ebd91295-29b4-4f82-a2ef-08ffa9fa2561 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-786-619/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14239-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.8.4.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

K. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. K. ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovams T. J. ir A. J. dėl piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. K. ir A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 10 000 Eur, 221,92 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovai su atsakovais sudarė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria joje aptartomis sÄ lygomis įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindine sutartimi atsakovai įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 1 d. parduoti, o ieÅ¡kovai nupirkti namÄ su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), už 265 000 Eur kainÄ . Preliminaria sutartimi Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovai sumokės atsakovams 26 500 Eur avansÄ , kuris bus įskaitomas į bendrÄ mokėtinÄ pirkimo – pardavimo kainÄ .

IeÅ¡kovai atsakovams sumokėjo 26 500 Eur avansÄ . Pagrindinė sutartis per joje nustatytÄ terminÄ nebuvo sudaryta, todėl prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigė. Atsakovai ieÅ¡kovams grÄ Å¾ino 16 500 Eur avanso dalį, tačiau 10 000 Eur avanso dalies negrÄ Å¾ino. Atsakovai privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams 10 000 Eur avanso dalį, kadangi jokio teisinio pagrindo negrÄ Å¾inti avanso dalies atsakovai neturi. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai 10 000 Eur sumÄ atsakovams sumokėjo kaip avansÄ už iÅ¡ atsakovų ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , ginčo suma kvalifikuotina kaip avansas.

Pagrindinė sutartis nėra sudaryta, todėl avanso naudoti pagal mokėjimo paskirtį nėra pagrindo. Ieškovų nuomone, nėra teisinio pagrindo ieškovams taikyti civilinę atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo ar netesybų mokėjimo. Ieškovų veiksmuose nebuvo nepagrįsto vengimo ar nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutarti. Ieškovai nesudarė pagrindinės sutarties pagristai, t.y. nuo ieškovų valios nepriklausančių priežasčių – dėl atsiradusių faktinių aplinkybių, kurių atsiradimo rizikos ieškovai nebuvo prisiėmę ir atsiradusių aplinkybių negalėjo kontroliuoti, kadangi trečiasis asmuo neįvykdė preliminariosios sutarties su ieškovais – nenupirko turto iki 2019 m. spalio 1 d., dėl šios priežasties ieškovai iki 2019 m. gruodžio 1 d. neturėjo objektyvių galimybių spėti gauti naujų paskolų turto iš atsakovų pirkimui.

Atsakovai, teigdami, kad patyrė realius nuostolius, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kadangi atsakovai jokių nuostolių dėl nesudarytos pagrindines sutarties nepatyrė, vertinant atsakovų nuostolių nebuvimÄ ir 10 000 Eur minimalius nuostolius (netesybas), disproporcija tarp nuostolių ir netesybų yra akivaizdžiai neprotinga ir nepagrįsta.

3. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, todėl prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, jog Å¡alys preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi susitarė, kad ieÅ¡kovai per beveik Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nupirks atsakovams priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovai informavo atsakovus, kad iki turto įsigijimo ketina parduoti jiems priklausantį turtÄ (iki 2019 m. spalio 1 d.), o po Å¡io termino (2019 m. spalio 3 d.) ieÅ¡kovai pranešė, kad jų planuoto turto jiems parduoti nepavyko, tačiau ieÅ¡kovai nesikreipė su praÅ¡ymu nutraukti sutartį, pratęsti terminÄ pagrindinei sutarčiai pasiraÅ¡yti ar pan.

Atsakovų atstovui 2019 m. lapkričio 27 d. priminus ieÅ¡kovams, kad baigiasi sutartas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieÅ¡kovė R. K. nurodė, kad ieÅ¡kovai negali sudaryti pagrindinės sutarties, patvirtino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta sutartu laiku dėl jų kaltės, dėl to paprašė grÄ Å¾inti tik dalį sumokėto avanso. Atsakovams pervedus dalį ieÅ¡kovų sumokėto avanso, ieÅ¡kovai kelis mėnesius jokių prieÅ¡taravimų, pretenzijų ar klausimų dėl to nekėlė, suprasdami, kad dalis avanso lieka pardavėjams kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymÄ .

Tačiau po poros mėnesių ieÅ¡kovai vis tik pareikalavo grÄ Å¾inti ir likusiÄ sumokėto avanso dalį – baudÄ . Atsakovų teigimu, dėl ieÅ¡kovų įsipareigojimų neįvykdymo atsakovai patyrė tiek realių finansinių praradimų, tiek ir kitokių nepatogumų. PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur suma atliko ne tik avanso funkcijÄ , bet ir, ieÅ¡kovams pažeidus pagrindinę sutartį, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis sutarties 6.1 puntu, liko atsakovams kaip netesybos.

Atsakovų įsitikinimu, ieÅ¡kovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl jiems kyla atsakomybė, o sÄ lygos, Å¡alinančios ieÅ¡kovų atsakomybę, neegzistuoja. IeÅ¡kovai net ir pasibaigus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, turėjo visas galimybes nupirkti atsakovų turtÄ . Tačiau ieÅ¡kovai niekada ir nebesikreipė dėl atsakovams priklausančio turto įsigijimo (net ir pardavę turtÄ , su kurio pardavimu siejo galėjimÄ ar negalėjimÄ vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal preliminariÄ jÄ sutartį), neprašė mažinti kainÄ ir/ar užskaityti netesybas kaip turto kainos dalį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovai nebuvo sÄ Å¾iningi ikisutartinių teisinių santykių dalyviai. PrieÅ¡ingai – preliminarioje sutartyje patvirtinimas, jog ieÅ¡kovai yra finansiÅ¡kai pajėgÅ«s per sutartÄ terminÄ už sutartÄ kainÄ nupirkti atsakovų turtÄ , faktiÅ¡kai neturint tokių galimybių, taip pat, nepraėjus nė trims mėnesiams po to, kai buvo atsisakyta nupirkti atsakovų turtÄ , įsigijus kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme buvo nepagrįstas.

Taigi ieÅ¡kovams, nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kilo pareiga sumokėti atsakovams 10 000 Eur baudÄ . Pažymėjo kad ieÅ¡kovai neiÅ¡naudojo visų galimybių įsigyti sutartomis sÄ lygomis atsakovų turtÄ . Taip pat atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovų pozicija ir mano, kad nėra jokio pagrindo mažinti Å¡alių iÅ¡ anksto aptartas netesybas, skirtas minimaliems atsakovų nuostoliams padengti. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė atsakovui T. J. iš ieškovės R. K. 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė atsakovui T. J. iš ieškovo A. K. 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovai nebÅ«tų galėję sudaryti pagrindinės sutarties. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieÅ¡kovai po 2019 m. lapkričio 30 d. niekada nebesidomėjo galimybe įsigyti atsakovams priklausantį turtÄ , kuris iki Å¡iol nėra parduotas, o 2020 m. vasario 14 d. gavę 241 600 Eur dydžio kreditÄ Ä¯sigijo kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų atsisakymas įsigyti atsakovų turtÄ buvo nulemtas ieÅ¡kovų prarasto suinteresuotumo tokį turtÄ Ä¯sigyti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovams nekyla civilinė atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, numatyta preliminarios sutarties 6.1 punkte, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo pačių ieÅ¡kovų priklausančių priežasčių. Atitinkamai teismas nenustatė ieÅ¡kovų civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnis).

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog mažinti Å¡alių sutartų netesybų (10 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų Å¡alių atžvilgiu, pagrindo nėra. Atkreipė dėmesį, jog Å¡i sutarties sÄ lyga tarp Å¡alių buvo derinta individualiai, ieÅ¡kovai suprato jos esmę, tokio dydžio netesybos pasiraÅ¡ant sutartį ieÅ¡kovams buvo priimtinos, sudarę preliminariÄ sutartį atsakovai ieÅ¡kovų praÅ¡ymu atliko investicijas į ketinamÄ parduoti turtÄ , t.y. patyrė ir realių nuostolių, be to, netesybų suma palyginti su parduodamo turto verte nelaikytina neprotingai didele. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai R. K. ir A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-195611101/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų R. K. ir A. K. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime ieÅ¡kovų kaltės (nesÄ Å¾iningumo ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nenustatė, to neįrodė ir atsakovai, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti ieÅ¡kovams sutartinę atsakomybę. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ikisutartinių santykių metu, ieÅ¡kovai buvo rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina ir dėjo maksimalias pastangas, siekiant pasirengti iki 2019 m. gruodžio 1 dienos sudaryti su atsakovais pagrindinę sutartį, t.y. sudarė turto vertinimo sutartį; pateikė turto vertinimÄ bankui; aiÅ¡kinosi rÅ«pimus klausimus susijusius su esamos paskolos padengimu, naujos paskolos gavimu, banko leidimu sudarant sandorį, sudarė preliminariÄ sutartį; informavo atsakovus apie pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį eigÄ .

10. Apeliantai pažymi, jog preliminariÄ jÄ sutartį jie sudarė dėl jiems reikalingo laiko parduoti savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ gautų už parduotÄ turtÄ lėšų padengti savo įsipareigojimus bankui ir gauti iÅ¡ banko naujÄ paskolÄ atsakovų turto (duomenys neskelbtini), pirkimui. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovai atskleidė atsakovams prieÅ¡ 2019 m. birželio 19 dienÄ sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, jos buvo ikisutartinių santykių dalimi ir preliminariosios sutarties sudarymo prielaidomis.

IeÅ¡kovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jokio kito jiems priklausančio turto, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), parduoti neketino. Å iÄ ieÅ¡kovų pozicijÄ atsakovai žinojo ir ikisutartinių santykių metu negalėjo turėti jokių pagrįstų lÅ«kesčių, kad ieÅ¡kovai parduos kokį nors kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad ieÅ¡kovai realiai turėjo galimybių gauti piniginių lėšų atsakovų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui.

11. Apeliantų vertinimu, teismo iÅ¡vada, kad pradinė ieÅ¡kovų turto (duomenys neskelbtini) kaina nebÅ«tų padengusi iÅ¡ atsakovų ketinamo įsigyti turto kainos, nėra reikÅ¡minga sprendžiant dėl ieÅ¡kovų civilinės atsakomybės už pagrindinės sutarties nesudarymÄ . IeÅ¡kovai už nupirktÄ atsakovų turtÄ bÅ«tų mokėję ne iÅ¡ gautų lėšų už parduotÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ banko suteiktos paskolos. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į bankÄ dėl paskolos gavimo neatitinka bylos duomenų.

Akivaizdu, kad dėl A. B. kaltės ieÅ¡kovams laiku nepadengus esamų įsipareigojimų bankui, ieÅ¡kovai iki pagrindinės sutarties sudarymo su atsakovais dienos (2019-12-01) naujos paskolos atsakovų turto pirkimui objektyviai gauti negalėjo. Apeliantų vertinimu, taip pat klaidingos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovai prarado suinteresuotumÄ Ä¯sigyti atsakovų turtÄ . Kadangi pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, ir tuo pačiu ieÅ¡kovų prievolei nupirkti atsakovų turtÄ , ieÅ¡kovai tapo laisvi savo nuožiÅ«ra rinktis ir įsigyti bet kurį turtÄ .

IeÅ¡kovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį pagrįstai dėl objektyvių nuo ieÅ¡kovų valios nepriklausančių priežasčių, kurios nulėmė ieÅ¡kovų atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį, t.y. A. B. įsipareigojimų 2019-10-01 nupirkti ieÅ¡kovų turtÄ neįvykdymas.

12. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydį. Pažymi, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovų patirtus nuostolius dėl pagrindinės sutarties su ieÅ¡kovais nesudarymo, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovai jokių nuostolių nepatyrė. Netesybų santykis su nuostoliais sudaro santykį: 10000 Eur netesybos prie 0 Eur nuostolių. Toks santykis pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindÄ spręsti, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl teismas privalėjo spręsti dėl netesybų mažinimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino atsakovų investicijas atsakovų patirtiems nuostoliams, Å¡ie atsakovų teiginiai nepatvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojo parodymai nėra nepakankamas įrodymas teismui nuspręsti, kad investicijos yra padarytos. Be to tuo atveju, jeigu atsakovai ir bÅ«tų investavę lėšų į savo turto pagerinimÄ , investicijos tik padidintų turto vertę. Apeliantų vertinimu, 10 000 Eur netesybos laikytinos aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis, neproporcingomis, prieÅ¡taraujančiomis protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Nurodė, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėjo, jog nors Å¡iek tiek vėliau nei planavo, ieÅ¡kovai jiems priklausiusį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pardavė dar iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovai, kaip dabar teigia apeliaciniame skunde, pagrindinės sutarties sudarymÄ iÅ¡imtinai sieję su jų bÅ«sto (duomenys neskelbtini) pardavimu, atitinkamas nuostatas turėjo galimybę įtraukti į PreliminariÄ sutartį, tačiau to nedarė.

Vien tai, kad atsakovams buvo žinomi ieÅ¡kovų planai dėl dalies jų turto pardavimo nesudaro pagrindo spręsti, kad, Å¡io turto nepardavus norimu laiku ir norimomis sÄ lygomis (kurių, beje, atsakovai net nežinojo), ieÅ¡kovai pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. IeÅ¡kovai dar prieÅ¡ sudarant PreliminariÄ sutartį nurodė turintys finansinių alternatyvų, galimybių įsigyti turtÄ , taip pat Preliminarios sutarties 4.5 punktu patvirtino esantys finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įsigyti turtÄ sutartomis sÄ lygomis.

Todėl, ieÅ¡kovai prisiėmė visÄ Preliminarios sutarties neįvykdymo rizikÄ . Atkreipė dėmesį, jog 2019 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovai jau buvo padengę visus skolinius įsipareigojimus bankui ir turėjo visas galimybes kreiptis į bankÄ dėl paskolos atsakovų turtui įsigyti (laikant, kad ankstesnės paskolos padengimas trukdė gauti paskolÄ Turto įsigijimui, tačiau tokių įrodymų byloje nėra). Tačiau ieÅ¡kovai to nedarė, nors atsakovų turtas nebuvo parduotas. IeÅ¡kovai turėjo visas galimybes kreiptis į dėl Preliminarios sutarties termino pratęsimo.

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė patvirtino mačiusi turto skelbimÄ , žinojusi, kad jis nėra parduotas, tačiau ieÅ¡kojo labiau jų Å¡eimos poreikius atitinkančio bÅ«sto. Taigi ieÅ¡kovai, turėdami visas galimybes įsigyti turtÄ , tiesiog prarado susidomėjimÄ turtu, nebenorėjo jo įsigyti. Tai patvirtina ir faktas, kad nepraėjus nė trims mėnesiams po Preliminarios sutarties termino pabaigos, ieÅ¡kovai įsigijo kitÄ , dvigubai didesnį namÄ už gerokai didesnę kainÄ â€“ 302 000 Eur.

Atsakovų vertinimu, teismas pagrįstai ir aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos taikyti ieÅ¡kovams sutartinę civilinę atsakomybę. Vien tai, kad sudarant PreliminariÄ sutartį ieÅ¡kovai preliminariai kreipėsi į bankÄ , atliko turto vertinimÄ negali eliminuoti ieÅ¡kovų kaltės dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. IeÅ¡kovai savo kaltės nebuvimÄ Ä¯rodinėja teigdami, kad buvo sÄ Å¾iningi, visÄ laikÄ apie pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį eigÄ informuodavo atsakovus, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai.

Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovai realiai turėjo galimybių gauti piniginių lėšų turto pirkimui. IeÅ¡kovai net nepamėgino gauti piniginių lėšų iÅ¡ banko, kÄ Ä¯vardijo kaip pagrindinį sandorio finansavimo Å¡altinį. Atsakovai nesutinka su apeliantų pozicija, jog Preliminari sutartis buvo sudaryta iÅ¡imtinai tam, kad IeÅ¡kovai parduotų jiems priklausantį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) ir tai buvo „ikisutartinių santykių dalimi ir preliminarios sutarties sudarymo prielaidomis“.

Å alys nesitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaroma tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovai parduos ir kokiomis sÄ lygomis parduos jiems priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad „nauja banko paskola turto pirkimui ieÅ¡kovams galėjo bÅ«ti suteikta tik padengus esamÄ paskolÄ â€œ. Tačiau byloje nėra jokių tokius ieÅ¡kovų teiginius patvirtinančių įrodymų. Nors atsakovai sutinka, kad, pasibaigus Preliminarios sutarties terminui, teisiÅ¡kai ieÅ¡kovai nebeturėjo pareigos sudaryti atsakovams priklausančio turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kovų elgesį, Å¡alių santykius po Preliminarios sutarties pasibaigimo.

15. IeÅ¡kovai ginčija teismo iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio pagrindo mažinti Å¡alių sutartų netesybų. Tuo tarpu atsakovai mano, kad teismas teisingai iÅ¡tyrė Å¡alių argumentus ir įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad netesybų suma buvo numatyta tokia pati abiem Å¡alims, Å¡alių aptarta ir suderinta individualiai, atsakovai patyrė realių nuostolių, be to, netesybų suma palyginti su turto verte nelaikytina neprotingai didele. Atsakovai patyrė realių finansinių praradimų, kÄ tinkamai įvertino teismas, – tiek dėl, ieÅ¡kovų reikalavimu, atliktų papildomų investicijų, tiek ir dėl prarastų galimybių parduoti turtÄ už norimÄ , su ieÅ¡kovais sutartÄ kainÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. Å¡alys sudarė preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jos susitarė iki 2019 m. gruodžio 1 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo, namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį už 265 000 Eur kainÄ (sutarties 1.1, 2.1, 3.1, 3.3 punktai). Vykdydami sutarties 5.6 punktÄ , ieÅ¡kovai atsakovams sumokėjo 26 500 Eur avansÄ . Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovams nurodžius, kad jie neturi finansinių galimybių jos sudaryti, dėl to, kad A.

B. sutartu laiku už sutartÄ kainÄ nenupirko kito ieÅ¡kovų turto, esančio (duomenys neskelbtini). Preliminarioje sutartyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebus pasiraÅ¡yta dėl pirkėjo kaltės, tai dalis sumokėto avanso – 10 000 Eur – atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , t. y. liks pardavėjui kaip Å¡alių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, kuris neginčijimas. Kita avanso dalis – 16 500 Eur turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pirkėjui per 3 darbo dienas į jo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ (sutarties 6.1 punktas).

Byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl likusios ieÅ¡kovų sumokėto avanso pagal preliminariÄ jÄ sutartį dalies (10 000 Eur) grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovams.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovai nebūtų galėję sudaryti pagrindinės sutarties. Taip pat sprendė, kad mažinti šalių sutartų netesybų (10 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra.

19. Apeliantai nesutinka su skundžiamu sprendimu, iš esmės motyvuodami tuo, kad teismas spręsdamas, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovų nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, netinkamai vertino bylos įrodymus, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 str.). Teigia, jog sprendime neanalizuotas ir nenustatytas ieškovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimas, taip pat išvada, kad ieškovai realiai turėjo galimybių gauti piniginių lėšų atsakovų nekilnojamojo turto pirkimui, neatitinka byloje nustatytų ginčo šalių preliminariosios sutarties sudarymo prielaidų. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog pagrindo mažinti netesybas nėra, neatsižvelgdamas į netesybų santykį su atsakovų neįrodytais nuostoliais.

20. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra bÅ«dingas tas ypatumas, kad tokios sutarties Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natÅ«ra – Å¡alims per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto Å¡is preliminariosios sutarties ypatumas nereiÅ¡kia, kad Å¡alies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios Å¡alies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties Å¡alis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

21. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai:

1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį;

2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi bÅ«ti nepagrįstas. Šios sÄ lygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties Å¡alies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita Å¡alis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties Å¡alis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties Å¡alies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties Å¡alis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sÄ lyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu Å¡alis ne tik pažeidė preliminariÄ jÄ sutartį, kaip tokio pobÅ«džio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

22. Apeliantai šiuo atveju teigia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę jų atžvilgiu, kadangi nenustatyta ieškovų kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

23. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų visumÄ , pripažįsta visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Preliminariojoje sutartyje sulygtu terminu Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovų atsisakymo ir Å¡is atsisakymas buvo nepagrįstas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, jog jų turimo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimas, įsipareigojimų bankui padengimas ir naujos banko paskolos gavimas buvo ginčo Å¡alių ikisutartinių santykių dalimi ir sÄ lyga pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Pažymėtina, jog ginčo preliminarioje sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti, jog Å¡alys susitarė, kad pagrindė sutartis bus sudaroma tik tuo atveju jei ieÅ¡kovams pavyks nustatytu terminu parduoti turtÄ (duomenys neskelbtini), padengti ankstesnę paskolÄ ir gauti naujÄ paskolÄ . Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovai neplanavo parduoti jokio kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus turtÄ (duomenys neskelbtini) neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovų civilinės atsakomybės atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepavykusio ieÅ¡kovų asmeninio finansinio plano rizika, prieÅ¡ perkant atsakovams priklausantį turtÄ , pirma padengti ankstesnius įsipareigojimus bankui, pardavus turtÄ (duomenys neskelbtini), neturi bÅ«ti perkeliama sÄ Å¾iningai ir savo įsipareigojimus vykdžiusiai preliminariosios sutarties Å¡aliai (atsakovams). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ , jiems nebuvo jokio esminio skirtumo iÅ¡ kokių lėšų bus perkamas jiems priklausantis turtas.

Tai patvirtina ginčo sutarties 4.5 punktas, kuriuo ieÅ¡kovai patvirtino, jog yra finansiÅ¡kai pajėgÅ«s sumokėti sutartyje nustatytÄ turto kainÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas vertindamas ar ieÅ¡kovai atsisakė pagrindinės sutarties dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, visiÅ¡kai pagrįstai analizavo byloje esančius įrodymus susijusius su ieÅ¡kovų finansinėmis galimybėmis bei pastangomis gauti lėšų atsakovų turto įsigijimui.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sÄ lyga, kuri, ieÅ¡kovų teigimu, buvo tokia reikÅ¡minga jiems pagrindinės sutarties sudarymui, t.y. turto (duomenys neskelbtini), pardavimas buvo įgyvendinta dar iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino (2019 m. gruodžio 1 d.) pabaigos. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovai, kaip pakankamai atidi, rÅ«pestinga ir Å¡alių bendradarbiavimo principo besilaikanti preliminariosios sutarties Å¡alis, bÅ«tų dėję kokias nors pastangas iÅ¡saugoti sutartinius santykius ir pasiekti pagrindinės sutarties sudarymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo sutarties 2.2 punktas numatė galimybę Å¡alims susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo, tačiau įrodymų, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į atsakovus praÅ¡ydami pratęsti terminÄ ir kad atsakovai bÅ«tų atsisakę tai padaryti, byloje nėra. Tačiau byloje yra įrodymai patvirtinantys, jog dar iki pasibaigiant preliminariajai sutarčiai ieÅ¡kovai atsakovų atstovo buvo informuoti apie galimybę susitarti dėl papildomo termino, tačiau tokiu pasiÅ«lymu nepasinaudojo.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino ir faktÄ , kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, jog nepavykus planui iki 2019 m. spalio 1 d. parduoti turto (duomenys neskelbtini), jie ieÅ¡kojo atitinkamų alternatyvų gauti lėšų, t.y. nesikreipė į bankÄ dėl paskolos suteikimo, nebandė parduoti kito jiems priklausančio turto.

25. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.165 str. 5 d. vertindamas ieÅ¡kovų elgesį, pasibaigus preliminariajai sutarčiai. Nekvestionuojama, jog pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant ieÅ¡kovų civilinės atsakomybės klausimÄ ir atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagrįstumÄ , visų įrodymų kontekste negali bÅ«ti vertinamas ir ieÅ¡kovų elgesys pasibaigus preliminariajai sutarčiai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog neilgai trukus ieÅ¡kovams buvo suteiktas 241 600 Eur kreditas kito nekilnojamojo turto įsigijimui ir šį turtÄ ieÅ¡kovai įsigijo, nors atsakovų turtas tuo metu nebuvo neparduotas. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡i aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis tik patvirtina iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai pagrindinės sutarties atsisakė ne dėl objektyvių nuo jų nepriklausančių priežasčių, bet todėl kad prarado suinteresuotumÄ Å¡Ä¯ turtÄ Ä¯sigyti, t.y. nepagrįstai.

26. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovų kaltės, t.y. nepagrįsto atsisakymo ir nagrinėjamu atveju yra nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti atsakovei preliminarioje sutartyje numatytÄ civilinę atsakomybę netesybų forma. IeÅ¡kovai neįrodė civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovų įvardytos aplinkybės dėl jiems priklausančio turto pardavimo 1,5 mėnesio vėliau nei jie planavo, negali bÅ«ti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, kurios teiktų pagrindÄ atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, juolab, kad atsakovai buvo linkę tartis dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti netesybų dydį.

28. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6. 258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės), taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, bet tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015, kt.).

29. Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , skolininko elgesį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, taip pat ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali bÅ«ti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevencijÄ arba siekio užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos apsaugÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Preliminariojoje sutartyje abiem Å¡alims nustatytos vienodo dydžio netesybos – tiek ieÅ¡kovai (pirkėjai), tiek atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį atveju 10 000 Eur dydžio avansÄ laikyti minimaliais kiekvienos iÅ¡ Å¡alių patirtais nuostoliais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovai 2019 m. lapkričio 30 d. el. laiÅ¡ku informuodami apie tai, kad negali įvykdyti preliminariosios pripažino, jog susiklosčiusi situacija atitinka sutarties 6.1 punktÄ â€žkai pirkimo – pardavimo sutartis nepasiraÅ¡oma iki numatyto termino dėl Pirkėjo kaltės“ ir nekvestionavo minėtame sutarties punkte aptartų netesybų dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be kita ko pagrįstai atsižvelgė ir į netesybų dydžio bei parduodamo turto vertės santykį, t.y. netesybų suma sudaro 3,8 proc. Å¡alių sutartos kainos, mokėtinos už atsakovų turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad buvo nustatytas gana ilgas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, t.y. 6 mėn. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, jog ieÅ¡kovų praÅ¡ymu atliko investicijas į ketinamÄ parduoti turtÄ .

Kad ieÅ¡kovai prašė atitinkamų planuojamo pirkti turto pagerinimų, o atsakovai jį atliko patvirtina tiek byloje esantis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, tiek liudytojo I. Z., kuris yra brokeris tarpininkavęs pardavinėjant atsakovų turtÄ , paaiÅ¡kinimai. Remiantis Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimais su klientu spręsdami koks netesybų dydis bÅ«tų protingas, jį susiejo su tokio namo nuoma 5,5 mėnesiams, kuri bÅ«tų 7-8 tÅ«kst. Eur rinkoje (1 200 – 1 300 Eur/mėn.) ir plius pirkėjų praÅ¡omų papildomų darbų padengimas.

Be to kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu minėtas liudytojas, dėl ieÅ¡kovų atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį buvo prarastas geras laikotarpis parduoti turtÄ ir atsakovai buvo priversti mažinti parduodamo turto kainÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti minėto liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo. Taigi, nors galima sutikti su apeliantų teiginiais, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų tiksliai apskaičiuoti jų patirtų nuostolių dydį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimai yra pakankami pagrįsti, jog sutartų netesybų dydis laikytinas protingu.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika dėl sutartinių netesybų mažinimo, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas individualias aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Preliminariojoje sutartyje šalių sulygtas netesybų dydis – 10 000 Eur – šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas ir protingas, kurio mažinti nėra teisinio pagrindo.

32. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tinkamai pritaikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias ir ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantų argumentai Å¡iuo atveju nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ .

33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.). Atsakovas T. J. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių yra pagrįstos ir bÅ«tinos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovų R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po 484 Eur. Teisėjai Andrutė Salvador Margarita Stambrauskaitė RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė