2019-03-13 Nr. AB-6408-3-61-3-00301-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-380-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00301-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lietloto“ (šiuo metu – „Euloto“, UAB) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lietloto“ (šiuo metu – „Euloto“, UAB)) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba, ir Tarnyba) direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymus Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymus Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad prašomais panaikinti įsakymais buvo suderintos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietloto“ prašymu pateiktos didžiųjų loterijų „Pinigų griūtis“, „X&O“, „Lobių įlanka“, „Lobių sala“, „Burtininko kambarys“, „Aukso puodynė“, „Deimantai“, „Septintam danguj“, „Grynas auksas“, „Pinigų galia“ (toliau – ir internetinės loterijos) taisyklės. Skundžiamuose įsakymuose nurodyta, kad minėtos didžiosios loterijos neprieštarauja Lietuvos Respublikos loterijų įstatymui ir kitiems teisės aktams bei atitinka momentinės internetinio ryšio loterijos rūšies požymius.

3. Pareiškėjas, gavęs Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prašymą dėl Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus priimtų įsakymų teisėtumo ir įvertinęs, kad prašomais panaikinti įsakymais suderintos taisyklės prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, pateiktame prašyme nurodė, kad internetinių loterijų taisyklių nuostatos ne tik pažeidžia Loterijų įstatymo nuostatas, bet pagal savo požymius ir savybes internetinės loterijos atitinka ne Loterijų įstatyme įtvirtintų loterijų požymius, o Azartinių lošimų įstatymu reglamentuojamus azartinių lošimų požymius.

4. Pareiškėjas nurodė, kad savo esme, veikimo principu, techninėmis savybėmis, naudojamais programinės įrangos komponentais, vizualizacija, azartiškumo ir atraktyvumo prasme internetinės loterijos yra beveik identiškos lošimui nuotolinio lošimo įrenginiu, imituojant lošimą A ar B kategorijos automatu, kurie yra naudojami organizuojant azartinius lošimus ir kuriems griežtai yra taikomas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas. Todėl tokios internetinės loterijos neturėjo būti priskirtos prie didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšies, nes internetinės loterijos yra panašesnės ne į loterijas, o į azartinius žaidimus, todėl Loterijų įstatymo nuostatos šiems internetiniams lošimams yra nepakankamos.

5. Pareiškėjas, vertindamas prašomais panaikinti įsakymais suderintų internetinių loterijų taisykles, teigė, kad jose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios žaidėjų sąskaitas, atidarytas loterijos organizatoriaus svetainėje, prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pareiškėjo manymu, žaidėjo sąskaita organizatoriaus internetinėje svetainėje naudojama kaip priemonė, atimanti žaidėjo galimybę atsiskaityti už loterijos bilietus iš asmeninės kredito įstaigos sąskaitos ir suteikia galimybę organizatoriams pasisavinti žaidėjų pinigus, t. y. kėsintis į žaidėjo nuosavybę, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad internetinių loterijų taisyklės pažeidžia Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes priešingai nei imperatyviai nurodyta įstatyme, kaina už perkamus bilietus nėra fiksuota ir nekintanti.

7. Pateiktą prašymą pareiškėjas taip pat argumentavo tuo, kad internetinių loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo imperatyviai nuostatai įtvirtintai 10 straipsnio 3 dalyje, nes nesuteikia galimybės žaidėjui gauto laimėjimo visais atvejais atsiimti grynais pinigais pateikus prašymą ir pažymėjo, kad Loterijų įstatymas, skirtingai nei reglamentuojama internetinių loterijų taisyklėse, nenumato galimybės žaidėjo laimėjimą įskaityti į žaidėjo sąskaitą loterijos organizatoriaus svetainėje.

8. Pareiškėjo teigimu, vienas iš pažeidimų taip pat yra galimybė žaidėjui atlikti bandomąjį lošimą nenaudojant asmeninių lėšų, o po atlikto bandymo pasiūlant žaidėjui užsiregistruoti internetinėje loterijoje, atidarant sąskaitą loterijos organizatoriaus svetainėje ir toliau žaisti už pinigus. Pareiškėjo teigimu, Loterijų įstatyme bandomieji žaidimai nėra reglamentuojami.

9. Pareiškėjas, remdamasis prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymus.

10. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad skundžiami įsakymai visiškai atitinka Loterijų įstatyme įtvirtintas nuostatas.

12. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad internetinė loterija atitinka visus azartiniams lošimams būdingus požymius, pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių internetinių loterijų panašumą į nuotolinių lošimų paslaugas. Atsakovas pažymėjo, kad jos kaip prižiūrinčiosios įstaigos viena iš pagrindinių funkcijų yra prižiūrėti ir kontroliuoti didžiųjų organizatorių veiklą, todėl atsakovas, tvirtindamas loterijų organizatorių taisykles, užtikrina, kad pati Tarnyba galėtų realiai įgyvendinti loterijų organizatorių veiklos kontrolę.

13. Atsakovas, pasisakydamas dėl prašyme išdėstytų internetinių loterijų taisyklėse esamų pažeidimų Loterijų įstatymui, teigė, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, Loterijų įstatymas nenustato atsiskaitymo per telekomunikacines kredito įstaigos sistemas tvarkos, bet leidžia tokią tvarką nusistatyti loterijų organizatoriams rengiant loterijų taisykles ir jas priežiūros tarnybai patvirtinus. Todėl Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas nepažeistas.

14. Atsakovas taip pat nesutinka su prašyme išdėstyta pozicija dėl internetinių loterijų bilietų kainos ir internetinių loterijų taisyklių neatitikimo Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Atsakovas nurodė, kad internetinėse loterijose yra nurodytos fiksuotos kainos, tačiau jų yra keli variantai, iš kurių žaidėjas gali pasirinkti kokią kainą nori mokėti. Dėl pareiškėjo nurodomo Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pažeidimo atsakovas teigė, kad pareiškėjas klaidingai sieja laimėjimų išmokėjimo momentą su laimėjimų įskaitymo momentu ir nurodė, kad pagal Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 16 punktą loterijų organizatorius turi teisę nusistatyti laimėjimų atsiėmimo tvarką. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nei prašomuose panaikinti įsakymuose, nei jais suderintose internetinių loterijų taisyklėse, nei Loterijų įstatyme nėra reglamentuojama bandomojo lošimo galimybė, todėl šis pareiškėjo argumentas nesusijęs su skundo dalyku.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietloto“ (šiuo metu – „Euloto“, UAB) atsiliepime į pareiškėjo prašymą su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nesutiko ir nurodė, kad loterijų organizatorių parengtas taisykles tvirtina Lošimų priežiūros tarnyba, kuri identifikuoja visus žaidimų požymius ir priskirtinumą tam tikrai loterijų rūšiai, todėl pagrindo kvestionuoti Tarnybos sprendimus nėra. Teigė, kad loterijos kaina yra fakultatyvus loterijos požymis ir svarbiausia yra, ar žaidėjas nusipirkęs bilietą sužino iškart po žaidimo apie laimėjimą ar ne. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad galėjo priimti atskiras taisykles dėl kiekvienos bilieto kainos patvirtinimo ir taip atitikti Loterijų įstatymo nuostatas, tačiau mano, kad toks veiksmas būtų perteklinis ir klaidinantis žaidėjus, todėl leido pasirinkti žaidėjams norimą bilieto kainą, nors tai ir atitinka skaitmeninės loterijos rūšies požymius. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pateiktame prašyme nepagrįstai pasisakoma dėl žaidėjo sąskaitos loterijos organizatoriaus svetainėje ir dėl laimėjimo išmokėjimo tvarkos ir nurodė, kad nėra pateiktas atsiskaitymo per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas sąvokos turinys ar reikalavimai atsiskaitymo būdui, todėl ginčijamose internetinių loterijų taisyklėse įtvirtinta tvarka neprieštarauja teisės aktams.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymus Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymus Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323.

17. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymų Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymų Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323 panaikinimo, kuriais buvo suderintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietloto“ prašymu pateiktos didžiųjų loterijų „Pinigų griūtis“, „X&O“, „Lobių įlanka“, „Lobių sala“, „Burtininko kambarys“, „Aukso puodynė“, „Deimantai“, „Septintam danguj“, „Grynas auksas“, „Pinigų galia“ internetinės loterijos taisyklės.

18. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos 2016 m. gruodžio 27 d. prašymas Nr. NLŽVA-16-46 taikyti viešojo interesų gynimo priemones dėl galbūt neteisėtų Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus priimtų įsakymų. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, įvertinęs pateiktą prašymą ir nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtintų terminų, pateikė 2017 m. sausio 27 d. prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymų Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymų Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323 panaikinimo.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuri turi atitikti Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų imperatyvius reikalavimus, todėl šių nuostatų pažeidinėjimas gali turėti įtakos visuomenei ar jos didelei daliai neigiamas pasekmes sveikatos, saugumo ar socialinės gerovės ir viešosios tvarkos atžvilgiu. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir, įvertinęs, jog skundžiami Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymai gali pažeisti imperatyvias teisės aktų nuostatas ir taip sukelti neigiamas pasekmes teisės aktų saugomoms vertybėms, priėjo išvadą, kad pagrįstai buvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo.

20. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad suderintų internetinių loterijų taisyklių 7.1,10.7 ir 10.8 papunkčiai prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui, nes asmuo už perkamą bilietą negali susimokėti tiesiogiai iš savo kredito įstaigos sąskaitos, o ir pačia internetine žaidėjo sąskaita gali disponuoti ne tik loterijos žaidėjas, bet ir loterijos organizatorius, taip pažeisdamas asmens teisę į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucija 23 straipsnis), nurodė, kad nors telekomunikacinės kredito įstaigos paslaugų sistemos sąvoka ir atsiskaitymo tvarka nėra tiesiogiai sureglamentuota Loterijų įstatymo, tačiau Lietuvos Respublikos finansų įstaigos įstatymo 2 straipsnio 24 punktas pateikia nuorodą į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį kredito įstaiga, tai įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita. Atsižvelgus į minėtą nuostatą, matyti, kad žaidėjos už loterijos bilietą tūrėtų atsiskaityti pervedant pinigus iš kredito įstaigos, kuri suprantama minėto reglamento prasme, tačiau, remiantis internetinių loterijų taisyklių 7.1 papunkčiu, žaidėjas perveda pinigus iš kredito įstaigos ne už loterijos bilietą, bet į loterijos organizatoriaus kredito įstaigos sąskaitą ir nuo to momento nebedisponuoja savo piniginėmis lėšomis. Žaidėjas loterijos bilietus gali nusipirkti tik iš loterijos organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytos žaidėjo sąskaitos, kurioje yra toks kiekis pinigų, kuris buvo pervestas loterijos organizatoriui, taigi bilieto pirkimo faktą žaidėjas atlieka ne tiesiogiai per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, bet per organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytą internetinę žaidėjo sąskaitą, o toks atsiskaitymo būdas neatitinka kredito įstaigos sąvokos, įtvirtintos minėtame reglamente ir atsiskaitymo sąvokos įtvirtintos Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, prasmės.

21. Teismas taip pat sutiko su prašyme išdėstyta pozicija, kad pagal internetinių loterijų taisyklių 10.7 ir 10.8 papunkčius žaidėjas ne visiškai disponuoja loterijos organizatoriaus internetinėje svetainėje atidaryta žaidėjo sąskaita ir žaidėjo sąskaita taip pat disponuoja loterijos organizatorius.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų, kad internetinių loterijų taisyklėse yra įtvirtinta žaidėjo galimybė pasirinkti loterijos bilieto kainą nuo 0,10 Eur iki 20 Eur, tačiau tokia pasirinkimo galimybė prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai, pagal kurią momentinė loterija yra kai laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iškart po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą, pažymėjo, kad UAB „Lietloto“ organizuojamos internetinės loterijos buvo priskirtos prie didžiosios momentinės internetinio ryšio kompiuterinės loterijos. Teismas nurodė, kad Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta skaitmeninės loterijos rūšies sąvoka, pagal kurią tai yra loterija kai laimima loterijos biliete teisingai pasirinkus skaičius ir (ar) kitus ženklus, o laimėjimą ir jo dydį lemia už loterijos bilietą sumokėta suma bei sutapęs žaidėjo pasirinktų ir tiražo metu iškritusių skaičių ir (ar) kitų ženklų kiekis. Skaitmeninės loterijos bilieto kaina yra fiksuota arba žaidėjas pats gali pasirinkti bilieto kainą. Teismo teigimu, įvertinus momentinės ir skaitmeninės loterijų rūšies sąvokas, matyti, kad kaina nėra fakultatyvus požymis, priešingai įstatyme imperatyviai nurodyta, kad esant momentinei loterijai kaina turi būti fiksuota, o esant skaitmeninei loterijai kaina gali būti fiksuota arba žaidėjas turi galimybę pasirinkti loterijos bilieto kainą. Nagrinėjamu atveju internetinių loterijų taisyklių 5.1 papunktyje nurodyta, kad kainos už bilietus yra pateikiamos taisyklių specialioje dalyje, kurioje žaidėjas bilietą gali įsigyti nuo 0,10 Eur iki 20 Eur, tačiau momentinės loterijos sąvoka kainos alternatyvų nenustato ir kaip pati taisykles parengusi UAB „Lietloto“ atsiliepime pripažįsta, tokia bilieto kainos pasirinkimo alternatyva yra galima skaitmeninės loterijos rūšiai.

23. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad internetinių loterijų taisyklių 10.1.1, 10.1.2, 10.2 papunkčiai prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai, nes nėra suteikiama galimybė laimėjimą iki 1 000 Eur atsiimti grynais pinigais ir jie įskaitomi į žaidėjo sąskaitą sukurtą loterijos organizatoriaus internetinėje svetainėje, o toks pinigų išmokėjimo būdas Loterijų įstatyme nėra numatytas, nurodė, kad Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog laimėjimai iki 1 500 Eur turi būti išmokėti grynais pinigais, tačiau internetinių loterijų taisyklių 10.1.1 papunktis įtvirtina, kad laimėjimai iki 1 000 Eur yra įskaitomi į žaidėjo sąskaitą, t. y. nesuteikiant galimybės laimėtų pinigų išmokėti žaidėjai grynais pinigais ir taip pažeidžiant imperatyvią Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatą. Internetinių loterijų taisyklių 10.1.2 papunktis suteikia galimybę išmokėti laimėjimą lygų 1 000 Eur ar viršijantį jį, po to kai žaidėjas pateikia prašymą iš mokėti šią sumą ir nurodo, kad šie laimėjimai nėra įskaitomi į žaidėjo internetinę sąskaitą, tačiau 10.2 papunktyje nurodoma, kad laimėjimai iki 1 500 Eur, t. y. viršijantys 1 000 Eur, gali būti pervesti į žaidėjo internetinę sąskaitą, tačiau tokiu atveju, žaidėjus paprašius išmokėti laimėjimą grynais pinigais, laimėta suma yra sumažinama žaidėjo sąskaitos lėšomis. Šiuo atveju, teismo vertinimu, yra ne tik taisyklių 10.1.2 ir 10.2 papunkčių prieštaravimas vienas kitam laimėjimo įskaitymo į žaidėjo sąskaitą atžvilgiu, bet ir yra ribojama žaidėjo teisė atsiimti laimėtą pinigų sumą tokia apimtimi kokia žaidėjas ją laimėjo, neįtvirtinant taisyklėse nei sumos sumažinimo priežasties, nei dydžio, kuriuo būtų sumažinama suma.

24. Teismas pažymėjo, kad nors loterijų organizatorius privalo pateikti taisykles kiekvienai loterijai ir jose įtvirtinti loterijų vykdymo tvarką, tačiau internetinių loterijų taisyklėse loterijų organizatorius negali nustatyti tokios tvarkos, kuri prieštarautų Loterijų įstatymo nuostatoms.

25. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Loterijų įstatyme nėra numatyta galimybė organizuoti bandomuosius internetinius loterijų lošimus, nurodė, jog remiantis pareiškėjo papildomai pateiktais dokumentais matyti, kad žaidėjui yra suteikiama tiesioginė nuoroda į internetinį žaidimą ir šioje nuorodoje jis gali pasirinkti žaisti loteriją už pinigus arba išbandyti žaidimą, kurio atžvilgiu yra parengtos ginčijamos taisyklės, nemokamai, todėl žaidimo išbandymo galimybė yra tiesiogiai susijusi su pačiu žaidimu, kurį reglamentuojančios taisyklės yra ginčijamos. Nagrinėjamu atveju paminėtinas teisės doktrinoje įtvirtintas principas „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Teismas pažymėjo, kad loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuri siekiant apsaugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį ir yra reglamentuojama Loterijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų, todėl loterijų organizatorius gali „judėti“ tik jam nustatytose elgesio ribose ir tik atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms veiksmingai, o ne menamai kontroliuojant tokio verslo subjekto veiklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 buvo patvirtintos Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklės, kurių 34 punkte įtvirtinta, kad licencijuojama veikla vykdoma laikantis Loterijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, todėl tiek loterijos organizatoriaus veiksmai, tiek priimamos internetinių loterijų taisyklės negali prieštarauti Loterijų įstatymui, pažeisti išduotos licencijos ribų ar plečiamai įtvirtinti nuostatas sričių, kurios nėra sureglamentuotos teisės aktų, atsižvelgiant į minėtą teisės principą „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

26. Teismas, pasisakydamas dėl organizuojamų internetinių loterijų atitikimo azartinių lošimų požymiams, vadovavosi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad, vertinant loterijos organizatoriaus organizuojamus žaidimus ir jų vykdomą tvarką reglamentuojančias ginčijamas taisykles azartinių lošimų sąvokos atžvilgiu, matyti, jog organizuojami žaidimai vyksta pagal taisykles, kurios nustato šių žaidimų vykdymo tvarką (internetinių loterijų taisyklių 1.2 papunktis). Žaidimo dalyviai siekia piniginio laimėjimo, tačiau žaidimo metu gali netekti sumokėtos pinigų sumos (internetinių loterijų taisyklių 2.1.5, 3.1 papunkčiai ir specialiosios dalies 4.2 papunktis), o laimėjimo arba pralaimėjimo galimybę nulemia atsitiktinumas (internetinių loterijų taisyklių 3.2 papunktis). Teismas nurodė, kad Loterijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina loterijos sąvoka, pagal kurią, t. y. žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus. Įvertinus organizuojamų loterijų atitikimą šiai sąvokai matyti, kad internetiniai žaidimai vyksta pagal nustatytas taisykles, žaidėjai iš loterijos organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytos žaidėjo sąskaitos gali įsigyti loterijos bilietus, su kuriais gali laimėti piniginių prizų.

27. Šiuo atveju, teismo vertinimu, matyti, kad organizuojami internetiniai žaidimai atitinka tiek azartinių lošimų sąvoką, tiek loterijų sąvoką, tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog azartiniams lošimams yra taikytinos griežtesnės teisės aktų nuostatos dėl jų galimos didesnės žalos kilimo visuomenės interesams ir organizuojami žaidimai atitinka išskirtinai azartiniams lošimams taikomus požymius, taip pat teismas sutiko su pareiškėjo pozicija ir papildomais prašyme išdėstytais argumentais dėl organizuojamų loterijų papildomų panašumų į azartinius žaidimus, dėl kurių visumos organizuojamos loterijos savo požymiais yra panašesnės į azartinius lošimus nei į loterijas. Teismas pažymėjo, kad ginčijami Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymai yra priimti Loterijų įstatymų pagrindu, todėl šių įsakymų naikinimo pagrindas vertintinas Loterijų įstatymo nuostatų pažeidimo kontekste.

28. Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, priėjo išvadą, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus priimtais 2016 m. balandžio 7 d. įsakymais Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymais Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323 nepagrįstai buvo suderintos internetinių loterijų taisyklės. Atsižvelgdamas į tai, kad žaidėjas už bilietą sumoka ne per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas, kaina už perkamą bilietą yra ne fiksuota, bet suteikianti žaidėjui alternatyvias galimybes pasirinkti bilieto kainą ir pažeidžiama žaidėjo teisė atsiimti laimėtą piniginį prizą įstatymų nustatyta tvarka, teismas konstatavo, jog internetinių loterijų taisyklių punktai prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktui, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir 10 straipsnio 3 daliai.

III. 29. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Teismas teigia, kad žaidėjas loterijos bilietus perka per organizatoriaus internetinėje svetainėje atidarytą internetinę žaidėjo sąskaitą. Teismas klaidingai tapatina taisyklėse nurodytą sąvoką „Žaidėjo sąskaita“ su įstatyme įtvirtinta sąvoka „Mokėjimo sąskaita“. „Žaidėjo sąskaita“ nėra skirta mokėjimo operacijoms vykdyti. Už dalyvavimą loterijoje žaidėjas atsiskaito tiesiogiai iš savo mokėjimo sąskaitos (ne iš „Žaidėjo sąskaitos“) pervesdamas pinigus į loterijos organizatoriaus kredito įstaigos sąskaitą. Šiuo atveju žaidėjas perveda ne tam tikrą sumą už konkretų loterijos bilietą, o jo pasirinktą pinigų sumą už kurią jis galės įsigyti norimą bilietų kiekį ateityje. Žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito tiesiogiai iš savo mokėjimo sąskaitos pervesdamas pinigus į loterijos organizatoriaus kredito įstaigos sąskaitą, t. y. kaip įtvirtinta Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte „per telekomunikacines kredito įstaigų sistemas“ . Į loterijų organizatoriaus kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą pervestomis ir žaidėjo sąskaitoje apskaitomomis lėšomis žaidėjas disponuoja visiškai laisvai, t. y. tik nuo žaidėjo valios priklauso ar jis už nurodytas lėšas įsigys bilietą (-us) ar, vadovaudamasis Loterijų įstatymo nuostatomis, pateiks prašymą loterijų organizatoriui minėtas lėšas pervesti į jam priklausančią sąskaitą kredito įstaigoje ar išmokėti grynaisiais pinigais.

29.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad internetinių loterijų taisyklėse įtvirtinta žaidėjo galimybė pasirinkti loterijos bilieto kainą nuo 0,10 Eur iki 20 Eur prieštarauja Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kuriame numatyta, kad momentinės loterijos kaina yra fiksuota. Internetinių momentinių loterijų taisyklėse yra nustatytos kelios loterijos bilietų kainos, tačiau visos jos yra fiksuotos bei negali kisti. Loterijų įstatymas nedraudžia žaidėjui rinktis bilieto kainos, pasirinkimas ar dalyvauti loterijoje ir kokios kainos bilietą įsigyti išskirtinai priklauso nuo žaidėjo valios.

Esminis skirtumas tarp skaitmeninių ir „Euloto“, UAB organizuojamų momentinių internetinio ryšio loterijų yra tas, kad žaidėjas rinkdamasis kainą skaitmeninėje loterijoje (skaitmeninėje loterijoje kaina nebūtinai turi būti nustatyta loterijų organizatoriaus, t. y. nebūtinai yra fiksuota) pasirenka dalyvauti žaidime su vienu visai loterijai bendru laimėjimų fondu, o žaidėjas, rinkdamasis vieną iš fiksuotų kainų „Euloto“, UAB organizuojamose momentinėse internetinio ryšio loterijoje, pasirenka dalyvauti žaidime, kurio bilietai, priklausomai nuo kainos, platinami atskiromis serijomis, turinčiomis atskirą laimėjimų fondą.

Loterijų įstatymas numato galimybę organizuoti tokią loteriją, kuri neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius bei nedaro griežtos takoskyros tarp Loterijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų loterijų rūšių. Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išskiriamos 4 rūšių loterijos pagal žaidimo pobūdį. Nors nurodytas sąrašas yra baigtinis, tačiau kiekvienas žaidimas (loterija) yra savitas ir kai kuriais atvejais turintis mišrių požymių, t. y. ne visi jo požymiai atitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymius arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius.

Teismas nurodo, kad loterijos bilieto kainos pasirinkimas yra skaitmeninės loterijos rūšies požymis. Tačiau vertindama žaidimo (loterijos) požymius, Tarnyba tai daro sistemiškai, nagrinėja kokių požymių yra daugiausiai, kurie iš jų dominuojantys. Skaitmeninėje loterijoje žaidėjas renkasi kainą, kuri nebūtinai turi būti nustatyta loterijų organizatoriaus, t. y. nebūtinai yra fiksuota. Tuo metu ginčijamose loterijų taisyklėse nustatyta, kad žaidėjas gali pasirinkti tik iš konkrečių loterijų organizatoriaus nustatytų loterijų kainų, t. y.

žaidėjas už loterijos bilietą negali mokėti bet kokios savo pageidautinos sumos, o turi rinktis tik iš loterijų organizatoriaus nustatytų fiksuotų kainų. Loterijų įstatymas nenumato draudimo momentinėse loterijose žaidėjui pasirinkti, kurios kainos bilietą jis nori įsigyti, šiuo atveju įtvirtinta nuostata dėl fiksuotos kainos. Todėl įvertinus visus loterijų požymius, Tarnyba priskyrė minėtas loterijas momentinių loterijų rūšiai. Todėl loterijų taisyklės negali būti laikomos prieštaraujančiomis Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai vien to dėl, kad žaidėjui suteikiama galimybė pasirinkti, kurios kainos bilietą jis nori įsigyti.

29.3. Loterijų organizatorius, vadovaudamasis Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 16 punktu, turi teisę nusistatyti laimėjimų atsiėmimo tvarką, kuri kartu su loterijų taisyklėmis derinama su Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, internetinių loterijų taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose nustatyta laimėjimų išmokėjimo tvarka, kuri visa apimtimi įgyvendina Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį. Apibendrinus šias dvi loterijų taisyklių nuostatas, darytina pagrįsta išvada, kad priešingai nei teigia teismas, jos suteikia teisę žaidėjui, pateikusiam prašymą bendrovei, laimėjimus iki 1 500 Eur atsiimti grynaisiais pinigais bei nustato, kad laimėjimai viršijantys 1 500 Eur pervedami į žaidėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje. Internetinių loterijų taisyklių 10.1.1 ir 10.1.2 papunkčiuose nustatyta, kokios sumos apskaitomos žaidėjo sąskaitoje. Įvertinus šias dvi loterijų taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad žaidėjo sąskaitoje apskaitomi tik laimėjimai, kurie neviršija 1 000 Eur. Laimėjimo įskaitymas į žaidėjo sąskaitą negali būti laikomas laimėjimo išmokėjimu žaidėjui, kadangi žaidėjas, be atskiro prašymo loterijų organizatoriui išmokėti laimėjimą, negali atsiimti žaidėjo sąskaitoje apskaitomų lėšų, be to, žaidėjo sąskaita pagal savo esmę ir paskirtį yra skirta tik žaidėjo įmokėtų ir išmokėtų sumų apskaitymui, kitaip tariant, vizualiam atvaizdavimui. Tarnyba taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad internetinių loterijų taisyklių 10.1.2 ir 10.2 papunkčiai prieštarauja vienas kitam laimėjimo įskaitymo į žaidėjo sąskaitą atžvilgiu, o taip pat riboja žaidėjo teisę atsiimti laimėtą pinigų sumą tokia apimtimi, kokia žaidėjas ją laimėjo, neįtvirtinant taisyklėse nei sumos sumažinimo priežasties, nei dydžio, kuriuo būtų sumažinama suma. Žaidėjo teisė atsiimti laimėtą pinigų sumą tokia apimtimi kokia žaidėjas ją laimėjo nėra ribojama, o internetinių loterijos taisyklių 10.1.2 ir 10.2 papunkčiai neprieštarauja vienas kitam.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietloto“ (šiuo metu – „Euloto“, UAB) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo prokuroro prašymą, priimant naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Loterijų įstatymo 3 straipsnis nustato loterijų rūšis, skirstomas pagal tam tikrus kriterijus. Minėto straipsnio 2 dalis nustato loterijų skirstymą pagal žaidimo pobūdį ir loterijas skirsto į keturias rūšis. Loterijų įstatyme nėra nurodyta loterijų skirstymo į rūšis pagal žaidimo pobūdį reikšmė ir kokią įtaką šis skirstymas turi loterijų organizatoriaus, priežiūros institucijos ar žaidėjų teisėms bei pareigoms. Trys iš nurodytų rūšių (t. y. momentinė, klasikinė ir sportinė) turi požymį „bilieto kaina yra fiksuota“, viena (t. y. skaitmeninė) turi požymį „bilieto kaina yra fiksuota arba žaidėjas pats gali pasirinkti bilieto kainą“. Loterijų įstatymas neatskleidžia sąvokos „fiksuota kaina“ turinio, tačiau šią spragą galima užpildyti pasitelkus lingvistinį bei sisteminį teisės normų aiškinimo būdus. Žodis „fiksuotas“ suprantamas kaip galutinai nustatytas, įtvirtintas tam tikroje padėtyje, kad nejudėtų. Aptariamose taisyklėse kiekvienos loterijos bilietų kainos buvo aiškiai nustatytos ir bilietai galėjo būti perkami tik už nustatytąją kainą. Nuo bilieto kainos tiesiogiai priklauso laimėjimų dydis, todėl tam tikros kainos bilietas suteikia žaidėjui galimybę laimėti tik tos kainos bilietams skirtus prizus, kurie aiškiai nurodomi internetinių loterijų taisyklių specialiojoje dalyje atskleidžiant, kiek ir kokios sumos prizų gali laimėti atskiros fiksuotos kainos bilietai. Loterijų bilietų kainas nustatė loterijų organizatorius ir jokiomis aplinkybėmis ši kaina nėra keičiama, nepriklauso ji ir nuo žaidėjo valios. Kadangi žaidėjas negali pats pasirinkti loterijos bilieto kainos, o gali rinktis tik iš organizatoriaus nustatytų kainų, organizatorius, kurdamas taisykles, o Lošimų priežiūros tarnyba – jas derindama, nesuabejojo, kad šių loterijų bilietų kaina yra fiksuota. Lošimų organizatoriams nekuria dirbtinų biurokratinių kliūčių ir suderina momentinės loterijos taisykles, kuriose organizatorius fiksuoja kelias skirtingas loterijos bilietų kainas.

30.2. Aptariamu apmokėjimo už dalyvavimą loterijoje klausimu aktualus Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas loterijų skirstymas pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją. Tik prie dviejų loterijos rūšių yra nurodytas požymis – atsiskaitymas už bilietus: telefoninio ryšio loterijos (žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telefoninio ryšio operatorių) ir internetinio ryšio loterijos (žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas).

Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte aprašytas atsiskaitymo būdas yra tik vienas iš loterijos požymių. Taip pat jis suformuluotas ne „žaidėjas perka bilietus pervesdami pinigus iš savo kredito įstaigos sąskaitos į loterijų organizatoriaus kredito įstaigos sąskaitą“, o „žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas“. Teismas neteisingai, per daug susiaurintai, traktavo įstatyminę nuostatą. Kadangi ši loterija pagal loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių daugumą yra internetinio ryšio loterija (t. y. jos bilietai platinami nuotoliniu būdu internetiniu ryšiu), natūralu, kad atsiskaitymas už bilietus vyksta taip pat nuotoliniu būdu, t. y. negrynaisiais pinigais.

Visa šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikianti negrynųjų pinigų apyvartos sistema organizuota taip, kad joje privalomai dalyvauja kredito įstaiga. Negrynųjų pinigų transakcijos neišvengiamai susijusios su telekomunikacinėmis (ryšio) sistemomis, kadangi nurodymai dėl mokėjimų teikiami bei mokėjimų informacija gaunama siuntėjui bei gavėjui prisijungus prie savo sąskaitų ryšio (telekomunikacinėmis) priemonėmis per specializuotas sistemas. Taigi, žaidėjo už dalyvavimą loterijoje sumokami pinigai negrynųjų pinigų pavidalu per kredito įstaigos sistemas, prieinamas telekomunikacinėmis priemonėmis, patenka loterijų organizatoriui (arba bilietų platintojui).

Toliau žaidėjas per interneto svetainę, kurioje platinami loterijos bilietai, organizatoriui (arba bilietų platintojui) nurodo, kokios konkrečios loterijos bilietus ir kiek jų jis nori pirkti. Jei jo pervesta pinigų suma yra pakankama žaidėjo norimų bilietų įsigijimui, žaidėjui šie bilietai parduodami. Internetinės momentinės loterijos bilietų pardavimas iš esmės nesiskiria kitų prekių ar paslaugų pirkimui internete. Įvertinus aplinkybę, kad vieno bilieto kaina sąlyginai maža, o atsiskaitymai negrynais pinigais reikalauja kaštų (kredito įstaigos komisinis atlyginimas už suteiktas paslaugas), žaidėjams suteikiama galimybė vienu metu pervesti jo pasirinktą pinigų sumą avansu, kurią gavęs loterijos organizatorius (arba platintojas) apskaito ir šio avanso suma leidžia žaidėjui įsigyti loterijos bilietus.

Toks atsiskaitymo būdas visiškai atitinka rūšinį požymį „žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas“, kadangi žaidėjo įmokėti pinigai patenka organizatoriui (arba bilietų platintojui) per kredito įstaigos sistemas panaudojus telekomunikacines ryšio priemones.

30.3. Visų ginčijamų taisyklių 10.2 punkte yra aiškiai nurodyta: „Žaidėjui, pateikusiam Bendrovei Paraišką raštu, Laimėjimai iki 1 500 EUR yra išmokami grynaisiais pinigais.“. Ši taisyklių nuostata atkartoja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žaidėjo teisę. Teismas neišsamiai išnagrinėjo taisykles, dėl ko rėmėsi tik pareiškėjo klaidinga nuomone. Teismo sprendime teigiama, kad internetinių loterijos taisyklių 10.1.2 ir 10.2 punktai prieštarauja viena kitam, nors iš tiesų taisyklių 10.1 punktas (su papunkčiais 10.1.1 ir 10.1.2) ir 10.2 punktas kalba apie skirtingus dalykus ir įtvirtina du atskirus teisės aktų reikalavimus. Internetinių loterijų taisyklių 10.1 punktas skirtas užtikrinti Lošimų priežiūros tarnybos nustatytos laimėtojų registracijos tvarkos įgyvendinimui. Nagrinėjamos loterijos yra internetinio ryšio loterijos ir žaidėjai dalyvauja jose nuotoliniu būdu per kompiuterinio ryšio priemones. Jie atsiskaito už bilietus ne grynaisiais pinigais, atitinkamai jų interesas yra laimėjimus gauti tokiu pačiu nuotoliniu būdu, o ne atvykus į loterijų organizatoriaus būstinę atsiimti bet kokio dydžio laimėjimą (net ir 1 eurą). Todėl bendra taisyklė yra tokia, kad laimėjimai žaidėjams suteikiami negrynaisiais pinigais ir jie gali patys apsispręsti ką su jais daryti: duoti nurodymą organizatoriui pervesti juos į žaidėjo banko sąskaitą, išmokėti laimėjimą grynaisiais pinigais (iki 1500 eurų) arba pirkti už tuos laimėjimo pinigus kitus loterijos bilietus. Jei žaidėjas nusprendžia atsiimti laimėjimą grynaisiais pinigais, loterijos organizatorius vykdo tokį prašymą, tačiau įvertina dvi sąlygas: 1) ar prašoma suma neviršija 1500 eurų ir 2) ar žaidėjas nėra išleidęs laimėjimo sumos kitų bilietų pirkimui. Žaidėjo įstatyminė teisė atsiimti laimėjimą grynaisiais pinigais ginčijamų loterijų taisyklių atveju nėra pažeidžiama, priešingai – taisyklės nustato aiškią laimėjimų atsiėmimo procedūrą, užtikrinančią teisės aktų reikalavimų vykdymą bei žaidėjų ir loterijos organizatoriaus interesus.

30.4. Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte be kitų Lošimų priežiūros tarnybos teisių nustato, kad ši Tarnyba turi teisę nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Teismas visiškai nevertino šios įstatymu suteiktos Lošimų priežiūros tarnybos teisės, nors visuose įsakymuose, kurie teismo sprendimu yra naikinami, yra aiškiai išreikšta Lošimų priežiūros tarnybos valia priskirti organizatoriaus parengtą žaidimą momentinės loterijos rūšiai.

Loterijų įstatyme nėra nustatytos žaidimo atitikimo kelių loterijų požymiams arba neatitikimo visiems vienos rūšies požymiams pasekmės. Tačiau yra nustatyta Lošimų priežiūros tarnybos teisė tokius žaidimus priskirti konkrečiai loterijos rūšiai. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, sukūręs ir priėmęs Loterijų įstatymą 2003 metais, toliaregiškai numatė technologijų vystymąsi ir šio proceso įtaką loterijų organizavimui, todėl suteikė plačius įgaliojimus loterijų priežiūrą įgyvendinančiai institucijai. Teismo argumentai, kuriais jis rėmėsi panaikindamas Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymus, yra formalūs. Nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė kokią žalą toks organizavimas, koks buvo nustatytas ginčijamų loterijų taisyklėse, padarė žaidėjams, valstybei ar kitiems įstatymo ginamiems interesams.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad loterijų organizatorius šiuo atveju yra UAB „Lietloto“. Svetainė www.perlas.lt, kurioje žaidėjai gali įsigyti loterijos bilietus, priklauso ir keleto loterijų organizatorių (t. y. ne tik UAB „Lietloto“) bilietus platina UAB „Lotelita“, su kuria savo loterijų bilietų platinimo sutartį yra sudariusi UAB „Lietloto“. Žaidimas, kurio dalyviai nemoka už dalyvavimą žaidime ir nelaimi jokio materialaus laimėjimo, jokiais argumentais negali būti priskirtas nei loterijoms, nei lošimams, nes atlygintinumas ir vertę turinčio prizo laimėjimas yra išskirtinis šių žaidimų požymis.

Loterijų įstatymas reglamentuoja loterijų organizavimą mūsų šalyje, bet nereglamentuoja visų žaidimų organizavimo. Todėl žaidimai, jei jie nėra loterijos ar azartiniai lošimai, iš esmės gali būti organizuojami laisvai, be apribojimų. Loterijų įstatymas (skirtingai nei Azartinių lošimų įstatymas) nedraudžia ar kitaip apriboja loterijų reklamą.

31. Pareiškėjas prokuroras atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

32. Pareiškėjas nurodo, kad internetinėse loterijos taisyklėse įtvirtintas žaidėjo sąskaitos institutas prieštarauja ne tik Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms, nes naudojamas ne tik kaip atsiskaitymo už loterijos bilietus priemonė, eliminuojanti žaidėjo galimybę atsiskaityti už perkamus loterijos bilietus iš savo kredito įstaigos sąskaitos, bet pagal internetinių loterijos taisyklių nuostatas sudaro sąlygas nepagrįstai užvaldyti žaidėjo sąskaitoje esančias lėšas, t. y. kėsintis į žaidėjo nuosavybę, kas vertintina kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas. Loterijų taisyklių nuostatos, susijusios su žaidėjo sąskaita, yra skirtos žaidėjo įtraukimui žaisti nuolat.

33. Pareiškėjo teigimu, apeliantų argumentai dėl fiksuotos kainos skirtingo traktavimo yra visiškai nepagrįsti. Fiksuotos kainos esmė yra eliminavimas kainos pasirinkimo galimybės žaidėjui, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių (skirtingas laimėjimų fondas ir pan.). Ginčijamais Tarnybos direktoriaus įsakymais suderintos internetinės loterijos taisyklės buvo priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad momentinės loterijos bilieto kaina visais atvejais privalo būti fiksuota. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šią įstatymo nuostatą, galima daryti išvadą, kad organizuojant momentinę loteriją, bet kokiu atveju žaidėjui turi būti suteikiama galimybė įsigyti konkrečios loterijos bilietą nuo organizatoriaus ar žaidėjo valios nepriklausančia, nekintančia ir fiksuota kaina.

34. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantų argumentai dėl loterijų laimėjimų atsiėmimo teisėtumo yra visiškai nepagrįsti. Loterijų taisyklėse nustatyta laimėjimų išmokėjimų tvarka prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kadangi: 1) žaidėjui, laimėjusiam piniginį laimėjimą iki 1000 Eur, nėra suteikiama galimybė iki laimėjimo įskaitymo į žaidėjo sąskaitą (organizatoriaus internetiniame puslapyje sukurta žaidėjo paskyra, kurioje yra apskaitomi laimėjimai, bilietų įsigijimas ir t. t.) pateikti prašymą atsiimti laimėjimą grynaisiais pinigais, nes laimėjimas automatiškai pridedamas prie turimų lėšų; 2) žaidėjui, kuriam laimėjimas iki 1 000 Eur buvo automatiškai įskaitytas į žaidėjo sąskaitą, laimėjimas gali būti išmokėtas grynais pinigais, bet tik su sąlyga, kad žaidėjo sąskaitoje bus laimėjimo dydžio pinigų suma, nors Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas laimėjusio asmens prašymu visais atvejais išmokėti laimėjimą grynaisiais pinigais. Tarnybos pozicija, kad laimėjimo įskaitymas į žaidėjo sąskaitą negali būti laikomas laimėjimo išmokėjimu žaidėjui, kadangi žaidėjas, be atskiro prašymo loterijų organizatoriui išmokėti laimėjimą, negali atsiimti žaidėjo sąskaitoje apskaitomų lėšų, be to, žaidėjo sąskaita pagal savo esmę ir paskirtį yra skirta tik žaidėjo įmokėtų ir išmokėtų sumų apskaitymui, kitaip tariant, vizualiam atvaizdavimui, yra visiškai nepagrįsta.

35. Pareiškėjas teigia, kad bandomieji lošimai negali būti vertinami kaip loterijų reklama, nes tai yra žaidimo funkcionalumas. Antra, loterijų organizavimui taikomos viešosios teisės nuostatos ir galioja teismo paminėtas principas, kad „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tarnybos direktoriaus įsakymais suderintų internetinių loterijos taisyklių specialiojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad bilieto vizualizacijoje naudojamos spalvos, mygtukų dydžiai bei jų padėtis ekrane gali keistis. Taip pat vizualizacija priklauso nuo žaidėjo naudojamo įrenginio, jo nustatymų bei naudojamos naršyklės. Pareiškėjo nuomone, licencijuojamai loterijų organizavimo veiklai tokios neapibrėžtos nuostatos negali būti taikomos. Tačiau internetinėse loterijos taisyklėse nėra nustatyta, kad būtų įdiegtas bandomųjų lošimų funkcionalumas ir keisis ne bilieto vizualizacijoje naudojamos spalvos, mygtukų dydžiai bei jų padėtis ekrane, bet atsiras nauji, nesuderinti internetinėse loterijos taisyklėse, mygtukai „Pabandyti“. Loterijų įstatyme nėra nustatyta, jog loterijų organizatoriai gali (turi teisę) organizuoti bandomuosius lošimus internetinių loterijų atveju. Loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuri patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį ir yra imperatyviai reglamentuojama Loterijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, todėl Loterijų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos taip, kaip parašyta įstatyme, negali būti laisvo šių nuostatų vertinimo, nes priešinga pozicija prieštarautų viešosios teisės pagrindiniam principui kad viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama.

36. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savo poziciją dėl skundžiamo teismo sprendimo išdėstė apeliaciniame skunde, todėl šiame atsiliepime pakartotinai dėl aptartų skundo motyvų nepasisako. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su prašymu panaikinti Tarnybos direktoriaus įsakymus, kuriais buvo suderintos internetinių loterijų taisyklės. Minėtose loterijų taisyklėse nėra apibrėžiami „bandomieji lošimai“ bei jų organizavimas, todėl pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl „bandomųjų lošimų“ nėra susiję su prašymo dalyku. Iš Loterijų įstatymo struktūros bei jame nurodyto reglamentavimo matyti, kad Loterijų įstatymas nustato pagrindinius loterijų organizavimo principus bei tvarką. Įvertinus Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą privalomą nurodyti loterijos taisyklių turinį, akivaizdu, kad Loterijų įstatymas įpareigoja patį loterijų organizatorių rengti loterijų taisykles, apibrėžti pageidaujamos organizuoti loterijos požymius bei jos organizavimo tvarką, kuri privalo atitikti Loterijų įstatymo reikalavimus, apimti Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje privalomą nurodyti informaciją, o toks loterijos taisyklių turinys – neprieštarauti Loterijų įstatyme nustatytiems pagrindiniams loterijų organizavimo principams. Tarnybos nuomone, viešojoje teisėje galiojantis principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ turėtų būti suprantamas ne kaip draudžiantis loterijos taisyklėse nurodyti bet ką, kas nėra nurodyta Loterijų įstatyme, tačiau draudžiantis loterijos taisyklėse nustatyti kitokį reglamentavimą, nei yra įtvirtinta Loterijų įstatyme. Aiškinant šį principą priešingai, įvertinus Loterijų įstatyme nustatyto reglamentavimo apimtį, nebūtų įmanoma parengti loterijos taisyklių, kurios neprieštarautų Loterijų įstatymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymų Nr. DI-167, Nr. DI-168, Nr. DI-169, Nr. DI-170, Nr. DI-171, Nr. DI-173 ir 2016 m. birželio 2 d. įsakymų Nr. DI-320, Nr. DI-321, Nr. DI-322, Nr. DI-323, kuriais buvo suderintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietloto“ prašymu pateiktos didžiųjų loterijų „Pinigų griūtis“, „X&O“, „Lobių įlanka“, „Lobių sala“, „Burtininko kambarys“, „Aukso puodynė“, „Deimantai“, „Septintam danguj“, „Grynas auksas“, „Pinigų galia“ internetinės loterijos taisyklės, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pareiškėjas minėtus Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymus ginčija tuo pagrindu, kad, jo nuomone, ginčijamais įsakymais patvirtintos internetinių loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo reikalavimams, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams.

39. Pagal pareiškėjo suformuluotą prašymo pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo, visų pirma, išanalizuoti ginčijamais atsakovo įsakymais patvirtintų internetinių loterijų taisyklių konkrečius punktų, kurie, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Loterijų įstatymo nuostatoms, turinį, išaiškinti šiais internetinių loterijų punktais įtvirtintų reikalavimų, susijusių su loterijų organizavimu, pobūdį bei esmę. Kita vertus, įvertinus teisinį reguliavimą bei išaiškinus Loterijų įstatymo normas, kurių reikalavimams, pareiškėjo nuomone, neatitinka ginčijamais atsakovo įsakymais patvirtintos internetinių loterijų taisyklės, įvertinti konkrečių šių taisyklių punktų atitiktį Loterijų įstatymo nuostatoms.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik nurodė tam tikras Loterijų įstatymo nuostatas bei apsiribojo bendro pobūdžio išvadomis, kad ginčijamais atsakovo įsakymais patvirtintos taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo normoms. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta pakankamai argumentų, iš kurių būtų aišku, kuo konkrečiai pasireiškia ginčijamų internetinių loterijų taisyklių neatitiktis norminių teisės aktų reikalavimams.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

42. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Taigi teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Be to, ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių teisinio kvalifikavimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lietloto“ (šiuo metu – „Euloto“, UAB) apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė