ebcbd169-69ff-47b2-87dd-a962eb50b80a · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1348-640/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16001-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. Å . dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ieÅ¡kovės L. Å .patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. Å . dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų.

2. IeÅ¡kovė L. Å . pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. Å . dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų. Teikdama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį, sudarančiÄ 300,00 Eur, tačiau pateikė praÅ¡ymÄ jÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Savo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, jog nors ieÅ¡kovė ir dirba, bet gauna ne itin didelį darbo užmokestį, kuris sudaro 1000,00 Eur per mėnesį.

Be to, ieÅ¡kovė prisideda prie pilnametės dukters mokslų mokėjimo bei dengia nuomos mokestį už bÅ«stÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 18 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio mokėjimo dalies atidėjimo arba jos atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo atmetė, todėl įpareigojo ieÅ¡kovė iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. paÅ¡alinti patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumus – sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį ir pateikti teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

4. Nustatė, kad ieÅ¡kovės mokėtinas žyminis mokestis (paduodant ieÅ¡kinį elektroninio ryÅ¡io priemonėmis) sudaro: (1) 75 Eur už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo bei kitus susijusius reikalavimus; (2) 1886,00 Eur dydžio žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, t. y., 1) reikalavimÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 80000 Eur, pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

2) reikalavimÄ priteisti vaikų darželį, Å«kinį pastatÄ , kitus kiemo statinius, žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 40 000,00 Eur; ir 3) reikalavimÄ priteisti Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamÄ Â½ dalį pajamų, kurios sudaro 1 440,00 Eur. IÅ¡ viso ieÅ¡kovės mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 1961,00 Eur (75 Eur + 1886,00 Eur). IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1661,00 Eur.

5. Remdamasis byloje esančiais VĮ „Registrų centro“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatyta, jog ieškovė bei atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kurio padalijimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1625,00 Eur.

Byloje ieÅ¡kovei antrinė teisinė pagalba nėra suteikta, netgi prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovė byloje naudojasi profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo) pagalba. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog Å¡alis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatÄ , leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki. Be to, ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sÄ skaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius (santaupas), Å¡ių lėšų srautus 2020 metais (pateikti ankstesnių metų duomenys) ir jų naudojimÄ , kurie taip pat leistų visapusiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovės mokumo situacijÄ .

Iš pateiktų pavienių ieškovės atliekamų mokėjimų 2019-2020 metais, matyti, jog ji disponuoja pakankamai ženkliomis sumomis.

6. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1661,00 Eur, kartu įvertindamas byloje esančius duomenis apie ieÅ¡kovės turtinę padėtį, sprendė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma tiek sunkia, kad tai sudarytų pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymų netenkino ir įpareigojo jÄ iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. sumokėti likusiÄ dalį žyminio mokesčio, sudarančiÄ 1661,00 Eur bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Apeliantė atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 8.1. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė už turtinį reikalavimÄ padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ turėtų sumokėti žyminį mokestį už visÄ santuokoje įgytÄ dalintinÄ turtÄ , o ne už savo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ turtinį reikalavimÄ . Tačiau toks teismo aiÅ¡kinimas ir įpareigojimas neatitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes pagal Å¡iÄ teisės normÄ , turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio/reikalavimo sumos.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai nuosavybėn turto už 41 440 Eur sumÄ , todėl už šį reikalavimÄ teisingai apskaičiavo 922 Eur žyminį mokestį (75,00 Eur už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir 847 Eur už turtinį reikalavimÄ ). 8.2. Teismas nepagrįstai ir neaiÅ¡kiu teisiniu pagrindu už turtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigojo ieÅ¡kovę sumokėti žyminį mokestį už visÄ dalintino turto vertę – 121 440 Eur, t. y. ir už tÄ turto dalį, kuriÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti atsakovui.

Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobÅ«džio reikalavimai,kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. 8.3.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybėsteise įgijo: butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 80000 Eur; vaikų darželį-Å«kinį pastatÄ , kitus kiemo statinius, žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 40 000,00 Eur; IÅ¡ viso bendro turto vertė yra 121 440 Eur. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti jai nuosavybėn vaikų darželį, Å«kinį pastatÄ , kitus kiemo statinius, žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 40 000,00 Eur; ir priteisti Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamÄ Â½ dalį pajamų, kurios sudaro 1 440,00 Eur, t. y. turto už 41 440 Eur, kuriÄ nurodė kaip ieÅ¡kinio sumÄ . 8.4.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo praÅ¡omos priteisti turto vertės – nuo 41 440 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad už šį reikalavimÄ ieÅ¡kovės apskaičiuotas 922 Eur dydžio žyminis mokestis yra teisingas. Taigi, teismas sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio nustatymo klausimÄ ieÅ¡kovės reikalavimų dalyje dėl turto padalijimo, netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, tačiau sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio už jį, o kitos dalies mokėjimÄ prašė atidėti arba atleisti jÄ nuo mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas su tokiu praÅ¡ymu nesutiko ir įpareigojo ieÅ¡kovę susimokėti likusiÄ 1661,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

12. Atskiruoju skundu apeliantė iÅ¡ esmės neginčija teismo argumentų dėl to, kad teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ arba atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių teismo motyvų nepasisako. Å iuo atveju apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytų įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį – apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo jai mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ ir neatsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma (ieÅ¡kinio suma) yra tik 41 440 Eur, o ne 121 440 Eur.

13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieÅ¡kinys apmokamas žyminiu mokesčiu. CPK 5 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, t. y., kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau Å¡ios procesinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas tam tikrų sÄ lygų buvimu. Viena iÅ¡ tokių sÄ lygų – įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

CPK įtvirtintu žyminio mokesčio institutu siekiama užkirsti keliÄ nepagrįstų reikalavimų kėlimui ir skatinti taikų ginčų sprendimÄ . CPK turtiniams reikalavimams numato proporcingÄ Å¾yminį mokestį, t. y., didesnė ieÅ¡kovo reikalavimo suma (ieÅ¡kinio suma) reiÅ¡kia didesnį mokėtinÄ Å¾yminį mokestį. Žyminio mokesčio proporcingumas ieÅ¡kinio sumai skatina ieÅ¡kovÄ kelti tik realius ir pagrįstus reikalavimus, nes, teismui patenkinus ieÅ¡kinį tik iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintam reikalavimui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, tai yra ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Pažymėtina, kad žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė teismo prašė:

1) nutraukti tarp jos atsakovo sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti sutuoktinę pavardę;

3) pripažinti bendra jungtine nuosavybe atsakovo nuosavybės teise registruotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu, bei šį turtÄ padalinti jį priteisiant atsakovui be kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės;

4) pastatÄ - vaikų darželį, Å«kinį pastatÄ , kitus kiemo statinius ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 40 000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovei L. Å ., be kompensacijos iÅ¡mokėjimo atsakovui;

5) atsakovui priteisti transporto priemones PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo ieškovei;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai, ½ dalį ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamų pajamų, kurios ieÅ¡kinio pateikimo dienai sudaro 1440 Eur. IeÅ¡kovė teigdama ieÅ¡kinį sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji turi sumokėti dar 1661 Eur žyminį mokestį. Teismas tokiÄ savo pozicijÄ grindė tuo, kad santuokos nutraukimo ir su juo susiję klausimai laikytini neturtiniu ginču, todėl už juos mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Tuo tarpu, teismo vertinimu, reikalavimai pripažinti bendrÄ ja nuosavybe 80000 Eur vertės butÄ , priteisti 40 000 Eur vertės vaikų darželį, Å«kinį pastatÄ , kitus pastatus ir žemės sklypÄ , bei ½ dalį iÅ¡ nuomos gaunamų pajamų (1440 Eur) laikytini turtiniais, todėl už juos turi bÅ«ti sumokėtas reikalavimų sumÄ atitinkantis žyminis mokestis – 1886 Eur.

16. Apeliantė teigia, kad konkrečiu atveju ji neturi mokėti žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog minėtas butas yra registruotas kaip atsakovo D. Å . nuosavybė. Taigi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė siekia pripažintÄ bendra sutuoktinių nuosavybe turtÄ padalinti jį nuosavybės teise perduodant atsakovui, tačiau pripažinus turtÄ bendra sutuoktinių nuosavybe, ieÅ¡kovė patirtų finansinę naudÄ , todėl Å¡is reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

17. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovė turi teismui pateikti viešų registrų duomenis apie visÄ savo ar sutuoktinio vardu registruotÄ turtÄ , nes teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje privalo patikrinti dalijamo turto (ne) buvimo faktÄ . Taip pat, teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio motyvuojamoje dalyje praÅ¡o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nurodė, kad tuo atveju, jei bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl tam tikro turto priteisimo ieÅ¡kovei, toks reikalavimas privalėtų bÅ«ti apmokėtas įstatymų nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Taigi, tai, jog reikalavimas pripažinti turtÄ bendra jungtine nuosavybe yra turtinio pobÅ«džio ir už jį turi bÅ«ti mokamas žyminis mokestis, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma dar iki patikslinto ieÅ¡kinio byloje pateikimo.

18. Kita vertus, nėra aiÅ¡ku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog reikalavimas pripažinti bendra jungtine nuosavybe butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) yra įvertintinas 80 000 Eur suma. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė teigia, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 80000 Eur, tačiau byloje nėra pateikti tokiÄ turto vertę patvirtinantys duomenys, todėl nėra galimybės nustatyti koks žyminis mokestis už šį reikalavimÄ turėtų bÅ«ti mokamas. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo matyti, jog ji siekia, kad turtas (butas) bÅ«tų pripažintas bendrÄ jÄ nuosavybe su atsakovu, t. y. kad bÅ«tų nustatyta, jog jai priklauso ½ Å¡io turto, todėl Å¡io reikalavimo suma negali bÅ«ti prilyginama viso turto vertei.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , todėl nepagrįstai nustatė trÅ«kumus, kurie nėra aiÅ¡kiai motyvuoti, ar paremti byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė