2022-05-04 Nr. AB-10896-4-69-3-00363-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-389-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00363-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Q. S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Q. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja S. Q. S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4352 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. kovo 1 d., bet pareiškėjos atstovas tik 2022 m. kovo 16 d. gavo užsakymą parengti skundą. Šiuo atveju užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos ir jos atstovo kaltės. Pareiškėja nėra atsakinga už tai, kad jos teisė gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką įgyvendina. Jai tenkančiomis teisėmis ir pareigomis ji naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jai sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas maksimaliai, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjai paslauga būtų suteikta kuo greičiau. Terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. vasario 23 d. priėmė Sprendimą, dėl kurio skundas apylinkės teismui pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 9 dalį gali būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Užsienietė su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. kovo 1 d., taigi, Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 15 d. Užsienietei nusprendus apskųsti Sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui buvo pateiktas 2022 m. kovo 16 d. Skundas teismui buvo paduotas 2022 m. kovo 24 d., praleidus apskundimo terminą.

Teismas termino atnaujinimo aplinkybių nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą Įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškėja su Sprendimu pasirašytinai buvo supažindinta 2022 m. kovo 1 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjos atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 16 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), į sutartį, sudarytą su Departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nesant įrodymų apie tai, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, sprendė, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

Teismas ABTĮ 35 straipsnio 1 dalies kontekste pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei duomenų, kad advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėją. Todėl sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, kas taip pat yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde akcentuojama, kad ginčijamame Sprendime įrašyta pareiškėjos supažindinimo data, išreikšta valia skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Be to, supažindinimo data nurodyta ir užsakyme skundui parengti, kuris buvo gautas 2022 m. kovo 16 d. Skundas teismui paduotas per protingą laiką. Taigi, pareiškėja savo teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jai prieinami, norą skųsti Sprendimą išreiškė nedelsiant. Prieglobsčio prašytojos interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis. Be to, teikiant nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą privačios sutartys papildomai nesudaromos. Pabrėžiama, kad teisinių paslaugų teikimas pagal gaunamus užsakymus yra kompleksinė ir visapusė paslaugų sistema. Advokato užimtumas teikiamų užsakymų dėl skundų parengimo gausos aspektu turi būti objektyviai įvertintas. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatytam skundo trūkumui (nesumokėtas žyminis mokestis) netaikė trūkumų šalinimo instituto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą iš esmės atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų pagrindais (t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens; skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Teismas vertino, jog byla nėra sudėtinga, be to, nėra pateikta duomenų apie advokato darbo krūvį, taip pat duomenų, patvirtinančių, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, kad advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas 2022 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S4352, kuriuo nusprendė įleisti S. Q. S. S. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. kovo 1 d. Departamentas užsakymą teisinėms paslaugoms advokatui Pauliui Vinkleriui pateikė 2022 m. kovo 16 d. Advokatas skundą pareiškėjos vardu Kauno apylinkės teismui pateikė 2022 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jai apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Pareiškėja tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėja buvo aktyvi ir pareiginga, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėja negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jai teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022; kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato Pauliaus Vinklerio atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje tarp Departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui Pauliui Vinkleriui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjai byloje, nėra. Su skundu pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjos interesams teisme atstovauja įgaliotas atstovas (ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju pareiškėja naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, teikiama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismo neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, argumentus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia, kad pareiškėja atleistina nuo žyminio mokesčio, išdėsto tik atskirajame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose (žr. pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Apibendrinus išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos prašymas priimti nagrinėti paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. Q. S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos S. Q. S. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4352 paduoti.

Pareiškėjos S. Q. S. S. skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė