ebd3cb90-b384-4d20-a08f-9bc3ad291a4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A662-1462/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00872-2010-3                                       Procesinio sprendimo kategorija 38 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,             dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Šarūnui Nakučiui,atsakovo atstovui R.

K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei I. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Palink" skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sÄ junga ir UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sÄ junga).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas UAB „Palink“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. (25)SD-3196 ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimÄ Nr. R1 0657-0377. Nurodė, kad ginčijamas reikalavimas buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi neįvertinus atstovavimo sÄ vokos esmės ir faktinių aplinkybių.

PaaiÅ¡kino, kad Bendrovėje yra dvi veikiančios profesinės sÄ jungos. Kolektyvinė sutartis, kurioje bÅ«tų nustatyta Bendrovės darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarka, nesudaryta. Pažymėjo, kad teisės aktai neapibrėžia ir nenustato tvarkos, kuria remiantis turėtų bÅ«ti derinami darbo grafikai su darbuotojų atstovais. Nurodė, kad pagal Bendrovėje nustatytÄ tvarkÄ darbo grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų iÅ¡rinktais atstovais bei kiekvienu darbuotoju individualiai, pastarajam pasiraÅ¡ant suderintame darbo grafike.

Tokia tvarka egzistuoja daugelį metų ir profesinės sÄ jungos dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendime Nr. I-3538-281/2008 yra pažymėjęs, jog grafikų derinimas turi bÅ«ti vykdomas Å¡alims geranoriÅ¡kai bendradarbiaujant, atsižvelgiant į nusistovėjusiÄ tvarkÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Bendrovėje egzistuojanti grafikų derinimo tvarka nepažeidžia DK 147 straipsnio 1 dalies, nes grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų iÅ¡rinktais atstovais, be to, derinama ir su kiekvienu darbuotoju individualiai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundÄ (b. l.

59) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui žinant, jog yra profesinės sÄ jungos, ir nesiimant veiksmų derinti darbo grafikus su jomis, pažeidžiama DK 147 straipsnio 1 dalis. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas yra gavęs įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos pirmininkės I. J. praÅ¡ymus derinti darbuotojų darbo grafikus ir pasiÅ«lymÄ , kokiu bÅ«du tai daryti. Nurodė, kad ginčijamas reikalavimas suraÅ¡ytas atsižvelgiant į buvusių darbuotojų skundus, kurie nurodė, kad kasdien dirbdavo virÅ¡valandinį darbÄ , nes bÅ«davo verčiami parduotuvės administracijos taip elgtis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į skundÄ (b. l. 60-62) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad įgyvendinant imperatyvias DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavio administracija darbo grafikus privalo tvirtinti suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, o suderinimo su darbuotojų atstovais tvarka (mechanizmas) gali bÅ«ti nustatyta sutarus su darbuotojų atstovais, bendrovės kolektyvinėje sutartyje ar kitame bendrovės lokaliniame dokumente.

Pabrėžė, kad darbdavys negali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir nesilaikyti teisės normų vien todėl, kad taiko kitokiÄ , jokiuose teisės norminiuose aktuose nereglamentuotÄ darbo grafikų derinimo tvarkÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sÄ junga atsiliepime į skundÄ (b. l. 83-84) patvirtino, kad darbuotojų darbo grafikai derinami ir tvirtinami kaip nurodyta pareiÅ¡kėjo skunde. Tokios tvarkos laikomasi ilgÄ laikÄ , ji atitinka darbuotojų interesus ir teisės aktų nuostatas.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sÄ junga atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 85-88) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 19 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu derinti darbuotojų darbo grafikus su darbuotojų atstovais.

Praėjus beveik 4 mėnesiams, negavus atsakymo, kreiptasi į Inspekcijos Vilniaus skyrių. 2010 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjas pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, jog dėl Bendrovėje nusistovėjusios tvarkos grafikai derinami su anksčiau darbuotojų iÅ¡rinktais atstovais bei su kiekvienu darbuotoju individualiai. Teigė, kad pateikė savo pasiÅ«lymÄ dėl darbo grafikų derinimo su profesine sÄ junga, bet pareiÅ¡kėjas atsisakė tai atlikti. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. profesinė sÄ junga, gavusi darbuotojų nusiskundimų dėl 2010 m. sausio 1 d. paskelbimo darbo diena, kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu pateikti darbo grafikus, o juos gavusi pakartotinai kreipėsi su klausimu dėl darbo grafiko derinimo su profesine sÄ junga.

Teigė, kad darbuotojai, neturėdami pasirinkimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai privalėjo vykdyti priimtÄ sprendimÄ dirbti 2010 m. sausio 1 d. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į pareiÅ¡kėjo tinklo parduotuvių vadovus dėl nuolatinių darbuotojų teisių pažeidimų grafikų sudarymo srityje, tačiau atsakymo nesulaukė, o situacija nepagerėjo. Pabrėžė, kad darbuotojai savo paraÅ¡u patvirtina susipažinimo, bet ne sutikimo su darbo grafiku faktÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad darbuotojų galimybės nesutikti su darbo grafikais yra ribotos.

Teigė, kad darbo grafikų derinimas su darbuotojų atstovais bÅ«tų kaip papildomas darbuotojų teisių ir interesų apsaugos mechanizmas. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Nurodė Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad Bendrovėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, tačiau veikia dvi profesinės sÄ jungos. Darė iÅ¡vadÄ , kad tinkamu Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies įvykdymu Bendrovėje gali bÅ«ti laikoma darbo grafikų derinimas su įmonėje veikiančiomis profesinėmis sÄ jungomis.

Nustatė, kad darbuotojų darbo (pamainos) grafikai nebuvo tikrinamu laikotarpiu derinami ir Å¡iuo metu nėra derinami su darbuotojų atstovais pagal DK 19 straipsnį. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo pagrindÄ ir privalėjo pagal savo kompetencijÄ konstatuoti DK 147 straipsnio 1 dalies imperatyvių nuostatų pažeidimÄ bei atlikti įstatyme nustatytus veiksmus – pareikalauti paÅ¡alinti pažeidimÄ .Teismas pažymėjo, kad neturi reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo motyvai, jog darbo grafikai buvo suderinti pagal Bendrovėje nusistovėjusiÄ ilgametę tvarkÄ â€“ su darbuotojų iÅ¡rinktu atstovu bei kiekvienu darbuotoju individualiai.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3538-281/2008 pabrėžta, jog, atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje kolektyvinė sutartis su darbuotojais nesudaryta, darbdavys darbo (pamainų) grafikus privalėjo derinti su atitinkama profesine sÄ junga. Pažymėjo, jog Å¡ioje byloje minėtas precedentas negali bÅ«ti taikomas, nes yra skirtingos bylos aplinkybės, minėtoje byloje teismas nustatė, kad darbdavys siekė suderinti darbo grafikus su profesine sÄ junga, tačiau to padaryti negalėjo ne dėl savo kaltės, o dėl pačios profesinės sÄ jungos netinkamo veikimo.Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, procesinių dokumentų turinys, paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog grafikai nebuvo tikrinamu laikotarpiu derinami ir Å¡iuo metu nėra derinami su darbuotojų atstovais.

PareiÅ¡kėjas nepateikė Valstybinei darbo inspekcijai darbo grafikų, suderintų, pareiÅ¡kėjo tvirtinimu, pareiÅ¡kėjo įmonėje susiformavusia tvarka. Nurodė, kad Bendrovėje susiformavusia tvarka derinti planai yra pateikti tik už vėlesnį nei tikrinamas laikotarpį. Konstatavo, kad minėtÄ tvarkÄ patvirtinantys dokumentai negali bÅ«ti tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes jie suraÅ¡yti po skundžiamo administracinio veiksmo atlikimo, dalis jų suraÅ¡yta po skundo iÅ¡nagrinėjimo ikiteismine tvarka, todėl negali patvirtinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo minėta Bendrovėje nusistovėjusi tvarka galėtų bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jeigu įmonėje bÅ«tų buvusi sudaryta kolektyvinė darbo sutartis ir joje bÅ«tų nustatyta minėta tvarka. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos tvarkos taikymas – darbo grafikų derinimas su darbdavio nustatyta tvarka iÅ¡rinktu atstovu bei kiekvienu darbuotoju individualiai, nesudaro sÄ lygų užtikrinti darbuotojų interesų, tokie interesai nebuvo užtikrinti. III. PareiÅ¡kėjas UAB „Palink“ apeliaciniu skundu (b. l. 123-126) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, pripažinti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. (25)SD-3196 ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir nepagrįstais bei juos panaikinti.PaaiÅ¡kina, kad Bendrovėje yra dvi veikiančios profesinės sÄ jungos, su kuriomis Bendrovė Å¡iuo metu veda kolektyvines derybas dėl Bendrovės kolektyvinės sutarties sudarymo, kurioje, be kitų klausimų, bus aptarta Bendrovės darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarka.

Nurodo, kad nei DK, nei kiti teisės aktai neapibrėžia ir nenustato tvarkos, kuria vadovaujantis turėtų bÅ«ti derinami / keičiami suderinti Bendrovės darbuotojų darbo grafikai kartu su darbuotojų atstovais (Bendrovės atveju su dviem profesinėmis sÄ jungomis). PaaiÅ¡kina, kad, atsižvelgiant į Bendrovės faktinę situacijÄ , esant labai dideliam padalinių ir darbuotojų skaičiui, pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ darbuotojų darbo grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų iÅ¡rinktais atstovais bei kiekvienu darbuotoju individualiai, pastarajam pasiraÅ¡ant suderintame darbo grafike.

Atkreipia dėmesį, jog darbo grafikai tėra planinis dokumentas, todėl po tikrinamojo laikotarpio praėjus daugiau kaip trims mėnesiams Bendrovė neturėjo galimybės pateikti Bendrovės padalinio grafiko už tikrinamÄ jį laikotarpį. Atkreipia dėmesį, kad abi Bendrovėje veikiančios profesinės sÄ jungos nusistovėjusiÄ grafikų derinimo tvarkÄ laikė tinkama ir į Bendrovę iki 2010 m. sausio 15 d. dėl darbuotojų grafikų derinimo tvarkos nesikreipė. Pažymi, jog, analizuojant DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ normÄ teleologiniu metodu, darytina iÅ¡vada, jog normos paskirtis yra apsaugoti darbuotojus nuo darbdavio, kaip stipresniosios darbo sutarties Å¡alies, sÄ lygų diktato.

Mano, jog Bendrovėje egzistuojanti darbo grafikų derinimo tvarka nepažeidžia minėtos normos tikslų, kadangi darbo grafikai yra suderinami su darbuotojų kolektyvų iÅ¡rinktais atstovais, be to, Bendrovė savo valia, siekdama didesnio darbuotojų interesų užtikrinimo, įdiegė papildomÄ darbuotojų darbo grafikų derinimo su kiekvienu darbuotoju individualiai instrumentÄ . Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį Nr. N403-1313/2006.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 132-135) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo DK 147 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnį ir daro iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, jei įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra darbuotojų atstovai, bet nėra kolektyvinės sutarties, arba kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta kitokia darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo tvarka, darbdavys (administracija) privalo darbo (pamainų) grafikus tvirtinti suderinęs su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais. Teigia, kad darbdavys negali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir nesilaikyti imperatyvių teisės normų vien todėl, kad taiko kitokiÄ , teisės aktuose nereglamentuotÄ darbo grafikų derinimo tvarkÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo Nr. R1 0657-0377 (b. l. 13-14), kuriuo UAB „Palink“ direktorei A. K. pateiktas reikalavimas pašalinti nustatytus pažeidimus nurodytais terminais, ir Inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (25)SD-3/96, kuriuo minėtas reikalavimas pripažintas pagrįstu ir vykdytinu bei baigta administracinė procedūra dėl UAB „Palink“ generalinio direktoriaus M.

H. 2010 m. sausio 15 d. praÅ¡ymo tyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimas Nr. R1 0657-0377 suraÅ¡ytas Bendrovės direktorei A. K., nurodant Bendrovės adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius. Byloje esančių Bendrovės įstatų (b. l. 26-51) 1.2 punktas patvirtina, kad Bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau iÅ¡ Inspekcijos Piliečių praÅ¡ymų tyrimo ir analizės skyriaus 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡vados Nr. D-72 (b. l. 11-12) matyti, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius atliko reaguojamÄ jį inspektavimÄ , kurio pagrindu buvo suraÅ¡ytas ginčijamas reikalavimas, Bendrovės parduotuvėje „Ikiukas“ Nr. 807, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šios aplinkybės kelia abejonių, ar pareiškėjo ginčijamas reikalavimas surašytas tinkamam subjektui. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nenustatė, koks yra patikrintos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinis statusas (juridinis asmuo ar struktūrinis juridinio asmens padalinys (filialas)), ar šiai parduotuvei reikalavimo pašalinti pažeidimus metu vadovavo Bendrovės direktorė A. K., ar buvo paskirtas atsakingas parduotuvės, kaip įmonės padalinio (filialo), vadovas.

Todėl apygardos administracinio teismo iÅ¡vada dėl skundžiamo reikalavimo teisėtumo prieita visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus svarbių administracinės bylos nagrinėjimui aplinkybių dėl subjekto, kuriam suraÅ¡ytas reikalavimas, tinkamumo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grÄ Å¾intina Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atkreiptinas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėsiančio teismo dėmesys į tai, kad Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas yra juridinis asmuo – UAB „Palink“, o fizinis asmuo A.

K., kurios atžvilgiu suraÅ¡ytas ginčijamas reikalavimas, t. y. kuriai teismo priimtas sprendimas dėl Å¡io reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo gali turėti teisinių pasekmių, nėra įtraukta į bylos nagrinėjimÄ . Todėl administracinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ naujo metu nustačius subjekto, kurio atžvilgiu suraÅ¡ytas ginčijamas reikalavimas, tinkamumÄ , spręstinas klausimas dėl tokio fizinio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , kaip asmens, kurio teisėms ar pareigoms bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos.

Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiÅ¡kėjo skundžiamus sprendimus teisėtais neiÅ¡tyręs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neįvertinęs, ar pareiÅ¡kėjo skundžiamas reikalavimas suraÅ¡ytas tinkamo subjekto atžvilgiu, neiÅ¡sprendęs klausimo dėl fizinio asmens, kuriam suraÅ¡ytas ginčijamas reikalavimas ir kurio teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , todėl apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla grÄ Å¾intina Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai         Audrius Bakaveckas Laimė BaltrÅ«naitė ArÅ«nas Sutkevičius