ebd5cd7d-66bf-4910-9fef-6e9ed6f007ed · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Eduardas Maškevičius                           Baudž. byla Nr. 1A-352-417/2015Teisėja Kristina Baškienė                                     Teisminio proceso Nr. 1-33-01604-2013-5                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           1.2.27.1; 1.2.27.5.

                                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           2015 m. lapkričio 5 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, išteisintajam A.

U., iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., 286 str. ir 290 str., nes nepadarė veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių.U. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikinta.             Nukentėjusiojo J.

B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 95,86 Eur (331 Lt) turtinei žalai ir 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.             Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 71,37 Eur (246,44 Lt) turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              A. U. buvo kaltinamas tuo, kad grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, nesunkiai sužalojo asmenį dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo: 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio J.

B. sustabdytas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nepakluso jo teisėtiems reikalavimams pateikti dokumentus ir pasiraÅ¡yti suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , įžeidinėjo jį, spjovė jam į veidÄ . Policijos pareigÅ«nui J. B. įspėjus A. U., kad už policijos pareigÅ«no įžeidimÄ jis bus pristatytas į policijos komisariatÄ , pastarasis, pasiėmęs iÅ¡ J. B. suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ketindamas pasiÅ¡alinti, ėjo link savo automobilio, į policijos pareigÅ«no reikalavimÄ sugrįžti nereagavo.

Policijos pareigÅ«nui J. B. jį pasivijus, A. U. kumščiu užsimojo suduoti J. B. į veidÄ , tačiau nesudavė, nes nukentėjusysis užsidengė ranka, o sugriebęs kita ranka, nuplėšė jo tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enę ir laikė policijos pareigÅ«nÄ J. B. už marÅ¡kinių ties apykakle, taip nuplėšdamas tarnybinės uniformos marÅ¡kinių sagÄ . Policijos pareigÅ«nui J. B. iÅ¡silaisvinus iÅ¡ jį laikančio už tarnybinės uniformos marÅ¡kinių A. U., pastarasis sugriebė J.

B. kairę rankÄ ties rieÅ¡u ir jÄ užsuko, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. kairio rieÅ¡o sÄ nario raiščių patempimÄ , tai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du A. U. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui J. B. bei dėl tarnybos pareigų vykdymo nesunkiai sužalojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiÄ jį patrulį J.

B..             A. U. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ : 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiojo patrulio J. B. sustabdytas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, įžeidinėjo jį, vartodamas necenzÅ«rinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius: „eik tu nachui pidare“, „pideru, pideras“ bei spjovė jam į veidÄ ir taip įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ .             Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti A.

U. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str. ir 290 str., ir paskirti bausmes: pagal BK 286 str. – 100 MGL (3765 eurų) dydžio baudÄ ; pagal BK 290 str. – 50 MGL (1 882 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3 765 eurų) dydžio baudÄ ; tenkinti J. B. ieÅ¡kinį dėl 33319 Lt (964,72 eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 246,44 Lt (71,37 eurų) ieÅ¡kinį, kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Prokurorė nurodė, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neteisingai aiÅ¡kino BK 286 str. ir 290 str. nusikalstamų veikų sudėties pagrindinius požymius, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.             Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai suteikė virÅ¡enybę A. U. ir liudytojo A. V. parodymams, kurie prieÅ¡tarauja bylos proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų duomenims.

Atkreipia dėmesį į tai, kad A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitokius pareigÅ«no A. B. veiksmus nei teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu A. U. duotus parodymus. Teismas, nevertindamas A. U. ir liudytojo A. V. parodymų patikimumo aspektu, neatsižvelgė, kad šį liudytojÄ su A. U. sieja draugiÅ¡ki santykiai, nes pastarasis A. U. vadina vardu, jo yra vežamas į apklausas, ir pripažino jų parodymus kaip atitinkančius byloje nustatytų duomenų visumÄ .

Kaip Å¡ių asmenų parodymų patvirtinimÄ teismas nurodė pateiktus sutrumpintus liudytojo M. Ž. parodymus ir liudytojų: V. M., G. Z., I. J. parodymus, nors Å¡ie liudytojai įvykio nematė.             Prokurorė teigia, kad A. U. kaltę dėl BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodo nukentėjusiojo J. B. parodymai, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigÅ«nų M. Ž., R. Å ., M. B. parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, daiktų apžiÅ«ros protokolas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG49/14 (03), ekspertizės akte Nr.81(202)/15(01) nurodomi tik du kaip galimi nukentėjusiajam J. B. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmai – staigus pasukimas arba lenkimas rieÅ¡o sÄ nario srityje. Pirmasis atitinka nukentėjusiojo J. B. parodymus, kad A. U. sugriebęs jo rankÄ užsuko. Apklaustas specialistas R. P. P., valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. ekspertas, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo J. B. sužalojimas – rankos raiščių patempimas – dažniausiai įvyksta sukant rankÄ Ä¯ vienÄ ar į kitÄ pusę, lenkiant jÄ .

Tokį sužalojimÄ galima patirti ir atsiremiant visu svoriu viena ranka į žemę, vieno žmogaus svorio pakanka sužalojimui atsirasti. Aplinkybių, kad J. B. įvykio metu bÅ«tų pargriuvęs ir (ar) visu svoriu viena ranka atsirėmęs į žemę, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė nei A. U., nei liudytojas A. V.. IÅ¡ to iÅ¡eina, kad, esant nustatytam sužalojimui, teismo iÅ¡vada, jog kaltinimas A. U. fizinio smurto veiksmų panaudojimu pagrįstas vien tik nukentėjusiojo J. B. subjektyviu situacijos suvokimu, nėra logiÅ¡ka, prieÅ¡tarauja bylos proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų duomenims.

             Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja policijos pareigÅ«nÄ imtis vykdyti profesines pareigas. Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡is ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. įžeidinėjant policijos pareigÅ«nÄ J.

B. ir tokiais veiksmais padarant teisės pažeidimÄ (teismas nuosprendyje šį teisės pažeidimÄ Ä¯vertino kaip atitinkantį ATPK 187 str. 2 d. sudėtį), A. U. pagrįstai policijos pareigÅ«no J. B. buvo įspėtas ir pakviestas vykti į policijos komisariatÄ . Taigi policijos pareigÅ«nas veikė teisėtai. NepaklÅ«stant teisėtiems policijos pareigÅ«no J. B. reikalavimas, A. U. panaudojo fizinį smurtÄ ir grasinimus – užsimojo kumščiu suduoti smÅ«gį, nuplėšė tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enę, iÅ¡plėšė iÅ¡ marÅ¡kinių sagÄ , sugriebdamas ir sukdamas J.

B. rankÄ padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. U. suvokė, kad prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«no teisėtiems veiksmams panaudodamas fizinį smurtÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia. Prokurorės nuomone, A. U. atlikti veiksmai atitinka BK 286 str. sudėtį.             Apeliaciniame skunde nurodoma, jog prieÅ¡ingai negu nustatyta nuosprendyje, iÅ¡ nukentėjusiojo J. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad A. U., nueidamas nuo policijos automobilio, atsisuko į jį ir pasakė rusiÅ¡kÄ keiksmažodį bei spjovė į jį.

Jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai detalesni ir teisingi. A. U. pasakyti žodžiai ir veiksmai jį įžeidė ir pažemino. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų J. B. parodymų matyti, kad jam raÅ¡ant protokolÄ , A. U., vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, pasakydamas „eik tu nachui, pidare“, ėjo ratu aplink automobilį. Po to nueidamas nuo policijos automobilio, atsisuko į jį ir pasakė rusiÅ¡kÄ keiksmažodį bei spjovė jam į veidÄ , pasakė: „pideru, pideras“. 2013-09-05, tuoj po įvykio, policijos pareigÅ«no J.

B. suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad suraÅ¡ius protokolÄ ir pateikus jį pasiraÅ¡yti, A. U. pareiÅ¡kė, kad protokolo nepasiraÅ¡ys, įžeidinėjo jį necenzÅ«riniais žodžiais, pavadindamas „piderastu“ ir spjovė į veidÄ bei bandė pasiÅ¡alinti. Tačiau teismas tokius nukentėjusiojo J. B. parodymus dėl A. U. veiksmų apimties atmetė, nenurodant jokių motyvų. Netikėti nukentėjusiojo J. B. parodymais ir jam iÅ¡sigalvoti tokias aplinkybes joks pagrindas nenustatytas.

Be to, liudytojas M. Ž. patvirtina, kad jam priėjus prie J. B., pastarasis pasakė, kad sulaikytasis jį įžeidinėjo.             Prokurorės nuomone bylos duomenys patvirtina, kad A. U. vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, dienos metu, vartodamas necenzÅ«rinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, pasakydamas „eik tu na.... pidare“, „pideru, pideras“ bei spjaudamas į veidÄ pareigÅ«nui, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ir tai nebuvo momentinė reakcija į konfliktinę situacijÄ .

Ä®vykio metu A. U. buvo blaivus, todėl jis aiÅ¡kiai suprato, kad įžeidžia policijos pareigÅ«nÄ ir norėjo taip veikti. Tokie A. U. veiksmai peržengia ATPK 187 str. 2 d. ribas ir atitinka BK 290 str. sudėtį.             IÅ¡teisintasis A. U. atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai ir nuosekliai iÅ¡tyrė visas aplinkybes ir visapusiÅ¡kai įvertino liudytojų bei neva nukentėjusio pareigÅ«no parodymus, papildomai surinko trÅ«kstamus duomenis ir padarė teisingas bei motyvuotas iÅ¡vadas, jog jis pareigÅ«no neįžeidinėjo, jam negrasino ir smurto prieÅ¡ jį nenaudojo.

Mano, jos skundžiamas teismo nuosprendis yra teisingas, todėl praÅ¡o jį palikti nepakeistÄ .              IÅ¡teisintojo A. U. gynėjas advokatas R. Kivylius atsikirtimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog kaltinamajame akte nurodytos faktinės tiriamo įvykio aplinkybės nepasitvirtino, todėl A. U. teisėtai ir pagrįstai iÅ¡teisintas, nustačius, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, prokurorė iÅ¡ esmės nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi dėl A. U. iÅ¡teisinimo pagal BK 286 ir 290 str., tačiau nuosprendžio dalies dėl A. U. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus (BPK 20 str.). Pažymėtina, kad motyvuotos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, neatitinkančios proceso dalyvių nuomonės Å¡iuo klausimu, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas padarė BPK normų pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir padarydamas jame atitinkamas iÅ¡vadas, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tyrė bei analizavo A. U. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurios ginčijamos apeliaciniame skunde, įrodytumo, kurioms pritaria apeliacinės instancijos teismas.Teisėjų kolegija nesutinka su prokurore, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad A.

U. atlikti veiksmai atitinka BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Ä®statymas nurodo du pasiprieÅ¡inimo veikos bÅ«dus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti.

Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 286 str. kilti būtina įrodyti, jog A. U. smurtiniais veiksmais trukdė policijos pareigūnui J. B. atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės iÅ¡siaiÅ¡kinant Å¡ias faktines bylos aplinkybes bei juos įvertinęs, konstatuoja, jog nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių jog A. U. pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui kaltinime nurodytais veiksmais. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. B. parodė, jog A. U. pasiėmė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir dokumentus bei eidamas link savo automobilio keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais bei spjovė į jo pusę, tuomet jis A.

U. pasakė, kad už policijos pareigÅ«no įžeidimÄ jis privalo vykti į policijos įstaigÄ ir pareikalavo grįžti prie tarnybinio automobilio bei norėjo A. U. palydėti iki automobilio, tačiau pastarasis pradėjo prieÅ¡intis. Po to priėjo prie A. U. iÅ¡ nugaros, sugriebė jo rankÄ , tuomet A. U. atsisuko į jį ir deÅ¡inės rankos kumščiu užsimojo suduoti jam į veidÄ , o kaire ranka sugriebė už tarnybinės uniformos liemenės, nuplėšė jos kiÅ¡enę, po to sugriebė už marÅ¡kinių ties apykakle ir iÅ¡plėšė sagÄ .

Tada jis numušė A. U. rankÄ , tačiau A. U. sugriebė jo rankÄ ir jÄ užsuko, dėl to jis pajuto didelį skausmÄ ir prieÅ¡ A. U. panaudojo kovinį veiksmÄ , parvertė jį ant žemės ir uždėjo antrankius. Tuo tarpu iÅ¡teisintasis A. U. neigia, jog vartojo fizinį smurtÄ bei grasino jį pavartoti prieÅ¡ J. B., parodė, jog policijos pareigÅ«nui J. B. grÄ Å¾inus dokumentus bei administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jam nueinant nuo policijos automobilio, dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos pasakė nepagarbų žodį:

„nu pirdžius“, ir tuomet iÅ¡girdo žingsnius ir jį kažkas netikėtai sugrėbė už rankos, tada savo sugriebtÄ rankÄ greitai truktelėjo į save, tačiau policijos pareigÅ«nui suduoti smÅ«gių nenorėjo ir jų jam nesudavė, rankos nesuko, o tiesiog pasimuistė. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas A. V. patvirtino iÅ¡teisintojo nurodytas aplinkybes, jog policijos pareigÅ«nas pasivijo A. U., užlaužė jo rankÄ už nugaros, pargriovė jį ant žemės ir savo kÅ«nu jį prispaudė, A.

U. jokių smÅ«gių policijos pareigÅ«nui nesudavė, prieÅ¡ tai jokio konflikto tarp policijos pareigÅ«no ir A. U. nebuvo. Atmestini apeliantės argumentai, jog A. V. parodymai yra nepatikimi, prieÅ¡ingai, jo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Å¡ie parodymai yra detalÅ«s, nuoseklÅ«s, atitinkantys A. U. nurodytÄ Ä¯vykių sekÄ , byloje nėra nustatyta, kad Å¡is liudytojas bÅ«tų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus, o vien ta aplinkybė, kad iÅ¡teisintasis liudytojÄ vadino vardu, vežė jį į apklausas, nesudaro pagrindo abejoti jų patikimu ir nesiremti Å¡io liudytojo duotais parodymais.IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos I.

J. parodymų nustatyta, jog ji nematė jokio konflikto ir muÅ¡tynių tarp policijos pareigÅ«no ir A. U., vėliau pamatė, jog         A. U. guli ant žemės, surakintas antrankiais. Liudytojai G. Z., V. M. matė tik A. U., gulintį ant žemės, surakintÄ antrankiais, o prie jo buvo pasilenkęs policijos pareigÅ«nas. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas M. Ž. parodė, jog su nukentėjusiuoju dirbo Klaipėdos miesto 2-ojo PK teritorijoje, tačiau jis patruliavo kitoje sankryžoje negu nukentėjusysis ir jie vienas kito nematė.

J. B. paskambino jam ir pasakė, jog sulaikė pažeidėjÄ ir jį reikia pristatyti į policijÄ .  M. Ž. patvirtino, jog J. B. tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enė buvo nuplėšta, tačiau jokių sužalojimų J. B. veide, kakle nebuvo, tik jis skundėsi rankos skausmu, apie pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui ir rankos sužalojimÄ nieko jam neminėjo. Apeliantės nurodyti liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai R. Å . ir M. B., kurie tÄ dienÄ budėjo komisariate, kai buvo pristatytas A.

U., įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, todėl jų parodymai nepatvirtina J. B. nurodytų aplinkybių, jog A. U. aktyviai prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nui, tyčia užsimojo ranka, grasindamas smogti policijos pareigÅ«nui, tyčia laužė ar suko pareigÅ«no rankÄ . Apeliantės minima papildoma specialisto iÅ¡vada bei ekspertizės aktas patvirtina tik tai, jog policijos pareigÅ«nui J. B. buvo padarytas kairio rieÅ¡o sÄ nario raiščių patempimas, tačiau nepatvirtina, jog policijos pareigÅ«nui J.

B. padaryti sužalojimai atsirado dėl A. U. neteisėtų veiksmų – pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį. Å iame kontekste svarbu pažymėti, jog papildomoje specialisto iÅ¡vadoje bei ekspertizės akte tiesioginis sužalojimo mechanizmas nenustatytas, nurodyti keli galimi sužalojimų atsiradimo mechanizmai. Taigi neatmestina, jog policijos pareigÅ«nas J. B. patyrė sužalojimus ne dėl A. U. pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui, o dėl to, jog A. U. sulaikymo metu, pats galėjo netinkamai pasukti ar palenkti plaÅ¡takÄ .

Be to, teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas R. P. P. paaiÅ¡kino, kad tokį sužalojimÄ galima patirti ir atsiremiant visu svoriu viena ranka į žemę. A. U. nurodyta aplinkybė, jog J. B. užvirto ant jo nepaneigta, taigi tuo metu J. B. taip pat galėjo pasitempti rankos rieÅ¡o sÄ narį. Esant nurodytoms aplinkybėms kategoriÅ¡kai teigti, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus J. B. sukėlė A. U., pasiprieÅ¡indamas policijos pareigÅ«nui, negalima.LR policijos veikos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja prievartos rÅ«Å¡is ir jos panaudojimo sÄ lygas.

Policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Policijos pareigÅ«nas gali panaudoti psichinę arba fizinę prievartÄ . Psichinė prievarta suprantama kaip įspėjimas apie ketinimÄ panaudoti fizinę prievartÄ . Fizinė prievarta suprantama kaip bet kokio pobÅ«džio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, specialiųjų priemonių, t. y. lazdų, antrankių, suriÅ¡imo priemonių, dujų ir kt.

Bylos duomenys patvirtina, jog policijos pareigÅ«nas J. B., surašęs A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , padavė jį A. U. pasiraÅ¡yti, o pastarajam atsisakius jį pasiraÅ¡yti, šį protokolÄ bei iÅ¡ A. U. paimtus dokumentus grÄ Å¾ino A. U., taigi patikrinimo procesas ir A. U. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 str. 2 d. buvo užbaigtas, todėl A. U., nueidamas nuo policijos pareigÅ«no automobilio link savo transporto priemonės elgėsi teisėtai. Teisiamajame posėdyje apklaustas J.

B. nurodė, jog tuo metu sulaikyti A. U. nebuvo pagrindo, o sulaikyti nusprendė vėliau, kai A. U. vėl prieÅ¡ jį pavartojo necenzÅ«rinius žodžius. Tačiau pažymėtina, jog policijos pareigÅ«nas prieÅ¡ sulaikydamas asmenį, kuris galbÅ«t padarė nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ , turėjo įspėti, jog nepaklusus policijos teisėtiems reikalavimams prieÅ¡ A. U. bus panaudota prievarta. J. B. pripažino, jog kovinius imtynių veiksmus panaudojo prieÅ¡ tai neįspėjęs A.

U.. Taigi A. U. policijos pareigÅ«no veiksmai buvo netikėti, todėl A. U. reakcijÄ Ä¯ J. B. atliktÄ veiksmÄ ir rankos truktelėjimÄ bei muistymÄ si siekiant iÅ¡vengti antrankių uždėjimo buvo normali žmogaus reakcija. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ tarp A. U. ir policijos pareigÅ«no bei A. U. atliktus veiksmus, mano, jog policijos pareigÅ«no elgesys į tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ buvo neadekvatus, jo panaudota fizinė prievarta prieÅ¡ A. U. buvo neproporcinga A.

U. elgesiui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pagrindo A. U. veiksmus – pareigÅ«no rankos truktelėjimÄ bei muistymÄ si – laikyti smurtiniais, sukeliančiais grėsmę pareigÅ«nui bei trukdančiais jam atlikti tarnybines funkcijas, nėra.Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Taigi kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti.

Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. U. veikoje nėra ir subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. U. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog A. U. veiksmai, t. y. jo iÅ¡sakyti žodžiai, policijos pareigÅ«nui peržengė ATPK 187 str. 2 d. ribas ir atitinka BK 290 str. sudėtį.BK 290 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ .

Å ia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Ä®statyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų bÅ«ti pateisinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K-63/2014). Tačiau ir pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«no teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu, kÅ«no gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

IÅ¡ Å¡ių teisės normų turinio matyti, kad tiek ATPK 187, tiek BK 290 straipsnių paskirtis yra ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Teismai, spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemÄ , vadovaujasi bendrÄ ja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ , veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010).Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013).

BK 290 straipsnio prasme įžeidžiančiais žodžiais laikomi stipriÄ menkinamÄ jÄ , niekinamÄ jÄ prasmę turintys žodžiai, vulgarÅ«s posakiai, vieÅ¡ojoje kalboje adresuoti konkrečiam asmeniui. Žodžiams įvertinti svarbu žinoti jų pavartojimo aplinkybes, kontekstÄ , adresato ir adresanto santykius. Vertinant BK 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniÅ¡kai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai necenzÅ«riniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar Å¡ie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieÅ¡ valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342/2013).Byloje nėra jokių objektyvių bei patikimų duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo J.

B. parodymus, patvirtinančių, kad A. U. iÅ¡sakė kaltinime nurodytus necenzÅ«rinius žodžius (rusiÅ¡kus keiksmažodžius) policijos pareigÅ«nui ir spjovė jam į veidÄ . IÅ¡teisintasis teigia, kad kaltinime nurodytų žodžių policijos pareigÅ«nui neiÅ¡sakė, į veidÄ jam nespjovė, o tik nueidamas nuo policijos pareigÅ«no automobilio dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos pasakė žodį: „nu pirdžius“. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu iÅ¡teisintasis parodė, kad jis nesiekė įžeisti policijos pareigÅ«no, o žodį „pirdžius“ pasakė taip reaguodamas į tai, jog buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, su kuriuo jis nesutiko, Å¡is žodis buvo pasakytas netiesiogiai policijos pareigÅ«nui.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad A. U. iÅ¡sakyti žodžiai („pirdžius“ ar kaltinime nurodyti necenzÅ«riniai žodžiai) buvo kaip momentinė reakcija į konfliktinę situacijÄ patekusio asmens, jis Å¡iuos žodžius iÅ¡tarė abstrakčiai, tiesiog emociÅ¡kai reaguodamas į jo nubaudimÄ , su kuriuo jis nesutiko. Akcentuotina ir tai, jog įvykio vietoje kitų asmenų, kurie bÅ«tų girdėję A. U. pasakytus žodžius, nebuvo, Å¡ie žodžiai nebuvo sakomi ilgÄ laikÄ , po sulaikymo A.

U. necenzÅ«rinių žodžių policijos pareigÅ«nui nesakė. Atsižvelgdama į tai, jog įvykio metu buvo susiklosčiusi konfliktiÅ¡ka atmosfera, negatyvus tiek policijos pareigÅ«no, tiek A. U. nusistatymas vieno prieÅ¡ kitÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog A. U. pasakyti žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip policijos pareigÅ«no įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo pareigÅ«nams nepriekaiÅ¡tingai atlikti pavestÄ tarnybÄ . Å iame kontekste svarbu pažymėti tai, kad policijos pareigÅ«nų, ypač dirbančių vieÅ¡osios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti Å¡alinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi bÅ«ti daug aukÅ¡tesnis.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje visiÅ¡kai pagrįstai pripažinta, jog už A. U. iÅ¡sakytus žodžius nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), A. U. iÅ¡sakyti žodžiai neduoda pakankamo pagrindo vertinti jų kaip pavojingų baudžiamosios teisės prasme bei peržengiančių administracinės atsakomybės ribas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. U. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 290 str., sudėties.

Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ ne viename nutarime, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatÄ , jog negali bÅ«ti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K-409/2011 ir kt.).A.

U. buvo kaltinamas ir tuo, jog jis įžeidė policijos pareigÅ«nÄ ne tik žodžiu, bet ir veiksmu – spjÅ«viu į veidÄ . Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, jog A. U. spjovė jam į veidÄ , akistatos metu J. B. nenurodė, kad A. U. spjovė jam į veidÄ , teisiamojo posėdžio metu J. B. jau teigė, jog A. U. spjovė į jo pusę. IÅ¡teisintasis A. U. neigia, jog spjovė pareigÅ«nui į veidÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus J.

B. parodymus, jog A. U. spjovė jam į veidÄ , tačiau jo parodymai nenuoseklÅ«s ir vien tik jų pagrindu nepakanka konstatuoti, jog A. U. atliko kaltinime nurodytÄ veiksmÄ â€“ spjovė policijos pareigÅ«nui J. B. į veidÄ â€“ ir tokiu veiksmu įžeidė policijos pareigÅ«nÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. U. pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 286 ir 290 str., nes nepadarė veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                 Regina BertaÅ¡ienė                                                                  Savinijus Katauskas