas dėl darbo galėdavo miegoti ne daugiau 6–6,5 val. per parÄ (b. l. 54–55).

Atitinkamai, pareiškėjas nurodė manantis, kad turėjo teisę tuo metu (po darbo) ilsėtis (miegoti). Skundžiamu sprendimu Departamentas atsakė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (b. l. 60–61). Departamentas pareiškėjui nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Departamentas pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad po darbo jis turėjo galimybę ilsėtis ir gulėti, tačiau miegojimui yra nustatytas konkretus laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo vykdyti teisėtus pareigÅ«nų nurodymus atsistoti ir pasisveikinti. Nesutikdamas su tokiu Departamento atsakymu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ . Kaip minėta, skundžiamame nutarime buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktÄ .

Kitų pažeidimų konstatuota nebuvo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Å ių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d.) 73 punkte yra nurodytos nuteistųjų elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, Taisyklių 73.1 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi neÅ¡ioti pataisos įstaigos administracijos iÅ¡duotÄ kortelę, Taisyklių 73.2 punkte nustatyta, kad, pataisos įstaigos administracijos atstovui įėjus į patalpÄ , nuteistieji turi atsistoti ir pasisveikinti.

Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad nuteistasis įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, gali tik šiam atstovui leidus. Taisyklių 73.3 punkte nustatyta, kad, bendraujant su pataisos įstaigos administracijos atstovais, negalima laikyti rankų kišenėse. Taigi, iš nurodytų nuostatų matyti, kad tam tikros nuteistųjų elgesio taisyklės yra susijusios su pataisos įstaigos administracija ir šios administracijos atstovais, o kitos elgesio taisyklės yra susijusios ne su pataisos įstaigos administracijos atstovais, o su pataisos įstaigos atstovais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šį reguliavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad toks pataisos įstaigos administracijos atstovų ir pataisos įstaigos atstovų iÅ¡skyrimas nėra savitikslis ar atsitiktinis. Nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas yra siejamas su elgesio taisykle, kurioje yra naudojama formuluotė ne „pataisos įstaigos atstovas“, o „pataisos įstaigos administracijos atstovas“. Nei Taisyklėse, nei BVK nėra pateikiamas apibrėžimas, kas yra laikytina pataisos įstaigos administracija.

Pagal lietuvių kalbos žodynÄ , administracija apibudinama kaip valdymo pareigÅ«nai, kurios nors įstaigos ar įmonės vadovaujantysis personalas. BVK 118 straipsnis „Pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atveju“ reglamentuoja santykius nesusijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau iÅ¡ Å¡io straipsnio pavadinimo matyti, kad jis reglamentuoja bÅ«tent pataisos įstaigų administracijos veiksmus tam tikrose situacijose.

IÅ¡ Å¡io straipsnio turinio matyti, kad pataisos įstaigos administracija yra pataisos įstaigos direktorius ir jį pavaduojantis pareigÅ«nas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – direktoriaus įgaliotas pareigÅ«nas. Tai iÅ¡ esmės atitinka sÄ vokÄ , apibudinančiÄ administracijÄ , kaip vadovaujantį personalÄ . Konstatuotina, kad 2017 m. sausio 10 d. 13.35 val. į patalpas, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, užėjo ne Vilniaus PN administracijos atstovas, o Vilniaus PN atstovai – Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojai.

PareiÅ¡kėjas teigia ne iÅ¡ karto pastebėjęs įėjusius pareigÅ«nus, tačiau neginčija, kad ir vėliau (jau pastebėjęs pareigÅ«nus) jis neatsistojo ir nepasisveikino. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad tÄ dienÄ (ryte) jau sveikinosi su minėtais prižiÅ«rėtojais, todėl pasisveikinimÄ iÅ¡ naujo, kaskart įėjus tiems patiems pareigÅ«nams, nelaiko logiÅ¡ku elgesiu. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad į patalpÄ Ä¯Ä—jus pareigÅ«nams, nuteistieji, vadovaudamiesi mandagaus elgesio taisyklėmis, turėtų atsistoti (o sutikus pareigÅ«nÄ pirmÄ kartÄ dienoje – ir pasisveikinti), tačiau Taisyklių 73.2 punkto pažeidimas Å¡iuo atveju buvo konstatuotas nepagrįstai, nes tokiÄ imperatyviÄ elgesio taisyklę (atsistoti ir pasisveikinti) minėtos Taisyklės numato tik pataisos įstaigų administracijos atstovų, o ne visų pataisos įstaigos darbuotojų atžvilgiu.

Atsižvelgdama į tai, kad nutarime pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nutarime ydingai (termino prasme neaiÅ¡kiai ir nekonkrečiai) buvo įraÅ¡yta ir pati nuobauda – draudimas apsipirkti parduotuvėje iki vieno mėnesio. Nutarimas naikinamas, kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atitinkamai, naikinamas ir Departamento sprendimas, kuriuo Vilniaus PN nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. N. (D. N.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. nutarimÄ Nr. 28-62(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-891 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis ArÅ«nas Kaminskas Jolanta Malijauskienė