ebd767d1-af4f-49a9-8e41-2bb9a5fc0bbc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-594/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39679-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam A.

Ž., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiosios L. M. atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Ž. (toliau – A. Ž.) apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, prie 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų paskirtos ir 2020 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos neatliktos laisvės atėmimo bausmės (2 metų 15 dienų) pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė (30 parų) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A.

Ž. nukentėjusiajai L. M. priteista 2 921,74 eurų turtinės bei 800 eurų neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. Ž. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 02.05 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastÅ«mė L. M., dėl ko pastaroji atbula nugriuvo ant grindinio ir nukentėjusiajai L. M. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (neatsargumo) buvo padarytas kairio rieÅ¡o laivakaulio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti konstatavus, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmių bendrinimo ir bausmes subendrinti taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , taikyti visiÅ¡kÄ bausmių apėmimÄ bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. 2.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, jog jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (BK 28 straipsnis).

Pažymima, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir nepagrįstai nenustatė bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl padarė teisės taikymo klaidÄ , kas sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nuosprendį. 2.2. Skunde pabrėžiama, kad byloje yra objektyviai užfiksuota, kaip nukentėjusioji L. M. prieina prie atokiau stovinčio apelianto, griebia jį, tampo už rankos, griebia už veido, nuteistasis jÄ nustumia, nukentėjusioji konfliktuoja su kita moterimi, po to stumdosi su nuteistuoju, apdrasko jam veidÄ ir konfliktas baigiasi, tačiau apeliantui inkriminuotas tik vienas užfiksuotas veiksmas, kai jis pastumia nukentėjusiÄ jÄ ir ji nugriÅ«na.

Priimant teisėtÄ nuosprendį turėjo bÅ«ti įvertintas visas konflikto laikotarpis nuo pat pradžių, kai nukentėjusioji prieina prie nuoÅ¡aliau stovinčio nuteistojo iki tuomet, kai ji perdreskia jam veidÄ . Visas konfliktas truko 1 minutę ir 10 sekundžių ir jo metu nepertraukiamas bei agresyvus elgesys buvo ne iÅ¡ A. Ž., bet iÅ¡ nukentėjusios pusės. BÅ«tent ji, viso konflikto metu, kėsinosi į A. Ž. sveikatÄ , o jis prieÅ¡ingai - stengėsi iÅ¡vengti konflikto, todėl tokį nukentėjusiosios elgesį vertinti tik kaip provokuojantį ir pripažinti tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepakanka.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos. Juolab, kad baudžiamasis įstatymas neriboja priemonių, bÅ«dų ar įrankių, kurie gali bÅ«ti naudojami ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, taip pat nereikalauja, kad gynybos intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Gynyba laikoma aiÅ¡kiai neatitinkančia kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, kada besikėsinančiajam tyčia padaroma aiÅ¡kiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta, ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos. 2.3.

Skunde nurodoma, kad teismui nusprendus nenutraukti baudžiamosios bylos dėl bÅ«tinosios ginties, yra pagrindas keisti skundžiamÄ nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės. Pažymima, kad 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis dėl padarytos tyčinės nusikalstamos veikos įsiteisėjo tik 2020 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismui priėmus nuosprendį, todėl įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2019 m. rugsėjo 15 d. ir yra priskiriama netyčinėms nusikalstamoms veikoms, Marijampolės apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes turėjo taikyti BK 63 straipsnio nuostatas, numatančias ir bausmių bendrinimÄ apėmimo bÅ«du. 2.4.

Skundu nuteistasis taip pat nesutinka ir su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu. Remiantis teismų praktika, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes bei nukentėjusiojo elgesį, turėjusį reikÅ¡mės pasekmių kilimui. Nagrinėjamu atveju, bÅ«tent nukentėjusioji sÄ moningai sukėlė konfliktÄ , kuris ir lėmė pasekmes, todėl teismui net ir priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį apelianto atžvilgiu, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos neturi bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, o dėl turtinės žalos priteistinas dydis turi bÅ«ti priteisiamas ne didesnis nei 50 procentų, nes neginčytinai konstatuota, kad bÅ«tent nukentėjusiosios provokuojančio elgesio pasėkoje ir buvo padaryta nusikalstama veika.

2. Atsiliepimu į nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji L. M. praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Nukentėjusioji nurodo, kad teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir nuteistojo elgesį kilusio konflikto metu, pagrįstai nenustatė bÅ«tinosios ginties sÄ lygų. Be to, tuo metu kai nuteistasis sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jokio realaus ar akivaizdaus kėsinimosi iÅ¡ nukentėjusiosios pusės, nuo kurio nuteistasis turėjo pagrindÄ gintis, nebuvo.

PrieÅ¡ingai, tuo metu, kai nukentėjusioji buvo sužalota, nuo nuteistojo reikėjo ginti kitÄ asmenį, kurį jis mušė. Šį asmenį ir norėjo apginti nukentėjusioji kai priėjo prie A. Ž.. Nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusioji jam įdrėskė ar suplėšė jo rÅ«bus yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as paneigia nuteistojo teiginius, kad nukentėjusioji jį apdraskė ar suplėšė rÅ«bus, taip pat, kad ji neva buvo įsikibusi į rankÄ nuteistajam nagais, jam skaudėjo ir jis todėl jÄ stÅ«mė.

Nukentėjusioji atsiliepime pabrėžia, kad jokio realaus pavojingo kėsinimosi nuteistajam nebuvo nei iÅ¡ nukentėjusiosios pusės, nei iÅ¡ kitų asmenų. Nuteistasis nepagrįstai kilusio konflikto aplinkybes mėgina priskirti bÅ«tinajai ginčiai. Vaizdo įraÅ¡as, prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, patvirtina, kad nukentėjusiÄ jÄ , po jos griuvimo ant žemės, puola kita moteris, galimai nuteistojo sutuoktinė, po to, prie jos prisijungia ir nuteistasis, griebia už plaukų ir tik apsaugos darbuotojai aÅ¡arinėmis dujomis sustabdo jo neteisėtus veiksmus.

Nukentėjusioji nepritaria ir apeliacinio skundo praÅ¡ymui dėl bausmių bendrinimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes jai padarytas sveikatos sužalojimas yra ne mažiau pavojinga veika nei anksčiau nuteistojo įvykdyta vagystė. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad bÅ«tent nukentėjusiosios veiksmai sÄ lygojo kilusias pasekmes, nes kilusiÄ Å¾alÄ sÄ lygojo bÅ«tent nuteistojo neteisėti veiksmai, t. y. be jokio pagrindo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudotas smurtas.

Nukentėjusiosios nuomone, teismas, įvertinęs teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė praktiÅ¡kai mažiausiÄ vyraujantį neturtinės žalos dydį, nors nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra žymiai didesnė.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji bei jos atstovė prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis iÅ¡ esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik teigia, kad nusikalto gindamasis, bei praÅ¡o jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, konstatavus, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o netenkinus Å¡io jo praÅ¡ymo, praÅ¡o apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir subendrinant bausmes taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl bÅ«tinosios ginties 7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis kilusio konflikto metu su L. M. pastÅ«mė jÄ , dėl ko pastaroji atbula griuvo ant grindinio ir jai lūžo kairio rieÅ¡o laivakaulis, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai dėl neatsargumo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 2.05 val. kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios neneigia, tačiau teigia, kad nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė gindamasis, nes L.

M. sugriebė jam už rankos, suleido nagus, griebė jam už veido, perplėšė marÅ¡kinėlius. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuteistojo pozicija iÅ¡dėstyta ir jo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių duomenų visuma paneigia apelianto teiginius apie bÅ«tinosios ginties situacijos buvimÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, iÅ¡sakytus žodžius ir veiksmus, į juos pagrįstai atsižvelgė bei pripažino provokuojančiais, tačiau pagrįstai nustatė, kad iÅ¡ nukentėjusiosios pusės nebuvo realaus pradėto ar gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog A. Ž. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, yra nepagrįsti ir atmetami.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams.

Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, bÅ«tinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtÄ , atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių L. M. elgesį vertinti kaip pavojingÄ kėsinimÄ si, nors ir buvo nustatyta, kad jos elgesys iÅ¡provokavo konfliktÄ , kuris vėliau peraugo į muÅ¡tynes. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, liudytojų R. R., M. M., A. D. parodymai, iÅ¡ dalies paties nuteistojo ir nukentėjusiosios bei liudytojo D. M. parodymai bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad konfliktas prasidėjo lauko aikÅ¡telėje prie naktinio klubo, kai prie A.

Ž. priėjo nukentėjusioji L. M. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie abu vartojo necenzÅ«rinius ir įžeidžiančius žodžius. Konflikto metu, iÅ¡ pradžių A. Ž. trenkė A. G. (nukentėjusiosios brolis), o L. M. toliau konfliktavo su A. Ž. ir Å¡alia buvusiu A. D.. Nukentėjusioji sugriebė A. Ž. už rieÅ¡o, jį tÄ sė, vėliau rankos delnu sudavė A. Ž. į veido sritį. Toliau A. Ž. bei A. D. pradėjo muÅ¡ti nenustatytas asmuo. Suduodant vienas kitam smÅ«gius, Å¡is asmuo nukrito ant asfalto ir prie jo pasilenkęs kaltinamasis sudavė kelis smÅ«gius rankomis bei spyrė.

Prie A. Ž. priėjęs apsaugos darbuotojas ir L. M. bandė ginti nenustatytÄ asmenį, nukentėjusioji suėmė A. Ž. už rankos, po ko, A. Ž. pirmÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji vėl bandė atitraukti A. Ž. nuo gulinčio nenustatyto asmens, tačiau A. Ž. jÄ abejomis rankomis stipriai stÅ«mė į krÅ«tinės sritį, dėl ko Å¡i atbula krito kairiu Å¡onu, kaire ranka atsitrenkdama į asfaltÄ . Nors nuteistasis A. Ž., tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog jo veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiosios smurtinius veiksmus, tačiau pažymėtina, jog nors nukentėjusioji ir buvo konflikto iniciatore, tačiau kai į konfliktÄ Ä¯siterpė nenustatyti asmenys, nukentėjusioji iÅ¡ konflikto jau buvo pasitraukusi ir jokio realaus pavojingo kėsinimosi A.

Ž. atžvilgiu iÅ¡ jos pusės nebuvo. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pirmasis konflikto epizodas tarp nukentėjusiosios ir A. Ž. baigiasi apie 02:06:04 val., kai nukentėjusioji suduoda A. Ž. į veidÄ . Toliau į konfliktÄ Ä¯sitraukia nepažįstami vyriÅ¡kiai ir smurtÄ A. Ž. atžvilgiu jau naudoja jie. A. Ž. suduodamas smÅ«gius vienam iÅ¡ nepažįstamų vyriÅ¡kių, jį pargriauna ant žemės ir toliau smÅ«giuoja. Konfliktas tarp Å¡ių asmenų, remiantis byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, tęsiasi nuo 2:06:06 val. iki 02:06:20 val.

Prie A. Ž. nukentėjusioji L. M. ir apsaugos darbuotojas prieina tik po kurio laiko ir bando atitraukti jį nuo asmens, gulinčio ant žemės, kurį spardo nuteistasis. Nors L. M. ir sugriebia kelis kartus A. Ž. už rankų, bandydama jį atitraukti, tačiau tokie jos veiksmai nelaikytini pavojingu kėsinimusi į A. Ž. gyvybę ar sveikatÄ nuo kurio buvo bÅ«tina gintis. Ji neturėjo su savimi jokių ginklų, įrankių ar kitų daiktų, kurių panaudojimas galėjo kelti pagrįstÄ pavojų nuteistojo sveikatai ar gyvybei, nukentėjusioji, bandydama atitraukti A.

Ž. nuo jo muÅ¡amo asmens, neatlikto jokių kitų veiksmų (smÅ«gių, spyrių ar pan.), kurie bÅ«tų kėlę kokį nors pavojų A. Ž.. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pasibaigus pirminiam ginčo epizodui tarp L. M. ir A. Ž., toliau konfliktas vyko jau tarp A. Ž. ir nenustatytų vyriÅ¡kių, o L. M. jame nedalyvavo. Tik praėjus tam tikram laiko tarpui, ji kartu su apsaugos darbuotoju bandė atitraukti A. Ž. nuo gulinčio asmens. Liudytojas M. M., kuris kartu su nukentėjusiÄ ja bandė atitraukti A.

Ž., apklausiamas apylinkės teisme taip pat nurodė, kad tuo metu, kai A. Ž. spardė nepažįstamÄ vyriÅ¡kį, niekas jo nepuolė, kas tik patvirtina jog pirminis konfliktas tarp A. Ž. ir L. M. jau buvo pasibaigęs. Tuo tarpu nuteistasis nukentėjusiÄ jÄ , kuri bandė jį atitraukti, stipriai stÅ«mė į krÅ«tinės sritį ir ji griuvo atbula ant asfalto, ko pasėkoje nukentėjusiajai lūžo kairio rieÅ¡o laivakaulis. Tokie nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti pateisinami bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Akivaizdu, jog nuo pirminio konflikto buvo praėjęs laiko tarpas ir kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, nuteistajam stumiant L. M., pastaroji jokių grėsmę keliančių veiksmų neatliko, jo nepuolė. Å ių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokio realaus, pavojingo kėsinimosi į A. Ž. sveikatÄ nebuvo. Tokia neadekvati nuteistojo reakcija, prielaidomis paremtas manymas dėl galimai gresiančio pavojaus iÅ¡ nukentėjusiosios pusės, negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinoji gintis. Nustačius tokias aplinkybes pripažinti, kad nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Å iame kontekste pažymėtina, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog konflikto metu A. Ž. sveikata bÅ«tų buvusi sutrikdyta, byloje nėra. Atvirkščiai nei teigiama nuteistojo paaiÅ¡kinime prie apeliacinio skundo, byloje esančios fotonuotraukos tiesiogiai nepatvirtina, kad A. Ž. patyrė sužalojimus, gindamasis nuo L. M. pavojingo kėsinimosi, juolab, kad ir į policijÄ jis dėl to nesikreipė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindÄ A.

Ž. gintis, ir sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. stipriai stumdamas nukentėjusiÄ jÄ rankomis į krÅ«tinę, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo numatyti, kad dėl tokio jo veiksmo nukentėjusioji gali kristi ir susižaloti, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kas to nenutiks ir nekils nustatytos pasekmės, todėl nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

10. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir apelianto pridėtame paaiÅ¡kinime prie apeliacinio skundo keliama versija, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusios kilo, nes neva nukentėjusiajai nepatiko apelianto bruožai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos (iÅ¡ esmės visi liudytojai ir nukentėjusioji patvirtino, kad konfliktas kilo dėl kitų priežasčių). AnalogiÅ¡kai motyvais atmetami ir apelianto teiginiai, kad nukentėjusiÄ jÄ galbÅ«t sužalojo jo sutuoktinė.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymų ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių, bÅ«tent po nuteistojo stipraus pastÅ«mimo nukentėjusioji griuvo ir Å¡ių veiksmų pasėkoje jai buvo sužalota ranka, todėl apelianto iÅ¡sakyta versija, kad galimai nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti nuteistojo sutuoktinė, atmestina. Dėl bausmių bendrinimo 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta bausme, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, turėjo taikyti BK 63 straipsnio nuostatas, numatančias ir bausmių bendrinimÄ apėmimo bÅ«du.

Apelianto teigimu, 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2020 m. sausio 15 d., tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota netyčinė nusikalstama veika padaryta 2019 m. rugsėjo 15 d., todėl bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos taikant bausmių apėmimÄ . Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

12. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas A. Ž. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 30 parų areÅ¡to bausmę subendrino su 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nuosprendžiu paskirta (2020 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista) ir neatlikta 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsniu ir paskyrė galutinę 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

13. Atmetant apelianto skundÄ , pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tokia situacija, kuomet nusikalstama veika padaroma po nuosprendžio priėmimo, nors jam ir neįsiteisėjus, pripažįstama nusikaltimų recidyvu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203/2009, 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K-477/2011). Esant nusikaltimų recidyvui, paskirtos bausmės bendrinamos ne BK 63 straipsnio, kaip tai savo skunde pabrėžia apeliantas, bet BK 64 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju, 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsigaliojo tik po to kai Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir 2020 m. sausio 15 d. paskelbė nuosprendį. IÅ¡ nagrinėjamos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo matyti, jog ji buvo įvykdyta 2019 m. rugsėjo 15 d., t. y. jau po 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio priėmimo, tuo tarpu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2020 m. kovo 19 d., t. y. jau įsiteisėjus 2019 m. liepos 16 d.

Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiui, todėl Å¡iuo atveju A. Ž. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo pagrįstai subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas, kurios nenumato galimybės bausmes bendrinti apėmimo bÅ«du. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 14. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis A. Ž. taip pat kelia ir civilinio ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumo klausimÄ , motyvuodamas tuo, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos neturėjo iÅ¡ viso bÅ«ti patenkintas, nes Å¡i žala atsirado dėl pačios nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, o turtinės žalos dydis turėjo bÅ«ti sumažintas per pusę.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

16. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 3371,74 eurų turtinės ir 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 45-49). Teisminio proceso metu šis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patikslintas, sumažinant prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 2 971,74 eurų. Nukentėjusioji prašė priteisti jos negautas pajamas už 38 dienas (laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. ji turėjo dirbti 28 dienas ir laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. dar turėjo dirbti 10 dienų), kadangi šiuo laikotarpiu dėl nusikalstamų A. Ž. veiksmų, t. y. patirto sužalojimo buvo nedarbinga ir šių pajamų negavo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo A. Ž. veiksmų nukentėjusiajai L. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl Å¡ių priežasčių pastaroji negalėjo vykdyti savo ankstesnės veiklos, iÅ¡ kurios iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Å ias aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 508/2019 (09) (t. 1, b. l. 38), iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų (2 t., b. l. 57-59), taip pat Verslo liudijimai, pajamų deklaracija už 2019 metus, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimÄ pajamų ir iÅ¡laidų žurnalas ir kiti byloje esantys įrodymai (2 t., b. l. 60-79, 112-117).

Paminėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios darbas buvo tęstinio pobÅ«džio, jos pajamos iÅ¡ pagal verslo liudijimÄ teikiamų paslaugų buvo stabilios ir Å¡ių pajamų gavimas nutrÅ«ko bÅ«tent dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios negautos pajamos buvo realios, ji, nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. turėjo realias galimybes tokias pajamas gauti, užsiimdama iki sužalojimo vykdyta veikla.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pateikto apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios negautų pajamų dydis ginčijamas nebuvo, šios aplinkybės buvo išsamiai nagrinėjamos apylinkės teisme ir pagrįstos byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, todėl apeliacinės instancijos teisme gynėjos iškeltos abejonės, dėl tariamai neteisingai paskaičiuoto turtinės žalos dydžio, yra nepagrįstos.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu pagrindo abejoti nėra. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiosios L. M. patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra pagrįsta dokumentais, iÅ¡laidų dydžiai atitinka protingumo kriterijus, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino visa apimtimi, sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistÄ sumÄ turtinei žalai atlyginti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

19. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiosios L. M. patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su jos provokuojančiu elgesiu. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nustatė apylinkės teismas, nukentėjusiajai padaryta žala yra nuteistojo neteisėtų veiksmų, o ne nukentėjusiosios provokuojančio elgesio pasekmė, t. y. būtent nuteistojo veiksmai lėmė, kad nukentėjusioji griuvo ir patyrė rankos sužalojimus, dėl kurių negalėjo dirbti ir gauti pajamas.

20. Pagrindo keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, dalyje dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalÄ pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , prarastÄ gyvenimo kokybę ir pan.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .

21. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas teisinio reguliavimo nuostatas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji L. M. dėl nusikalstamų nuteistojo A. Ž. veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai L. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo ji kentė didelį skausmÄ , gydymui skirta mobilizacija gipso langete, buvo atlikta rankos operacija, kaulo sutvirtinimui gręžtas varžtas.

Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga, dėl patirto sužalojimo ir užsitęsusio gydymo negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti buitimi, pasekmes jaučia iki Å¡iol. Nukentėjusiosios įvardinti patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, žalos padarinius, sužalojimo mÄ stÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai priteisė 800 eurų neturtinės žalos atlyginimui, kas atitinka ir vieningai formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017).

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino L. M. elgesio iki įvykio bei paties įvykio metu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir nustatė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai priteisdamas ir taip nedidelę sumÄ , todėl dar labiau sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

22. Apibendrinant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ ir remiantis jame nurodytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė