ebcc62a1-eab1-486f-8794-88cd61d46797 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1435-513/2016                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11380-2014-1                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.;                                         3.1.7.5.; 3.3.1.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

Teisėjų kolegija             n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybė; pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 54/100, o atsakovui į 46/100 dalis buto. Nustatyti naudojimosi paminėtu butu tvarkÄ , ieÅ¡kovei priskiriant naudotis kambarį 61–6, 18,40 kv. m dydžio, o atsakovui kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 61–7, 13,71 kv. m dydžio.

Kitas patalpas palikti bendrai naudotis su atsakovu; atidalyti ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti už ieÅ¡kovei tenkančiÄ nuosavybės dalį 2 750 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pradėdami gyventi su atsakovu, abu jokio turto ar santaupų neturėjo. Gyveno kartu apie 12 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus R. M.. Už bendrai sutaupytas lėšas jie 2011-04-21 už 5 500 Lt nusipirko paminėtÄ garaÅ¾Ä , o 2013-08-26 nusipirko dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Už butÄ sumokėjo 80 000 Lt. Ji sutiko, kad daiktai bÅ«tų registruoti atsakovo A. G. vardu, nes atsakovu pasitikėjo, tuo metu ji neturėjo laiko dokumentų tvarkymui, nes prižiÅ«rėjo jų mažametį sÅ«nų. ButÄ suremontavo, susitvarkė, nusipirko baldus ir kartu su jų sÅ«numi visi jame gyveno. Teigė, kad tarp jų buvo susiklostę faktiniai jungtinės veikos teisiniai santykiai, kurie atitiko sutuoktinių santykius, kadangi kartu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kartu rÅ«pinosi vaiku, bendromis lėšomis atliko buto remontÄ .

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad garaÅ¾Ä atsakovas pirko už savo pinigus. ButÄ pirko už savo pinigus – 80 000 Lt, dalis pinigų (30 000 Lt) buvo jo asmeninės santaupos, o 55 000 Lt skolinosi iÅ¡ fizinių asmenų. Teigė, kad ieÅ¡kovės indėlio į buto pirkimÄ nėra ir ji neturi jokio pagrindo pretenduoti į dalį buto. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ nurodydama, kad už bendras lėšas įsigijo buto baldus. Visi buto baldai jam atiteko kartu su butu iÅ¡ buto pardavėjo S. K..

Teigė, kad jokių bendrų lėšų su ieškove neturi ir ji visiškai neprisidėjo prie turto įsigijimo. Pripažino, kad kartu su ieškove gyveno nuo sūnaus R. M. gimimo (2010-05-10). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, jog butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės R. M. ir atsakovo A. G. nuosavybė. Pripažino ieškovei R. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį ir atsakovui A.

G. į 1/2 dalį Å¡io buto. Nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovei R. M. priskyrė naudotis kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 61-7, 13,71 kv. m ploto, o atsakovui A. G. kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 61-6, 18,40 kv. m ploto. Kitas patalpas paliko bendrai naudotis. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. G. ieÅ¡kovės R. M. naudai 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-30, 2014-11-14 ir 2015-03-05 nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys iki ginčo buto įsigijimo gyveno drauge, tvarkė bendrÄ Å«kį, todėl pripažino, kad įgijo bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Teismas rėmėsi liudytojos A. M. parodymais ir nustatė, kad Å¡alys 2005–2010 m. nuomojosi vieno kambario butÄ , Å¡alys gyveno kaip faktinė Å¡eima. Teismas remėsi liudytojos Z. K. (Å¡alių kaimynė, jos butas yra virÅ¡ ginčo buto) paaiÅ¡kinimais ir nustatė, kad ieÅ¡kovė remontavo ginčo butÄ , važiuodavo kartu automobiliu, kartu eidavo į parduotuvę. Teismas sprendė, kad faktas, jog už turtÄ atsakovas mokėjo savo lėšomis ir įregistravo turtÄ savo vardu, nepaneigia Å¡io turto kaip bendrosios dalinės nuosavybės, atsiradusios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statuso.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos dalis bendrame turte buvo didesnė (54/100 dalys) nei atsakovo, nes ieÅ¡kovės darbo užmokestis, kai ji dirbo, buvo minimalus, o atsakovo pajamos buvo daug didesnės, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Todėl teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės dalis bendrame turte yra 46,78 proc., o atsakovo 55,22 proc. Nustatė, kad bendro turto vertė 24 762,51 Eur. IeÅ¡kovės dalis – 46,78 proc. arba 11 583,90 Eur, tai iÅ¡ esmės atitinka pusę buto vertės, todėl nematė tikslo nustatyti, kokia dalis garažo priklauso ieÅ¡kovei, ir priteisti kompensacijÄ , todėl pripažino, kad Å¡alims priklauso po 1/2 dalį buto.Teismas sprendimo dalį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo grindė tuo, kad bÅ«tent su atsakovu nustatyta Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, taigi ieÅ¡kovei paskyrė naudotis mažesniu 13,71 kv. m kambariu, o atsakovui – 18,40 kv. m kambariu, kitas patalpas paliko bendrai naudotis.

