ebd7b93c-4c67-4d7a-89ee-ebd83e731f79 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-245/2015Teisėjas Dainius Ročys             Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00764-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Tomui Žulauskui, dalyvaujant prokurorui Andrej Klimaševskij, nuteistojo R.

A. gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, nukentėjusiajai J. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo: R. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ir per keturis mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 (deÅ¡imt) valandų per mėnesį.VisiÅ¡kai tenkintas nukentėjusiosios J.

Ž. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ R. A. priteista 48 (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni) Lt nukentėjusiosios naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė : R. A. nuteistas už tai, kad 2014-06-09, apie 08.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų kaire koja vienÄ kartÄ spyrė į pilvo sritį savo sutuoktinės E. Č. motinai J. Ž., dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo kairę rankÄ , t. y. padarė nubrozdinimÄ kairės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje, tuo sukėlė nukentėjusiajai J.

Ž. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde R. A. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodo, jog nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Tik pati nukentėjusioji J. Ž. patvirtina, kad jai žentas R. A. koja spyrė į pilvo sritį. Daugiau įvykio liudytojų nėra, o kadangi vyksta skyrybų procesas tai dukra palaiko motinos parodymus. Ä®vykio dienÄ jis atėjo nuvesti dukros į darželį, išėjus J.

Ž., tarp jų įvyko konfliktas, jį įvairiais žodžiais įžeidinėjo, liepė pasitraukti nuo durų, prasidėjo stumdymasis, dėl ko J. Ž. nugriuvo. IÅ¡ byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad stovėdamas vienu laipteliu žemiau, jis negalėjo spirti koja. Be to, nukentėjusioji J. Ž. iÅ¡ karto po konflikto nesikreipė į policijÄ , tai padarė tik praėjus kuriam laikui - 2014-06-12. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuota jokių nusikaltimo pėdsakų.

Nusibrozdinus rankÄ turėjo likti kraujo dėmių. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad rankÄ nukentėjusioji susižalojo kitoje vietoje.Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.R. A. apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendis dėl R.

A. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl apkaltinamojo nuosprendžio naikinti nėra pagrindo.Apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu ir duotais paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiosios J. Ž. parodymais, liudytojos E. Č. parodymais, valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vada Nr. G1365/14(02), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, liudytojo (nukentėjusiojo), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais, raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvienÄ jų atskirai, taip pat ir jų visumÄ , vadovaudamasis loginiu, sisteminiu surinktų duomenų aiÅ¡kinimu, ėmėsi priemonių prieÅ¡taravimams tarp įrodymų paÅ¡alinti, todėl padarė teisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau šį teiginį iÅ¡ esmės paneigia jo paties tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai ir paaiÅ¡kinimai. R. A. neneigia, kad įvykio dienÄ , t. y. 2014-06-09, ryte, buvo prie buto, kuriame gyvena nukentėjusioji J. Ž., durų. Taip pat neneigia, jog tarp jo ir jo žmonos E. Č. motinos J. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , tačiau neigia koja spyręs J. Ž. į pilvo sritį. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog santykiai tarp R.

A. ir jo žmonos E. Č. įvykio metu buvo komplikuoti, vyko skyrybų procesas, kurio iniciatorė buvo E. Č.. Siekdama iÅ¡vengti nereikalingų konfliktų E. Č. su mažamete dukra apsigyveno motinos J. Ž. namuose. Pastaroji nuosekliai tiek tyrėjams, tiek teismui aiÅ¡kino, jog nuteistasis R. A. buvo informuotas apie tai, kad jos namuose nėra pageidaujamas. Tačiau nuteistasis tai ignoravo ir įvykio dienÄ atvyko prie uoÅ¡vės namų. Kodėl apeliantas atvyko ir kÄ norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, lieka neaiÅ¡ku, kadangi nuteistojo parodymai nėra nuoseklÅ«s. Apklaustas įtariamuoju R.

A. teigė, jog dienÄ prieÅ¡ incidentÄ negalėjo prisiskambinti dukrai, todėl susirÅ«pinęs atėjo jos aplankyti (b. l .63-64), taip pat parodė ir apylinkės teisme, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog įvykio dienÄ buvo atėjęs nuvesti dukros į darželį. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įvykį tiesiogiai matė liudytoja E. Č.. Nors ji yra nukentėjusiosios dukra, tačiau vien siejamas giminystės ryÅ¡ys nėra pagrindas nesivadovauti Å¡ios liudytojos parodymais.

E. Č. patvirtino, jog vykstant skyrybų procesui R. A. visokiais bÅ«dais stengiasi su ja susisiekti, nors ji ryžtingai apsisprendė nutraukti bendrÄ gyvenimÄ kartu su nuteistuoju. Tai patvirtina faktinis jos persikraustymas gyventi į motinos namus. R. A. atvyko neįspėjęs, jog planuoja apsilankyti ir neva pasižiÅ«rėti kaip laikosi jo dukra. E. Č. iÅ¡samiai atpasakojo įvykio aplinkybes, t. y. kad atidariusi duris jos motina J. Ž. paprašė R. A. iÅ¡eiti, tačiau Å¡is, motinai išėjus į laiptinės aikÅ¡telę, spyrė jai kaire koja į pilvo sritį.

Pati J. Ž. taip pat teigė, jog spyris buvo kaire koja, po ko ji aukÅ¡tielninka nugriuvo. FaktÄ , jog nukentėjusioji nugriuvo, pripažįsta ir nuteistasis, tačiau nurodo, jog J. Ž. nugriuvo susistumdymo metu. Vis dėlto, surinkti duomenys rodo, jog iÅ¡ karto po incidento apeliantas pasiÅ¡alino, t. y. R. A. nesistengė padėti nukentėjusiajai atsistoti, neklausė, ar Å¡i nesusižeidė, ar jai nereikia pagalbos. Toks nuteistojo elgesys netiesiogiai patvirtina, kad panaudojęs fizinę jėgÄ J. Ž. atžvilgiu, R.

A. iÅ¡sigando ir pasirinko tuo metu jam atrodžiusį geriausiÄ variantÄ â€“ kuo greičiau pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Nuteistasis skunde pažymi, jog nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė į policijÄ , tai padarė tik praėjus kuriam laikui, t. y. 2014-06-12. Todėl per šį laikotarpį rankÄ galėjo susižeisti ir kitoje vietoje. Å ie teiginiai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai, todėl atmetami. J. Ž. į Kauno miesto Dainavos policijos komisariatÄ kreipėsi 2014-06-09, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai patyrė žento R.

A. smurtÄ . Protokolas-pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas 09.40 val., o incidentas įvyko apie 08.00 val., taigi į policijos pareigÅ«nus buvo kreiptasi nedelsiant, tik atsigavus po patirto fizinio smurto ir emocinio sukrėtimo. Å io protokolo-pareiÅ¡kimo pagrindu 2014-06-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad tyrimas sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti buvo pradėtas taip pat įvykio dienÄ â€“ 2014-06-09, todėl rankos susižalojimo galimybės kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku ar kitoje vietoje atmestinos.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1365/14(02) nustatyta, kad J. Ž. nubrozdinimas kairės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje galėjo bÅ«ti padarytas įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais), galimai netrukus iki teismo medicininės apžiÅ«ros (b. l. 18). Pirmosios instancijos teisme iÅ¡tyrus vaizdo medžiagÄ , kurioje užfiksuoti incidente dalyvavusių asmenų parodymų patikrinimai vietoje, nustatyta, kad R. A. turėjo galimybę įspirti nukentėjusiajai į pilvo sritį, Å¡iai iÅ¡vadai pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas.

Nuteistojo aiškinimas, kad J. Ž. jį pasitiko su dideliu peiliu rankoje ir jis privalėjo gintis, laikytini gynybine versija, be to, apeliaciniame skunde tokios aplinkybės nuteistasis jau nebemini. Gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Analizuojamu atveju jokia grėsmė R. A. nebuvo kilusi. Visas konfliktas turėjo įvykti pakankamai greitai ir nesukeliant didelio triukšmo, nes kaip matyti iš vyresniosios tyrėjos A.

R. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 23), sklindančio triukÅ¡mo negirdėjo nė vienas apklaustas kaimynas. Tuo tarpu nuteistasis R. A. tvirtino, jog nukentėjusioji Å¡aukė, sakė necenzÅ«rinius žodžius jo atžvilgiu, jis jÄ ramino, tačiau ji vis tiek nesitvardė. Tokį laiptinėje keliamÄ triukÅ¡mÄ turėjo girdėti kaimynai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ši nusikalstama veika gali būti padaroma įvairiais būdais, todėl analizuojamu atveju nėra svarbu itin tiksliai nustatyti, ar nukentėjusioji J. Ž. griuvo nuo žento R. A. spyrio koja. Svarbu tai, kad nukentėjusioji nugriuvo ir susižeidė būtent dėl R. A. neteisėtų veiksmų, t. y. nuo jo fizinės jėgos panaudojimo. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas J.

Ž. atžvilgiu suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyti padariniai ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. R. A., nepranešęs apie savo vizitÄ , nekviestas atvyko prie nukentėjusiosios buto, praÅ¡omas iÅ¡eiti nepasiÅ¡alino ir aktyviais veiksmais – spirdamas koja, sukėlė J. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės plaÅ¡takos delninio pavirÅ¡iaus nubrozdinimu.

Toks elgesys pripažintinas smurtavimu, todėl apeliantas nuteistas pagrįstai. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. A. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ 2015-02-10 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-636 matyti, kad advokatė Alvyda Rima MediÅ¡auskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 388037, teikia antrinę teisinę pagalbÄ R. A. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 36,71 Eur (b. l. 147).Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo R.

A. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. A. niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas apsunkintų jo ir taip sunkiÄ finansinę padėtį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                     Kęstutis Dargužis Teisėjai                                                                                                                                  Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                                                                Danutė Giačaitė