2013-07-12 Nr. AB-3668-3-61-3-01592-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-704/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01592-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. E. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydama:

1) įpareigoti atsakovą Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) tenkinti pareiškėjos pasiūlymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., ir Dzūkijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo specialiuose planuose nustatyta tvarka: a) pažymėti (projektuoti sprendinius) turimą sklypo teritoriją kaip rekreacinį ir gamtosaugos objektą – viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, poilsiaviečių (stovyklaviečių) teritoriją; b) pažymėti (projektuoti sprendinius) turimą sklypo teritoriją (jos žemės ūkio naudmenų dalį) kaip buvusią istoriškai priklausiusią pareiškėjos proseneliams sodybos teritoriją (buvusi sodyba);

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 6-7) pareiškėjai G. E. buvo nustatytas terminas iki 2013 m. gegužės 31 d. pašalinti skundo trūkumus: nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, tiksliai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą – prašyti panaikinti skundžiamus sprendimus, pateikti voką, kada pareiškėja gavo skundžiamą sprendimą, jei praleido terminą skundui paduoti, su skundu pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikti teismui skundžiamus raštus (sprendimus) ir žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. birželio 3 d. gautas pareiškėjos G. E. pareiškimas dėl skundo trūkumų (b. l. 9), kartu su juo pateiktas žyminio mokesčio kvitas. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja palaiko skunde nurodytą reikalavimą dėl planavimo organizatoriaus įpareigojimo priimti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatytos formos ir nustatyta tvarka pagal pareiškėjos pateiktą pasiūlymą palankų sprendimą ir Dzūkijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planų dokumentuose atitinkamus sprendinius pagal pareiškėjos pasiūlyme ir plane išdėstytus siūlymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi (b .l. 12-13) pareiškėjos G. E. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, jog pareiškėja nepašalino visų teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, t. y. pareiškėja pateikė žyminio mokesčio kvitą, tačiau nenurodė konkretaus skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto, jo įvykdymo (priėmimo) datos, nesuformulavo skundo reikalavimo – neprašė panaikinti skundžiamų sprendimų, nepateikė voko, kada gavo skundžiamus sprendimus, skundžiamų raštų (sprendimų), todėl teismas jos skundą laikė nepaduotu ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį pareiškėjai.

III. Pareiškėja G. E. atskiruoju skundu (b. l. 15-19) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. birželio 15 d. dėl gimdymo pateko į ligoninę ir jai buvo atlikta operacija. Pažymi, jog laikotarpiu, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje priėmė 2013 m. gegužės 17 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, pareiškėja buvo sudėtingoje būsenoje ir nustatyta tvarka teisių ginti pilna apimtimi negalėjo, jos atstovai buvo išvykę. Dėl objektyvių priežasčių, be to, skirto trumpo termino skundo trūkumų pašalinimui teismas privalėjo atidėti skundo trūkumų šalinimo klausimą pratęsiant nustatytą terminą arba šie klausimai galėjo būti išspręsti teismo parengiamojo posėdžio metu.

Pabrėžia, jog pareiškėjos skunde buvo nurodyta, kada jai buvo įteiktas skundžiamas aktas ir, kilus abejonių dėl nurodytos aplinkybės, ji galėjo būti patikslinta teisminio nagrinėjimo metu, reikalaujant įrodymų iš pareiškėjos ar atitinkamai iš dokumentą siuntusios institucijos.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67, 68 straipsniais ir nurodo, jog nurodytu laiku ji atstovo pagal teisinių paslaugų sutartį neturėjo, kiti galimi atstovai buvo išvykę, todėl objektyviai pateikti dokumentų per atstovą ji negalėjo. Pareiškėjos nuomone, ji skunde buvo tiksliai nurodžiusi visas būtinas aplinkybes dėl skundo gavimo datos ir teismas priimdamas 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. birželio 6 d. nutartis neturėjo pagrindo nustatyti termino skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju analizuojami teisiniai santykiai, susiklostę pareiškėjai G. E. teikiant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismui 2013 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakius priimti skundą, pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje.

Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai jai nepašalinus visų nurodytų jos skundo trūkumų šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą nagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ). Taigi ABTĮ 5 straipsnyje minima teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ABTĮ aiškiai numato, jog asmenų pateikiamas teismui skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio (skundo) turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį (skundą) savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. EŽTT 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z and others v. United Kingdom, Nr. 29392/96, 91-93 para.).

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus administraciniame teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Tuo atveju, jeigu asmenų pateiktas skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ numatytų reikalavimų, būdamas nešališku teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde (prašyme) esančių trūkumų, todėl ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo (prašymo) trūkumus, t. y. teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pabrėžtina, jog tiek teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, tiek ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai. Tokią išvadą patvirtina ir ABTĮ 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias inter alia teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje aiškiai įvardijo pareiškėjos skundo trūkumus ir nustatė terminą iki 2013 m. gegužės 31 d. pašalinti teismo nurodytus skundo trūkumus: nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, tiksliai ir aiškiai suformuoti skundo reikalavimą – prašyti panaikinti skundžiamus sprendimus, pateikti voką, kada pareiškėja gavo skundžiamą sprendimą, jeigu praleido terminą skundui paduoti su skundu pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikti teismui skundžiamus sprendimus, žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 6-7).

Pareiškėja, šalindama teismo nurodytus skundo trūkumus, pateikė žyminio mokesčio kvitą, tačiau, pirmosios instancijos teismo nurodymu, neįvardijo konkretaus skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto, jo įvykdymo (priėmimo) datos, nesuformulavo skundo reikalavimo – neprašė panaikinti skundžiamų sprendimų, nepateikė voko, kada pareiškėja gavo skundžiamą sprendimą, skundžiamų raštų (sprendimų) (b. l. 9, 12-13).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytus pareiškėjos skundo trūkumus ir tai, ar pagrįstai teismas įvertino, jog pareiškėja visų jų nepašalino, pažymi, kad neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai, nedetalizuotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11)), 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Taigi vienas esminių skundo turinio privalomų elementų yra skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti asmens ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo reikalavimo, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pastebėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–90 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu skundu prašė įpareigoti atsakovą Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos tenkinti jos pasiūlymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., ir Dzūkijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo specialiuose planuose nustatyta tvarka: a) pažymėti (projektuoti sprendinius) turimą sklypo teritoriją, kaip rekreacinį ir gamtosaugos objektą – viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, poilsiaviečių (stovyklaviečių) teritoriją; b) pažymėti (projektuoti sprendinius) turimą sklypo teritoriją (jos žemės ūkio naudmenų dalį) kaip buvusią istoriškai priklausiusią pareiškėjos proseneliams sodybos teritoriją (buvusi sodyba).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo, pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartyse iš esmės nepasisakė apie pareiškėjos pateiktą reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti nurodytus veiksmus, o tik pažymėjo, jog skundo reikalavimai yra netikslūs ir kad ji turi skųsti sprendimus, kuriais atsakovas atsisakė atlikti jos prašytus veiksmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 3 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio, nustatančio bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Remiantis šiomis nuostatomis, galima daryti išvadą, kad administraciniam teismui gali būti skundžiamas toks atsisakymas atlikti veiksmus, kuris galbūt pažeidžia suinteresuoto asmens teises ar interesus, viešojo administravimo subjektui neatliekant šio asmens atžvilgiu konkrečių teisės aktų nustatytų veiksmų.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog teismas gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Be to, pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Analizuojant pirminį pareiškėjos teismui pateiktą skundą matyti, jog pareiškėja juo iš esmės prašė įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus ir reiškiamas reikalavimas buvo pakankamai aiškus, t. y. iš jo suprastina, kokius konkrečiai veiksmus konkretus viešojo administravimo subjektas, pareiškėjos nuomone, turėtų atlikti (b. l. 1-4).

Kita vertus, pažymėtina, jog pareiškėja kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė aktų, kuriais atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjos prašytus veiksmus, kad būtų galima nustatyti, ar yra kilęs administracinis ginčas dėl atsisakymo atlikti veiksmus, voko ar kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kada pareiškėja gavo šiuos aktus, kad būtų galima įvertinti pareiškėjos skundo atitikimą ABTĮ numatytiems reikalavimams, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjai buvo nurodęs tai padaryti, taip pat išaiškinęs, kad, jeigu pareiškėja negali pateikti tokių aktų, turi teisę prašyti teismo šiuos įrodymus išreikalauti (ABTĮ 24 str. 1 d.) (b. l. 6-7). Šiuo atveju pareiškėja net nebandė šalinti šių pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, jog pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama ištaisyti pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus ir pateikti įvardintus aktus. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja neturėjo šių aktų ir/ar kreipėsi į viešojo administravimo instituciją ir prašė jai išduoti juos bei kad juos buvo atsisakyta išduoti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, jai nepašalinus visų nurodytų ir atitinkamai pagrįstų skundo trūkūmų.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad ji buvo patekusi į ligoninę ir teismas privalėjo atidėti skundo trūkumų šalinimo klausimą pratęsiant nustatytą terminą arba šie klausimai turėjo būti išspręsti parengiamojo posėdžio metu, nurodo, jog ABTĮ 65 straipsnio 1 dalis numato, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog terminą skundo trūkumams pašalinti nustato teismas (ABTĮ 37 str. 1 d.), todėl šis terminas gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus, ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, jog šiuo atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu skundo trūkumams pašalinti būtų kreipusis į teismą prašydama pratęsti teismo nustatytą terminą. Priešingai, pareiškėja teismo paskirtu terminu šalindama teismo nurodytus trūkumus neprašė pratęsti jai paskirto laiko skundo trūkumams pašalinti (b. l. 9). Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nors ABTĮ įpareigoja administracinį teismą būti aktyviu ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), asmenys taip pat turi veikti įstatymų nustatytais būdais, būti aktyvūs ir rūpestingi gindami savo galimai pažeistas teises ir/ar teisėtus interesus. Šiuo atveju būtent pati pareiškėja turėjo kreiptis į administracinį teismą, jeigu dėl tam tikrų priežasčių ji negalėjo tinkamai pašalinti teismo nustatytų skundo trūkumų, prašydama pratęsti jai nustatytą terminą. Atsižvelgus į nurodytus argumentus negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažeidė pareiškėjos teises ar netinkamai vykdė ABTĮ numatytus įpareigojimus.

Įvertinusi pareiškėjos skundo, patikslinto skundo turinį, atsižvelgusi į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos G. E. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis