ebcb52d3-b796-4989-8f7e-eeebbc8f8fc7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-631-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11705-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18471-528/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo vystymo centras“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡to Nr. 8SD-3605-(14.8.7.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. raÅ¡to Nr. 1SS-1046-(9.5.) panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir ieškovės teisės išsinuomoti valstybinę žemę lengvatine (ne aukciono) tvarka.Ieškovė UAB „Verslo vystymo centras“ patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais (panaikinti) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-3605-(14.8.7.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1046-(9.5.) (sprendimÄ ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka);

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių pakeisti 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446, žemės sklypo nuomininku įraÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ UAB „Verslo vystymo centras“;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieÅ¡kinyje, dublike) nurodė, kad pagal 2015 m. balandžio 15 d. patvirtintÄ detalųjį planÄ suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 9 255 m2 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartimi atsakovės buvo iÅ¡nuomotas BUAB „DOMUS ALTERA“. Gavusi atsakovės sutikimÄ perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, BUAB „DOMUS ALTERA“ 2016 m. balandžio 5 d. pardavė ieÅ¡kovei visus žemės sklype esančius statinius ir žemės sklypo nuomos teisę.

Perėmusi nuosavybės teises, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko pakeitimo, juo nurodant ieÅ¡kovę. 2016 m. liepos 8 d. sprendimu atsakovė atsisakė pakeisti nuomos sutarties Å¡alį ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovė pagrįstų nuomojamos žemės ploto poreikį. IeÅ¡kovė apskundė šį sprendimÄ atsakovės vadovui, tačiau skundas buvo atmestas. IeÅ¡kovė teigė, kad visi ginčo sklype esantys statiniai priklauso ieÅ¡kovei, todėl ji yra įgijusi teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir buvęs statinių savininkas, t. y. turi teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti visÄ valstybinės žemės sklypÄ .

Atsakovė neįvertino, kad tikrinimo metu ginčo sklypo neužstatytoje teritorijoje pagal detalųjį planÄ buvo numatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, bÅ«tina ieÅ¡kovės statiniams eksploatuoti. Teisė statyti aikÅ¡telę numatyta 2015 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartyje, o aikÅ¡telės pastatymui objektyviai buvo reikalingas laikas projektavimo darbams ir leidimui gauti. Bylos nagrinėjimo metu minėta aikÅ¡telė pastatyta ir įregistruota, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlikusi patikrinimÄ nustatė, kad visi statybos darbai, įskaitant automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimÄ , yra atlikti teisėtai.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime prašė ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, triplike) nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. atliko ginčo valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė patikrinimo aktÄ , kuriame užfiksavo, kad dalis žemės sklypo apaugusi daugiamečiais medžiais, krÅ«mais, žolėmis ir nėra naudojama pastatui–buitiniam korpusui eksploatuoti. Jokių statinių priklausančių ieÅ¡kovei žemės sklypo dalyje, kurioje auga pieva, nebuvo, todėl Å¡ios dalies nuoma ne aukciono bÅ«du negalima.

NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad negalės spręsti dėl žemės sklypo nuomos pakeitimo, kol ieÅ¡kovė nepateiks žemės sklypo plano, pagal kurį bÅ«tų galima pakoreguoti nuomos sutartį. Spręsti dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡davimo atsakovė turėjo prieÅ¡ iÅ¡duodama sutikimÄ , tačiau tokį patikrinimÄ atliko tik gavusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo nuomininko pakeitimo.

Teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Valstybinės žemės nuomos sutartis negali bÅ«ti pakeista be plano, nes sutartyje įraÅ¡omas ne tik naujasis nuomininkas, bet ir nurodoma žemės sklypo dalis, į kuriÄ perleidžiama nuomos teisė. Neturėdama žemės sklypo nuomos sutarties, ieÅ¡kovė neteisėtai pradėjo buitinio korpuso kapitalinį remontÄ , iÅ¡kirto medžius, želdynus, paÅ¡alino pievÄ ir savavaliÅ¡kai neužstatytoje valstybinės žemės dalyje įrengė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotas raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui nėra statybÄ leidžiantis dokumentas, jis iÅ¡duotas neturint žemės sklypo nuomos sutarties, todėl yra neteisėtas. Valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du tik prie esančių statinių, o ne bÅ«simų statinių ar įrenginių statybai, o ginamos gali bÅ«ti tik teisėtai, pagal galiojančius teisės aktus įgytos civilinės teisės. Pažymėjo, kad nuomos sutartis su ankstesne nuomininke nesuteikė teisės statyti naujų statinių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-3605-(14.8.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1046-(9.5.). Ä®pareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių pakeisti 2015 m. gruodžio 23 d.

Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446, žemės sklypo nuomininku įraÅ¡ant ieÅ¡kovę UAB „Verslo vystymo centras“. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 105 Eur žyminį mokestį ir 3 000 Eur advokato iÅ¡laidų. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:Atsakovė davė sutikimÄ perleisti visÄ ginčo sklypo nuomos teisę. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė nenaudoja beveik pusės žemės sklypo, laikytini nepagrįstais, nes ginčo žemės sklypo 2015 m. gruodžio 23 d.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 8SŽN-446 (3 ir 4.1 punktuose) numatyta galimybė žemės sklype statyti ir rekonstruoti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius bei įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Patvirtinto detalaus plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal STR 2.06.01:1999, trūkstamas parkavimo vietų skaičius bus tikslinamas techninio projekto eigoje, o šiam sklypui reikalinga 59 automobilių stovėjimo vietos.

Pagal dabar galiojantį STR 2.06.04.2014 (107 punktas), statant, rekonstruojant, ir net remontuojant statinius, turi bÅ«ti įrengiamos privalomos automobilių stovėjimo vietos, o vien tik nurodytam automobilių stovėjimo vietų skaičiui įrengti reikalingas 1 475 m2 (25 × 59) plotas.Teismas nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl neteisėto aikÅ¡telės pastatymo, nes tai nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei įsigijus visus žemės sklype esančius pastatus iÅ¡ esmės pasikeitė tik pastatų savininkas, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo bÅ«ti pakeista, joje įraÅ¡ant naujÄ ja nuomininke ieÅ¡kovę ir nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygų.

Teismas, atsižvelgęs, kad įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenumato jokių planų teikimo, pasikeitus valstybės iÅ¡nuomotame žemės sklype visų esančių pastatų savininkui, atsakovės reikalavimÄ pateikti jai žemės sklypo planÄ su iÅ¡skirta perleidžiamiems statiniams eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai, kai ji 2016 m. vasario 5 d. Sutikimu sutiko dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo naujam pastatų savininkui, o paskui atsisakė tai padaryti, keldama įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nenumatytus reikalavimus, pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius.

Minėtu Sutikimu atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė kompetentingo vieÅ¡ojo subjekto valiÄ ir tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas atsirasti kitam juridiniam faktui – pastatų įsigijimo sandoriui sudaryti, taigi, sukÅ«rė teisines pasekmes – teises ir pareigas dėl žemės sklypo nuomos, kurios neatskiriamos nuo daiktų valdymo ir naudojimo teisės. Dėl atsakovės neveikimo neigiami padariniai negali bÅ«ti perkeliami tęstiniais valstybinės žemės nuomos santykiais suinteresuotiems asmenims. Be to, atsakovė nėra ginčijusi nei detaliojo plano sprendinių dėl suformuoto ginčo sklypo dydžio, nei 2016 m. kovo 29 d.

Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties Nr. 29/3/2016/VVC bei turto perdavimo–priėmimo akto.Taip pat teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeičiant nuomininkÄ â€“ juo įraÅ¡ant ieÅ¡kovę, nereiÅ¡kia atsakovės administracinių funkcijų perėmimo. Kadangi ieÅ¡kovės inicijuotas ginčas su valstybei atstovaujančia institucija valstybinės žemės valdymo teisės įsigijimo santykiuose yra civilinio teisinio pobÅ«džio, tai teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo laikė pagrįstu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Jokių savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-466 sudarymo metu ir 2016 m. birželio 1 d.

Žemės sklypo patikrinimo metu nebuvo, todėl šios žemės sklypo neužstatytos dalies nuoma ne aukciono būdu negalėjo būti sudaryta.Teismas nevertino atsakovės atlikto žemės sklypo patikrinimo rezultatų ir tolimesnių NŽT veiksmų. Taip pat, atsakovės nuomone, teismas netinkamai aiškino Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.; toliau – Taisyklės) 45 punkto nuostatas.

Atsakovė po statinio pardavimo perraÅ¡ydama žemės sklypo nuomos sutartį privalėjo įvertinti, ar naujasis statinių savininkas naudoja visÄ Å¾emės sklypÄ jiems eksploatuoti. PaaiÅ¡kėjus, kad ne visas žemės sklypas naudojamas ir reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį, atsakovė pagrįstai pareikalavo pateikti planÄ , pagal kurį bÅ«tų galima pakoreguoti nuomos sutartį.Atsakovė, prieÅ¡ iÅ¡duodama 2016 m. vasario 5 d. sutikimÄ perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. 8ST-141-(14.8.5.), turėjo vietoje įvertinti aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu.

Nagrinėjamu atveju NŽT Kauno skyrius iÅ¡davė sutikimÄ vietoje neįvertinęs Å¡ių aplinkybių. Tik 2016 m. birželio 1 d. atlikus patikrinimÄ vietoje nustatyta, kad ne visas žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti. Atsakovės nuomone, sutikimo iÅ¡davimas negali nulemti sutarties pakeitimo nevertinant nustatytų faktinių aplinkybių.Atsakovė, net ir ne iÅ¡ karto pastebėjusi ir įvertinusi aplinkybes, dėl kurių visas žemės sklypas negali bÅ«ti nuomojamas, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ atsisakyti tęsti nuomos sutartį tomis pačiomis sÄ lygomis.

O ieÅ¡kovė, sužinojusi apie atsakovės reikalavimus ir pradėjusi teisminius ginčus, privalėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir nesiimti veiksmų bei priemonių, kurios sukurtų menamÄ lÅ«kestį (pastačius naujus statinius) tikėtis viso sklypo nuomos. Apie tai, kad visas sklypo plotas negalės bÅ«ti iÅ¡nuomotas, ieÅ¡kovė žinojo dar iki statybos pradžios.Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino argumentų, jog ieÅ¡kovė nenaudoja beveik pusės žemės sklypo. Tai, kad ieÅ¡kovė pageidauja naudoti visÄ Å¾emės sklypo plotÄ , negali nulemti vien tik ieÅ¡kovės poreikių tenkinimo, ignoruojant viešųjų tikslų įgyvendinimÄ ir neatsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ .Statybos inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. statybos patikrinimo akte Nr. SPA-736-(15.2) nepagrįstai nurodyta, kad yra statybÄ leidžiantis dokumentas.

Atsakovės nuomone, raÅ¡ytinis pritarimas neatitinka statybÄ leidžiančio dokumento ir negali bÅ«ti teisėtas. Be to, minėtame akte pažymėta, kad statybos rÅ«Å¡is – kapitalinis remontas, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pastatė naujus statinius.Nuomos sutartis taip pat nesuteikia teisės statyti naujų statinių, nes pagal 4.1 papunktį yra galimas turimo pastato tolimesnis veiklos vystymas, o ne naujų statinių statybÄ . Be to, pagal nuomos sutartį tik žemės sklypo nuomininkas galėjo vykdyti jam nuosavybės teise priklausančio pastato remonto, rekonstrukcijos ar statybos darbus, reikalingus tai pačiai veiklai, kaip jo nuosavybės teise valdomas pastatas, vystyti.

IeÅ¡kovė, kilus ginčams, tame tarpe ir teisme pradėjus nagrinėti civilinę bylÄ dėl nuomos sutarties tęstinumo, savavaliÅ¡kai ir prisiimdama galimas neigiamas rizikas, pastatė naujus statinius be valstybės patikėtinio pritarimo, žinodama, kad nevisas žemės sklypo plotas bus nuomojamas.IeÅ¡kovės lÅ«kestis, jog užstačius visÄ sklypo plotÄ naujais statiniais, žemės sklypas bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios ieÅ¡kovės teisės negali bÅ«ti saugomos ir ginamos.

Be to, nors ieÅ¡kovė siekį eksploatuoti pastatÄ , turintį rinkos vertę, realizavo, bet tai nereiÅ¡kia, jog ji įsigijo ir teisę lengvatine tvarka naudotis visa valstybės žeme, bei joje statyti naujus statinius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose. Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du Byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad visi ginčo valstybiniame žemės sklype esantys statiniai priklauso jai, todėl ji turi teisę ginčo valstybinės žemės sklypu naudotis tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir buvęs statinių savininkas, t. y. turi teisę visÄ ginčo valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡sinuomoti ne aukciono bÅ«du.

Atsakovė įrodinėjo, kad dalis ginčo valstybinės žemės sklypo nebuvo ieÅ¡kovės eksploatuotas, o tik vėliau užstatytas, todėl Å¡i žemės sklypo dalis ieÅ¡kovei negali bÅ«ti iÅ¡nuomota be aukciono.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Å i CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame papildomai nurodyta, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28 punkte.Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių valdymas.

Å iuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Kas reiÅ¡kia, jog pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotÄ ir ginamÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ . Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtis – sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamÄ jų statinių eksploatacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomÄ yra nustatyta kaip iÅ¡imtinė–lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

Taigi, Å¡iuo atveju reikia įvertinti esminę aplinkybę – ar ginčijamų NŽT sprendimų priėmimo metu buvo statiniai, kuriems eksploatuoti ieÅ¡kovė turėjo teisę visÄ ginčo žemės sklypÄ iÅ¡sinuomoti lengvatine tvarka.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ BUAB „DOMUS ALTERA“ 2016 m. kovo 29 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi Nr. 29/03/2016/VVC ir 2016 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisės į jį perdavimo–priėmimo aktu įsigijo visus ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir ginčo žemės sklypo nuomos teisę (e. bylos 1 T., b. l. 155–161). 2016 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nuomininku nurodant ieÅ¡kovę (e. bylos 1 T., b. l. 71).

NŽT Kauno skyrius 2016 m. birželio 1 d. atliko ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-144-(14.8.66), kuriame nurodyta, kad dalis žemės sklypo yra apaugusi daugiamečiais medžiais, krÅ«mais, žolėmis ir nėra naudojama pastatui–buitiniam korpusui eksploatuoti (e. bylos 1 T., b. l. 162–169). NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. birželio 8 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-3605-(14.8.7.) informavo ieÅ¡kovę, kad didžioji dalis žemės sklypo negali bÅ«ti iÅ¡nuomota, o ieÅ¡kovė turi pateikti žemės sklypo planÄ su iÅ¡skirtomis dalimis statinių eksploatavimui, pagal kurį bÅ«tų galima pakoreguoti nuomos sutartį (e. bylos 1 T., b. l. 101–104).

IeÅ¡kovė šį NŽT raÅ¡tÄ apskundė (2016 m. liepos 4 d. skundas; e. bylos 1 T., b. l. 109–113). Atsakovė 2017 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-1046-(9.5.) nurodė, kad ieÅ¡kovei gali bÅ«ti iÅ¡nuomota ne aukciono tvarka tik ta valstybinės žemės sklypo dalis, kuri reikalinga Å¡iame sklype ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (el. bylos 1 T., b. l. 118–123). IeÅ¡kovė nesutikdama su NŽT sprendimais kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl jų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino.

Visų pirma teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, o ne ieÅ¡kovės pastatytų automobilių aikÅ¡telių teisėtumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo metu yra iÅ¡kelta atskira civilinė byla dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 22 d. iÅ¡duoto raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPSP-21-161222-01332 panaikinimo ir 2017 m. liepos 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties keitimÄ Nr. 1 panaikinimo bei statybos padarinių Å¡alinimo, kurioje bus iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės pastatytų aikÅ¡telių teisėtumo klausimas (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11044-528/2018), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumento dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas dėl teisės be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , nevertino apeliantės atlikto žemės sklypo patikrinimo rezultatų, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė turi teisę ne aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomoti visÄ valstybinės žemės sklypÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliantės argumentais.Teisėjų kolegija pažymi, jog vien aplinkybė, jog atsakovė iÅ¡davė sutikimÄ , kad BUAB „DOMUS ALTERA“ perleistų ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos teisę ieÅ¡kovei, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė įgijo nuomos teisę į visÄ valstybinės žemės sklypÄ (NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 5 d. sutikimas Nr. 8ST-141-(14.8.5.); e. bylos 1 T., b. l. 154). Atsakovės duotame sutikime yra nurodyta, jog NŽT sutinka, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė bÅ«tų perleista žemei, kuri reikalinga pastatui–buitiniam korpusui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti.

Taigi, jau tuo metu ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti, kad nustačius, jog ne visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas ieÅ¡kovės įsigyjamų pastatų eksploatacijai, nuomos sutartis su ieÅ¡kove bus sudaryta tik dėl dalies ginčo žemės sklypo.Pažymėtina, kad Žemės įstatyme yra nustatyta, kad NŽT organizuoja ir vykdo valstybinės žemės naudojimo kontrolę (32 straipsnio 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktį valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sÄ lygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos paÅ¡alinti arba inicijuoja Å¡ių sutarčių nutraukimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad bÅ«tų atlyginti nuostoliai.

Remiantis tuo, atsakovė galėjo bet kuriuo metu atlikti ginčo žemės sklypo patikrinimÄ siekdama nustatyti kaip yra vykdoma sudaryta nuomos sutartis. Taigi, nors tokio patikrinimo atsakovė neatliko sutikimo davimo metu, tačiau turėjo teisę tai padaryti ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo. Be to, NŽT sudarydama naujÄ valstybinės žemės nuomos sutartį su kitu nuomotoju ar keisdama jau sudarytÄ , turi įvertinti kiekvieno nuomininko teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , statinių buvimÄ (nebuvimÄ ) Å¡iame sklype ir pan.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2016 m. kovo 23 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2016.AS-03 su UAB „Ra studija“ dėl administracinio pastato plane žymimo 1B3b, adresu Chemijos g. 15, Kaunas, kapitalinio remonto projekto parengimo, projekto vykdymo priežiÅ«ros atlikimo bei kitų su tuo susijusių sutartyje nurodytų darbų, statybÄ leidžiančio dokumento gavimo.

IÅ¡ Sutarties priedo Nr. 4 „Projektavimo užduotis“ matyti, kad sutartimi susitarta ne tik dėl administracinio pastato kapitalinio remonto, bet ir dėl naujų statinių – automobilių stovėjimo aikÅ¡telių suprojektavimo (e. bylos 1 T., b. l. 170–171). IeÅ¡kovė pateikė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė ne tik gali atlikti administracinio pastato kapitalinį remontÄ , bet ir statyti naujÄ statinį (e. bylos 1 T., b. l. 173–174).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų taip pat matyti, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 1 d. įregistravo naujai pastatytus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 T., b. l. 148–153; 2 T., b. l. 132–136).Tačiau iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad nei 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-466 sudarymo metu, nei 2016 m. birželio 1 d. žemės sklypo patikrinimo metu, nei ginčijamų NŽT sprendimų (raštų) priėmimo metu, dalyje ginčo žemės sklypo nebuvo jokių pastatų.

NŽT patikrinimo akte nustatyta, kad žemės sklypo dalis tarp taÅ¡kų 8–12 ir 1–3 yra apaugusi daugiamečiais medžiais, krÅ«mais, žolėmis ir nėra naudojama pastatui–buitiniam korpusui eksploatuoti (e. bylos 1 T., b. l. 162–169). IeÅ¡kovė neneigė aplinkybės, kad tuo metu Å¡ioje žemės sklypo dalyje nebuvo jokių jai priklausančių statinių.IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo žemės sklypo neužstatytoje dalyje buvo pastatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuri įregistruota VÄ® Registrų centre, todėl ieÅ¡kovė turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti visÄ valstybinės žemės sklypÄ .

Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės be aukciono iÅ¡sinuomoti visÄ ginčo valstybinės žemės sklypÄ . IÅ¡ sprendimo 10–12 punktuose nurodytų teisės aktų ir teisminės praktikos aiÅ¡kiai matyti, kad iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka turi teisę tik tie asmenys, kurie tame žemės sklype turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tik tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad skundžiamų NŽT sprendimų priėmimo metu, dalyje ginčo žemės sklypo faktiÅ¡kai nebuvo jokių statinių, kuriems naudoti ieÅ¡kovė turėtų teisę ne aukciono bÅ«du iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ .

Minėta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokia linkme teisę aiškina ir kasacinės instancijos teismas savo naujausioje praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Å iuo atveju ieÅ¡kovė jau ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčo žemės sklype pastačiusi ir įregistravusi naujus statinius siekė dirbtinai sukurti sÄ lygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono bÅ«du. Dėl to ieÅ¡kovės lÅ«kestis nuomotis visÄ ginčo valstybinės žemės sklypÄ lengvatine (ne aukciono) tvarka, kai ji ginčo valstybinės žemės sklypÄ užstatė naujais statiniais nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali bÅ«ti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės siekis eksploatuoti bylos nagrinėjimo metu naujai pastatytus statinius, savaime nesukÅ«rė teisės ieÅ¡kovei lengvatine tvarka naudotis visa valstybės žeme.

IeÅ¡kovė jau iÅ¡ skundžiamų NŽT sprendimų turėjo suprasti, kad nėra visų reikalingų sÄ lygų, kurių pagrindu ji galėtų nuomotis visÄ ginčo valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du, todėl ieÅ¡kovės tolimesni veiksmai įrodo, kad ji naujus statinius pastatė prisiimdama galimas neigiamas pasekmes.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių 45 punktÄ . Nagrinėjamu atveju nors ieÅ¡kovei Nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleista visa ginčo žemės sklypo nuomos teisė (sutarties 1.1.8. papunktis;

CK 6.394 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovei atlikus patikrinimÄ vietoje ir nustačius, kad dalis žemės sklypo nėra naudojama ieÅ¡kovei priklausantiems pastatams eksploatuoti, NŽT turėjo teisę spręsti, kad Å¡i dalis žemės sklypo negali bÅ«ti iÅ¡nuomota bei pagal Taisyklių 34.3 papunktį ir 45 punktÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pateikti žemės sklypo planÄ su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis statinių eksploatavimui, pagal kurį bÅ«tų galima pakoreguoti nuomos sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino NŽT Kauno skyriaus 2016 m. birželio 1 d. patikrinimo akto Nr. 8ŽN-144-(14.8.66) ir rėmėsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais bei argumentais.

Netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti visÄ ginčo valstybinės žemės sklypÄ , taip pat nepagrįstai panaikino ginčijamus NŽT sprendimus (raÅ¡tus) Nr. 8SD-3605-(14.8.7.) ir Nr. 1SS-1046-(9.5.) bei įpareigojo apeliantę pakeisti 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimant ginčijamus NŽT sprendimus (raÅ¡tus), ginčo valstybinio žemės sklypo dalyje tarp taÅ¡kų 8–12 ir 1–3 (kaip nurodyta NŽT patikrinimo akte) nebuvo jokių ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių ar nuomojamų pastatų, kurių buvimas Å¡iame valstybinės žemės sklype pagal teisės aktus suteiktų teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ .

Dėl to atsakovė pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės be aukciono iÅ¡sinuomoti visÄ valstybinės žemės sklypÄ ir pagrįstai atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį tol, kol ieÅ¡kovė nepateiks žemės sklypo plano su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis ieÅ¡kovei priklausančių statinių eksploatavimui.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nors ieÅ¡kovė ir neturi teisės iÅ¡sinuomoti visos norimos valstybės žemės ne aukciono bÅ«du, tačiau ji gali norimo valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nebus iÅ¡nuomota lengvatine tvarka, iÅ¡sinuomoti kartu su kitais suinteresuotais asmenimis dalyvaudama aukcione ir jį laimėjusi (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimÄ ir asmenų teisę iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos atsakovei nėra priteisiamos.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas