Legislator Case Law & Legislation
ebcb631a-cd60-41e1-989d-c8b179568600 AI generated

ebcb631a-cd60-41e1-989d-c8b179568600 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ebcb631a-cd60-41e1-989d-c8b179568600
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovė muzikos autorių teisių asociacija NATA (toliau – ieÅ¡kovė arba Asociacija NATA) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:priteisti iÅ¡ atsakovės 37 650 EUR kompensacijÄ už neteisėtÄ kÅ«rinių naudojimÄ televizijos kanale „LNK“ transliacijų metu 2012-2013 metų laikotarpiu; priteisti iÅ¡ atsakovės 21 721 EUR kompensacijÄ už neteisėtÄ kÅ«rinių panaudojimÄ â€žBTV“ kanalo transliacijų metu 2012-2013 metų laikotarpiu;priteisti iÅ¡ atsakovės 21 721 EUR kompensacijÄ už neteisėtÄ kÅ«rinių panaudojimÄ â€žLNK Go“ kanalo transliacijų metu 2012-2013 metų laikotarpiu.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, nemokėdama jokio atlyginimo bei neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo 2012 - 2013 metų laikotarpiu neteisėtai naudojo jos administruojamų autorių kÅ«rinius TV kanalų ir internetinės televizijos „LNK GO“ transliacijų metu, pažeidimo nenutraukė ir po ieÅ¡kovės 2012 m. liepos 23 d. pretenzijos.

Legislator headnote

AI generated

ebcb631a-cd60-41e1-989d-c8b179568600 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nepaisant kÅ«rinio autoriaus prisistatymo vardu ar pseudonimu, jo teisės turi bÅ«ti ginamos.Teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė nė karto nesikreipė į ieÅ¡kovę sužinoti dėl ginamų autorių teisių objektų ir tęsė pažeidimus. Tai, kad atsakovė nežino ir negali rasti kokio nors kÅ«rinio, kurį administruoja ieÅ¡kovė, nereiÅ¡kia, kad atsakovė gali pradėti naudoti tÄ kÅ«rinį. Tuo tarpu atsakovė bÅ«tent taip ir elgėsi, kas patvirtina, kad atsakovė žinojo, jog bus panaudoti kÅ«riniai, į kuriuos ji neturi įgijusi licencijos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1147-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01705-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1; 2.5.10.2.3.; 2.5.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Romualdos Janovičienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Muzikos autorių teisių asociacijos NATA ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Muzikos autorių teisių asociacijos NATA ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl kompensacijos priteisimo už neteisėtÄ muzikos kÅ«rinių panaudojimÄ ; tretieji asmenys – asociacija LATGA, uždaroji akcinė bendrovė „Be tabu“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „Elitaz grupė“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė muzikos autorių teisių asociacija NATA (toliau – ieÅ¡kovė arba Asociacija NATA) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:priteisti iÅ¡ atsakovės 37 650 EUR kompensacijÄ už neteisėtÄ kÅ«rinių naudojimÄ televizijos kanale „LNK“ transliacijų metu 2012-2013 metų laikotarpiu; priteisti iÅ¡ atsakovės 21 721 EUR kompensacijÄ už neteisėtÄ kÅ«rinių panaudojimÄ â€žBTV“ kanalo transliacijų metu 2012-2013 metų laikotarpiu;priteisti iÅ¡ atsakovės 21 721 EUR kompensacijÄ už neteisėtÄ kÅ«rinių panaudojimÄ â€žLNK Go“ kanalo transliacijų metu 2012-2013 metų laikotarpiu.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, nemokėdama jokio atlyginimo bei neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo 2012 - 2013 metų laikotarpiu neteisėtai naudojo jos administruojamų autorių kÅ«rinius TV kanalų ir internetinės televizijos „LNK GO“ transliacijų metu, pažeidimo nenutraukė ir po ieÅ¡kovės 2012 m. liepos 23 d. pretenzijos.

IeÅ¡kovės teigimu, kiekvienas atsakovės valdomas TV kanalas laikytinas atskiru kÅ«rinių naudotoju. Atsakovė UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ne tik sÄ moningai nenaudoja Muzikos autorių teisių asociacijos NATA repertuarui priklausančių kÅ«rinių, tačiau imasi aktyvių veiksmų ir visų jos valioje esančių prevencinių priemonių, jog nebÅ«tų pažeistos autorių teisės, kurias administruoja ieÅ¡kovė. Gavusi ieÅ¡kovės draudimÄ naudoti jos administruojamus autorių teisių objektus – muzikos kÅ«rinius, atsakovė iÅ¡ karto deramai sureagavo.

IeÅ¡kovei buvo pateiktas atsakymas raÅ¡tu, kuriame iÅ¡samiai motyvuotas praÅ¡ymas pateikti konkretų kÅ«rinių repertuarÄ , į kurį autorių teises administruoja naujai įsikÅ«rusi kolektyvinio administravimo asociacija, tačiau ieÅ¡kovė savo administruojamo autorių teisių objektų repertuaro atsakovei nepateikė. Esant tokiai situacijai, atsakovė bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningų veiksmų neturėjo galimybių tiksliai žinoti, kokie muzikos kÅ«riniai yra administruojami ieÅ¡kovės. Neturėdama Å¡ios informacijos, atsakovė net negalėjo svarstyti, ar jai verta pirkti licencijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės už siÅ«lomas kainas, nes ieÅ¡kovė neidentifikavo, kÄ apskritai parduoda.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei priteisė 15 000 EUR kompensacijÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė įregistruota 2012 m. kovo 5 d. Pagal ieÅ¡kovės įstatus (toliau – Ä®statai) – tai muzikos kÅ«rinių autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, turinti tikslÄ administruoti Lietuvos ir užsienio autorių ir /arba jų teisių turėtojų – Asociacijos narių, turtines teises pagal Lietuvos Respublikios autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymÄ (toliau – ir ATGTÄ®) ir pasiraÅ¡ytas narystės sutartis.IeÅ¡kovės atstovas 2012 m. liepos 23 d. pranešė atsakovei apie jos administruojamų autorių kÅ«rinių panaudojimo neteisėtumÄ ir pasiÅ«lė sudaryti licencinę sutartį.

Atsakovė, atsakydama į siÅ«lymÄ , 2012 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 12/212S nurodė, kad didelė dalis ieÅ¡kovės nariais nurodytų autorių nėra autorių teisių į savo anksčiau sukurtus kÅ«rinius subjektai, taip pat ieÅ¡kovės buvo papraÅ¡yta pateikti autorių teisių objektų sÄ raÅ¡Ä â€“ repertuarÄ , nes nežino, į kokius konkrečiai autorių teisių objektus siÅ«loma įsigyti licencijÄ . Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „ELITAZ Grupė“ nurodė, kad ieÅ¡kovės internetinė svetainė tam tkrais laikotarpiais buvo iÅ¡jungta, todėl nebuvo galimybės pasitikrinti duomenis apie ieÅ¡kovės administruojamus autorių kÅ«rinius.

Licencinė sutartis nebuvo sudaryta.Antstolė G. A. 2014 m. gegužės 4 d., 2014 m. gegužės 17 d., 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksavo, kad atsakovė 2012-2015 m. naudojo ieÅ¡kovės administruojamų autorių kÅ«rinius TV kanalų ir internetinės televizijos „LNK GO“ transliacijų metu, laidų įraÅ¡ai prieinami internete. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neteisėtai naudojo sprendime iÅ¡vardintus ieÅ¡kovės administruojamus kÅ«rinius tiek ieÅ¡kovės nurodomu 2012-2013 metų laikotarpiu, tiek ir vėlesniu laiku, kai ginčas jau buvo nagrinėjamas teisme.

Atsakovė, bÅ«dama profesionali kÅ«rinių naudotoja, privalėjo įsitikinti kÅ«rinių naudojimo teisėtumu ir dar prieÅ¡ naudojant kÅ«rinius kreiptis Å¡iuo atveju į AsociacijÄ NATA dėl licencinės sutarties sudarymo, kad neatliktų neteisėtų veiksmų licencijos neturėjimo atveju. Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti kompensacijos.Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas pažymėjo, kad neteisėti kÅ«rinių panaudojimo atvejai atsirado be tiesioginės atsakovės tyčios.

