2013-03-12 Nr. AB-452-3-61-3-00923-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-364/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00923-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.3.; 10.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas SIA „Parex brokerių sistema“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-67 „Dėl SIA „Parex brokeru sistema“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 18KP-20-1 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (b. l. 1-8).

Minėtais sprendimais nurodyta, kad pareiškėjui atsirado 26 565,00 Lt dydžio mokestinė prievolė: 6 710,00 Lt muito mokesčio, 15 500,00 Lt PVM mokesčio, 2 134,00 Lt PVM delspinigių bei 2 221,00 Lt baudos dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros Tl su lydinčiuoju dokumentu MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.).

Pareiškėjas teigia, kad jis tinkamai įvykdė įsipareigojimus, numatytus Bendrijos muitinės kodekse, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio bei 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos) 366 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog automobilis „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo Nr. WDDDJ72X37A096394, 5500 CMO, 280 KW, pagaminimo metai 2007, kuriam buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.), buvo pateiktas muitinės paskirties įstaigai, Vilniaus teritorinei muitinei bei Muitinės departamentui pateikė rašytinius išrašus iš muitinės duomenų sistemos MCC/ECN. Iš minėtų išrašų matyti, jog prekės gabenimo procedūra 2010 m. spalio 2 d. buvo užbaigta Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste ir prie pastabų nurodytas IE045 kodas (įvykdžius visus deklaranto (vykdytojo) įsipareigojimus, susijusius su atitinkama Bendrijos/bendrąja tranzito procedūra, deklarantas apie procedūros užbaigimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE45), taip pat nurodyta, kad pranešimas išsiųstas.

Kadangi Muitinės duomenų sistema MCC/ECN yra muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, specialiai sukurta Muitinės departamentui, todėl duomenis apie minėtos tranzito procedūros užbaigimą galėjo įvesti tik muitinės pareigūnas ir tik tada, kai nurodyta transporto priemonė buvo pateikta į paskirties įstaigą. Įrodymų, paneigiančių tokią išvadą nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas skundžiamuose sprendimuose nenurodė. Todėl nurodyta transporto priemonė buvo laiku, iki nustatyto termino pabaigos, pristatyta į paskirties įstaigą, t. y.

į Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, ir pareiškėjas Vilniaus teritorinei muitinei bei Muitinės departamentui pateikė pakankamus tai patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalimi bei Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsniais, pareiškėjas įvykdė savo prievoles, susijusias su tranzito procedūros taikymu ir todėl nėra pagrindo Muitinės departamento išvadai, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas jam atsirado importo skola ir jis laikytinas skolininku.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1819/2006), daro išvadą, jog pareiškėjui pateikus tinkamus įrodymus apie automobilio, kuriam įforminta muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.), pateikimą paskirties įstaigai bei šios tranzito procedūros užbaigimą, laikytina, jog jis įvykdė įsipareigojimus, susijusius su muitinio tranzito procedūros taikymu. Taip pat pažymėjo, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nepateikė jokių įrodymų, jog Lietuvos muitinės pareigūnai, atlikę įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, būtų pažeidę teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Todėl nėra jokio pagrindo abejoti šių įrašų teisingumu ir pareiškėjui negali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Muitinės departamentas ir Vilniaus teritorinė muitinė netinkamai pagrindė transporto priemonės muitinės vertės nustatymą bei apskaičiavimą. Nustatant deklaruotos prekės muitinę vertę, turėjo būti vadovautasi Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalimi, kaip nurodyta Muitinės departamento 2011 m. spalio 12 d. sprendime Nr. 1A-4.13-352. Pareiškėjui nėra žinoma, jog automobilis Mercedes Benz CLS550, kėbulo Nr. WDDDJ72X37A096394, 5500 CMQ, 280 KW, pagaminimo metai 2007, būtų buvęs deklaruotas jau suremontuotas muitinės tranzito procedūros metu.

Be to, nei iš ginčijamo Vilniaus teritorinės muitinės, nei iš ginčijamo Muitinės departamento sprendimo taip pat nėra aišku, kokie įrodymai patvirtina sprendime nurodytą teiginį, jog muitinės įstaigai buvo deklaruotas jau suremontuotas automobilis. Pareiškėjas nesutiko, jog Vilniaus teritorinė muitinė, nustatydama automobilio muitinę vertę, pagrįstai taikė naudotų automobilių importo kainų žinyną (katalogą) „Transporto priemonių rinkos kainos. II dalis. Automobilių importo kainos 2010 m. liepa-rugsėjis“. Teigė, kad Vilniaus teritorinės muitinės taikytas automobilio muitinę vertę nustatymo metodas prieštarauja Lietuvos Respublikos Muitinės departamento direktoriaus 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimams. Iš ginčijamų Vilniaus teritorinės muitinės bei Muitinės departamento sprendimų nėra aišku, pagal kokias konkrečias technines charakteristikas Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas nustatė minėto automobilio importo kainą ir kokiais teisės aktų įtvirtintais automobilių panašumo kriterijais Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas vadovavosi nustatydami automobilių panašumą.

Be to, iš ginčijamo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo nėra aišku, ar Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama minėto automobilio muitinę vertę, apskritai taikė Taisyklių 13 punkte įtvirtintą automobilio importo kainai nustatyti taikytiną ekstrapoliacijos būdą. Tvirtino, kad ginčijamuose sprendimuose nėra pagrįsta, pagal kokias konkrečias technines charakteristikas Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas nustatė automobilio importo kainą, ir kokiais teisės aktuose įtvirtintais automobilių panašumo kriterijais Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas vadovavosi, nustatydami automobilių panašumą.

Todėl Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas, nustatydami minėto automobilio muitinę vertę, turėjo taikyti Taisyklių 14 punktą bei Įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas, jeigu būtų nuspręsta, jog minėto automobilio muitinė vertė turi būti nustatoma pagal suremontuoto automobilio vertę. Be to, pareiškėjas vertino, kad bauda bei PVM delspinigiai yra paskirti pažeidžiant proporcingumo principą. Delspinigių ir baudos skyrimas akivaizdžiai viršija Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslų įgyvendinimui ir todėl prieštarauja proporcingumo principui.

Sankcijų taikymas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52-54).

Paaiškino, jog pareiškėjas (procedūros vykdytojas) pagal tranzito deklaraciją Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai deklaravo automobilį „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo numeris WDDDJ72X37A096394. Iš deklaracijoje pateiktų duomenų matyti, kad šis automobilis turėjo būti išgabentas per Kybartų kelio postą į Rusijos Federaciją. Prekių gavėju nurodytas fizinis asmuo Z. E., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Maskva. Pareiškėjas tinkamą procedūros užbaigimą sieja su vieninteliu faktu, t. y., kad tranzito deklaracija Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) MCC/ECN sistemoje yra pažymėta kaip užbaigta. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad tranzitu gabenta prekė buvo pateikta paskirties įstaigai ar šią prekę gavo gavėjas trečiojoje šalyje, pareiškėjas nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją iš Muitinės kriminalinės tarnybos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu surinkti duomenys apie tai, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.), yra užbaigta fiktyviai, atliko tyrimą. Tyrimo metu iš Rusijos Federacijos muitinės tarnybos gautas 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772, kuriame nurodyta, kad duomenų sistemoje nėra informacijos apie tai, kad automobilis „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo Nr.WDDDJ72X37A096394, buvo pateiktas jų muitinei. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenų bazėje taip pat nėra duomenų apie tai, kad tranzitu gabenta prekė iš Lietuvos Respublikos būtų išgabenta į Rusijos Federaciją. Taigi, tas faktas, jog tranzitu gabentas lengvasis automobilis „Mercedes Benz CLS550“ nebuvo pateiktas paskirties įstaigai ir nesant duomenų apie jo išgabenimą iš Bendrijos muitų teritorijos, negali būti laikomas suderinamu su Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsnių nuostatų reikalavimais ir jų nepažeidžiančiu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog tranzito procedūra yra užbaigta tinkamai.

Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu byloje Nr. 230/06 ir nurodė, jog pareiškėjas, būdamas šios tranzito procedūros vykdytoju, ir ginčydamas muitinės sprendimą, nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų apie tai, kur yra tranzitu gabenta prekė, ar pats pareiškėjas gabeno šią prekę, ar jo vardu veikė koks kitas asmuo, nors pagal minėtas teisės aktų nuostatas, pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėtų žinoti visas šias aplinkybes, nes jos yra tiesiogiai susijusios su tranzito procedūros vykdymu. Įvertinus minėto ETT sprendimo nuostatas bei Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsnių nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad vien įrašų apie tranzito procedūros užbaigimą atsiradimas MCC/ECN sistemoje negalėjo būti pagrindu atsirasti pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad muitinė, vėliau nustačiusi, kad tranzito procedūra yra užbaigta netinkamai, neturi teisės imtis priemonių susidariusiai situacijai sureguliuoti, nes toks aiškinimas paneigtų muitų teisės aktuose įtvirtintą muitinės teisę tikrinti muitinės procedūrų tinkamą įvykdymą po jų įforminimo.

Ginčo atveju, nustatydama automobilio muitinę vertę, muitinė vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaip to skunde teismui ir reikalauja pareiškėjas. Nagrinėjamu ginčo atveju tai reiškia, kad kompensacinis produktas (perdirbtas automobilis) turi būti apmokestintas pagal taisykles, kurios taikytinos įforminus tranzito procedūrą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai automobilio muitinę vertę nustatė ir apmokestino pagal skolos atsiradimo datą vykdant tranzito procedūrą.

Tranzito deklaracijos Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) 31 langelyje „Pakuotės ir prekių aprašymas“ nėra jokių duomenų apie automobilio defektus. Dokumentas, patvirtinantis automobilio defektus, prie tranzito deklaracijos taip pat nebuvo pateiktas. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad tranzitu gabentas automobilis turėjo kokių nors defektų. Pareiškėjas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad muitinė, nustatydama automobilio muitinę vertę, turėjo taikyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 14 punkto nuostatas. Pagal Taisyklių 11 punkto nuostatas, nustatant naudotų automobilių muitinę vertę yra remiamasi Muitinės departamento aprobuotuose žinynuose pateiktomis kainomis. Taisyklių 12 punktas nustato, kad tuo atveju, kai atitinkamų transporto priemonių importo kainos naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge) nepateiktos, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei nustatyti taikomos naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge) pateiktos panašių (atitinkamo galingumo, panašių techninių charakteristikų ir senumo) transporto priemonių importo kainos.

Iš muitinės sprendimo matyti, kad nustatant automobilio „Mercedes Benz CLS550“ (pagaminimo metai 2007, 5 500 CMQ, 280 KW) muitinę vertę buvo remtasi Muitinės departamento aprobuotu žinynu, t. y. iš „Transporto priemonių rinkos kainos. II dalis. Automobilių importo kainos 2010 m. liepa – rugsėjis“ katalogo parinkta to paties senumo panašių techninių charakteristikų automobilio („Mercedes Benz SLK(171) 55AMG“, pagaminimo metai 2007, 5 439 CMQ, 265 KW) kaina (67 100 Lt), kadangi žinyne nėra duomenų apie tokį pat automobilį.

Pareiškėjo skunde nurodytas Taisyklių 14 punktas netaikytinas, kadangi šio punkto nuostatos taikomos tuo atveju, kai žinyne nerandama duomenų apie atitinkamą ir panašų automobilį. Pareiškėjas, nesutikdamas su muitinės nustatyta automobilio muitine verte, nepateikė duomenų ar apskaičiavimų, kurie pagrįstų, kad muitinės nustatyta kaina yra neteisinga (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju PVM delspinigių apskaičiavimą ir baudos skyrimą reglamentuoja ne Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, bet Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Mokesčio administravimo įstatymo atitinkamos nuostatos. Pagal šių aktų nuostatas delspinigių apskaičiavimui ir baudos skyrimui nėra svarbi mokesčio mokėtojo kaltės forma, todėl tai, kad pareiškėjas nėra kaltinamas sukčiavimu, negali būti laikoma, kad baudos skyrimas ir delspinigių apskaičiavimas pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49-51).

Paaiškino, kad gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011 m. sausio 26 d. raštą Nr. 16T-7.34/21-178, kuriame nurodoma, kad MKT Kauno skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, kurio metu surinkti duomenys patvirtina, kad, siekiant išvengti importo mokesčių pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.), fiktyviai buvo užbaigta tranzito muitinės procedūra. Deklaracijoje nurodyta transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz CLS550 (kėbulo Nr. WDDDJ72X37A096394) nebuvo išvežta iš Europos Bendrijos muitų teritorijos. Tyrimo metu nustatyta, kad iš JAV į Europos Bendrijos muitų teritoriją atgabentai transporto priemonei Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo įformintas BAD importo rinkinys Nr. 8LU96502462 (2009 m. liepos 31 d.) ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikino įvežimo perdirbti procedūrai. Laikantis minėtos procedūros atlikimo tvarkos, Klaipėdos teritorinėje muitinėje įforminta tranzito deklaracija MRN 10LTLR1000EK046C97 (2010 m. rugsėjo 2 d.) reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai. Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste minėtam automobiliui 2010 m. rugsėjo 27 d. įforminta tranzito deklaracija MRN 10LTVR400011B72356, kurioje nurodytas tranzito atlikimo terminas – 2010 m. spalio 5 d., paskirties muitinės įstaiga – Kybartų kelio postas (LT). Procedūros vykdytojas – SIA „Parex Brokeru Sistema“, turintis leidimą, patvirtinantį vykdytojo atleidimą nuo prievolės pateikti garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Tranzito procedūra pagal MRN 10LTVR400011B72356 kompiuterizuotoje tranzito sistemoje MCC/ECN, skirtoje deklaracijų duomenų apdorojimui, užbaigta 2010 m. spalio 2 d. Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste.

Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją apie fiktyvų tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje sistemoje, apie pradėtą tyrimą 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2B-18.8/20-2061 informavo procedūros vykdytoją SIA „Parex brokeru Sistema“ bei paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad automobilis Mercedes Benz CLS550 (kėbulo Nr. WDDDJ72X37A096394) buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Bendrovė muitinės reikalaujamų dokumentų nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė raštu Nr. 2B-18.8/19-3328 (2011 m. vasario 21 d.) dėl tranzitu gabento automobilio Mercedes Benz CLS550 įvežimo į Rusijos muitų teritoriją per Muitinės departamentą pateikė užklausą Rusijos Federacijos muitinei, iš kur buvo gautas atsakymas Nr. 07-153/2772 (2011 m. balandžio 5 d.), kad Rusijos muitinės Centrinėje informacijos duomenų bazėje duomenų apie minėto automobilio pateikimą jų muitinei nerasta. Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama į Kauno kriminalinės tarnybos raštą apie fiktyvų tranzito procedūros užbaigimą ir gavusi atsakymą iš Rusijos Federalinės muitinės tarnybos bei Muitinės departamento pavedimu atlikusi pakartotinį patikrinimą, priėmė 2012 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 18KP-20-1, kuriuo procedūros vykdytojui SIA „Parex Brokeru Sistema“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 įregistravo 6710 Lt muito, 15500 Lt PVM ir 2134 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles bei skyrė 2221 Lt baudą.

Ginčo atveju transporto priemonė „Mercedes benz CLS550“, gabenama su minėta tranzito deklaracija, nebuvo pateikta paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatos. Nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog muitinei pateikti reikalingi įrodymai, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta. Po atlikto tyrimo išaiškėjus naujoms aplinkybėms, muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas įrodymui, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos. Tačiau atžymų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772, atskleidžiantis, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis, tranzitu gabenta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išgabenta. Pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, todėl yra atsakingas už prievolių, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnyje atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą. Taip pat rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu byloje Nr. C-230/06 (48-51 p.). Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai.

Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama muitinę vertę ne Bendrijos prekei, pagrįstai rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso II dalies 3 skyriaus ir Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo nuostatomis. Ginčo sprendime muitinė detaliai išdėstė visas aplinkybes ir veiksnius, įtakojusius muitinio įvertinimo metodo taikymą nagrinėjamu atveju, o, apskaičiuodama mokestines prievoles ir taikydama baudą, griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai negali atsirasti, neįvykdžius teisės aktais numatytų tranzito procedūros įvykdymo sąlygų ir nepateikus privalomų dokumentų muitinei vertei pagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pripažino, jog po atlikto tyrimo išaiškėjus naujoms aplinkybėms muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 dalyje. Tačiau atžymų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772, atskleidžiantis, kad tranzitu gabenta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išgabenta. VSAT duomenimis automobilis iš Europos Bendrijos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją nebuvo neišvežtas (b. l. 82-84). Kadangi pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, todėl yra atsakingas už prievolių, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnyje atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą. Be to, pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėtų žinoti visas aplinkybes, susijusias su tranzito procedūra. Nėra įrodymų, kad tranzitu gabentas automobilis buvo pateiktas paskirties įstaigai, todėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P(l)-25-2005 ir Nr. P (l)-32-2005 šiam procesui nėra svarbios.

Pareiškėjo teiginį, kad automobilis nebuvo perdirbtas, paneigia aplinkybė, jog Tranzito deklaracijos Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) 31 langelyje „Pakuotės ir prekių aprašymas“ nėra jokių duomenų apie automobilio defektus. Iš 2008 m. liepos 31 d. importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimų akto ir prie jo pridėtų devynių fotonuotraukų matyti, kad automobilis įvežtas stipriai apgadintas (b. l. 70-71).

Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai automobilio muitinę vertę nustatė ir apmokestino pagal skolos atsiradimo datą vykdant tranzito procedūrą. Automobilio muitinė vertė nustatyta remiantis Muitinės departamento aprobuotu žinynu, iš „Transporto priemonių rinkos kainos. II dalis. Automobilių importo kainos 2010 m. liepa – rugsėjis“ katalogo parinkta to paties senumo panašių techninių charakteristikų automobilio („Mercedes Benz SLK(171) 55AMG“, pagaminimo metai 2007, 5 439 CMQ, 265 KW) kaina (67 100 Lt) (b. l. 81). Tai pagrįsta. Kadangi duomenys apie panašų automobilį rasti, todėl netaikytinas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 14 punktas.

Pareiškėjui 2221 Lt bauda buvo skirta remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, o 2134 PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo teiginys dėl baudos ir delspinigių neproporcingumo, nes jis nekaltinamas sukčiavimu, nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad vien įrašo padarymas muitinės įstaigoje apie muitinės procedūros užbaigimą negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių, sukurti teisinio tikrumo ar teisinio saugumo, nes vien jis neįrodo automobilio pristatymo į muitinės paskirties įstaigą ir išgabenimo už Europos bendrijos muitų teritorijos ribų.

III. Pareiškėjas SIA „Parex brokeru sistema“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1-6) nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo bei neįvertino pareiškėjo nurodyto argumento, jog muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) buvo pradėta be pareiškėjo valios, t. y. muitinės deklaraciją pateikęs asmuo niekaip nėra susijęs su pareiškėju. Pareiškėjas, kaip muitinio tranzito procedūrų vykdytojas, minėtoje deklaracijoje buvo nurodytas ir ši deklaracija buvo įforminta Vilniaus teritorinėje muitinėje neteisėtai pasinaudojus pareiškėjo prisijungimo prie muitinės deklaravimo sistemos kodais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo aukščiau nurodytų argumentų bei į bylą pateiktų šią pareiškėjo poziciją pagrindžiančių įrodymų (muitinės deklaracijos MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) – b. l. 100; muitinės tarpininko Atlantic Express Corporation filialo 2012 m. vasario 10 d. rašto dėl neteisėto pasinaudojimo bendrovės prisijungimo kodais; SIA „PAREX BROKERU SISTEMA“ 2012 m. kovo 19 d. rašto Nr. 53-BS/25, Latvijos Respublikos Valstybinės pajamų tarnybos Muito valdybos 2012-03-26 rašto Nr. 27.16.4/25055, SIA „PAREX BROKERU SISTEMA“ išduotų atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatų Nr. 10LV009999000JVB6), kurie akivaizdžiai patvirtina, jog Pareiškėjas niekaip nėra susijęs tiek su trečiuoju asmeniu Atlantic Express Corporation filialu (kuris buvo nurodytas kaip muitinės deklaracijos MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) deklarantas), tiek su trečiuoju asmeniu V. D. (kuris pagal Atlantic Express Corporation filialo pateiktą informaciją pareiškėjo vardu faktiškai įformino minėtą muitinės deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.)). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, nepagristai konstatavo, jog būtent pareiškėjas turi būti laikomas teisiškai atsakingu už muitinės tranzito procedūrų neužbaigimą pagal muitinės deklaraciją, o ne galimai kiti asmenys, kurie nurodyti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2919/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įrašas apie prekės pateikimą muitinės paskirties įstaigai neįrodo prekės pateikimo fakto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos 2011 m. sausio 26 d. raštą Nr. 16T-7.34/21-178. Minėtas raštas yra tik informacinio pobūdžio apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Tačiau kol ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra patikrinti ir įvertinti teismo, kuris nagrinės konkrečią baudžiamąją bylą, tol tokie ikiteisminio tyrimo duomenys negali būti pakankamas pagrindas daryti neginčijamas išvadas, jog muitinės tranzito procedūros tikrai buvo užbaigtos fiktyviai.

Todėl nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui besąlygiškai vadovautis šiuo Kauno teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos raštu. Be to, neatmestina tikimybė, jog minėtame rašte nurodytos faktinės aplinkybės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali ir nepasitvirtinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 07-153/2772, darydamas išvadą, jog „tranzitu gabenta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išgabenta“.

Nei Bendrijos muitinės kodeksas, nei 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas neįpareigoja pareiškėjo, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojo, išvežti muitinės deklaracijoje nurodytą prekę į trečiąją šalį, t. y. į Rusijos Federaciją. Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojo, prievolės muitinei pasibaigia pristačius prekę, nurodytą muitinio tranzito deklaracijoje, į muitinės paskirties įstaigą.

Be to, aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią įrodžius, kad prekės nustatyta tvarka buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, įrodinėti prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos fakto nebereikia, kadangi įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūros taikymu, tinkamas įvykdymas panaikina pareiškėjo prievolę mokėti importo mokesčius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnius bei atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų straipsnius, taip pat pripažįstama, jog muitinio tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabenamos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai (2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1819/2006).

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo siekiama išplėsti pareiškėjo, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojo, įsipareigojimų muitinei apimtį, laikytinas nepagrįstu.

3. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnių nuostatas, kadangi vadovaudamasis įrodymų visumos principu ir byloje esančiais įrodymais nekonstatavo, jog pareiškėjas įvykdė savo prievoles, susijusias su tranzito procedūros taikymu. Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui, aiškinant ir taikant atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsnius, kiltų klausimai dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą minėtų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes. Prašymas grindžiamas tokiais klausimais: 1) Ar Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsniai turi būti suprantami ir aiškinami taip, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui pateikus muitinės duomenų sistemos duomenis, patvirtinančius, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas tinkamai įvykdė prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra ir jam neatsiranda skola muitinei? 2) Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas turi būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra, tuo atveju, jeigu po to, kai jis tinkamai pristatė muitinio tranzito procedūroje deklaruotas prekes į paskirties muitinės įstaigą ir dėl to buvo uždaryta muitinio tranzito procedūra, paaiškėjo, jog minėtos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos ir už šių prekių neišvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas nėra laikomas atsakingu?

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, jog įrašus kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje apie prekės pateikimą muitinės paskirties įstaigai atlikto būtent Lietuvos muitinės pareigūnas, kurio identifikacinis kodas 2479 (b. l. 19-20). Todėl Lietuvos muitinės pareigūno veiksmai, atlikti ir užfiksuoti kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje, specialiai sukurtoje Muitinės departamentui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 167 „Dėl priemonių integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti plano patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-456), ir administruojamoje tik muitinės pareigūnų (Muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 2 p.), laikytini teisėtais, kol neįrodyta priešingai.

Todėl pareiškėjas turėjo teisę remtis Lietuvos muitinės pareigūno teisėtais veiksmais, kuriais buvo konstatuota, jog tranzitu gabenta prekė buvo pristatyta į muitinės paskirties įstaigą ir dėl to buvo uždaryta muitinės tranzito procedūra, ir šiuo pagrindu pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, jog Lietuvos muitinės pareigūnui, padarius įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, pareiškėjui nebegali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad pareiškėjas pagristai gali remtis teisėtų lūkesčių principu, jeigu kompetentingos institucijos pačios sukūrė pagrindą šiems pareiškėjo lūkesčiams atsirasti (ESTT 1991 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Mecanarte, C-348/89, 23-24 punktai; ESTT 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas sujungtose bylose Kaufring ir Kiti, T-186/97, T-l87/97, T-190/97 iki T-l92/97, T-210/97, T-211/97, T-216/97 iki T-218/97, T-279/97, T-280/97, T-293/97 ir T-147/99, 94 punktas). Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui, aiškinant ir taikant atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsnius bei teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kiltų klausimai dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prašymų priimti preliminarų nutarimą minėtų Europos Sąjungos teisės aktų ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų santykio aiškinimo klausimu sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Pareiškėjo argumentą dėl baudos delspinigių neproporcingumo. Pareiškėjui paskirta bauda bei PVM delspinigiai yra paskirti pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, bei proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų. Tam, kad būtų pasiekti Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslai, visiškai pakaktų, jog pareiškėjas, jeigu būtų nustatyta pareiškėjo kaltė ir neteisėti veiksmai, būtų įpareigotas sumokėti tik atsiradusią skolą muitinei.

Tuo tarpu delspinigių ir baudos, kurie turi baudžiamojo poveikio elementų, skyrimas pareiškėjui akivaizdžiai viršija Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslų įgyvendinimą ir todėl prieštarauja proporcingumo principui. (ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06). Be to, aiškinant ir taikant proporcingumo principą šiame konkrečiame ginče, atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjas nei Vilniaus teritorinės muitinės, nei Muitinės departamento nėra laikomas atlikusiu įformintos tranzito procedūros sukčiavimo veiksmus arba prisidėjęs prie jų atlikimo.

Be to, Pareiškėjo veiksmuose nėra jokios kaltės dėl Lietuvos muitinės pareigūno (-ų) atliktu įrašų MCC/ECN sistemoje pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.). Be to, tokių baudinių teisinių sankcijų (delspinigių bei baudos) taikymas pareiškėjo atžvilgiu taip pat prieštarauja teisingumo bei protingumo principams, įtvirtintiems Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje bei teisingumo bei protingumo principams, kaip jie suprantami ESTT praktikoje. Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui, aiškinant ir taikant atitinkamus Bendrijos muitinės kodekso 201-205 bei 232 straipsnius bei proporcingumo principą kiltų klausimai dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti preliminarų nutarimą minėtų Europos Sąjungos teisės aktų ir proporcingumo principo santykio aiškinimo klausimu sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes.

Pareiškėjas teismo prašo pateikti tokius klausimus:

1) Ar Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniai bei 232 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad delspinigiai ir baudos, kaip susiję su baudžiamuoju poveikiu Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui, pastarajam gali būti taikomi tik esant nustatytai Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojo kaltei už Bendrijos muitinės tranzito procedūrų pažeidimą? 2) Ar, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201-205 straipsniais bei 232 straipsniu, delspinigių ir baudos skyrimas Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui neprieštarauja proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, kai be skolos muitinei iš Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojo reikalaujama sumokėti priskaičiuotus delspinigius ir baudą tuo atveju, kai dėl Bendrijos muitinės tranzito procedūrų pažeidimo nėra šių procedūrų vykdytojo kaltės?

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 29-31) nurodoma, kad:

1. Iš pareiškėjo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui turinio matyti, kad jis skunde nėra nurodęs tos aplinkybės, kad tranzito procedūra pradėta ir tranzito deklaracija T1 MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) pateikta be pareiškėjo valios. Priešingai, pareiškėjas savo skunde įrodinėjo, kad jis įvykdė tranzito procedūros vykdytojui tenkančias pareigas ir tranzito procedūra yra užbaigta tinkamai. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo ir pagrįstai savo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo nurodomo fakto, kad deklaracija pateikta be pareiškėjo valios.

Pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu. Todėl toks pareiškėjo elgesys, kuomet vėlesnėse ginčo nagrinėjimo stadijose nurodomos „naujos“ faktinės aplinkybės, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Kita vertus, iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad pareiškėjas buvo suteikęs teisę bendrovei „Atlantic Express Corporation“ veikti pareiškėjo vardu ir jam atstovauti muitinėje. To fakto neginčija ir pareiškėjas. Iš tranzito deklaracijos T1 MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) duomenų matyti, kad ją muitinei pateikė bendrovė „Atlantic Express Corporation“, t. y. pareiškėjo įgaliotas asmuo.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad deklaraciją pateikė V. D.. Jokių objektyvių duomenų, išskyrus pareiškėjo skundą ir bendrovės „Atlantic Express Corporation“ raštą, apie tai, kad šią deklaraciją pateikė V. D., byloje nėra. Tai, jog pareiškėjas ar jo vardu veikiantys asmenys neužtikrina tinkamos duomenų apsaugos ir tai galimai sudaro galimybę nesąžiningiems asmenims veikti pareiškėjo vardu, neatleidžia pareiškėjo nuo mokestinės atsakomybės. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, kurioje yra nurodęs, kad kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę.

Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas tinkamą procedūros užbaigimą sieja su vieninteliu faktu, t. y. kad tranzito deklaracija T1 MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) MCC/ECN sistemoje yra pažymėta kaip užbaigta. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad tranzitu gabenta prekė buvo pateikta paskirties įstaigai ar šią prekę gavo gavėjas trečiojoje šalyje, pareiškėjas nepateikė. Tuo tarpu Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją iš Muitinės kriminalinės tarnybos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu surinkti duomenys apie tai, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.), yra užbaigta fiktyviai, atliko tyrimą. Tyrimo metu iš Rusijos Federacijos muitinės tarnybos gautas 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772, kuriame nurodyta, kad duomenų sistemoje nėra informacijos apie tai, kad automobilis „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo Nr. WDDDJ72X37A096394 (tranzito deklaracijoje T1 MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) deklaruota prekė), buvo pateiktas jų muitinei. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenų bazėje taip pat nėra duomenų apie tai, kad tranzitu gabenta prekė iš Lietuvos Respublikos būtų išgabenta į Rusijos Federaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tas faktas, jog tranzitu gabentas lengvasis automobilis „Mercedes Benz CLS550“ nebuvo pateiktas paskirties įstaigai ir nesant duomenų apie jo išgabenimą iš Bendrijos muitų teritorijos, negali būti laikomas suderinamu su Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsnių nuostatų reikalavimais ir jų nepažeidžiančiu.

3. Skunde Teismui savo teisėtus lūkesčius dėl tinkamo procedūros įvykdymo pareiškėjas grindžia įrašu MCC/ECN sistemoje. Tačiau pareiškėjas, būdamas šios tranzito procedūros vykdytoju ir ginčydamas muitinės sprendimą, nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų apie tai, kur yra tranzitu gabenta prekė, ar pats pareiškėjas gabeno šią prekę, ar jos vardu veikė koks kitas asmuo, nors pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsnių nuostatas pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėtų žinoti visas šias aplinkybes, nes jos yra tiesiogiai susijusios su tranzito procedūros vykdymu. Pareiškėjo nurodyta Europos Teisingumo Teismo praktika nėra susijusi su tranzito procedūros vykdytojo atsakomybe. Europos Teisingumo Teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendime byloje Nr. 230/06 konstatavo, kad muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų (44 p.). Be to, ETT nurodė, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo (48 p.). Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą (49 p.). Taigi, akivaizdu, kad vien įrašų apie tranzito procedūros užbaigimą atsiradimas MCC/ECN sistemoje negalėjo būti pagrindu atsirasti pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad muitinė, vėliau nustačiusi, kad tranzito procedūra yra užbaigta netinkamai, neturi teisės imtis priemonių susidariusiai situacijai sureguliuoti, nes toks aiškinimas paneigtų muitų teisės aktuose įtvirtintą muitinės teisę tikrinti muitinės procedūrų tinkamą įvykdymą po jų įforminimo. Todėl kreiptis į ETT dėl pareiškėjo keliamų klausimų nėra pagrindo, kadangi ETT byloje Nr. 230/06 jau yra pasisakęs dėl procedūros vykdytojo atsakomybės.

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra apskaičiuoti tik PVM delspinigiai ir skirta bauda. PVM delspinigių apskaičiavimą ir baudos skyrimą reglamentuoja ne Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, bet Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Mokesčio administravimo įstatymo atitinkamos nuostatos. Bendrijos muitinės kodeksas taip pat numato, kad už laiku nesumokėtą skolą yra skaičiuojami delspinigiai. Pagal šių aktų nuostatas delspinigių apskaičiavimui ir baudos skyrimui nėra svarbi mokesčio mokėtojo kaltės forma, todėl tai, kad pareiškėjas nėra kaltinamas sukčiavimu, negali būti laikoma, kad baudos skyrimas ir delspinigių apskaičiavimas pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagrindo kreiptis į ETT dėl pareiškėjo keliamų klausimų nėra pagrindo, kadangi ETT dėl procedūros vykdytojo atsakomybės jau yra pasisakęs byloje Nr. 230/06. Be to, nagrinėjamu atveju PVM delspinigiai ir bauda yra apskaičiuoti pagal nacionalinius teisės aktus, o ne pagal pareiškėjo nurodytas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Atsiliepime (II t., b. l. 23-26) nurodo, kad:

1. Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduotą trečioje šalyje, patvirtinantį, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją arba fotokopiją. Kopijų arba fotokopijų tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos. Pareiškėjas, įrodydamas, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš muitinės kompiuterinės duomenų sistemos. Tačiau atžymų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Muitinės kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772 atskleidžiantys, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis, tranzitu gabenta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išvežta. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 370 straipsnio 1 dalį, paskirties įstaiga pasilieka tranzito lydimąjį dokumentą ir prekių pristatymo į paskirties įstaigą dieną praneša išvykimo įstaigai apie prekių pristatymą, išsiųsdama jai „Pranešimą apie pristatymą“. Šis pranešimas nelaikomas 365 straipsnio 2 dalyje nurodyto procedūros užbaigimo įrodymu. Todėl byloje nesant ir pareiškėjui, vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio nuostatomis, nepateikus kitų įrodymų apie ginčo prekės išvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad automobilio tranzito procedūra pagal įformintą tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) buvo užbaigta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įrašas apie prekės pateikimą muitinės paskirties įstaigai neįrodo prekės pateikimo fakto.

2. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros jų paėmimo momentu. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 4 įtrauką, skolininku laikomas asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šiuo atveju pareiškėjas yra tranzito procedūros vykdytojas, todėl yra atsakingas už prievolių, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnyje atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą. Muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48-51).

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-521/2009 yra nurodęs, jog kitų asmenų net nusikalstami veiksmai, kurie iššaukė arba galėjo iššaukti įmonei – mokestinių teisinių santykių subjektui, mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo galimai nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčių mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą, remiantis Civilinio kodekso normomis.

4. Atsižvelgdama į tai, kad muitų teisė – viešosios teisės šaka, kurioje vyrauja imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas, teisės normose nustatomi griežti reikalavimai, kurių teisinių santykių subjektai privalo laikytis ir negali nuo jų nukrypti, Vilniaus teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju, apskaičiuodama mokestines prievoles ir taikydama baudą, griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio ir 139 straipsnio nuostatomis, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus.

5. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai negali atsirasti neįvykdžius teisės aktais numatytų tranzito procedūros įvykdymo sąlygų, už kurių vykdymą jis yra atsakingas. Vien įrašo padarymas muitinės įstaigoje apie muitinės procedūros užbaigimą negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių, sukurti teisinio tikrumo ar teisinio saugumo, nes vien jis neįrodo automobilio pristatymo į paskirties muitinės įstaigą ir išgabenimo iš Europos Bendrijos muitų teritorijos ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Europos Bendrijos tranzito procedūros užbaigimo bei prekių muitinės vertės apskaičiavimo.

Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo numeris WDDDJ72X37A096394 į Europos bendrijos muitų teritoriją atgabentas iš JAV. Jam Klaipėdos teritorinėje muitinėje įformintas BAD importo rinkinys Nr. 8LU96502462 (2009 m. liepos 31 d.) ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikino įvežimo perdirbti procedūrai. Klaipėdos teritorinėje muitinėje įforminta tranzito deklaracija MRN 10LTLR1000EK046C97 (2010 m. rugsėjo 2 d.) reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai. Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste šiam automobiliui įforminta tranzito deklaracija MRN 10LTVR400011B72356, pagal kurią jis turėjo būti išvežtas per Kybartų kelio postą į Rusijos Federaciją, gavėju nurodyta Z. E., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Maskva. Tranzito procedūra pagal MRN 10LTVR400011B72356 kompiuterizuotoje tranzito sistemoje MCC/ECN, skirtoje deklaracijų duomenų apdorojimui, užbaigta 2010 m. spalio 2 d. Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste (b. l. 66-69, 75-77, 93-112).

Vilniaus teritorinėje muitinėje gautas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011 m. sausio 26 d. raštas Nr. 16T-7.34/21-178, kuriame nurodoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, kurio metu surinkti duomenys patvirtina, jog, siekiant išvengti importo mokesčių pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.), fiktyviai buvo užbaigta tranzito muitinės procedūra ir deklaracijoje nurodyta transporto priemonė nebuvo išvežta iš Europos Bendrijos muitų teritorijos (b. l. 88).

Rusijos Federacijos muitinė 2011 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 07-153/2772 Vilniaus teritorinei muitinei atsakė, kad Rusijos muitinės Centrinėje informacijos duomenų bazėje duomenų apie automobilio „Mercedes Benz CLS550“, kėbulo Nr.WDDDJ72X37A096394 (tranzito deklaracijoje Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) deklaruota prekė) pateikimą jų muitinei nerasta (b. l. 87).

Remiantis gautais duomenimis atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad tranzitu gabentas lengvasis automobilis „Mercedes Benz CLS550“ nebuvo pateiktas paskirties įstaigai, t. y. tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 18KP-20-1 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ dėl neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) pareiškėjui apskaičiavo 6710,00 Lt muito mokesčio, 15 500,00 Lt PVM mokesčio, 2 134,00 Lt PVM delspinigių bei skyrė 2 221,00 Lt baudą (b. l. 14-17).

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-67 „Dėl UAB „Parex brokerių sistema“ skundo“ Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 18KP-20-1 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ paliko galioti (b. l. 9-12).

Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2012 m. birželio 19 d. rašte Nr. (7.33/6)16T-906 Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, kuriame išaiškinti 26 epizodai, 8 įtariamieji (b. l. 181).

Valstybės įmonės „Regitra“ 2012 m. birželio 13 d. raštas teismui Nr. (1.12)-24-2133 patvirtina, kad duomenų bazėje apie transporto priemonės „Mercedes Benz CLS550“, VIN: WDDDJ72X37A096394 registraciją Lietuvoje nėra (b. l. 180).

Pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjo nurodyto automobilio išgabenimą iš Europos Bendrijos muitų teritorijos pagrindžiančio įrodymo – tranzito deklaracija Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) MCC/ECN sistemoje yra pažymėta kaip užbaigta, tinkamu, kaip prekės pateikimo faktą bei atitinkamai tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančio įrodymo.

Pareiškėjas teigia, jog įrašai kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje apie tranzito procedūros užbaigimą turi būti laikomi pakankamu ir neginčytinu įrodymu apie Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, kadangi tai yra pačios Muitinės tvarkoma duomenų sistema, o tranzito deklaracijos Tl MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) MCC/ECN sistemoje pažymėjimą, kaip užbaigtos, atliko būtent Muitinės pareigūnas, kurio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais.

Aiškindama šį klausimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisinius santykius dėl įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra pateikta bendra taisyklė, pagal kurią tinkamu dokumentu (įrodymu), patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, yra muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra išvardinti dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu galėtų būti prilyginami straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams. Pagal ją, Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietoje 2 dalyje išvardytų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos. Taigi, kolegija pažymi, kad minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais ta prasme, kad jais (ir tik jais) būtų galima remtis, pripažįstant, jog Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) arba atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos arba jis neturėtų kelti jokių abejonių, kad jame nurodytai prekei buvo įformintas muitinės sankcionuotas veiksmas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1226/2012).

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 dalimi, būtent pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėjo pateikti Vilniaus teritorinei muitinei paprašytus dokumentus, nurodytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsniu, įgyvendinant muitų teisės aktus, kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su atitinkamomis prekybos prekėmis operacijomis, privalo muitinės reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti jai visus būtinus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas, ir suteikti visą muitinės reikalaujamą pagalbą.

Tačiau iki tranzito procedūros užbaigimo termino pabaigos (2010 m. spalio 5 d.) tinkamo dokumento, patvirtinančio, kad prekė buvo pateikta paskirties Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postui pareiškėjas nepateikė, patikrinimo metu tokių įrodymų taip pat nebuvo gauta. Pareiškėjas įrodymui, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos. Atsižvelgiant į minėtas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, šis pranešimas, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas tinkamai užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros įrodymu, juo labiau sukelti pareiškėjui teisėtus lūkesčius bei teisinį saugumą dėl tranzito procedūros tinkamo atlikimo.

Įrašas kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje yra tik tam tikro juridinio veiksmo (fakto) fiksavimas, kuris atliekamas, remiantis tam tikrais dokumentais. Be to, vien įrašo kompiuterinėje sistemoje buvimas nepaneigia muitinės teisės atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris, jos nuomone, būtinas, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą, ir imtis visų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų (Bendrijos muitinės kodekso 13, 89 str.).

Nagrinėjamu atveju, atlikusi tokį patikrinimą, muitinė nustatė, jog net ir esant atitinkamam įrašui apie Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje Muitinės sistemoje, realiai ši tranzito procedūra nebuvo užbaigta ir ginčo automobilis į paskirties muitinės postą nebuvo pristatytas. Būtent Rusijos Federacijos muitinės 2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 07-153/2772 paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad ginčo automobilis buvo pateiktas paskirties muitinės postui (Kybartų kelio postui) (b. l. 87). Tiek Muitinė, tiek pirmosios instancijos teismas šiuo raštu rėmėsi pagrįstai, kadangi pats pareiškėjas be įrašo kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje nepateikė jokių kitų dokumentų, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalyje, ir pagrindžiančių tranzito procedūros užbaigimą.

Be to, šis dokumentas gautas nustatyta tvarka, jame nurodyti duomenys nėra paneigti. Todėl šiuo atveju, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo konstatuoti bendrijos tranzito procedūros užbaigimą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Bendrijos tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) buvo pradėta be jo valios ir į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei jos neįvertino. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, jog pirmosios instancijos teismas į minėtą aplinkybę neatsižvelgė. Tačiau pažymi, jog pareiškėjas argumentų dėl ne nuo jo valios pradėtos tranzito procedūros nepagrindė jokiais kitais objektyviais duomenimis, kaip tik muitinės tarpininko „Atlantic Express Corporation“ filialo, kuriam pareiškėjas buvo suteikęs teisę veikti pareiškėjo vardu ir jam atstovauti muitinėje, 2012 m. vasario 10 d. pranešimu (t. I, b. l. 136) bei atleidimo nuo laidavimo liudijimais (t. I, b. l. 138-157), kurie, anot pareiškėjo, patvirtina, kad tranzito procedūrą ginčo automobiliui deklaravo nežinomas asmuo V. D. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog deklaracijoje MRN 10LTVR400011B72356 (2010 m. rugsėjo 27 d.) tranzito procedūros vykdytoju nurodomas pareiškėjas (t. I, b. l. 100, 134), o tikrinimo išvykimo įstaigoje dokumente pareiškėjo atstovu nurodytas būtent minėtas muitinės tarpininkas – „Atlantic Express Corporation“ filialas (t. I, b. l. 135). Kadangi minėta deklaracija buvo pateikta elektroniniu būdu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ne jis inicijavo Bendrijos tranzito procedūrą, nepaneigia nurodytų įrašų deklaracijoje bei tikrinimo išvykimo įstaigoje dokumente apie tranzito procedūros vykdytoją. Pažymėtina, jog galimų sukčiavimo veiksmų nustatymas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas nėra įpareigotas tirti aplinkybes, susijusias su neteisėtomis (nusikalstamomis) veikomis. Šios aplinkybės galimai tiriamos Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-240-10, pradėto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos, metu (t. I, b. l. 181).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, vykdymą atsako jos vykdytojas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Tokiu būdu kodeksas aiškiai nurodo, kad procedūros vykdytojas visada atsako už procedūros įvykdymą; 2 dalis numato atvejus, kai už procedūros vykdymą atsako vežėjas arba gavėjas, bet net ir tuo atveju neatleidžia procedūros vykdytojo nuo atsakomybės. Kadangi tranzito procedūros vykdytojas nagrinėjamu atveju yra pareiškėjas, todėl jis privalėjo deramai įvertinti visus faktorius bei riziką, ar galės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir prekes paskirties įstaigai.

Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavę, jog muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų, todėl tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo.

Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48-51;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-521/2009 ir kt.) Taigi, pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini ir netrukdo spręsti mokestinius klausimus. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas, siekiant nustatyti galimus neteisėtų veikų vykdytojus, nelaikytinas priežastimi, kuri kokiu nors būdu šalintų ar įtakotų procedūros vykdytojo atsakomybę.

Todėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir galimų neteisėtų kitų asmenų veiksmų vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl baudos ir delspinigių neproporcingumo teisėjų kolegijos vertintini kaip nepagrįsti, kadangi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei argumentus, Bendrijos muitinės kodeksas numato, kad už laiku nesumokėtą skolą muitinei yra skaičiuojami delspinigiai (232 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo apskaičiuoti tik PVM delspinigiai ir skirta bauda. PVM delspinigių apskaičiavimą ir baudos skyrimą reglamentuoja ne pareiškėjo nurodytos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, tačiau Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Mokesčio administravimo įstatymo atitinkamos nuostatos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog pagal šių aktų nuostatas delspinigių apskaičiavimui ir baudos skyrimui nėra svarbi mokesčio mokėtojo kaltės forma, todėl tai, kad pareiškėjas nėra kaltinamas sukčiavimu, negali būti laikoma, kad baudos skyrimas ir delspinigių apskaičiavimas pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas apskaičiuodami mokestines prievoles, taikydami baudą bei patvirtindami šiuos sprendimus laikėsi Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjui apskaičiuoti delspinigiai ir bauda laikytini proporcingais (Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. ir 139 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl pareiškėjo keliamų klausimų nėra pagrindo, kadangi dėl minėtų klausimų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra pasisakęs.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo SIA „Parex brokeru sistema“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas