ebd4aa3a-0067-4533-b8a6-8decb3e7e907 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-4327-934/2013

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06137-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.6.; 35.2.; 116.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, Dovilei Liesytei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, viešame teismo

posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl

laidojimo, atstovavimo išlaidų priteisimo, n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

             IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1720 Lt V.

K. laidojimo iÅ¡laidų, 2631 Lt J. K. laidojimo iÅ¡laidų, 266,80 Lt iÅ¡laidų už notaro suteiktas paslaugas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-4). Nurodė, jog 2012 m. spalio 1 d. mirė V. K., I. B. motinos J. K. vyras, R. K. tėvas. Nespėjusi priimti vyro palikimo 2012 m. spalio 9 d. mirė J. K. Po V. K. mirties palikimÄ priėmė atsakovė, ieÅ¡kovė palikimÄ priėmė teisės priimti palikimÄ perėjimo bÅ«du

(CK 5.58 straipsnio l dalis), o po J. K. mirties palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė ir atsakovė. Nurodė, jog V. K. laidojimu rÅ«pinosi ieÅ¡kovės ir atsakovės motina – J. K., kuri savo lėšomis

palaidojo V. K., patyrė 3440,00 Lt laidojimo išlaidų, o atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Nurodė, jog J. K. laidojimu rūpinosi ieškovė ir patyrė 4351,00 Lt išlaidų, atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Be to, atsakovė

ieÅ¡kovę įgaliojo vesti paveldėjimo bylÄ po V. K. ir J. K. mirties, dėl to patyrė 266,80 Lt iÅ¡laidų notaro paslaugoms apmokėti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad tėvo V. K. laidojimo paslaugas apmokėjo jos motina J. K., motina jai nereiškė jokių pretenzijų dėl laidojimo išlaidų apmokėjimo. Laidojant V.

K. ieÅ¡kovė I. B. tiesiogiai nepatyrė jokių finansinių iÅ¡laidų, todėl negali reikalauti priteisti iÅ¡ jos ½ dalies (1720 Lt) jos motinos patirtų laidojimo iÅ¡laidų. Dėl 266,80 Lt iÅ¡laidų notaro paslaugoms apmokėti nurodė, kad įgaliojimo sudarymÄ inicijavo pati ieÅ¡kovė, nes jai buvo aktualu vesti paveldėjimo bylÄ jos vardu. BÅ«nant notaro biure ieÅ¡kovė pasisiÅ«lė pati apmokėti visas su paveldėjimo bylos vedimo susijusias notarines iÅ¡laidas. Dėl patirtų 2631 Lt iÅ¡laidų priteisimo laidojant motinÄ J. K. sutinka (b. l. 28).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, jog tėvo V. K. laidotuvių iÅ¡laidas apmokėjo ieÅ¡kovė su savo vyru, jos mama davė tik 600 Lt, o Sodra iÅ¡mokėjo 1040 Lt. Motinos sumokėtus 600 Lt neminusavo iÅ¡ reikalaujamos sumos, kadangi motina mirė nepriėmusi palikimo, ieÅ¡kovė perėjo teisė reikalauti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidų. Dėl priimto palikimo buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas (b. l. 54-59).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 52).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Remiantis byloje esančiais mirties liudijimais, nustatyta, jog V. K. mirė 2012 m. spalio 1 d. (b. l. 5), J. K. mirė 2012 m. spalio 7 d. (b. l. 8). Iš 2012 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog po J.

K. mirties, palikimÄ priėmė R. K. ir I.

B. (b. l. 9). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, jog dėl priimto paveldimo turto buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas (b. l. 57).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2012 m. spalio 2 d. užpildytas laidojimo paslaugų užsakymo lapas, kuriame nurodyta laidojimo paslaugų suma (615,00 Lt) bei atsakingas už velionio V.

K. laidotuves asmuo – J. K. (b. l. 11). 2012 m. spalio

3 d. sudarytas laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymas bendrai 2967,00

Lt sumai, kuriame nurodyta, jog už palaidojimÄ atsakingas asmuo – J. K. (b. l. 12). 2012 m. spalio 2 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita

faktūra 1040,00 Lt sumai, kurioje pirkėjas nurodytas J. K. (b. l. 13). Iš byloje esančių kvitų, matyti, jog 2010 m. spalio 2 d. už prekes ir paslaugas sumokėta 3138 Lt (b. l. 14).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2012 m. spalio 9 d. užpildytas laidojimo paslaugų užsakymo lapas, kuriame nurodyta laidojimo paslaugų suma (665,00 Lt) bei atsakingas už velionės J.

K. laidotuves asmuo – I. B. (b. l. 15). ). 2012 m. spalio 9 d. sudarytas laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymas bendrai

5187,00 Lt sumai, kuriame nurodyta, jog už palaidojimÄ atsakingas asmuo – I. B. (b. l. 16). 2012 m. spalio 9 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita

faktūra 1040,00 Lt sumai, kurioje pirkėjas nurodytas I. B. (b. l. 18). Iš byloje esančių kvitų, matyti, jog 2010 m. spalio 9 d. už prekes ir paslaugas sumokėta 4812,00 Lt (b. l. 17).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog R. K. įgaliojo I. B. vesti paveldėjimo

bylÄ po V. K. ir J. K. mirties ir I. B. sumokėjo notarui 266,80 Lt už suteiktas paslaugas (b. l 19-22).

Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad byloje, kurioje nagrinėjamas palikėjo įpėdinės reikalavimas priteisti iÅ¡ (įpėdinio) paveldėtojo laidojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , toks ieÅ¡kovės reikalavimas vertintinas kaip įpėdinės kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Å eÅ¡tosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Jeigu vienas iÅ¡ įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėjÄ savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t. y. iÅ¡ visų įpėdinių, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Teismas pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieÅ¡kovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, o atsakovas – nesutikimo su jam pareikÅ¡tu reikalavimu pagrindÄ .

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti dviejų velionių laidojimo išlaidas, todėl teismas pasisako dėl kiekvieno ieškovės pareikšto reikalavimo atskirai.

Dėl reikalavimo priteisti V. K. laidojimo išlaidas.

IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl palikėjo V.

K. laidojimo išlaidų atlyginimo, kurias patyrė palikėjo žmona J. K. Ieškovės įsitikinimu, motinos turėtų išlaidų dalį

turėtų atlyginti atsakovė. IeÅ¡kovės nuomone, mirus V. K. ir nespėjus priimti palikimo jo sutuoktinei J. K. (mirus), ieÅ¡kovė perėmė motinos teisę reikalauti laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ palikimÄ priėmusių kitų įpėdinių. Taigi, aktualus teisės klausimas, ar įpėdinis (paveldėtojas), priėmęs palikimÄ (CK 5.58 straipsnis), turi teisę reikalauti atlyginti laidojimo iÅ¡laidas, kurias patyrė sutuoktinis, nespėjęs priimti palikėjo palikimo.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra CK normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai

(teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Teismas sprendžia, jog

nagrinėjamu atveju nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į Å¡ioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo bÅ«tų galima remtis sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogijÄ . Papildomai teismas pažymi, jog kasacinis teismas, kvalifikuodamas tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, aukščiau minėtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-3-171/2012), iÅ¡ esmės pasisakė dėl įpėdinio (paveldėtojo) teisės reikalauti laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurias jis patyrė iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, ar įpėdinis priėmęs palikimÄ , turi teisę reikalauti atlyginti laidojimo iÅ¡laidas, kurias patyrė sutuoktinis, nespėjęs priimti palikėjo palikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek laidojimo paslaugų užsakymo lape, tiek laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakyme, tiek ir PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodyta, jog už velionio V. K. palaidojimÄ atsakingas asmuo J. K. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog bÅ«tent jos mama J. K. palikėjÄ palaidojo savo lėšomis. Patikimų duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog ieÅ¡kovė panaudojo asmenines lėšas V. K. laidotuvėms, ieÅ¡kovė nepateikė, o teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai, jog motina sumokėjo tik 600 Lt, prieÅ¡taraujantys pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms, vertintini kaip nepatikimi ir jų pagrindu teismas negali daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai patyrė iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės argumentas, jog po motinos mirties ji perėmė motinos teisės, taip pat ir teisę reikalauti jos patirtas laidojimo iÅ¡laidas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog esant gyvai motinai ji buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ iÅ¡reikalauti jos patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ kitų įpėdinių (CK 5.13 straipsnis) ir, kad šį reikalavimÄ perėmė ieÅ¡kovė, o nesant iÅ¡laidas patyrusio asmens reikalavimo (iÅ¡reikÅ¡tos valios), teisė reikalauti iÅ¡laidų, iÅ¡laidas patyrusio asmens vardu, nepereina kitiems įpėdiniams. Po vyro mirties sutuoktinės įvykdyta moralinė pareiga sumokėti vyro laidojimo iÅ¡laidas vertintina kaip parodytos pagarbos mirusiajam ženklas, elgesys, atitinkantis geros moralės ir sÄ Å¾inės standartus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas

priteisti V. K. laidojimo išlaidas yra nepagrįstas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti J. K. laidojimo išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog laidojimo paslaugų užsakymo lapas užpildytas bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta I.

B. vardu. Taip pat nustatyta, jog laidojimo prekių ir paslaugų teikimo sutartį (užsakymÄ ) pasirašė ieÅ¡kovė. Visų Å¡ių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovė rÅ«pinosi velionės J. K. laidojimu

ir dėl to patyrė palikėjo laidojimo išlaidų. Aplinkybės, jog ieškovė rūpinosi J. K. laidojimu, neginčijo ir pati atsakovė. Priešingai,

atsakovė nurodė, jog sutinka su prašoma priteisti 2631,00 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tarp šalių susiklostė prievolinis teisinis santykis, ieškovė turi teisę reikalauti jos patirtas asmenines išlaidas, o atsakovė (skolininkė prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovės patirtų palikėjo laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2631,00 Lt J. K. iÅ¡laidų dalį. Todėl ieÅ¡kovei tenka naÅ¡ta pagrįsti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Minėtas aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinėja laidojimo paslaugų užsakymo lapu, laidojimo ir paslaugų teikimo sutartimi bei mokėjimo kvitais.

IeÅ¡kovė pateikė teismui laidojimo paslaugų užsakymo lapÄ , kuriame nurodyta laidojimo paslaugų suma – 665 Lt bei pateikė mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „Lakrima“ yra sumokėta 665 Lt suma (b. l. 15, 17). Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog ji patyrė 665 Lt iÅ¡laidų, pagrįsta leistinais įrodymais, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina patirtų laidojimo iÅ¡laidų dalis, t.y. 332,50 Lt (665 / 2).

Taip pat ieÅ¡kovė pateikė teismui Laidojimo prekių ir paslaugų teikimo sutartį (užsakymÄ ), kurioje laidojimo paslaugų ir prekių bendra suma nurodyta 5187,00 Lt bei pateikė mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „Vilniaus laidojimo rÅ«mai“ yra sumokėta 4147,00 Lt suma (b. l. 16-17). IeÅ¡kovė prašė priteisti laidojimo iÅ¡laidų dalį nuo Laidojimo prekių ir paslaugų teikimo sutartyje (užsakyme) nurodytos 5187,00 Lt sumos. Teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog ji patyrė sutartyje nurodytÄ iÅ¡laidų sumÄ , kadangi iÅ¡ mokėjimo kvito matyti, jog už suteiktas laidojimo paslaugas ir prekes faktiÅ¡kai yra sumokėta 4147,00 Lt. Todėl iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovės turėtų laidojimo iÅ¡laidų dalis nuo ieÅ¡kovės įrodytos 4147,00 Lt sumos, t.y. 2073,5 Lt (4147 / 2). Kitoje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestinas reikalavimas atlyginti 250,00 Lt už gedulingų giesmių giedojimÄ ,

kadangi ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų turėtų išlaidų dydį.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti paaiÅ¡kinimai nelaikytini patikima įrodinėjimo priemone, kadangi ji suinteresuota palankaus sprendimo priėmimu. IeÅ¡kovė, samdydama asmenis ir vėliau nepareikalaudama jokio už suteiktas paslaugas sumokėjimÄ patvirtinančio dokumento, veikė savo rizika, todėl praÅ¡oma priteisti 250,00 Lt iÅ¡laidų suma nepriteistina.

IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti 200 Lt sumokėtus salininkų parapijos klebonui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nusistovėjusiÄ tradicijÄ už Å¡v. MiÅ¡ias paprastai yra aukojama tam tikra pinigų suma, priklausanti nuo aukotojo valios, kurios paaukojimo faktas ne visais atvejais gali bÅ«ti pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, teismo vertinimu, Å¡alies paaiÅ¡kinimas yra leistina įrodinėjimo priemonė turėtų iÅ¡laidų faktui bei dydžiui pagrįsti. Be to, pažymėtina tai, jog atsakovė neginčijo praÅ¡omo priteisti paaukotos sumos dydžio bei sumokėjimo fakto, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma atlyginti 100 Lt (200 / 2) iÅ¡laidų dalis priteistina iÅ¡ atsakovės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovė pagrindė 2506,00 Lt turėtų laidojimo išlaidų dalį, kuri turi būti priteista iš atsakovės.

Dėl reikalavimo atlyginti 266,80 Lt atstovavimo išlaidų.

Byloje nustatyta, jog R. K. įgaliojo I. B. vesti paveldėjimo bylÄ po V. K. ir

J. K. mirties. Įgaliojime numatyta, jog atstovaujamasis turi atlyginti atstovo išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Taigi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovei turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu (CK 2.151 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog I. B. patyrė 266,80 Lt išlaidų, susijusių su pavedimo vykdymu, todėl ši suma priteisina iš atsakovės.

             Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas turi teisę nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnis).

Ieškinio reikalavimų suma buvo 4617,80 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 2772,80 Lt. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 60 proc., atmestų – 40 proc.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010).

Ieškovė sumokėjo 139,00 Lt žyminį mokestį ir patyrė 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 24, 43). Atsakovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1500 Lt. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį (didesnę dalį turinio sudaro LR CK bei teismų praktikos perrašymas). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų reikalavimų dalį yra 83,40 Lt, išlaidų advokato pagalbai dalis – 900,00 Lt. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovui iš atsakovo priteistina 83,40 Lt žyminio mokesčio ir 900,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

IÅ¡ atsakovės priteistina 130 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ , kadangi Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė patyrė dėl atsakovės netinkamai vykdytos pareigos domėtis proceso eiga (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Â

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 14,46 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieÅ¡kinį, nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės (LR CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

             Ieškovės I. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

             Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2506,00 Lt laidojimo išlaidų, 266,80 Lt atstovavimo išlaidų,

130 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ bei 1113,40 Lt iÅ¡laidų, advokato pagalbai apmokėti, ieÅ¡kovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

             Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                   Â

              Žilvinas Terebeiza