ebd75afb-b31a-45d2-8998-e3c4c9a300d0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A858–2638/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01684-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 38 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos R.

G. atstovui A. K.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Vidui Vanagui,trečiajam suinteresuotam asmeniui E. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. G. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėja), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant G.

G. ir E. G., dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             I.             PareiÅ¡kėja R. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. gegužės 4 d. raÅ¡te Nr. 20-229 nurodytÄ sprendimÄ dėl įpareigojimo iki 2010 m. birželio 1 d. atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę.Patikslintame skunde (t. I, 39-42) pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji ir G.

G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ir naudoja 0,2999 ha bendro ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Ä®važiavimo vartai yra įrengti ne valstybinėje žemėje, o ant vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ojo kelio ((duomenys neskelbtini) gatvėje, GrigiÅ¡kėse), kuris pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir ant atskiro nekilnojamojo daikto – kanalo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilnius), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R.

G. ir G. G.. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko raÅ¡te nurodyti įvažiavimo vartai su betonine siena ir Å¡viestuvai negali užimti valstybinės žemės bei bÅ«ti pagrindu traukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnį.PareiÅ¡kėja nurodė, kad skundžiamam sprendimui įvykdyti buvo paskirtas neprotingai trumpas terminas (iki 2010 m. birželio 1 d.). Kadangi skundžiamo sprendimo apskundimas nesustabdo Å¡io individualaus teisės akto galiojimo, tai nustatant tokį trumpÄ terminÄ susidaro situacija, kai asmuo pasinaudojęs savo konstitucine teise skųsti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ iÅ¡ karto yra laikomas pažeidusiu šį teisės aktÄ .

Pažymėjo, kad praktikoje dažniausiai yra nustatomas trijų mėnesių terminas teisės pažeidimams paÅ¡alinti, taigi tokio trumpo termino nustatymas nukrypstant nuo susiformavusios praktikos ir de facto panaikinant efektyvias asmenų gynybos nuo vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių pareigÅ«nų piktnaudžiavimo priemones yra laikytinas ir konstitucinio lygybės principo pažeidimu.PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja R. G. atsisako skundo reikalavimo dalies dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 20-229 įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ iki 2010 m. birželio 1 d. atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę toje vietoje, kurioje pagal kanalÄ Ä¯rengti Å¡viestuvai, panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė (t. II, b. l. 18-19).Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 75-77) nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (toliau – ir VAVA) gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 4B-(10.2)-274 persiųstÄ E. G. 2010 m. kovo 5 d. praÅ¡ymÄ , kuriame be kitų klausimų buvo nurodyta, kad galimai užgrobta valstybinės žemės dalis, esanti prie R.

G. ir G. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2010 m. balandžio 19 d. pagal kompetencijÄ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinę naudojimo kontrolę dėl galimai užimtos valstybinės žemės. Patikrinimo metu nustatyta, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Å¡iaurės pusėje apie 30 m už sklypo ribų įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena, įrengtas Å¡uns voljeras, palei kanalÄ valstybinėje žemėje įrengti Å¡viestuvai.

Å iais veiksmais savavaliÅ¡kai užimta valstybinė žemė, todėl 2010 m. balandžio 19 d. buvo suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-34-15 ir VAVA 2010 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. 20-229 R. G. įpareigojo iki 2010 m. birželio 1 d. atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nustatytose ribose. Terminas nėra galutinis ir asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti pratęstas.Atsakovas pažymėjo, kad R. G. sutinka, kad įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti ne nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose, o ant vietinės reikÅ¡mės kelio.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Å is įstatymas taip pat reglamentuoja, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Kadangi apskrities virÅ¡ininkas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį vykdo ne tik valstybinės žemės, bet ir privačių žemės sklypų valstybinę kontrolę, aktas suraÅ¡ytas pagrįstai ir yra pagrindas patraukti pareiÅ¡kėjÄ administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnį.Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 101-102) nurodė, kad įvažiavimo vartai su mÅ«rine siena yra įrengti ir pastatyti valstybinėje žemėje. Bandymas valstybinės žemės užgrobimo faktÄ pridengti Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies norma yra nepagrįstas, nes vietinės reikÅ¡mės keliai ar gatvių kaip inžinerinių statinių – susiekimo komunikacijos (STR 1.01.0 9:2003) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, Å¡ių kelių (gatvių) užimamos žemės valstybinės nuosavybės nepanaikina.

Vartų su mÅ«rine siena pastatymas ir palei kanalÄ iÅ¡dėstytų Å¡viestuvų rengimas neteisėtai užgrobtoje ir nuo visuomenės atitvertoje valstybinės žemės teritorijoje nepagrįstai bandomas apginti ir tariamu buvimu ant atskiro nekilnojamojo daikto – kanalo. Pagal esamÄ faktinę padėtį kanalas yra ant privačios (pusė kanalo) ir valstybinės (kita pusė kanalo) žemės. Pusė kanalo yra privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitos kanalo pusės užimamos valstybinės žemės dalies sklypas yra nesuformuotas.

Pažymėjo, kad vartų su mÅ«rine siena ir metalinės tvoros (palei kanalo vandens telkinio pabaigÄ ) pastatymas, Å¡viestuvų (20 vnt., 136 m ilgio valstybinės žemės atkarpoje) ant priklausančio bÅ«ti pėsčiųjų tako įrengimas ir Å¡unų voljerų pastatymas ir Å¡unų juose laikymas pažeidžia ne tik privačios ir valstybinės žemės nuosavybės teises, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ atima vietos gyventojams nuo seno čia buvusiÄ ir turėtÄ teisę bei galimybę netrukdomai praeiti iki Vokės upės, pereiti į kitÄ upės pusę, naudotis upės pakrantėje esančioje ir pareiÅ¡kėjos neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje buvusių GrigiÅ¡kių gyventojų pliažu poilsiui ir rekreacijai.

Pareiškėjos nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo užimamas žemės sklypas yra 29,9 arų ploto, neturi tiesioginės ribos su kanalu ir jo užimama valstybine žeme, o vartai su mūrine siena ir vielos tinklo tvora pastatyti daugiau kaip 30 m atstumu nuo šio sklypo šiaurinio krašto ribų smaigalio ir tai pažeidžia Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio reikalavimus. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu (t. II, b.l. 36-40) pareiškėjos R.

G. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai R. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. nuosavybės teise priklauso 0,2999 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja 2010 m. gegužės 4 d. VAVA raÅ¡tu Nr. 20-229 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ buvo informuota, kad VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija, 2010 m. balandžio 19 d. pagal kompetencijÄ atlikusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinę naudojimo kontrolę dėl galimai savavaliÅ¡kai užimtos valstybinės žemės, nustatė, jog prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Å¡iaurės pusėje apie 30 m už sklypo ribų valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena, įrengtas Å¡uns voljeras, palei kanalÄ valstybinėje žemėje įrengti Å¡viestuvai ir taip savavaliÅ¡kai užimta valstybinė žemė.

VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2010 m. balandžio 19 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 01.34-15. PareiÅ¡kėja VAVA 2010 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. 20-229 buvo įpareigota iki 2010 m. birželio 1 d. atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nustatytose ribose.Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių žemėlapių, fotonuotraukų, kadastrinių matavimų bylos (t. I, b. l. 14-15, 17-27, 44, 47, 56-66, 124-225) matyti, kad įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti ant vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ojo kelio, kuris pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o Å¡uns voljeras įrengtas valstybinėje žemėje.

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja matininkė G. B., atlikusi kadastrinius matavimus (t. I, b. l. 12-27), parodė, kad kanalo ilgio nematavo, naudojosi geodezine nuotrauka, todėl dėl jo ilgio galėjo bÅ«ti padaryta klaida.Teismas nevertino pareiÅ¡kėjos atstovo argumentų dėl galimai neteisingai nurodyto kanalo ilgio, kadangi tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar įvažiavimo vartai su betonine siena ir Å¡uns voljeras įrengti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, nustatęs savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės užėmimo faktÄ , pagrįstai ir teisėtai pareikalavo atlaisvinti neteisėtai užimtÄ valstybinę žemę.

Teisėje galioja principas – ex injuria jus non oritur (iÅ¡ neteisės teisė nekyla). III. PareiÅ¡kėja R. G. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 45-48) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir perduoti administracinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad dalis įvažiavimo vartų su betonine siena yra įrengta taip pat ir ant pareiÅ¡kėjai ir jos dukrai G.

G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – kanalo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) g., Vilnius).

2. Analizuojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 5 ir 6 punkto nuostatas darytina iÅ¡vada, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatose nebuvo numatyta atsakovo teisė, įvykdžius žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius tokį žemės naudojimo reikalavimų pažeidimÄ , kaip savavaliÅ¡kas valstybinės žemės užėmimas, įpareigoti pažeidėjÄ atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę.Atsakovas, priimdamas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimÄ , virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturėjo diskrecijos atlikti veiksmus, nenumatytus jo kompetencijÄ nustatančiuose ir veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 54-55) nurodė, kad:1. Byloje esantys įrodymai (t. I, b.1.14, 17-27, 50-53, 56-66, 75-77, 83, 103-104, 124-225; t. II, b.l. 5-9, 10, 12) patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjos 29,9 arų žemės sklypas iÅ¡ visų pusių ribojasi su valstybine žeme; tarp Å¡io žemės sklypo ir kanalo kranto kraÅ¡to yra 10 metrų pločio valstybinės žemės plotas; neteisėtai užgrobtoje valstybinėje žemėje neteisėtos savavaliÅ¡kos statybos bÅ«du pastatytos gelžbetoninės sienos, metaliniai vartai ir tvora; savivalės ir užgrobimo bÅ«du ant valstybinės žemės pastačius mÅ«rines ir metalines užtvaras iÅ¡ vietos gyventojų atimta nuo seno naudota upės pakrantė poilsiui ir rekreacijai, atkirstas kelias (takas ir nugriautas tiltelis) susiekti su kitame upės krante esančiomis gyvenamosiomis vietovėmis; apribotas 2005 m. balandžio 29 d.

įteisinto kultÅ«ros paveldo objekto – GrigiÅ¡kių akveduko (KVR unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), skirto vieÅ¡am pažinimui ir naudojimui, realizavimas.2. Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo ir atliko veiksmus, kurie pagal Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punkto, 13 straipsnio 6 punkto, 20 straipsnį, Nuostatus (2010 m. birželio 29 d. redakcijÄ ) ir Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentÄ , priskirtini jo kompetencijai. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 59-61) nurodė, kad:1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 57 straipsnio 4 dalį pareiÅ¡kėja privalėjo ne tik tiksliai apibrėžti skundo reikalavimÄ , bet ir įrodyti skundo pagrindÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad dalis įvažiavimo vartų su betonine siena įrengti ant jai ir jos dukrai nuosavybės teise priklausančio kanalo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatomis apskrities virÅ¡ininkas, bÅ«damas valstybinės žemės patikėtinis bei vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nustatęs savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės užėmimÄ turėjo teisę reikalauti paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, sistemingai tikrindamas, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kuriÄ nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, pagrįstai 2010 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. 20-229 R.

G. įpareigojo iki 2010 m. birželio 1 d. atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nustatytose ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja:IV. Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje ginčas kyla dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. gegužės 4 d. raÅ¡to Nr. 20-229 teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacine tvarka nagrinėdamas bylÄ teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o 136 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis turi pareigÄ patikrinti visÄ bylÄ .Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Todėl sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ visų pirma turi bÅ«ti įvertintas atsakovo 2010 m. gegužės 4 d. raÅ¡to (t. I, b.l. 8) (toliau – ir Skundžiamas raÅ¡tas) pobÅ«dis. Taigi turi bÅ«ti nustatyta, ar Skundžiamas raÅ¡tas ABTÄ® prasme laikytinas teisės aktu ar veiksmu, t. y. ar jis pareiÅ¡kėjai sukelia kokias nors teisines pasekmes – suteikia ar panaikina kokias nors jos teises, nustato jai pareigas. Ä®vertinusi Å¡io raÅ¡to turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal savo turinį Skundžiamas raÅ¡tas iÅ¡ esmės yra informacinio pobÅ«džio.

Iš šio rašto turinio matyti, kad pareiškėja juo yra informuojama apie 2010 m. balandžio 14 d. (t. I, b.l.

10) vykdytÄ Å¾emės naudojimo patikrinimo faktÄ , jo rezultatus. Taigi pareiÅ¡kėja skundžiamu raÅ¡tu informuojama apie tam tikras atsakovo nustatytas faktines aplinkybes, t. y. faktinę aplinkybę, kad, atsakovo manymu, pareiÅ¡kėja yra savavaliÅ¡kai užėmusi valstybinę žemę, ir tai, kad jos atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė.Vertinant Skundžiamo raÅ¡to pobÅ«dį atsižvelgtina į tai, kad jo suraÅ¡ymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo apskrities virÅ¡ininkas, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Å¡iuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje tokiÄ kontrolę pavedant organizuoti Nacionalinei žemės tarnybai.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 1994 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1244 (2004 m. spalio 24 d. redakcija) patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 6.1 punkte yra nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, nustatę Å¡ių nuostatų 4.1 - 4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, suraÅ¡o administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Kaip matyti iÅ¡ Nuostatų turinio, juose administracinės atsakomybės realizavimas nėra siejamas su iÅ¡ankstiniu tariamÄ ar tikrÄ pažeidimÄ padariusio asmens perspėjimu ar įpareigojimu paÅ¡alinti teisės pažeidimÄ . Nuostatų 6.1 punkte įtvirtintos teisės normos turinys rodo, kad atsakovui nustačius savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės užėmimo faktÄ , atsakovas turi pareigÄ teisės aktų nustatyta tvarka suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nors Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėja įpareigojama atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę, ir informuojama, kad jos atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė, toks įpareigojimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pareiÅ¡kėjai sukeliantis kokias nors teisines pasekmes.

Akivaizdu, kad savavaliÅ¡kai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigÄ be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, jÄ savavaliÅ¡kai užėmęs, turi pareigÄ atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ Å¾emę. Be to, tokio įpareigojimo suraÅ¡ymo galimybės prieÅ¡ suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ nenumato pirmiau nurodyti teisės aktai. Taigi nors atsakovui nėra teisinių kliūčių informuoti suinteresuotus subjektus apie jo nustatytas faktines aplinkybes ir raginti juos paÅ¡alinti pažeidimÄ , toks informavimas ir raginimas, kaip minėta, savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali stabdyti ar trukdyti administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui.

Pažymėtina ir tai, kad LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio, nustatančio administracinę atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ bei naudojimÄ ir vengimÄ juos grÄ Å¾inti, nuostatų matyti, kad toks įpareigojimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip administracinės atsakomybės realizavimas, nes ATPK 45 straipsnio sankcijoje yra numatyta tik piniginė bauda, be to, toks įpareigojimas (informacinis raÅ¡tas), atsižvelgiant į Nuostatų 6.1 punktÄ , nėra bÅ«tina prielaida taikyti ATPK 45 straipsnį.

Taigi Skundžiamo raÅ¡to įteikimas nėra bÅ«tina sÄ lyga, kuriÄ atsakovas turi įvykdyti spręsdamas pareiÅ¡kėjos administracinės atsakomybės klausimÄ (taip pat žr. 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. 1049/2010). Ä®vertinus pirmiau nurodytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad visi pareiÅ¡kėjos ir atsakovo argumentai dėl faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant pareiÅ¡kėjos administracinės atsakomybės klausimÄ , jei atsakovas nuspręstų priimti sprendimus dėl administracinės atsakomybės realizavimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas 2010 m. gegužės 4 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko raÅ¡tas Nr. 20-229 nėra teisės aktas ar veiksmas ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, jis pareiÅ¡kėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ nėra. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos R. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                          Audrius Bakaveckas                                                                                       Laimė Baltrūnaitė                                                                                       Irmantas Jarukaitis