Teismas savo iÅ¡vadÄ grindė vadovaudamasis CK 4.75 str. 1 d. ir 4.81 str. 1 d. įtvirtinta bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir bÅ«dais, nurodydamas, kad praktikoje nevisada kiekvienam bendraturčiui galima paskirti daikto dalį, atitinkančiÄ jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl sprendė, kad ir tam tikras nukrypimas nuo Å¡io modelio yra tinkamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantas nurodo, jog vien faktas, kad atsakovas gyveno kartu su ieÅ¡kove ir turi bendrÄ vaikÄ , neįrodo buvus įsipareigojimų veikti bendrai siekiant įsigyti bendrai turtÄ . Teigia, kad teismas vertino tik ieÅ¡kovės įrodymus ir nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų. Atsakovas su ieÅ¡kove niekada neketino buto įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn ir jį įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl buto remonto.

PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, įsigytÄ butÄ savo jėgomis ir lėšomis remontavo jis, ieÅ¡kovė teisme paaiÅ¡kino, kad prie buto prisidėjo gamindama maistÄ ir tvarkydama buitį. IeÅ¡kovė nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, jos paaiÅ¡kinimai, kad pusmetį mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ , nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Teigia, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ieÅ¡kovė su su vaiku tiesiog gyveno. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie Å¡alių įnaÅ¡ai galėtų bÅ«ti bendrame turte, kokios lėšos buvo sutaupytos, nevertino, ar buvo ieÅ¡kovės įnaÅ¡as ir kokio dydžio, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kad jis pasiskolino 55 000 Lt (15 929,10 Eur) butui įsigyti.

Apelianto supratimu, teismas turėjo įvertinti, kad buto remontas padidino įsigyto buto vertę, o jis     5 000 Lt panaudojo buto remontui ir prisidėjo savo darbu, kurį vertina taip pat 5 000 Lt. FaktÄ , kad jis pirko statybines medžiagas buto remontui, patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. S..Atsakovo pateikta 2014-09-18 „Sodros“ pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2001–2006 metais pajamų neturėjo arba jos buvo nepakankamos net pragyvenimui. 2007 metais ieÅ¡kovės pajamos buvo minimalios ir pakankamos tik pačios poreikiams tenkinti. 2008–2011 metais vidutinės mėnesinės ieÅ¡kovės pajamos sudarė 925 Lt (267,89 Eur). 2012–2013 metais ieÅ¡kovės pajamos buvo 336 Lt (97,31 Eur).

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, kuriuos vykdė antstoliai M. T., A. Z., B. T. (iÅ¡ieÅ¡kota 2 552,67 Eur). Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ gaunamų pinigų galėjo tik gyventi. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nustatė bendras ieÅ¡kovės ir atsakovo dalis turte, taip pažeidė proporcingumo principÄ paskirstydamas buto dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos daug didesnės, tačiau nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės dalis bendrame turte yra 46,78 proc., o atsakovo 52,22 proc.

IÅ¡ teismo sprendimo yra neaiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas paskirstė dalis bute, jeigu nenustatinėjo ieÅ¡kovės nuosavybės dalies dėl garažo. NeaiÅ¡ku, kodėl atsakovui ir ieÅ¡kovei nuosavybės teisės į butÄ dalių teko po 1/2. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas turėjo atsižvelgti, kad nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Atsakovas negali butu naudotis ir tinkamai užtikrinti vaiko interesų dėl ieÅ¡kovės alkoholizmo ir smurtavimo, todėl yra priverstas nuomotis kitÄ butÄ , kuriame gyvena su vaiku.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Dėl naujų įrodymų pateikimoAtsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – 2015-02-17 BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir gerovės centro raÅ¡tÄ , mokėjimo už butÄ pavedimÄ , sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , darbo užmokesčio pažymÄ , remonto darbų sÄ matÄ . CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius. Å i nuostata neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčas dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe tarp Å¡alių prasidėjo nuo 2014 metų. Byloje atsakovo buvo nurodoma, kad buto remonto darbus 2013 metais atliko jis, taip pat iÅ¡laidos, susijusios su darbais, teko atsakovui.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia buto remonto darbų sÄ matÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, šį įrodymÄ atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, todėl šį įrodymÄ apeliacinėje instancijoje atsisakytina priimti. Atsakovas taip pat teikia laikotarpio nuo 2016-03-07 iki 2016-06-14 banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Nustatyta, kad byloje atsakovui atstovavo atstovas, paskutinis posėdis byloje įvyko 2016-04-27, jame dalyvavo taip pat ir atsakovas. Nenustatyta, kad minėtas įrodymas bÅ«tų pateiktas pirmosios instancijos teismui, bÅ«tinybė jį pateikti po teismo sprendimo priėmimo taip pat nenustatyta, todėl atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, pateiktus su apeliaciniu skundu, atsisakytina priimti.

Atsakovas taip pat teikia 2015-02-17 BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir gerovės centro raÅ¡tÄ apie ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamas ginčas kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Å is įrodymas buvo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu ir ieÅ¡kovė turėjo galimybę su juo susipažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ prideda prie bylos ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliacine tvarka nagrinėjamo ginčo esmė – sÄ lygų, kurioms esant nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgytas turtas gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas.Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių kvalifikavimoAtsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ , ir netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas dėl jungtinės veiklos ir naudojimosi turtu.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).

Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5 d.); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Å iuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuokÄ sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių Å¡eimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus („Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, bÅ«tina nustatyti sÄ lygas, kurioms esant bÅ«tų galima spręsti, jog tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

AiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).Byloje ginčas kilo dėl to, jog tarp Å¡alių raÅ¡ytinio ar kita forma iÅ¡reikÅ¡to susitarimo veikti jungtinės veiklos (partnerystės) tikslais nėra, todėl byloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovės ir atsakovo veiksmai, gyvenant kartu, sukÅ«rė susitarimÄ bendrÄ ja daline nuosavybe įgyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-158-695/2015). Pirmosios instancijos teismasnustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas iki ginčo buto įsigijimo gyveno drauge, tvarkė bendrÄ Å«kį, todėl pripažino, kad kartu gyvendami įgijo bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Apeliaciame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai nustatė jungtinės veiklos teisinius santykius, nepasisakė ir nenustatė ieÅ¡kovės ir atsakovo įsipareigojimų veikti bendrai. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas Å¡alių santykius kaip jungtinę veiklÄ (partnerytę) įgyjant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rėmėsi tuo, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno kartu, gyvenant kartu Å¡alims gimė sÅ«nus, ginčo turtas buvo įsigytas bendro gyvenimo metu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas sumokėjo už butÄ ir įregistravo jį savo vardu, tai nepaneigia Å¡io turto kaip bendrosios dalinės nuosavybės, atsiradusios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statuso. Teisėjų kolegija su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka. Pažymėtina, kad nors atitinkamas sugyventinių turtas nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, jis gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad Å¡alys gyvendamos kartu įgijo bendÄ jÄ dalinę nuosavybę, turėjo įvertinti ne vien bendrÄ Å¡alių gyvenimÄ , bet ir ieÅ¡kovės ir atsakovo indėlį, jų asmenines finansines lėšas įsigyjant ginčo butÄ bei garaÅ¾Ä , taip pat bendrÄ Å«kio tvarkymÄ bendru jų pačių darbu. Dėl Å¡alių susitarimo sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtÄ Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės sÅ«kurimo.IÅ¡ byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie ieÅ¡kovės draudžiamÄ sias pajamas nustatyta, kad ieÅ¡kovės pajamas 2001 metais sudarė bedarbio paÅ¡alpa – iÅ¡ viso 194,09 Eur (670,17 Lt); 2004 m. su darbo santykiais susijusios pajamos – 184,19 Eur (636,32 Lt); 2007 m. su darbo santykiais susijusios pajamas – 1 617,52 Eur (5 585,79 Lt); 2008 m. su darbo santykiais susijusios pajamos ir ligos paÅ¡alpa – 3 347,43 Eur (11 558,02 Lt); 2009 m. su darbo santykiais susijusios pajamos ir ligos paÅ¡alpa – 3 461,45 Eur (11 951,72 Eur); 2010 m. motinystės paÅ¡alpa – 3 276,76 Eur (11 314,84 Lt); 2011 m. motinystės paÅ¡alpa – 2 766,53 Eur (9 552,30 Lt); 2012 m. motinystės paÅ¡alpa 929,37 Eur (3 209,65 Lt); 2013 m. su darbo santykiais susijusios pajamos, ligos paÅ¡alpa, nedarbingumo iÅ¡moka – 1 409,36 Eur (4 866,27 Lt); 2014 m. nedarbo draudimo iÅ¡moka – 132,63 Eur (457,96 Lt) (t. 1, b. l. 8–10).

Duomenų apie ieÅ¡kovės įdarbinimus ar gaunamas pajamas 2002 m., 2003 m., 2005 m., 2006 m. nėra. Kitų duomenų apie ieÅ¡kovės pajamų skyrimÄ bei panaudojimÄ Å¡alims gyvenant kartu įsigyti nekilnojamojo turto byloje nėra pateikta. IÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iki ginčo buto įsigijimo atsakovė gaudavo pakankamai nedideles pajamas, iÅ¡ kurių didžioji dalis buvo pervedama tretiesiems asmenims ar nuskaitoma vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus (t. 1, b. l. 159–163). IÅ¡ byloje esančių duomenų apie atsakovo indėlį į ginčo turtÄ nustatyta, kad atsakovo vardu 2013-08-09 buvo įsigytas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14, 16, 17–21).

Kolegijos vetinimu, atsakovas įrodė, kad ginčo butas įsigytas už jo asmenines lėšas, kurias sudarė 30 000 Lt santaupos ir 55 000 Lt asmeninė paskola, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. 2011-04-02 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui A. G. 1 448,10 Eur (5 000 Lt) garažui įsigyti (t. 1, b. l. 71). 2013-06-09 paskolos sutartimi J. S. iki 2018-06-09 paskolino atsakovui 11 584,80 Eur (40 000 Lt) (t. 1, b. l. 72). 2013-06-01 A. J. paskolos sutartimi butui įsigyti paskolino atsakovui 4 344,30 Eur (15 000 Lt) iki 2018-06-01 (t. 1, b. l. 73).

Faktas, kad Å¡ių sandorių Å¡alimi nebuvo ieÅ¡kovė, patvirtina aplinkybes, kad turtas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, nes kiekvienas kreditorius, ypač skolindamas didelę pinigų sumÄ su tiksline paskirtimi, žinodamas, kad egzistuoja galimas (potencialus) bendraskolis, ir (arba) kiekvienas skolininkas, norėdamas pasilengvinti savo naÅ¡tÄ , pasirÅ«pintų, kad pagal prisiimtus įsipareigojimus atsakytų ir bendraskolis (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad jis 2005-01-01–2015-01-27 disponavo ir operavo pakankamai didelėmis sumomis (t. 1, b. l. 65–66, 93–124).

IeÅ¡kovas įrodė, kad turtas įgytas jo turėtomis, dovanų gautomis ir pasiskolintomis lėšomis. Tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad ginčo butui įsigyti bÅ«tinos lėšos buvo sutaupytos bendrai. Duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų prisidėjusi prie bendro Å«kio kÅ«rimo, turto iÅ¡laikymo, nėra. Taip pat byloje neįrodyta, kad Å¡alys turėjo tikslÄ sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtÄ . Faktas, kad ieÅ¡kovė gyveno atsakovo bute, pats savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovo įgytas turtas tapo bendrÄ ja daline nuosavybe (CK 6.969 str. 1 d., 6. 970 str. 1 d.).

PrieÅ¡ingai, byloje įrodyta, kad bÅ«tent atsakovas mokėjo mokesčius už ginčo butÄ (t. 1, b. l. 113–114; t. 2, b. l. 40). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovės prisidėjimo prie bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo savo darbu. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė, be to, kÄ nurodė ieÅ¡kinyje, t. y. jog atsakovui padėjo tvarkyti įsigytÄ butÄ , kitų aplinkybių, kurios patvirtintų ieÅ¡kovės indėlį sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę savo darbu, nepagrindė (CPK 178 str., 187 str. 2 d.).

Å iuo atveju teismas nustatydamas ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimÄ veikti bendrai siekiant sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę rėmėsi byloje apklaustų liudytojų A. M. ir Z. K. paaiÅ¡kinimais, kurios patvirtino, jog Å¡alys gyveno kartu, tvarkėsi buityje, tačiau liudytojų patvirtinti faktai taip pat neirodo bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme nurodė, jog gamino maistÄ bei tvarkė butÄ , kol jis buvo remontuojamas, todėl taip prisidėjo prie buto remonto darbų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip namų ruoša, o ne prisidėjimas prie jungtinės nuosavybės sūkurimo savo darbu. Nustatyta, kad ieškovė nedirbo, buvo vaiko auginimo atostogose, todėl galėjo būti namuose. Duomenų, kad ieškovė būtų dalyvavusi namo ar garažų bendrijos savininkų susirinkimuose, ar kitų galimų įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie buto ir garažo įsigijimo, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės – garažo ir buto – sukÅ«rimo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.969 str. 1 d., CK 6.970 str. 1 d.). Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovės minimi baldai palikti ankstesnio savininko, ir šį faktÄ patvirtina 2012-07-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2013-08-08 panaudos sutartis (t. 1, b. l. 70, 74–75).  Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai.

AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieÅ¡kovės ir atsakovo siekį įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris galėtų bÅ«ti pripažintas jų bendÄ jÄ daline nuosavybe, galėtų patvirti tai, jog ginčo butui trÅ«kstamÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas galėjo pasiskolinti kaip solidarieji skolininkai.

IÅ¡ byloje pateiktų paskolos sutarčių matyti, kad pinigus konkrečiai prieÅ¡ buto įsigijimÄ skolinosi atsakovas vienvaldiÅ¡kai ir grÄ Å¾inti skolas yra tik jo pareiga. Byloje įrodyta, kad ginčo buto įsigijmo laikotarpiu Å¡alių santykiai ir elgesys nebuvo nukreiptas į bendrų reikalų tvarkymÄ , ieÅ¡kovė piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė pavojų vaiko saugumui, Å¡alys konfliktavo, trukdė viena kitai naudotis butu, ginčus spręstavo policijos pareigÅ«nai, 2016-01-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovė buvo nuteista už tai, kad 2014-03-26 atsakovui sukėlė fizinį skausmÄ , jai skirtas 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimas nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose (t. 1, b. l. 135–143; t. 2, b. l. 2–6, CPK 182 str. 2 p.). 2015-08-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio R.

M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, teismas nustatė, kad su atsakovu jam gyventi saugiau. Visi Å¡ie faktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų jungtinės veiklos teisinių santykių buvimui reikÅ¡mingų įrodymų visumos ir nenustatė jungtinės veiklos sÅ«kurimui bÅ«tinų juridinių faktų – ieÅ¡kovės finansinio indėlio arba jos darbo (veiksmų) prisidedant prie buto ir garažo įsigijimo. Pripažindamas Å¡alių bendrÄ siekį veikti kartu įgyjant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, remdamasis vien tik faktais, kad ieÅ¡kovė gyveno su atsakovu ir ginčo turtas įgytas jiems gyvenant kartu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius, neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir atsakovas gyvendami kartu sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindÄ Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl jos bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, kiti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat netenkinami.

Teismas panaikino visas Å¡ioje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, atmetus ieÅ¡kinį Å¡i sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 150 str. 2 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Panaikinus sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, perskirstytinos ir Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis). Nustatyta, jog atsakovas turėjo 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme už teisinę pagalbÄ ir atstovavimÄ , procesinių dokumentų parengimÄ ir 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ jų 100 Eur žyminio mokesčio.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka bylos sudėtingumÄ ir advokato patirtas darbo ir laiko sÄ naudas, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatas, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Nustatyta, kad 2016-06-17 teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas 299 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Kadangi atsakovo apeliacinis skudnas tenkintinas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 299 Eur suma valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui A.

G. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. 1 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. 299 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.              Spendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistÄ .         Kolegijos teisėjai                          Irma Čuchraj                                                                                              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Erika MisiÅ«nienė                                                       Â