ebca4840-e294-4210-981f-2366d01b85df · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4344-676/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02200-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. J. J. ir jos atstovei advokatei L. T., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

J. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Stanislovas A. C., I. M., R. C., Valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ giminystės faktÄ â€“ kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus, o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J.

C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina. Nurodo, kad pareiškėja yra J. C. dukra. Jos tėvas J. C. buvo B. C., gimusios 1887 m. nesantuokinis sūnus. 1935 m. kovo 4 d. B. C. būdama 48 m. amžiaus susituokė su K. B.. 1938 m. balandžio 25 d. B. C. ir K. B. susilaukė sūnaus Z. B.. Z. B., gimęs 1938 m. balandžio 25 d., buvo pareiškėjos tėvo J. C. brolis, tai yra jie buvo tos pačios motinos - B. C., bet skirtingų tėvų vaikai. Z. B. šeimos – nei sutuoktinio, nei vaikų neturėjo.

PareiÅ¡kėja A. J. J. yra Z. B. dukterėčia ir vienintelė rÅ«pinosi savo dėde Z. B. iki jo mirties 2020 m. gruodžio 18 d.. Mirus dėdei Z. B. liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo 2021 m. vasario 4 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarÄ , kuris pareiÅ¡kimÄ priėmė. Kartu su pareiÅ¡kimu, pareiÅ¡kėja pateikė jos ir dėdės Z. B. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau nepavyko rasti pareiÅ¡kėjos tėvo J.

C. gimimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad jo motina buvo B. C.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu atsakė, kad negali iÅ¡duoti J. C. gimimo liudijimo įraÅ¡o, nes Å¡ios įstaigos archyve saugomi dokumentai nuo 1945 m., o dėl ankstesnių gimimo įrašų reikėtų kreiptis į Lietuvos istorijos archyvÄ , kuris nurodė, kad duomenų apie J. C. gimimÄ neturi. Neturėdama kitos galimybės įrodyti, kad pareiÅ¡kėjos tėvas J.

C. ir Z. B. buvo broliai, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė tenkinti pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Suinteresuoti asmenys Stanislovas A.

C., I. M., R. C. atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ neteikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismas k o n s t a t u o j a : byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., dukra. Jos tėvas J. C. buvo B. C., gimusios 1887 m. nesantuokinis sÅ«nus. 1935 m. kovo 4 d. B. C. susituokė su K. B.. 1938 m. balandžio 25 d. B. C. ir K. B. susilaukė sÅ«naus Z. B.. Z. B., gimęs 1938 m. balandžio 25 d. buvo pareiÅ¡kėjos tėvo J.

C. brolis, tai yra jie buvo tos pačios motinos - B. C., bet skirtingų tėvų vaikai. PareiÅ¡kėja A. J. J. yra Z. B. dukterėčia ir vienintelė rÅ«pinosi savo dėde Z. B. iki jo mirties 2020 m. gruodžio 18 d.. Mirus dėdei Z. B. liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo 2021 m. vasario 4 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarÄ , kuris pareiÅ¡kimÄ priėmė. Kartu su pareiÅ¡kimu, pareiÅ¡kėja pateikė jos ir dėdės Z.

B. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau nepavyko rasti pareiÅ¡kėjos tėvo J. C. gimimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad jo motina buvo B. C.. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ giminystės faktÄ â€“ kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus, o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J.

C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Taigi tam, kad bÅ«tų galima pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turi bÅ«ti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimÄ privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai ir jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali bÅ«ti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę nėra ir pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kai pareiÅ¡kėjas Å¡ių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl Å¡ių dokumentų nuorašų iÅ¡davimo arba jų atkÅ«rimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius iÅ¡duoti jų nuoraÅ¡us arba juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismÄ nustatyti giminystės santykius. PareiÅ¡kėja pateikė 2021 m. balandžio 9 d. gyventojų registro pažymÄ Nr. GR.3A-753, kuri patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d. ir S. C., gimusios 1920 m. spalio 3 d., mirusios 2008 m. vasario 3 d., duktė.

Tai patvirtina ir byloje pateiktas pareiškėjos A. J. C. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad jos tėvas yra J. C., Barboros sūnus. P. Z. B. gimimo liudijime nurodyta, kad jis yra K. B. ir B. C. sūnus. 2021 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus pažymoje nurodyta, kad išduoti J. C. gimimo įrašo negali, nes šios įstaigos archyve saugomi dokumentai nuo 1945 m., o Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad P. R. katalikų bažnyčios 1920-1925 metų metrikų knygose J.

C., Barboros sÅ«naus gimimo duomenų nerasta. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų matyti, kad nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, nei Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie jos tėvo J. C. gimimÄ nėra, todėl pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti jos ir Z. B. giminystę patvirtinančių dokumentų, nėra įmanoma jų atkurti. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl giminystės santykių buvimo grindžia savo bei liudytojos paaiÅ¡kinimais.

Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama I. J. (buvusi pavardė C.) ir B. C. buvo seserys, todėl ji yra pareiÅ¡kėjos tėvo J. C. ir Z. B. pusseserė. Patvirtino pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, jog B. C. turėjo nesantuokinį sÅ«nų J. C. ir, kad susituokusi su K. B. susilaukė antrojo sÅ«naus Z. B.. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ , todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida bÅ«tų motyvuota, t.y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Dėl to teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę.

Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Taip pat nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėja siekia įrodyti, kad jos tėvas J. C. ir Z. B. buvo broliai, o ji yra Z. B. dukterėčia, nes po dėdės mirties yra pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo notarų biurui ir siekia įgyvendinti paveldėjimo teises. Kadangi pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ paveldint pagal įstatymÄ penktos eilės įpėdiniai yra palikėjo brolio ir sesers vaikai (sÅ«nėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos), spręstina, kad praÅ¡omas nustatyti giminystės faktas pareiÅ¡kėjai sukels teisinius padarinius, t.y. ji galės įgyvendinti paveldėjimo teises.

Nagrinėjamu atveju, raÅ¡ytinių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos tėvas J. C. yra B. C. sÅ«nus, nėra iÅ¡likę. Taip pat neiÅ¡liko ir pareiÅ¡kėjos tėvo J. C. gimimo liudijimo duomenys. Tačiau tiek pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek pareiÅ¡kėjos ir liudytojos nurodyti faktai vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, o nurodytos aplinkybės sutampa. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. C. yra B. C. sÅ«nus ir Z. B. brolis. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos ir Z.

B. giminystę nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis giminystės faktas, kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J.

C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį giminystės faktÄ , kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus, o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J.

C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu. SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų įregistravimui.

Teisėjas Raimondas Dilys