ebdb8deb-9f53-4fd8-b78c-711c8ffc38aa · Å irvintų rajono apylinkės teismas

                                                                       Civilinė byla Nr. 2-285-880/2015(Proceso Nr. 2-44-3-00190-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 116.1.; 128.2. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 14 d.Vilnius Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiškėjoms J.

B. ir D. K., jų atstovui advokatui Č. B., suinteresuotam asmeniui Č. R.,vieÅ¡ajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. B. ir D. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Č. R., R. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Å irvintų rajono 2 – ajam notarų biurui, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po N. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė jos anÅ«kės J.

B. ir D. K., pradėdamos jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad N. R. Å¡eimoje buvo trys vaikai: J. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), kuris neturėjo žmonos ir vaikų, I. T., (mirusi (duomenys neskelbtini)), kurios vaikai yra pareiÅ¡kėjos, ir Č. R., kuris gyvena tėvų namuose, tačiau palikimo atsakė. Č. R. turi sÅ«nų R. R., kuris taip pat senelės palikimo atsisakė. PareiÅ¡kėjos nurodo, kad palikimÄ po senelės mirties senelės priėmė pareiÅ¡kėjos, kurios rÅ«pinasi namu, žeme, joje sodina darÅ¾Ä , Å¡ienauja pievÄ , priėmė senelės papuoÅ¡alus ir kitus buities daiktus.

Senelės name Å¡iuo metu gyvena pareiÅ¡kėjų dėdė Č. R., todėl mokėjimų už elektrÄ jos pateikti negali, nes Å¡iuos mokesčius moka jų dėdė. Suinteresuotas asmuo R. R. nurodė, kad byloje dalyvauti nepageidauja, jis nuo senelės palikimo atsisakė.Suinteresuotas asmuo Č. R. su pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Å irvintų rajono valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad pareiÅ¡kėjos turi pateikti įrodymus, jog priėmė palikimÄ per tris mėnesius po močiutės mirties ir jeigu jie bus pateikti pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti tenkinamas.

PraÅ¡ymai tenkintini.Bylos duomenimis nustatyta, jog N. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). PareiÅ¡kėjos J. B. ir D. K. yra N. R. anÅ«kės (b.l. 5-10). Suinteresuotas asmuo Č. R. yra N. R. sÅ«nus, tačiau jis palikimo nepriėmė ir jo atsisakė (b.l. 20). Iki Å¡iol Č. R. gyvena N. R. namuose (duomenys neskelbtini). Palikimo atsisakė ir N. R. anÅ«kas R. R. (b.l. 21). N. R. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notarų veiklos teritorijÄ turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kuriÄ mirus palikėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), notariniai veiksmai turėtų bÅ«ti atliekami Å irvintų rajono 2 – ajame notarų biure.

IÅ¡ Å irvintų rajono 2 – ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po N. R. mirties į Å irvintų rajono 2 – Ä jį notarų biurÄ niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b.l. 22).PareiÅ¡kėjos praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos po močiutės N. R. mirties priėmė jos palikimÄ pradėdamos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).PareiÅ¡kėjų J. B. ir D. K. parodymais, Č. R., A. R. parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡ karto po senelės mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Kadangi jos buvo augę senelės namuose, jos nuo jos mirties iki Å¡iol prižiÅ«ri namÄ , dirba žemę, padeda močiutės name gyvenančiam suinteresuotam asmeniui Č.

R., pasiėmė N. R. papuoÅ¡alus, buities daiktus, jÄ palaidojo. TÄ paliudijo ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir tame name gyvenantis kaimynas A. R.. Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjos atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog J. B. ir D. K. po močiutės mirties, jos turtu naudojosi kaip savu, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

B. ir D. K. po N. R. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Nors suinteresuotas asmuo VMI nurodo, kad pareiÅ¡kėjos turėtų teismui pateikti įrodymus, jog mokėjo už elektrÄ ir kitus patarnavimus name, tačiau teismo posėdžio metu jos paaiÅ¡kino ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad name gyvena Č. R., kuris ir moka už elektrÄ ir kitus mokesčius, o pareiÅ¡kėjos jam padeda prižiÅ«rėti namÄ , dirba žemę, padeda jam atveždamos kuro ir pan.Ginčo, jog minėtas turtas palikėjos nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Patenkinti pareiÅ¡kimÄ .Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ faktiniu valdymu priėmė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius