ebd7a002-c4db-4594-87f6-a1a5ea982b00 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-139-585/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27120-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (arba) delspinigių sumažinimo ir įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Saugvila“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) dalį atliktų įskaitymų negaliojančiais; taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 7 061,72 Eur, 209,80 Eur palÅ«kanų, 8 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat nurodė alternatyvius reikalavimus: sumažinti atsakovės apskaičiuotus delspinigius; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 7 061,72 Eur įsiskolinimÄ už atliktus statybos rangos darbus ir 209,80 Eur palÅ«kanų.

2. Nurodė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės 2017 m. birželio 5 d. paskelbtame „Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo magistraliniuose keliuose“ viešajame pirkime (toliau – Pirkimas), kurio tikslas – suprojektuoti ir įrengti 14 naujų elektromobilių įkrovimo prieigų (toliau – Įkrovimo prieiga). Pirkimas buvo padalintas į 14 dalių pagal skirtingas Įkrovimo prieigas skirtinguose magistraliniuose keliuose. Ieškovės pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais 9 dalyse, todėl 2017 m. spalio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartis:

Nr. S 641, Nr. S 642, Nr. S 643, Nr. S 644, Nr. S 645, Nr. S 646, Nr. S 647, Nr. S 648 ir Nr. S 649 (toliau – Sutartys). Pagal šias Sutartis ieškovė privalėjo parengti Įkrovimo prieigų projektus ir atlikti rangos darbus per 9 mėnesius nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos (neįskaičiuojant rangos darbų techninės pertraukos laikotarpio žiemos metu, t. y. nuo gruodžio 15 dienos iki kovo 15 dienos), t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. Rangos darbai nebuvo užbaigti iki Sutartyje numatyto termino, jie faktiškai buvo baigti 2018 metų gruodžio viduryje ir Įkrovimo prieigos jau buvo faktiškai naudojamos nuo 2018 m. gruodžio 21 d.

Todėl atsakovės atliktas delspinigių įskaitymas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. yra iÅ¡ dalies neteisėtas. IeÅ¡kovei perskaičiuota delspinigių suma, apskaičiuota nuo 2019 m. spalio 18 d. iki perėmimo pažymose nurodyto faktinio darbų užbaigimo laiko, turėtų bÅ«ti 3 623,45 Eur. Neteisingas Sutarčių sÄ lygų taikymas ir klaidingas delspinigių apskaičiavimas yra pagrindas pripažinti dalį atsakovės atlikto įskaitymo negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jai priklausančiÄ 7 061,72 Eur.

Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieÅ¡kovė, apskaičiuodama delspinigius, tinkamai taikė Sutarčių sÄ lygas, ieÅ¡kovė prašė sumažinti delspinigius iki 3 623,45 Eur, remdamasi teismo teise mažinti netesybų sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: sumažino atsakovės VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskaičiuotus delspinigius iki 3 623,45 Eur; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės UAB „Fima“ naudai 7 061,72 Eur įsiskolinimÄ už atliktus darbus, 209,80 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos 7 271,52 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 2 301,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad darbai pagal Sutartis nebuvo baigti nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d., tarp Å¡alių nekilo. IeÅ¡kovė taip pat iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybės, kad visi darbai pagal sutartį buvo baigti iki 2019 m. kovo 5 d. Ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl delspinigių skaičiavimo pradžios momento. Teismas sprendė, kad aptartų Pirkimo sÄ lygų 7 punkto, FIDIC Raudonosios knygos bendrųjų sÄ lygų (toliau – ir FIDIC bendrosios sÄ lygos) 8.7, 8.2 punktų, Konkrečiųjų sutarties sÄ lygų 1.1.3.3., 1.1.3.5. punktų nuostatų analizė leidžia daryti Å¡ias iÅ¡vadas: pirma, darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sÄ lyga; antra, netesybos mokamos už kiekvienÄ dienÄ nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos perėmimo pažymoje; trečia, baigimo laikÄ taip pat apima baigiamieji bandymai ir visas Sutartyje nurodytas darbo užbaigimas.

5. Priėmimo pažymos įrodo, kad visi darbai buvo tinkamai baigti pagal sutartį iki perėmimo procedūros, t. y. iki 2019 m. kovo 5 d. Ieškovė iš esmės neneigė priėmimo pažymoje nurodytos visų darbų atlikimo pabaigos termino. Aplinkybę, kad buvo nustatyti tik tam tikri darbų trūkumai bei nebuvo gauti kontroliniai laboratoriniai tyrimai ir bandymų rezultatai bei nepateikta išpildomoji dokumentacija ir kadastrinė byla, įrodo Inžinieriaus objektų apžiūros aktai, o vien ieškovės subjektyvus situacijos interpretavimas savaime nepaneigia nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, kad visi darbai pagal Sutartį nebuvo tinkamai atlikti iki 2019 m. kovo 5 d. Taigi ieÅ¡kovei iki Sutartyje numatyto termino neatlikus visų darbų, remiantis nurodytomis Sutarčių nuostatomis, atsakovas turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. bei vykdytinÄ reikalavimÄ iÅ¡skaityti iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnis, 6.134 straipsnis).

Ginčo dėl praneÅ¡imo, kuriuo ieÅ¡kovė buvo informuota apie vienaÅ¡alį įskaitymÄ , formos ir turinio tarp Å¡alių nekilo. Taigi, remiantis atsakovės nurodytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės atliktus įskaitymus neteisėtais ir nepagrįstais. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad negavusi baigiamųjų bandymų rezultatų, ieÅ¡kovė neturėjo teisės pagal konkrečiųjų sÄ lygų 8.2 punktÄ ir 10.1 punktÄ praÅ¡yti inžinieriaus iÅ¡duoti perėmimo pažymos, o neperdavusi iÅ¡pildomosios dokumentacijos ir kadastrinių bylų, perduoti darbus pagal Konkrečiųjų sÄ lygų 4.26 punktÄ (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).

6. Perėmimo pažymoje ir įkrovimo prieigų ataskaitoje nurodytos aplinkybės, kad įkrovimo stotelės statybos darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti ankščiau ir įkrovimo prieigomis galima buvo naudotis 2018 m. gruodžio 21 d., nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad visi darbai pagal Sutartį buvo baigti tik 2019 m. kovo 5 d. bei atsakovės teisės skaičiuoti netesybas. Tačiau ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ .

7. IeÅ¡kovė nurodė alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ sumažinti delspinigius iki 3 623,45 Eur. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iais argumentais:

1) ieÅ¡kovė įvykdė visas savo prievoles atlikti darbus iki perėmimo pažymose nurodytų datų ir netgi užtikrino Ä®krovimo prieigų funkcionavimÄ nuo 2018 m. gruodžio 21 d.;

2) nuo faktinio darbų atlikimo ir Įkrovimo prieigų eksploatavimo pradžios (2018 m. gruodžio 21 d.) atsakovė nepatyrė jokių nuostolių;

3) ieÅ¡kovė 7 061,72 Eur delspinigius apskaičiavo už laikotarpį, kada vyko formalios jau atliktų darbų perdavimo procedÅ«ros; Å¡i darbų perdavimo atsakovei procedÅ«ra užtruko ne dėl ieÅ¡kovės kaltės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ mažinti delspinigių dydį.

8. Ginčo dėl Sutartyje numatyto 0,02 procento netesybų dydžio tarp Å¡alių nekilo, t. y. ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad nurodytas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Taip pat teismas neturi pagrindo spręsti, kad 0,02 procentų netesybų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo reikalavimų ar pažeidžiantis sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

9. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl dalies prievolės įvykdymo bei atsakovei nepateikus įrodymų apie ekonominius praradimus, nepatogumus, suvaržymus, sudaro pagrindÄ sumažinti netesybų dydį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės sudarė pagrindÄ sumažinti netesybas, skaičiuojant jas nuo Sutartyje numatytos darbų atlikimo pabaigos (2018 m. spalio 18 d.) iki statybos darbų faktinio atlikimo dienos, nurodytos darbų perėmimo pažymose (2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d.) dėl žemiau nurodytų argumentų.

10. Pirma, ieÅ¡kovė iki 2018 m. gruodžio vidurio atliko visus statybos darbus ir užtikrino Ä®krovimo prieigų funkcionavimÄ . Tai patvirtina UAB „Saugvila“ iÅ¡duotose perėmimo pažymose nurodyta aplinkybė, kad faktiÅ¡kai visi statybos darbai buvo baigti vėliausiai iki 2018 m. gruodžio 14 d. Pažymose nurodyta, kad nors objekto galutinės apžiÅ«ros akte buvo nurodyti smulkÅ«s nebaigti darbai ir defektai (atsėti žolę, įtvirtinti ženklų atramas, sutvarkyti stoginės lietvamzdį, atstatyti pažeistus kelio bortus ir kt.), tačiau jie neturi esminės įtakos, darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti.

Taip pat antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2018 m. gruodžio 13 d.) nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. aÅ¡tuoniose elektromobilių įkrovimo stotelėse yra visi įrenginiai, reikalingi tinkamai veikti Ä®krovimo prieigoms (įrenginys skirtas įkrovimui, pastogė, kamera reaguojanti nuo judesio, vaizdo spinta, paskirstymo spinta, kelio ženklinimai). Kaip matyti iÅ¡ Ä®krovimo prieigų ataskaitų, Ä®krovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2020 m. gruodžio 21 d. Nepateikta duomenų, kad atsakovė dėl veikiančių Ä®krovimo prieigų bÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijÄ .

Be to, apie tai, kad ieškovė statybos darbus atliko dar 2018 m., patvirtina ir pačios atsakovės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pažymėta, kad 2018 m. buvo planuojama įrengti 14 elektromobilių įkrovimo prieigų magistraliniuose keliuose, o nurodyta, kad įvykdyta 13. Tai patvirtina, kad elektromobilių įkrovimo prieigų statybos darbai vėliausiai buvo baigti iki 2018 m. gruodžio 14 d., o jomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Taigi, nors buvo nustatyti darbų trūkumai, tačiau net ir jiems esant, Įkrovimo prieigos faktiškai veikė, t. y. trūkumai neturėjo esminės reikšmės naudojantis darbų rezultatu.

11. Antra, viešųjų pirkimų bylose kasacinis teismas suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiÅ¡kia argumentuotus prieÅ¡taravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimÄ , perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų iÅ¡laidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobÅ«džio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

12. Atsakovės atsiliepime ir triplike nurodytos aplinkybės, kad elektromobilių įkrovimo stotelių neveikimas darė žalÄ atsakovės reputacijai, sukėlė nepatogumus kelių naudotojams, mažino visuomenės pasitikėjimÄ valstybės vykdomais projektais, turėjo įtakos biudžeto finansavimui, kėlė grėsmę netekti ES finansavimo, nepagrįstos jokiais objektyviais patikimais duomenimis, o tik deklaratyviais samprotavimais, kurių pagrindu teismas negali daryti bent tikėtinos iÅ¡vados dėl nurodytų aplinkybių realumo bei jų ryÅ¡io su ieÅ¡kovo prisiimtų įsipareigojimų tinkamu neįvykdymu (CK 6.246 – 6.247 straipsniai).

Kita vertus, netesybos sumažintos nuo to momento, kai įkrovimo stotelėmis faktiÅ¡kai buvo įrengtos ir jomis galima buvo naudotis, t. y. kuomet tikslas, kurio Å¡alys siekė sudarydamos Sutartį, buvo pasiektas. Todėl nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės patirtus suvaržymus, nepatogumus, finansavimo praradimus, netesybų nemažinimas neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo reikalavimų bei netesybų paskirties.

13. Trečia, 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. SP18/1578 ieÅ¡kovė kreipėsi į Inžinierių, praneÅ¡dama, kad darbus pagal Sutartis planuoja pabaigti iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir prašė Inžinieriaus atlikti galutinį darbų patikrinimÄ bei iÅ¡duoti perėmimo pažymas. Pirminiuose objekto apžiÅ«ros aktuose buvo nustatyti smulkÅ«s nebaigti darbai ir defektai, tačiau jie neturi esminės įtakos, darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti. Taip pat Inžinierius nurodė, kad yra negauti kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatai, nepateikta iÅ¡pildomoji dokumentacija ir kadastrinė byla.

Inžinierius 2018 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tu atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti perėmimo pažymas ir nurodė, kad iÅ¡taisius defektus ir gavus teigiamus kontrolinių bandymų rezultatus vykdys pakartotinę apžiÅ«rÄ . 2018 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė Inžinieriui pranešė apie tai, kad visi fiziniai darbai pagal Sutartis buvo užbaigti 2019 m. gruodžio 15 d. 2018 m. gruodžio19 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė nurodė, kad visus smulkius trÅ«kumus ir neatliktus darbus planuoja iÅ¡taisyti iki 2019 m. sausio 9 d.

IeÅ¡kovė 2019 m. vasario 8 d. dar kartÄ pranešė Inžinieriui ir užsakovui apie galimÄ pradėti perėmimo pažymos iÅ¡davimo procedÅ«rÄ . Inžinierius atlikto pakartotines Ä®krovimo prieigų apžiÅ«ras 2019 m. vasario 19 d. – 2019 m. vasario 21 d. ir parengė naujus objektų galutinės apžiÅ«ros aktus, tačiau antrųjų apžiÅ«ros aktų iÅ¡vadose taip pat pažymėta apie smulkius nebaigtus darbus ir negautus kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatus, nepateiktÄ iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ ir kadastrinę bylÄ . 2019 m. kovo 1 d. galutinės apžiÅ«ros aktuose, Inžinierius pažymėjo, kad yra gauti kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatai, pateikta iÅ¡pildomoji dokumentacija ir kadastrinė byla.

Inžinierius 2019 m. kovo 5 d. raÅ¡te, įvertino laboratorinius tyrimus, kaip patenkinamus, nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ ir kadastrines bylas, todėl siÅ«lė atsakovei organizuoti darbų rezultato priėmimo-perdavimo procedÅ«rÄ . 2019 m. kovo 19 d. – 2019 m. kovo 22 d. Inžinierius iÅ¡davė priėmimo pažymas pagal kiekvienÄ sutartį. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė bendradarbiavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant paÅ¡alinti nustatytus darbų trÅ«kumus, informuodavo Inžinierių dėl objektų apžiÅ«ros, perėmimo pažymų iÅ¡davimo bei iki 2019 m. kovo 5 d. paÅ¡alino nustatytus darbų trÅ«kumus.

14. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ atsakovės paskaičiuotus delspinigius nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. mažinti, juos skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 18 d. iki tada, kai faktiÅ¡kai buvo atlikti elektromobilių įkrovimo stotelių statybos darbai, nurodyti perėmimo pažymose. Atsakovė iÅ¡ viso įskaitė 10 685,17 Eur delspinigių iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų pagal 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytas rangovo sÄ skaitas.

Teismui pripažinus, kad yra pagrindas mažinti paskaičiuotus delspinigius iki 3 623,45 Eur, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 7 061,72 Eur įsiskolinimas už atliktus rangos darbus (10 685,17 Eur – 3 623,45 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė Automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kovės UAB „Fima“ ieÅ¡kinio reikalavimai, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai ir lemia nepagrįstÄ procesinį rezultatÄ . 15.1.1. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovė iki perdavimo procedÅ«ros neįvykdė visų numatytų darbų ir konstatavo, kad apeliantė turėjo teisę įskaityti netesybas iki 2019 m. kovo 5 d. Å i iÅ¡vada, kartu su iÅ¡vada, kad už tokį pažeidimÄ sulygti delspinigiai nėra neprotingai dideli, turėjo lemti reikalavimo mažinti netesybas atmetimÄ . 15.1.2.

Nesuprantama, kodėl teismas perėmimo pažymose nurodytas aplinkybes bei aplinkybę, kad Ä®krovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d., laikė nepakankamomis įrodyti, kad darbai buvo užbaigti anksčiau nei iki 2018 m. kovo 5 d., tačiau bÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis remiantis mažino ieÅ¡kovei taikytinas netesybas. 15.1.3. Teismo iÅ¡vada, kad Ä®krovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d., yra prieÅ¡taringa. Apeliantė nereiÅ¡kė pretenzijų ieÅ¡kovei dėl Ä®krovimo prieigų įjungimo, nes Ä®krovimo prieigų įjungimas ieÅ¡kovės sÄ skaita ir rizika nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki darbų perdavimo apeliantei buvo viena iÅ¡ sÄ lygų nenutraukti sutarčių su ieÅ¡kove.

Tad tai, kad Ä®krovimo prieigomis ieÅ¡kovės rizika ir sÄ skaita galėjo naudotis kiti kelių naudotojai, nepatvirtina darbų perdavimo apeliantei ar kad apeliantė jomis naudojosi. 15.1.4. Statybos darbų užbaigimÄ 2018 m. gruodžio viduryje teismas pagrindė apeliantės 2018 m. veiklos ataskaita. Tai yra itin formalu. Ä®sigilinus į Å¡ioje ataskaitoje pateiktas pastabas matyti, kad apeliantė nepripažino, kad darbai yra įvykdyti 2018 m. gruodį, o tik pažymėjo, kad Ä®krovimo prieigos yra įjungtos. 15.1.5.

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bendradarbiavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus, juos paÅ¡alino 2019 m. kovo 5 d. Å i iÅ¡vada taip pat yra prieÅ¡taringa, nes teismas taip pat konstatavo, kad negavusi baigiamųjų bandymų rezultatų, ieÅ¡kovė neturėjo teisės pagal konkrečiųjų sÄ lygų 8.2 punktÄ ir 10.1 punktÄ praÅ¡yti inžinieriaus iÅ¡duoti perėmimo pažymos, o neperdavusi iÅ¡pildomosios dokumentacijos ir kadastrinių bylų, perduoti darbus pagal Konkrečiųjų sÄ lygų 4.26 punktÄ . 15.2.

Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria, nors ir buvo konstatavęs, kad Sutartyje sulygtas netesybų dydis nėra neprotingai didelis, teismas vis vien ėmėsi vertinti netesybų santykį su nuostoliais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė patirtų nuostolių realumo ir ryÅ¡io su ieÅ¡kovės prisiimtais įsipareigojimais nepagrindė. Toks vertinimas ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas paneigia netesybų esmę ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus. 15.2.1. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.). 15.2.2.

Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios Å¡alies interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Galimas teismo įsikiÅ¡imas į Å¡alių sutartinius teisinius santykius yra ribotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-367-178/2018). 15.2.3. Sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ taikomas esminis kriterijus – netesybų su nuostoliais santykis, tačiau nenustačius, kad Å¡alių sulygti delspinigiai bÅ«tų neprotingai dideli, nėra pagrindo taikyti šį kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). 15.2.4.

Sprendžiant ar netesybos yra neprotingai didelės, reikÅ¡mingos Å¡ios aplinkybės: Sutartys buvo sudarytos dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikÅ¡mę turinčios infrastruktÅ«ros – valstybinės reikÅ¡mės kelių – vystymo; vykdant Sutartis terminas apeliantei turėjo esminės reikÅ¡mės; Sutartys finansuojamos ne tik Lietuvos Respublikos biudžeto, bet ir ES struktÅ«rinės paramos lėšomis; ieÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama sutartis, turėjo pakankamai laiko susipažinti su jų sÄ lygomis, įvertinti galimybę darbus atlikti per sutartyse nustatytus terminus; ieÅ¡kovė įvykdė Sutartyse sulygtus darbus 139 dienomis virÅ¡ijusi jų atlikimo terminÄ , darbus atliko su defektais.; apeliantė turėjo teisinį pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kove sutartis nuo 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau to nepadarė; kitas rangovas elektromobilių stoteles įrengė per 5 mėnesius; ieÅ¡kovė netesybų dydį pradėjo ginčyti tik po to, kai ieÅ¡kovei pradėta taikyti sutartinė atsakomybė; ieÅ¡kovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl netesybos yra neprotingai ar aiÅ¡kiai per didelės; apeliantė neturėjo teisės netaikyti netesybų sutartyse nustatyta tvarka. 15.2.5.

Perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Tai apeliantė ir padarė.

16. IeÅ¡kovė UAB „Fima“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo, o jį iÅ¡sprendus ir priėmus apeliacinį skundÄ : atmesti apeliacinį skundÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Rangos sutartyse nurodytas delspinigių dydis ir skaičiavimo tvarka neriboja teismo teisės mažinti delspinigius. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę skaičiuoti sutartyse nurodytus 0,02 procento delspinigius iki Perėmimo pažymų iÅ¡davimo.

Todėl teismas atmetė pirmÄ jį ieÅ¡kovės alternatyvųjį reikalavimÄ . Tačiau Å¡ios teismo iÅ¡vados niekaip neribojo teismo diskrecijos teisės taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį ir mažinti netesybas. Todėl teismo iÅ¡vados yra ne prieÅ¡taringos, o logiÅ¡kos, nuoseklios, teisingos ir teisėtos. 16.2. IeÅ¡kovė 2018 m. gruodį jau buvo atlikusi visus statybos darbus tam, kad Ä®krovimo prieigos veiktų visu pajėgumu ir bÅ«tų prieinamos visuomenei. Tuo tarpu apeliantės pateikti svarstymai apie tai, kad ji nesinaudojo Ä®krovimo prieigomis, neatitinka tikrovės. Visa eilė faktų patvirtina, kad ieÅ¡kovė įrengė Ä®krovimo prieigas valstybinės reikÅ¡mės keliuose ir kiekvienas trečiasis asmuo galėjo laisvai ir nevaržomai naudotis Ä®krovimo prieigomis. 16.3.

Apeliantė nepateikė argumentų, kodėl teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigių. Apeliantės pateikiamos tariamos aplinkybės apie patirtus nepatogumus ir palyginimus su kitų rangovų atliktais rangos darbais neįrodo apeliantės nuostolių. Apeliantės pateiktos nuorodos į rangos sutarčių nutraukimÄ , deklaratyvÅ«s teiginiai apie galimus ES investicijų praradimus leidžia įtarti, kad delspinigiais apeliantė ne siekia kompensuoti savo tariamus praradimus, o nubausti ieÅ¡kovę. 16.4.

Teismas taikė du atskirus delspinigių mažinimo pagrindus. Teismas sumažino delspinigius ne tik dėl to, kad apeliantė neįrodė realių nuostolių dydžio, bet ir dėl to, kad ieÅ¡kovė įvykdė visas savo pagrindines prievoles pagal rangos sutartis iki to momento, kada delspinigiai buvo sumažinti. Tuo tarpu apeliantė neginčija fakto, kad ieÅ¡kovė buvo atlikusi savo prievoles ir buvo galima naudotis rangos darbų rezultatu. 16.5. Teikdama apeliacinį skundÄ apeliantė nurodo, kad ji neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio, nes ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu.

Šioje byloje apeliantė negina viešojo intereso. Kadangi apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio be pagrindo, todėl jos apeliacinio skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl apeliacinio skundo argumentų 18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantės ieÅ¡kovės atžvilgiu apskaičiuotus delspinigius.

Teisėjų kolegija su tuo sutinka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: pirma, ieÅ¡kovei iki Sutartyje numatyto termino neatlikus visų darbų, remiantis Sutarčių nuostatomis, apeliantė turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. bei vykdytinÄ reikalavimÄ iÅ¡skaityti iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų, t. y. atlikti 10 685,17 Eur dydžio įskaitymÄ ; antra, 0,02 procentų netesybų dydis nėra neprotingai didelis, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo reikalavimus ir nepažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros; trečia, ieÅ¡kovei įvykdžius dalį prievolės, o apeliantei nepateikus įrodymų apie ekonominius praradimus, nepatogumus, suvaržymus, tai sudaro pagrindÄ sumažinti netesybų dydį iki 3 623,45 Eur (netesybas, skaičiuojant jas nuo Sutartyje numatytos darbų atlikimo pabaigos (2018 m. spalio 18 d.) iki statybos darbų faktinio atlikimo dienos, nurodytos darbų perėmimo pažymose (2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d.).

Apeliantė pirmųjų dviejų pirmosios instancijos iÅ¡vadų neginčija, nepagrįsta laiko trečiÄ jÄ iÅ¡vadÄ .

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

20. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiÅ¡ki pagrindai, kuriais teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismas gali mažinti netesybas tik nustatęs vienÄ arba abi Å¡ias sÄ lygas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

21. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę mažinti netesybas, jei dalis prievolės įvykdyta, netgi konstatavęs, kad Å¡alių sulygti delspinigiai nėra neprotingai dideli. Å iame kontekste apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo teisėjų kolegija atmeta, nes teismas, konstatavęs, kad netesybos nėra neprotingai didelės, savaime kartu neprivalo daryti iÅ¡vados, kad jos negali bÅ«ti mažinamos, jeigu skolininkas įvykdo dalį prievolės, todėl Å¡ia prasme pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra logiÅ¡kos ir nuoseklios. Minėta, kad pagal nurodytÄ nuostatÄ savarankiÅ¡ku netesybų mažinimo pagrindu laikoma aplinkybė, kad skolininkas įvykdė dalį prievolės.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju ieÅ¡kovas buvo įvykdęs dalį prievolės. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo. Ä®statymų nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos, ar kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Kadangi tarp Å¡alių yra susiklostę iÅ¡ viešųjų pirkimų kilę statybos rangos teisiniai santykiai, CK 6.258 straipsnio 3 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su CK 6.694 straipsniu, reglamentuojančiu rangos darbų perdavimÄ ir priėmimÄ . CK 6.694 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas, gavęs rangovo praneÅ¡imÄ apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytÄ darbų etapÄ , privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimÄ ; darbų perdavimo ir priėmimo sÄ lygas nustato įstatymai ir Å¡alių sudaryta rangos sutartis.

23. Pagal Å¡alių sudarytas Sutartis prievolės dalykas yra vienas bendras darbų rezultatas, kuris sutartyje nustatytu terminu apeliantui nebuvo perduotas. Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 1 dalimi, apeliantui rangos darbai galėjo bÅ«ti perduoti tik atlikus visus Sutartyse numatytus darbus, o ne užbaigus kurį nors iÅ¡ rangos darbų etapų. Prievolės dalies įvykdymas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti suprantamas kaip tinkamas dalomos prievolės dalies (CK 6.24 straipsnio 1 dalis) įvykdymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o Å¡alys to neginčija, ieÅ¡kovas tinkamai, t. y. sutartyje nustatytu terminu neįvykdė prievolės perduoti visÄ darbų rezultatÄ , taip pat Sutartyse nustatytu bÅ«du (Sutartyse tokio bÅ«do nesant numatyto) neperdavė ir tarpinių darbų rezultatų.

Todėl ginčo atveju netesybų mažinimas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį tuo pagrindu, kad įvykdyta dalis prievolės,nėra galimas, net jeigu jau 2018 m. gruodžio 21 d. dalis darbų buvo faktiškai atlikta. Nustatyta, kad pagal Sutartis ieškovė privalėjo atlikti rangos darbus per 9 mėnesius nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. Ginčo dėl to, kad 2018 m. spalio 17 d. visi Sutartimis sulygti darbai nebuvo atlikti ir perduoti apeliantei, nėra.

24. Nustatyta, kad Supaprastinto atviro konkurso pirkimo sÄ lygų 7 punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminas yra viena iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų, o įsipareigojimas įvykdyti pirkimo sutartyje nurodytus darbus per pirkimo sutartyje nustatytÄ terminÄ yra esminis tiekėjo įsipareigojimas. Å io įsipareigojimo neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra esminis pirkimo sutarties pažeidimas. Sutartimi nustatyta, kad darbų neatlikus laiku, perkančioji organizacija privalės panaudoti pirkimo sutartyje numatytas priemones – kompensacijÄ už uždelsimÄ â€“ 0,02 procento priimtos sutarties sumos be PVM per diena (delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų), o po to visÄ pirkimo sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimÄ â€“ 10 procentų priimtos sutarties sumos (be PVM) – ir pirkimo sutarties nutraukimÄ . 25. 2009 m.

FIDIC bendrųjų sÄ lygų 8.7 punkte numatyta, kad jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų [Baigimo laikas], tai, pagal 2.5 punktÄ [Užsakovo pretenzijos], jis privalo Užsakovui sumokėti kompensacijÄ . Kompensacija už uždelsimÄ turi bÅ«ti laikoma PasiÅ«lymo priede įraÅ¡yta suma, mokama už kiekvienÄ dienÄ nuo atitinkamo Baigimo laiko ir datos, nurodytos Perėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktÄ mokama suma neturi virÅ¡yti visos PasiÅ«lymo priede įraÅ¡ytos kompensacijos už uždelsimÄ (jeigu yra) sumos.

Baigimo laikas apibrėžtas Konkrečiųjų sutarties sÄ lygų 1.1.3.3. punkte (Baigimo laikas), nustatant, kad tai laikas, skaičiuojamas nuo darbų pradžios, per kurį turi bÅ«ti baigti pagal sutartį numatyti darbai bei iÅ¡taisyti bet kurie jų defektai.

26. FIDIC bendrųjų sÄ lygų 8.2 punkte numatyta, kad rangovas privalo baigti visus Darbus ir kiekvienÄ Grupę per Darbų arba Grupės (atsižvelgiant į situacijÄ ) Baigimo laikÄ Ä¯skaitant: (a) atliekamus Baigiamuosius bandymus, ir (b) visa Sutartyje nurodyto darbo užbaigimÄ ; to reikalaujama, kad Darbai arba Grupė bÅ«tu laikoma baigta perimant pagal 10.1 punktÄ [Darbų ir Grupių perėmimas]. FIDIC bendrųjų sÄ lygų 8.2 punktÄ papildo Konkrečiosios sutarties sÄ lygos, numatančios, kad darbai bus laikomi užbaigti tÄ dienÄ , kuri nurodyta Inžinieriaus iÅ¡duotoje Perėmimo pažymoje.

Konkrečiųjų sutarties sÄ lygų 1.1.3.5 punkte, kuris numato, kad jÄ pasiraÅ¡o Užsakovas, Rangovas, Inžinierius ir kiti paskirtieji atstovai. Perėmimo pažymos iÅ¡davimas laikomas Darbų rezultato atidavimu naudoti Užsakovui pagal CK 6.698 straipsnį ir visų Rangovo atliktų Darbų perdavimu Užsakovui pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnį. Perėmimo pažyma atitinka Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo Statytojui (Užsakovui) akto sÄ vokÄ .

27. Pirkimo sÄ lygų 7 punkto, FIDIC bendrųjų sÄ lygų 8.7, 8.2 punktų, Konkrečiųjų sutarties sÄ lygų 1.1.3.3., 1.1.3.5. punktų nuostatų analizė leidžia daryti Å¡ias iÅ¡vadas: pirma, darbų atlikimo terminas yra esminė Sutarčių sÄ lyga; antra, netesybos mokamos už kiekvienÄ dienÄ nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos Perėmimo pažymoje; trečia, baigimo laikas taip pat apima baigiamuosius bandymus ir visÄ Sutartyse nurodytų darbų užbaigimÄ ; ketvirta, pagal Sutartis darbai bus laikomi užbaigti tÄ dienÄ , kuri nurodyta Inžinieriaus iÅ¡duotoje Perėmimo pažymoje, t. y. Sutartyse nenumatytas darbų vykdymas ir perdavimas etapais – pagal Sutartis turėjo bÅ«ti užbaigti ir perduoti visi Sutartyse sulygti darbai.

28. CK 6.694 straipsnio 5 dalis nustato, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobÅ«dis, prieÅ¡ priimant darbų rezultatÄ turi bÅ«ti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai; tokiais atvejais darbai gali bÅ«ti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Å i įstatymo nuostata atitinka Å¡alims privalomÄ sutartinę nuostatÄ , kas savo ruožtu reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju netesybų pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį tuo pagrindu, kad įvykdyta dalis prievolės, mažinimas yra negalimas.

Taigi nustačius, kad visi darbai buvo tinkamai baigti pagal Sutartis tik 2019 m. kovo 5 d., konstatuotina, kad iki 2019 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė apeliantei neįvykdė jokios dalies pagal Sutartis turėtos prievolės perduoti darbų rezultatÄ , o aplinkybės, kad Ä®krovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d. bei tai, kad ieÅ¡kovė vėluodama atlikti darbus pagal Sutartis ir negalėdama nei gauti Perėmimo pažymos, nei perduoti darbų, vykdė aktyvius veiksmus, siekdama įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus (kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė bendradarbiavimu), neturi jokios reikÅ¡mės, sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Tuo tarpu faktiÅ¡kai atliktų ir tinkamai neperduotų darbų apimtis gali bÅ«ti vertinama sprendžiant dėl netesybų mažinimo pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatÄ dėl netesybų neprotingo dydžio. Å iame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netesybos nėra neprotingai didelės ir Å¡ita teismo iÅ¡vada nėra skundžiama.

29. Papildomai pažymėtina, kad dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

30. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia (be kita ko), susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimÄ ), neretai bÅ«tų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais, todėl jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiÅ¡kia argumentuotus prieÅ¡taravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimÄ , perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų iÅ¡laidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobÅ«džio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį.

Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

31. Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimÄ reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, Å¡alių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas). Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai mažindamas apeliantės apskaičiuotus delspinigius tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė įvykdė dalį prievolės, suabsoliutino savo teisę mažinti netesybas, taip pat neatsižvelgė į daugetÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirmiausia, apeliantės apskaičiuoti delspinigiai, sudarantys 10 685,17 Eur, yra santykinai nedideli, lyginant juos su Sutarčių dalyko verte, kuri yra 535 512,71 Eur (Sutarties Nr. 641 vertė – 55 217,20 Eur, Sutarties Nr. 642 – 56 866,25 Eur, Sutarties Nr. 643 – 59 984,95 Eur, Sutarties Nr. 644 – 56 350,61 Eur, Sutarties Nr. 645 – 60 547,66 Eur, Sutarties Nr. 646 – 55 051,35 Eur, Sutarties Nr. 647 – 64 804,97 Eur, Sutarties Nr. 648 – 56 250,84 Eur, Sutarties Nr. 649 – 70 438,88 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas nevertina netesybų kaip neprotingai didelių, atsižvelgdamas ir į prievolės vykdymo praleidimo terminÄ â€“ rangovas uždelsė vykdyti prievolę nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. kovo 5 d., t. y. penkis mėnesius, kai visas Sutartyse nustatytas prievolės vykdymo terminas buvo devyni mėnesiai. Taip pat Å¡iuo atveju labai svarbi aplinkybė – sutartinių santykių pobÅ«dis. Sutartys kilo iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, kai apeliantė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, valstybės įstaiga, o ieÅ¡kovė – privatus juridinis asmuo, verslininkė, kuri turėjo ir galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius.

33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant netesybų mažinimo pagrįstumo klausimÄ , svarbios apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Sutartys buvo sudarytos dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikÅ¡mę turinčios infrastruktÅ«ros – valstybinės reikÅ¡mės kelių – vystymo, todėl vykdant Sutartis terminas apeliantei turėjo esminę reikÅ¡mę; Sutartys finansuojamos ne tik Lietuvos Respublikos biudžeto, bet ir ES struktÅ«rinės paramos lėšomis, todėl dėl netinkamo jų vykdymo apeliantei grėsė sankcijos.

Nors nurodydama Å¡ias aplinkybes ir jomis grįsdama patirtus nuostolius, apeliantė negalėjo pateikti įrodymų, kokius konkrečius finansinius netekimus, susijusius su Å¡iomis aplinkybėmis, ji patyrė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės kartu su aplinkybėmis iÅ¡dėstytomis Å¡ios nutarties 31 punkte sudaro pagrindÄ spręsti, kad 10 685,17 Eur yra tinkamai nustatyti minimalÅ«s apeliantės nuostoliai, patirti dėl netinkamo Sutarčių vykdymo.

34. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 330 straipsnis). Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir apeliacinio skundo priėmimo 35. IeÅ¡kovės teigimu, apeliacinis skundas priimtas su trÅ«kumais – apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , nors tokiÄ pareigÄ turėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji turėtų bÅ«ti atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir 2 dalį kaip asmuo, siekiantis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes teikdama apeliacinį skundÄ , gina valstybės interesus viešųjų pirkimų srityje. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors vieÅ¡ieji pirkimai yra susiję su vieÅ¡uoju interesu, tačiau ieÅ¡kinio ar apeliacinio skundo viešųjų pirkimų byloje padavimas nelaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, Å¡alinančiu asmens pareigÄ mokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1693/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliantė turėjo sumokėti 164 Eur žyminį mokestį, paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys).

36. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 28 punkte nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinis skundas priimtas su trÅ«kumais. Pagal CPK 316 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ar pareiÅ¡kimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminÄ Å¡ių procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti.

37. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad už apeliacinį skundÄ nesumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, turi nustatyti terminÄ apeliantui Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas šį trÅ«kumÄ pastebi iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, tai turi atnaujinti bylos nagrinėjimÄ ir nustatyti terminÄ apeliantui Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti. Jeigu teismas nepasinaudoja trÅ«kumų Å¡alinimo institutu, tai taisyti klaidas dėl žyminio mokesčio gali tik neperžengdamas tam tikrų ribų, t. y. atsižvelgdamas į didžiausiÄ sumokėto žyminio mokesčio sumÄ tame procese, tam, kad nepažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo ir nepriimtų siurprizinio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016).

Å ioje byloje už ieÅ¡kinį sumokėtas 164 Eur žyminis mokestis, todėl už apeliacinį skundÄ nustatytinas analogiÅ¡kas, 164 Eur dydžio, žyminis mokestis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 38. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡alių patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 39. Apeliacinį skundÄ tenkinus, yra pagrindas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti. Konstatavus, kad apeliantė, pateikdama apeliacinį skundÄ , turėjo sumokėti 164 Eur žyminį mokestį, Å¡is mokestis priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Fima“, juridinio asmens kodas 121289694, 164 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Teisėjai Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Vytautas Zelianka