Atsakovė, kaip televizijos transliuotoja, bet ne programų gamintoja, gaudama iki galo pagamintas programas ir žinodama, kad neturi sutarties su ieÅ¡kove, nuosekliai siekė nenaudoti ieÅ¡kovės administruojamo repertuaro gaminamose programose, programų gamintojams sutartyse nurodė, kad gaminamose programose nebÅ«tų įtraukti ieÅ¡kovės administruojami kÅ«riniai. Be to, ieÅ¡kovės atstovaujamų autorių autorystė nurodoma pseudonimais, o ne tikrais vardais, kurie vieÅ¡ai skelbiami kaip ieÅ¡kovės nariai, pseudonimai kartais sutampa su kitų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ros LATGA atstovaujamų autorių pseudonimais, vieÅ¡ai skelbiamas ieÅ¡kovės atstovaujamų autorių sÄ raÅ¡as nebÅ«na nuolat aktualus, ieÅ¡kovės administruojami kÅ«riniai nėra pakankamai aiÅ¡kiai identifikuoti, todėl atsakovei teikiama informacija apie teisių turėtojÄ kartais bÅ«na klaidinanti.Ä®vertinęs saugomų teisių pažeidimų mastÄ , pažeidimų trukmę, kÅ«rinių panaudojimÄ atskiruose kanaluose, tų kanalų populiarumÄ ir atitinkamÄ sklaidÄ Å¾iÅ«rovui, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 15 000 EUR kompensacija.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 81 092 EUR kompensacijÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus nusprendęs, kad atsakovė, įpareigodama programų gamintojus nenaudoti ieÅ¡kovės administruojamo repertuaro, nuosekliai siekė nenaudoti ieÅ¡kovės administruojamo repertuaro gaminamose programose.

 Ši teismo išvada prieštarauja ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatai, kadangi už eteryje rodomas programas atsako naudotojas, nepaisant to, kokius susitarimus jis turi su programų gamintojais. Įstatymas nenumato atsakomybės perleidimo kitoms šalims, todėl minėtas susitarimas neturi reikšmės ginčo esmei, nelengvina atsakovės atsakomybės ir nedaro jos netyčine.Teismas, spręsdamas dėl atsakovės kaltės formos, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir tuo aspektu, jog neįvertino įrodymų visumos, susijusios su ieškovės atstovaujamų autorių pseudonimais, o ne tikrais vardais, kurie viešai skelbiami kaip ieškovės nariai.

Teismas vadovavosi tik dviem ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, kurie susiję su pseudonimais (A. C. ir M. T. K.), tačiau neįvertino kitų įrodymų, kai neteisėtai panaudotų kÅ«rinių autoriai atsakovui gerai žinomi bei nenaudojo pseudonimų. Teismo prielaida, kad atsakovės kaltė mažintina, kadangi ieÅ¡kovės administruojami kÅ«riniai nėra pakankamai aiÅ¡kiai identifikuoti dėl naudojamų pseudonimų, prieÅ¡tarauja ATGTÄ® 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, kuri įtvirtina autoriaus teisę bÅ«ti identifikuotam pagal pseudonimÄ , faktinei aplinkybei, jog įstatymas neįpareigoja turėti vieÅ¡ai prieinamos duomenų bazės apie visų autorių sukurtus autorių teisių objektus ar tokį sÄ raÅ¡Ä teikti interesantams, taip pat pasaulinei praktikai dėl tikrųjų autorių vardų ir pseudonimų naudojimo ir atskleidimo.

Nepaisant kÅ«rinio autoriaus prisistatymo vardu ar pseudonimu, jo teisės turi bÅ«ti ginamos.Teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė nė karto nesikreipė į ieÅ¡kovę sužinoti dėl ginamų autorių teisių objektų ir tęsė pažeidimus. Tai, kad atsakovė nežino ir negali rasti kokio nors kÅ«rinio, kurį administruoja ieÅ¡kovė, nereiÅ¡kia, kad atsakovė gali pradėti naudoti tÄ kÅ«rinį. Tuo tarpu atsakovė bÅ«tent taip ir elgėsi, kas patvirtina, kad atsakovė žinojo, jog bus panaudoti kÅ«riniai, į kuriuos ji neturi įgijusi licencijos.

Tai laikytina tyčiniais iÅ¡ anksto numatytais neteisėtais veiksmais.IeÅ¡kovė pateikė paskaičiavimus, kokia bÅ«tų mažiausia licencijų kaina, jei atsakovė bÅ«tų jas pirkusi. Priteisiant gerokai mažesnę kompensacijÄ , sukuriamas precedentas, pagal kurį naudotojui apsimoka nepirkti licencijų, o pažeisti autorių teises ir sumokėti žymiai mažesnę teismo priteisiamÄ kompensacijÄ . Teismas, priteisdamas kompensacijÄ , neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, taip pat neįvertino atsakovės finansinių galimybių sumokėti maksimaliÄ kompensacijos sumÄ , netinkamai vertino pažeidimo mastÄ ir tęstinumÄ iki Å¡iol kÅ«rinius neteisėtai naudojant internetinėje televizijoje „LNK GO“.Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kinio suma buvo sumažinta nuo 162 187,20 EUR iki 81 092 EUR.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi tokie atsikirtimai:IeÅ¡kovė ne iki galo įsigilino ir dėl to nesuprato skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kadangi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, teismas neneigė autorių teisės vadintis pseudonimais ir neteigė, kad civilinė atsakomybė kyla kažkam kitam, o ne atsakovei. Aplinkybę, kad atsakovė pati negamina programų, teismas vertino tik tiek, kiek buvo sprendžiamas atsakovės kaltės formos klausimas.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad neturi pareigos pateikti (atskleisti) potencialiems naudotojams ir (ar) kitiems asmenims savo administruojamÄ autorių teisių objektų repertuarÄ . Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, kuri yra autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Vyriausybės įgaliota institucija (ATGTÄ® 71 straipsnis), taip pat institucija, įgaliota vykdyti Lietuvos Respublikoje veikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų priežiÅ«rÄ (ATGTÄ® 71(1) straipsnis), 2015 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. S2-15-32 vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad ieÅ¡kovė tokiÄ pareigÄ turi.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, ATGTÄ® 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad negali bÅ«ti perduodamos teisės į visus bÅ«simus arba aiÅ¡kiai neidentifikuotus autoriaus kÅ«rinius. AiÅ¡kus kÅ«rinių indentifikavimas autorių teisėje yra svarbus, nes autorių teisių objektai nėra niekur privalomai registruojami, kaip ir jų autoriai ir (ar) autorių teisių subjektai. Tai, kad ieÅ¡kovės pateikta informacija apie atstovaujamus kÅ«rėjus yra klaidinanti, patvirtina pateikti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovė nurodo jos nariais esant asmenis, kurie neturi nieko bendro su ieÅ¡kove.IeÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, kad teismas neįvertino pateiktų įrodymų apie tai, jog pasaulinėje praktikoje ir Lietuvos praktikoje neegzistuoja jokios duomenų bazės ir sÄ raÅ¡ai apie kolektyvinių administravimo organizacijų administruojamÄ repertuarÄ , kadangi ieÅ¡kovė tokių įrodymų neteikė.

Be to, byloje pateikti įrodymai teigia prieÅ¡ingai. Visos kitos Lietuvoje veikiančios kolektyvinio administravimo asociacijos nurodė, kad ieÅ¡kovė turi atskleisti savo administruojamų kÅ«rinių repertuarÄ (Lietuvos gretutinių teisių asociacijos 2015 m. vasario 24 d. raÅ¡tas Nr. 2-023/15, Asociacijos LATGA 2015 m. vasario 26 d. raÅ¡tas Nr. 811M-L, Audiovizualinių kÅ«rinių autorių teisių asociacijos AVAKA 2015 m. vasario 18 d. raÅ¡tas Nr. 15.08).Apeliacinio skundo teiginiai apie „masinius“ neteisėtus naudojimus kiekvienÄ dienÄ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Be to, ieÅ¡kovė pati nustato licencijų kainas, todėl, kaip suinteresuotos proceso baigtimi Å¡alies, licencijų kaina teisminio proceso metu galėjo bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta nepagrįstai didesnė, kuri, be to, neatitinka rinkos kainų.Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi antstolio suraÅ¡ytais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kadangi visi be iÅ¡imties pažeidimai televizijos programų transliacijose nesuprantama ir neidentifikuota metodika antstolio yra konstatuojami atbuline data.

Nors nurodoma, kad antstolė fiksavo aplinkybes, remdamasi interneto svetainėje „LNK GO“ patalpintais įrašais, programa (šou) „Lietuvos balsas“, dėl kurios keliama didelė dalis ieškinio reikalavimų, nėra talpinama ir nebuvo talpinama interneto svetainėje „LNK GO“. Be to, interneto svetainėje „LNK GO“ yra talpinami ne tie patys įrašai, kurie buvo transliuoti televizijos eteryje, todėl iš internete talpinamos medžiagos neįmanoma techniškai objektyviai identifikuoti, kas buvo transliuota televizijos eteryje.Teismas nepagrįstai nustatė buvus atsakovės kaltę (tegu tik neatsargumo forma).

Apdairus transliuotojas, veikiantis Lietuvoje, gali remtis tik sutartinėmis nuostatomis, „įsigydamas teises“ sutarčių pagrindų iÅ¡ TV produkcijos gamintojų transliuoti filmus, laidas ir (ar) kitas programas, tačiau net ir apdairiausias transliuotojas neturi objektyvių galimybių ar sÄ lygų patikrinti, ar programų gamintojas nepažeidė nei vieno iÅ¡ audiovizualinio kÅ«rinio bendraautorių ar anksčiau sukurtų kÅ«rinių (įtrauktų į audiovizualinį kÅ«rinį) autorių ir (ar) autorių teisių perėmėjų (subjektų) teisių.

Vadovaujantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, bet koks autorių teisių pažeidimas televizijos eteryje suponuotų transliuotojo civilinės atsakomybės kilimÄ , kas jau laikytina griežta civiline atsakomybe, kai tuo tarpu civilinė atsakomybė už autorių teisių pažeidimus nėra griežta, t. y. kylanti be kaltės.Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos dydį, teismui netinkamai vertinus įrodymus, kuriais buvo grindžiami autorių teisių pažeidimai (jų mastas), taip pat netinkamai įvertinus įrodymus dėl atsakovės kaltės, nepakankamai įvertinus ieÅ¡kovės veiksmus, kuriais ji prisidėjo prie pažeidimo bei žalos atsiradimo, jos padidėjimo.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindÄ peržengti apeliacinių skundų ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ Å¡alių nurodytus teisinius ir faktinius argumentus.

Nagrinėjamoje byloje su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek atsakovė, mananti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai taikė griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, tiek ieÅ¡kovė, nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės kaltės formos (neatsargumo). Abi Å¡alys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteistos kompensacijos dydžiu. Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmųAtsakovė nurodo, kad byloje esantys įrodymai – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuojant atsakovės neteisėtus veiksmus.

Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡iais protokolais, neįvertino, kad iÅ¡ internete talpinamos medžiagos neįmanoma techniÅ¡kai objektyviai identifikuoti, kas buvo transliuota televizijos eteryje. Atsakovė taip pat teigia, kad, byloje nesant tinkamų įrodymų, kokie konkrečiai kÅ«riniai ir kada buvo neteisėtai naudojami, nagrinėjant bylÄ teisme jai buvo apsunkintos galimybės atsikirsti į ieÅ¡kovės teiginius, kadangi pagal Visuomenės informavimo įstatymÄ ji iÅ¡transliuotÄ medžiagÄ privalo saugoti vienerius metus, todėl dėl objektyvių aplinkybių neturi galimybės patikrinti senesnį kaip metų televizijos turinį ir patvirtinti ar paneigti konkrečių kÅ«rinių faktinį transliavimÄ .ATGTÄ® 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kÅ«rinių naudotojai privalo sudaryti sÄ lygas kolektyvinio administravimo asociacijų atstovams gauti informacijÄ , bÅ«tinÄ kolektyvinio teisių administravimo funkcijoms atlikti, bei teikti kolektyvinio administravimo asociacijoms informacijÄ apie kÅ«rinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo teisėtumÄ , taip pat informacijÄ , bÅ«tinÄ atlyginimui surinkti ir paskirstyti.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios nuostatos palengvina įrodinėjimÄ autorių teisių bylose ir suteikia teisę autorių teisių subjektui, kurio teisės pažeistos, reikalauti (tiesiogiai ar per teismÄ ) pateikti atitinkamÄ informacijÄ . Atsakovui nepateikus (ar pateikus nepakankamai) duomenų, kokių konkrečių autorių kÅ«riniai buvo atliekami jo organizuotuose koncertuose, teismas Å¡ias aplinkybes nustato remdamasis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012).Nors antstolė, kaip nurodo atsakovė, faktines aplinkybes apie transliacijas, vykusias 2012-2013 m., konstatavo 2014 m., atsakovė neneigia paties fakto, jog tokios transliacijos vyko.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų į jÄ kreipėsi dar 2012 m., įspėdama ir apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ , taigi, atsakovė tuo metu turėjo visas galimybę surinkti įrodymus, kad jos transliuojamose laidose kÅ«riniai naudojami teisėtai. Tai, kad atsakovė turi įstatyme numatytÄ pareigÄ teikti ieÅ¡kovei informacijÄ apie kÅ«rinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo teisėtumÄ , patvirtina ATGTÄ® 70 straipsnio 2 dalis.

IeÅ¡kovė pateiktose pretenzijose rodė iniciatyvÄ susitikti bei aptarti susidariusiÄ situacijÄ , nurodė, kad atsakovė reikalingÄ informacijÄ dėl atitinkamų kÅ«rinių priklausymo/nepriklausymo ieÅ¡kovės atstovaujamų autorių repertuarui gali gauti kreipusis tiesiogiai į ieÅ¡kovę. Atsakovė, gavusi Å¡iÄ pretenzijÄ , ne tik galėjo kreiptis dėl jai reikalingos informacijos į ieÅ¡kovę ir asmenis, iÅ¡ kurių ji perka programas, tačiau privalėjo tÄ padaryti siekiant įsitikinti, ar neatliekami neteisėti veiksmai pažeidžiant autorių teises.

Taigi, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos teisės įrodinėti savo veiksmų teisėtumÄ buvo apribotos dėl iÅ¡transliuotos medžiagos saugojimo laikotarpio ribotos trukmės. Kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktuose antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytus duomenis, o tik iÅ¡kėlė įrodymais neparemtas abejones dėl ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų įrodomosios vertės, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais konstatuodamas autorių teisių pažeidimo faktÄ .

Dėl atsakovės kaltėsSprendžiant dėl autorių teisių pažeidimo, autorių teisių objekto naudojimas be autoriaus teisių subjekto leidimo, taip pat virÅ¡ijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises (iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas). Jis visada ex facto reiÅ¡kia žalos padarymÄ , nes dėl kiekvieno neteisėto kÅ«rinio panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali bÅ«ti pakenkiama jo reputacijai, vardui, o teisių pažeidėjas pasipelno iÅ¡ to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kÅ«rinio naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012).

Atsakovė nurodo, kad atsakomybė už autorių teisių pažeidimus nėra griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės). Kolegija su tokiu atsakovės vertinimu sutinka ir kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nesprendė, kad atsakomybė atsakovei kyla be kaltės. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad atsakovės kaltė pasireiškė neatsargia forma. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007).

Atsakovė neneigia, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, jai, kaip visuomenės informavimo priemonei ir transliuotojai, taikytini didesni atidumo, apdairumo, rūpestingumo reikalavimai dėl autorių teisės saugomų objektų naudojimo teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2009).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė turėjo žinoti, jog teisėtam kÅ«rinių naudojimui ji turėjo sudaryti sutartį, nes tik toks dokumentas suteiktų jai teisę teisėtai naudoti kÅ«rinius.Atsakovė nurodo, kad net ir apdairiausias transliuotojas neturi objektyvių galimybių ar sÄ lygų patikrinti, ar programų gamintojas nepažeidė nei vieno iÅ¡ audiovizualinio kÅ«rinio bendraautorių ar anksčiau sukurtų kÅ«rinių (įtrauktų į audiovizualinį kÅ«rinį) autorių ir (ar) autorių teisių perėmėjų (subjektų) teisių.

Kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Kaip pagrįstai pažymi ieÅ¡kovė, bÅ«tent atsakovei, kaip kÅ«rinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai, pagal AGTÄ® tenka pareiga užtikrinti kÅ«rinių naudojimo teisėtumÄ , o to nepadarius – pareiga sumokėti atitinkamÄ kompensacijÄ . Å ios pareigos nepaÅ¡alina atsakovės su programų gamintojais sudarytų sutarčių nuostatos, reikalaujančios užtikrinti kÅ«rinių naudojimo teisėtumÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovė, manydama, kad programų gamintojai savo sutartinius įsipareigojimus jos atžvilgiu vykdė netinkamai, gali reikÅ¡ti programų gamintojams atitinkamus reikalavimus remdamasi sutartinės atsakomybės taisyklėmis.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė buvus atsakovės kaltę dėl ieškovės administruojamų autorių teisių pažeidimų. Ieškovė, kaip jau minėta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės kaltė pasireiškė neatsargia forma ir teigia, kad padaryti pažeidimai buvo tyčiniai. Atsižvelgdama į tai, kad šie ieškovės argumentai iš esmės siejami su pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos dydžiu, kolegija dėl šių ieškovės argumentų pasisakys vertindama su tuo susijusius šalių argumentus.

Dėl kompensacijos dydžioKompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobÅ«džio praradimus ir taip užtikrinant teisingÄ autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimÄ , kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ä®statyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Kadangi konkretaus kompensacijos dydžio nustatymas paliktas teismo diskrecijai, Å¡alis, nesutinkanti su priteistos kompensacijos dydžiu, turi motyvuotai pagrįsti, kad teismas jam suteikta diskrecijos teise naudojosi netinkamai, t. y. neatsižvelgė ar nepakankamai atsižvelgė į įstatyme įtvirtintus kriterijus, reikÅ¡mingus kompensacijos dydžiui nustatyti. Pagal ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos bÅ«tina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.Nors taikant kompensacinį teisių gynimo bÅ«dÄ teisių turėtojas neturi įrodinėti padarytos žalos dydžio, teisės doktrinoje pripažįstama, kad „kitomis bylai reikÅ¡mės turinčiomis aplinkybėmis“ pagal ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ gali bÅ«ti pripažįstamas teisių turėtojo patirtų nuostolių dydis ar pažeidėjo gauta nauda (žr.

RamÅ«nas BirÅ¡tonas ir kt., Intelektinės nuosavybės teisė, Registrų centras, Vilnius 2010, P. 297). Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad nustatant kompensacijos dydį turi bÅ«ti užtikrinamas principas, kad iÅ¡ neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos.IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistu kompensacijos dydžiu, pažymi, kad priteista kompensacija yra mažesnė, nei atsakovei bÅ«tų kainavusios licencijos naudoti ginčo kÅ«rinius, todėl ginčijamu sprendimu sukuriamas precedentas, pagal kurį naudotojui apsimoka nepirkti licencijų, o pažeisti autorių teises ir sumokėti teismo priteisiamÄ kompensacijÄ .

Iš esmės sutikdama su ieškovės argumentu, kad teismo priteista kompensacija neturėtų būti mažesnė nei teisėto kūrinio naudojimo mokestis, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodyti licencijų tarifai reikšmingai skiriasi nuo tam pačiam tikslui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA) suteikiamų licencijų tarifų, todėl galima sutikti su atsakovės abejonėmis dėl ieškovės nurodomo licencinio mokesčio atitikties realioms rinkos kainoms.

Tuo pačiu vien ieškovės pateikti paskaičiavimai neįrodo, jog pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma yra neproporcingai maža. Vienu iš kriterijų nustatant kompensacijos dydį, gali būti kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais. Kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į pačios ieškovės veiksmus, t. y. į tai, kad ieškovės administruojami kūriniai nėra pakankamai aiškiai identifikuoti.

Kaip nurodė Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) 2015 m. vasario 24 d. raÅ¡te, kiekviena veikianti kolektyvinio administravimo asociacija turi konkretų savo atstovaujamÄ repertuarÄ , kurį sudaro jos narių repertuaras ir repertuaras, atstovaujamas tarpusavio sutarčių su užsienio Å¡alių organizacijomis pagrindu. Nors konkrečios kolektyvinio administravimo asociacijos atstovaujamas repertuaras neprivalo bÅ«ti vieÅ¡ai skelbiamas, įgyvendinant naudotojų teisę gauti informacijÄ , už kokio repertuaro panaudojimÄ numatomas jų per kolektyvinio administravimo asociacijÄ teisių turėtojams mokamas atlyginimas, muzikos ar kitų autorių teisių bei gretutinių teisių objektų naudotojai turi teisę susipažinti su konkrečios organizacijos atstovaujamu repertuaru.

Apeliacinio teismo vertinimu, tokia AGATA iÅ¡dėstyta pozicija atitinka rÅ«pestingo ir sÄ Å¾iningo asmens elgesį, kurio įstatymas reikalauja iÅ¡ kiekvieno civilinių santykių subjekto. IeÅ¡kovė teigdama, kad repertuaro pateikti negali dėl jo didelės apimties, jog reikėtų kÅ«rinius kažkaip apraÅ¡yti, kurti duomenų bazę ir joje registruoti kÅ«rinius, prieÅ¡tarauja pačios įstatuose patvirtintiems uždaviniams prižiÅ«rėti, ar nepažeidžiamos asociacijos narių turtinės teisės, užtikrinti kuo platesnį ir autoriams naudingesnį kÅ«rinių panaudojimÄ ir autorinio atlyginimo už jį surinkimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ kitų kolektyvinio administravimo asociacijų pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, jos turi duomenų bazes, kuriose registruojamas administruojamas repertuaras, ir su kuriuo, esant poreikiui, autorių teisių objektų naudotojai gali susipažinti. IeÅ¡kovės argumentai, kad įstatymas neįpareigoja jos turėti vieÅ¡ai prieinamos duomenų bazės apie visų autorių sukurtus autorių teisių objektus ar tokį sÄ raÅ¡Ä teikti interesantams, nepaneigia bendrosios ieÅ¡kovės pareigos bendradarbiauti su kitais civilinių teisinių santykių dalyviais.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieÅ¡kovė akcentuoja tęstinį, bylos nagrinėjimo metu besitęsusį, autorių teisių pažeidimÄ iÅ¡ atsakovės pusės ir tuo remdamasi atsakovės veiksmus vertina kaip tyčinius, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. kovo 17 d. nutartimi grÄ Å¾indama Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad, ieÅ¡kinį grįsdama autorių teisių pažeidimu, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, kokių autorių teisės, jos nuomone, buvo pažeistos, t. y. dėl kokių kÅ«rinių neteisėto panaudojimo buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, dalis autorių teisių subjektų, kurių teisių pažeidimu buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, ieÅ¡kinio pateikimo metu ir/ar civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nutraukę narystę su ieÅ¡kove.

Å i aplinkybė, kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina, kad aiÅ¡kiai neatskleisdama savo administruojamų kÅ«rinių repertuaro ieÅ¡kovė pati iÅ¡ dalies prisidėjo prie pažeidimo trukmės ir tai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip aplinkybė, svarbi sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad už eteryje rodomas programas atsako naudotojas, nepaisant to, kokius susitarimus jis turi su programų gamintojais. Dėl Å¡ios priežasties, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, atitinkamų sutarčių su programų gamintojais turėjimas nereiÅ¡kia, kad atsakovės veiksmuose nėra kaltės. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovės pastangos užtikrinti kÅ«rinių naudojimo teisėtumÄ , inter alia sudarant atitinkamas sutartis su programų gamintojais, gali bÅ«ti ir pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo įvertintos, sprendžiant dėl atsakovės kaltės formos, reikÅ¡mingos kompensacijos dydžiui nustatyti.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovės kaltės forma yra neatsargi, t. y. atsakovė, nors ir ėmėsi priemonių kÅ«rinių naudojimo teisėtumui užtikrinti, nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, kiek tai yra bÅ«tina pagal jai, kaip visuomenės informavimo priemonei ir transliuotojai, taikytinÄ atidumo standartÄ . Pažeidėjo turtinė padėtis, kaip kompensacijos dydį lemiantis kriterijus, reikÅ¡minga tuo aspektu, kad kompensacija negali bÅ«ti tokia maža, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iÅ¡ esmės reikÅ¡tų asmens atleidimÄ nuo žalos atlyginimo, arba pernelyg didelė, kad bÅ«tų asmeniui finansiÅ¡kai nepakeliama ir iÅ¡ viso neįgyvendinama iÅ¡ jo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011).

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės finansinių galimybių, kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma yra akivaizdžiai per maža atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais Å¡io sprendimo panaikinti ar jį pakeisti dalyje dėl materialinių ieÅ¡kinio reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį tenkindamas iÅ¡ dalies, suklydo skaičiuodamas patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį ir dėl to netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismas skaičiavo nuo pradinio, o ne patikslinto, ieÅ¡kinio sumos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, ieÅ¡kovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi bÅ«ti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikÅ¡tų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, iÅ¡sprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, kurių ieÅ¡kovas nebepalaiko.

Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas dalies ieÅ¡kinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus sumažino tikslindama ieÅ¡kinį po to, kai byla Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutartimi buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

IeÅ¡kinio reikalavimų sumažinimÄ lėmė ne tai, kad atsakovė bÅ«tų geruoju patenkinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, o Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutartimi įvardyti pradinio ieÅ¡kinio trÅ«kumai. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, rėmėsi pradinio, o ne patikslinto ieÅ¡kinio suma. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų Å¡alių apeliaciniai skundai netenkinami, Å¡alims apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, tačiau ieÅ¡kovė įpareigojama sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atidėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 499 EUR.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Muzikos autorių teisių asociacijos NATA (juridinio asmens kodas 302737878) į valstybės biudžetÄ 499 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjos                                                                                                        Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                     Romualda Janovičienė