ebc98f99-91fe-4dbe-ab63-5c9d2cb1f12d · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-74-440 /2016                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05956-2013-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11; 2.5.8.11.3;3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Irenos StasiÅ«nienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. K. ir jo teisių perėmėjos N. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30-901/2015 pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieškinį atsakovams S. G., G. G., V. G., M. G., A. E., L. E., N. K. ir R. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti negaliojančiais ab initio 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1834 dėl garažo bokso Nr. 809 (duomenys neskelbtini), 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1835 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013-06-14 dovanojimo sutartį Nr. 4537 dėl ½ dalies buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), 2013-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP-3675 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-7144 dėl ½ dalies buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), 2013-08-28 automobilio Mazda 6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. PraÅ¡o taikyti restitucijÄ - įpareigoti A. E. ir L. E. grÄ Å¾inti G. G. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o G. G. - grÄ Å¾inti pirkėjams sutartyje nurodytÄ kainÄ ; įpareigoti N. K. grÄ Å¾inti G. G. ½ buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), o G. G. - grÄ Å¾inti pirkėjui sutartyje nurodytÄ kainÄ ; įpareigoti R. P. grÄ Å¾inti V. G. automobilj Mazda 6, o V. G. - grÄ Å¾inti pirkėjui sutartyje nurodytÄ kainÄ ; įpareigoti atsakovus M.

G. ir G. G. grÄ Å¾inti atsakovams S. G. ir V. G. visÄ ginčijamais sandoriais perleistÄ turtÄ ; pripažinti niekine (tariama) 2012-05-26 Pinigų dovanojimo sutartį, automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant bendrÄ ja jungtine S. G. ir V. G. nuosavybe. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, panaikinęs žemesnių instancijų sprendimus, iÅ¡ dalies tenkino A. K. ieÅ¡kinį, priteisdamas jam iÅ¡ atsakovo S. G. 35 000 Lt paskolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Be to Å iaulių apygardos teismas, kasacinės instancijos teismui perdavus iÅ¡ naujo apeliacine tvarka nagrinėti reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, Å¡ias papildomai priteisė, bendra reikalavimo suma apie 70000 Lt. IeÅ¡kovas antstolei perdavė vykdymui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Vykdymo metu areÅ¡tuotos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos bei transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu nagrinėjant bylÄ kasacine tvarka atsakovai S. G. ir V. G., siekdami iÅ¡vengti skolos ieÅ¡kovui mokėjimo, kol nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jų turtui, padovanojo savo sÅ«nums G.

G. ir M. G. visÄ savo nekilnojamÄ turtÄ . 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme dėl minėtų sandorių ginčijimo, G. G. minėtÄ Å¾emės sklypÄ perleido atsakovams A. E. ir L. E., M. G. ½ dalį buto perleido N. K., be to V. G. perleido R. P. automobilį Mazda 6. IeÅ¡kovo teigimu ginčo sandorių sudarymas pažeidžia ieÅ¡kovo teises, nes atsakovas su sutuoktine V. G. turi tik UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kurių vertė gerokai mažesnė nei skola ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo skolininkas S. G. daugiau jokio turto, pajamų be darbo užmokesčio, santaupų neturi. Atsakovui nesÄ Å¾iningai perleidus visÄ jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , jis iÅ¡ esmės tapo nemokus, buvo itin apsunkintos ieÅ¡kovo galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , kas vertintina kaip kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. S. G. jokios teisinės prievolės dovanoti visÄ jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ neturėjo, o tai padarė tik tam, kad iÅ¡vengtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto.

G. nesÄ Å¾iningumÄ parodo ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės bei jų neatlygintinis pobÅ«dis - atsakovų elgesys akivaizdžiai buvo nukreiptas iÅ¡saugoti nekilnojamÄ jį turtÄ nuo kreditoriaus (ieÅ¡kovo) pretenzijų, t.y. visi atsakovai veikė bendra tyčia ir buvo nesÄ Å¾iningi. Kadangi buvo sudaryta sandorių grandinė, kuri visa naikintina, taikytina dviÅ¡alė restitucija. Tokiu bÅ«du perleistas turtas galiausiai grįžtų S. G. ir jo sutuoktinei, t. y. bÅ«tų atkurtas skolininko mokumas ir ieÅ¡kovo piniginio reikalavimo patenkinimas, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ turto taptų įmanomas.

IeÅ¡kovo atstovės teigimu tai, kad antstolis atliko prieÅ¡prieÅ¡inių A. K. ir S. G. iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų įskaitymÄ , apie kÄ atstovei nežinoma, ieÅ¡kovo reikalavimų nekeičia.

2. Atsakovai S. G. ir V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti, o ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesu reiÅ¡kiant akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, vilkinant bylos nagrinėjimÄ prašė skirti maksimaliÄ baudÄ , pusę Å¡ios baudos skiriant atsakovams. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, jog jie nesÄ Å¾iningai, ir kad siekdami iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovui A. K. mokėjimo, perleido sÅ«nums nekilnojamÄ turtÄ . TurtÄ perleido, nes tuo metu ketino persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) Rusijoje.

Dovanojimo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas neginčijamos reikalavimo teisės neturėjo, nes jo ieÅ¡kinys buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ , teisme buvo svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Be to tuo metu atsakovas S. G. gaudavo ir dabar gauna apie 5000 Lt (apie 1500 Eur) pajamų kas mėnesį, sutuoktinė taip pat dirbo pagal verslo liudijimÄ ir jų niekaip negalima buvo ir dabar negalima laikyti nemokiais ir nesÄ Å¾iningais. Asmenų, kuriems sÅ«nÅ«s atlygintinai perleido dalį dovanoto turto nei atsakovai ne jų sÅ«nÅ«s nepažinojo, jie nėra giminaičiai.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jau apie du metus areÅ¡tuotas atsakovų turtas už beveik 400 000 Lt, kas gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo turėtÄ reikalavimÄ , vien vieno iÅ¡ ginčijamais sandoriais perleistų turtų užtektų padengti ieÅ¡kovo nurodytÄ reikalavimÄ . Be to, Å¡iai dienai, antstoliui atlikus A. K. ir S. G. iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų įskaitymÄ , kas neabejotinai A. K. žinoma, Å¡iuo metu ne S. G., bet pats ieÅ¡kovas A. K. yra skolingas S. G., todėl nebeliko vieno iÅ¡ actio Pauliana bÅ«tinų sÄ lygų.

Be to nėra aišku, kuom remiantis ieškovas ginčija pinigų dovanojimo V. G. įsigyti automobilį sutartį. V. G. atlygintinai perleido automobilį R. P..

3. Atsakovai G. G. ir M. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o atmesti ir nubausti ieÅ¡kovÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Atsakovai patvirtino, kad tėvai jiems nekilnojamÄ turtÄ dovanojo, nes ketino iÅ¡vykti gyventi į RusijÄ . Name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį G. dovanojo sÅ«nums, tėvai iki Å¡iol tebegyvena. Kadangi G. G. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis pardavė nenaudojamÄ (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ E., kurie jam nėra nei giminės nei draugai. M. G. perleido dalį dovanoto buto N. K., kurį rado pagal skelbimÄ ir kuris G. nėra nei giminė nei pažįstamas.

4. Atsakovas R. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti ir nubausti ieÅ¡kovÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Automobilį 2013 m. liepos pradžioje rado pagal skelbimÄ www.autoplius.lt, jis pardavėjų nepažinojo ir iki sandorio sudarymo nebuvo jų matęs. ApžiÅ«rėjęs automobilį ir sutaręs kainÄ , įsitikinęs, kad automobilis nėra vogtas, jam netaikomi jokie apribojimai, atsakovas jį nupirko iÅ¡ V. G.. Apie tai, kad G. turi kažkokių neįvykdytų turtinių įsipareigojimų atsakovui nebuvo žinoma ir jis to jokiais bÅ«dais neturėjo galimybės sužinoti. Jokio nesÄ Å¾iningumo R. P. veiksmuose nėra, todėl jis teismo turėtų bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijėju.

5. Atsakovas N. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti ir nubausti ieÅ¡kovÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Atsakovas dar 2012 m. žiemÄ pradėjo ieÅ¡koti buto pirkimui, butÄ rado pagal skelbimÄ skelbiu.lt. Pardavėjų M. G. ir G. K., gyvenančios Rusijoje ir kuri įgaliojo buto pardavimo reikalus tvarkyti E. D., atsakovas nepažinojo ir iki sandorio sudarymo nebuvo jų matęs. Sandoris buvo sudarytas pas notarÄ , kur M. G. už jo dalį sumokėta grynais notaro akivaizdoje, o kitai buto bendraturtei pervesta sandorio sudarymo dienÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ .

Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas pats skolingas atsakovui S. G., be to, nėra kitų sÄ lygų, bÅ«tinų actio Pauliana taikymui, nėra jokių duomenų, kad atsakovai S. G. ir V. G. tiek sandorių sudarymo metu, tiek dabar bÅ«tų nemokÅ«s, kad skolos negalima bÅ«tų padengti darant iÅ¡skaitas iÅ¡ jų gaunamų pajamų LR CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, perleisto turto vertė gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo turėtÄ reikalavimÄ .

6. Atsakovai A. E. ir L. E. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas pritarė praÅ¡ymui nubausti ieÅ¡kovÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Nurodė, kad atsakovai turto pardavėjo nepažinojo, nėra giminės, atsakovui G. G. A. ir L. E., kurie gretimai turėjo žemės sklypus, rekomenduoti kaip potencialÅ«s Å¡io žemės sklypo pirkėjai. IeÅ¡kinyje nėra visų actio Pauliana reikalavimui bÅ«tinų sÄ lygų, nėra duomenų, kad ginčijami sandoriai, ypač atlygintiniai pažeistų kreditoriaus interesus, be to, žemės sklypo įgijėjai yra sÄ Å¾iningi, sumokėjo už įgyjamÄ turtÄ rinkos vertę atitinkančiÄ kainÄ .

Be to ieÅ¡kovas nėra įrodęs jokių aplinkybių, pagal kurias ieÅ¡kovas turėtų bet kokiÄ turtinę reikalavimo teisę į žemės sklypo pardavėjÄ G. G., su kuriuo Å¡ie atsakovai ir sudarė ginčo sandorį dėl žemės sklypo pardavimo. Nėra jokių duomenų, kad turto pardavėjas, į kurį ieÅ¡kovas neturėjo ir neturi jokių reikalavimo teisių kaip kreditorius, ar jo tėvai sandorių sudarymo metu ar dabar bÅ«tų nemokÅ«s. Atsakovams ginčo sandorio sudarymo metu apie ieÅ¡kovo reikalavimo teises į G. nebuvo žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad ieÅ¡kinio padavimo - 2013-08-21 ir vėlesnių jo patikslinimų metu kreditorius (ieÅ¡kovas) turėjo neabejotinÄ ir tuo metu galiojusiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ S. G. remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, kuris panaikinęs žemesnių instancijų sprendimus, iÅ¡ dalies tenkino A. K. ieÅ¡kinį, priteisdamas jam iÅ¡ atsakovo S. G. 35000 Lt paskolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Be to Å iaulių apygardos teismas 2013-10-30 nutartimi papildomai priteisė A. K. 16163,23 Lt metinių palÅ«kanų, 8,77 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiÅ¡ko paskolos sumokėjimo, 10 811,64 Lt kompensacinių palÅ«kanų, 5 proc. kompensacinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiÅ¡ko paskolos sumokėjimo bei 5 proc. procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos 61974,87 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo, 2012-01-20 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Antstolė E. R. 2014-04-11 patvarkymu yra užbaigusi vykdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0069/13/01061 dėl 35 130,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. G. A. K. naudai pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5-79 (II t. 146 b.l.). Be to bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad antstolis R. K., gavęs praÅ¡ymÄ 2015-08-25 patvarkymu įskaitė S. G. ir A. K. abipusius reikalavimus 24320,37 Eur sumai, 322,71 Eur bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų minėtose vykdomose bylose ir susijusiose su minėtais asmenimis vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Po prieÅ¡prieÅ¡inių iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų tarpusavio įskaitymo teismas pažymėjo, kad A. K. jau yra nebe S. G. kreditorius, bet skolininkas, todėl faktiÅ¡kai nebėra pirmosios bÅ«tinos sÄ lygos actio Pauliana ieÅ¡kiniui.

8. Teismas vertino, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek atsakovas S. G., tiek jo sutuoktinė V. G., tiek jų sÅ«nÅ«s G. G. ir M. G., kuriems tėvai padovanojo ieÅ¡kinyje nurodytÄ nekilnojamÄ turtÄ , Å¡ių neatlygintinų sandorių sudarymo metu buvo dirbantys, turėjo pastovias pajamas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas S. G., atsakovė V. G. ar kiti atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės bei sprendimo priėmimo metu buvo nemokÅ«s, taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ių asmenų turtas po ginčijamų sandorių sudarymo gerokai sumažėjo ir kad kreditorius dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus.

Teismas vertino, kad turto perleidimo tretiesiems asmenims sandoriai sudaryti, nekilnojamo turto perleidimo sandoriai dar ir notariÅ¡kai patvirtinti, pirkėjams sumokant už juos sutartÄ kainÄ , kurios neginčija ir ieÅ¡kovas. M. G. priklausiusios dalies buto, taip pat kitos G. K. priklausiusios dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis privalėjo bÅ«ti sudaryta, nes tai padaryti juos įpareigojo prieÅ¡ tai Å¡alių pasiraÅ¡yta preliminarioji Å¡io buto pardavimo sutartis. Teismas sprendė, kad negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad minėtų sandorių Å¡alys Å¡ių sandorių sudaryti neprivalėjo.

9. Atsižvelgdamas į skolininko S. G. ir jo sutuoktinės V. G. (dovanotojų) motyvus, kodėl jie neatlygintinai perleido sÅ«nums nekilnojamÄ turtÄ , taip pat iÅ¡klausęs atsakovų G. G. ir M. G. paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtino, kad jų tėvai dovanojimo sandorių sudarymo metu iÅ¡ tiesų ketino persikelti gyventi į RusijÄ , teismas nenustatė, kad buvęs A. K. skolininkas ir jo sutuoktinė bÅ«tų nesÄ Å¾iningi ir kad siekė Å¡iais sandoriais pažeisti tuometinio S. G. kreditoriaus teises. Teismas taip pat nenustatė ir G.

G. ir M. G. nesÄ Å¾iningumo, be to ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ie asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Teismas nustatė, kad turto pirkėjai pardavėjų nepažinojo iki sandorių sudarymo, kad nebuvo giminės (ieÅ¡kovas neįrodė, kad buvo prieÅ¡ingai), parduodamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir Å¡is turtas nebuvo areÅ¡tuotas, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo sudarant atlygintinius ieÅ¡kovo ginčijamus sandorius.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovai veikė bendra tyčia niekuo nepagrįsti, atsakovų nesÄ Å¾iningumas, sudarant ginčijamus sandorius, taip pat nėra įrodytas, todėl ir Å¡i actio Pauliana sÄ lyga neiÅ¡laikyta.10.Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nors atsakovas S. G. ir jo sutuoktinė neatlygintinų ginčo sandorių sudarymo metu perleido didžiÄ jÄ dalį savo turto, tačiau tai jų nepadarė nemokiais ir nepajėgiais atsiskaityti su A.

K., kadangi atsakovai tiek sandorių sudarymo metu, tiek vėliau turėjo pakankamai pajamų dengti skolas, kurios Å¡io sprendimo priėmimo metu jau yra padengtos, taip pat turėjo kito turto, UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kt., be to neįrodytas ne tik jų, bet ir trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumas, t.y. nėra visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, atmetė jį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

11. Dėl 2012-05-26 pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine (tariama) ir automobilio MAZDA 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pinigų dovanojimo sutartį, sprendė, kad nustatyta akivaizdi dovanotojų V. G. ir N. T., kurie jau mirę (I t. 110-111 b.l.), valia V. G. dovanoti 8000 Lt automobilio Mazda 6, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui (Sutarties 2.1 punktas). Sutartis pasiraÅ¡yta tiek abiejų pinigų dovanotojų tiek apdovanotosios V.

G., niekas jų parašų tikrumu neabejoja. Atsakovė patvirtino, kad realiai ji Å¡iuos pinigus gavo ir už juos įsigijo minėtÄ automobilį. Ä® bylÄ nėra pateikta prieÅ¡ingų įrodymų. Teismo vertinimu tai, kad automobilis įsigytas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) niekaip neįrodo, kad pinigų dovanojimo sutartis buvo niekinė ar kad Å¡iuo neatlygintiniu sandoriu G. siekė iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ automobilio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismas dėl nurodytų aplinkybių sprendė, kad atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieÅ¡kovo reikalavimas pinigų dovanojimo sutartį pripažinti niekine (tariama), taip pat atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas automobilį Mazda 6, kuris yra perleistas sÄ Å¾iningam trečiajam Å¡io automobilio įgijėjui R.

P., pripažinti bendrÄ ja jungtine G. nuosavybe. Atmetęs ieÅ¡kovo reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, reikalavimus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir dėl pripažinimo automobilio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl restitucijos.                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Pripažinti negaliojančiais ab initio Å¡iuos sandorius: 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1834 dėl garažo bokso Nr. 809 (duomenys neskelbtini), 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1835 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013-06-14 dovanojimo sutartį Nr. 4537 dėl ½ buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), 2013-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP-3675 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-7144 dėl ½ buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), 2013-08-28 automobilio Mazda 6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vin. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Taikyti restitucijÄ - įpareigoti A. E. ir L. E. grÄ Å¾inti G. G. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o G. G. - grÄ Å¾inti pirkėjams sutartyje nurodytÄ kainÄ , įpareigoti N. K. grÄ Å¾inti G. G. 1/2 buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), o G. G. - grÄ Å¾inti pirkėjui sutartyje nurodytÄ kainÄ , įpareigoti R. P. grÄ Å¾inti V. G. automobilį Mazda 6, o V. G. - grÄ Å¾inti pirkėjui sutartyje nurodytÄ kainÄ , įpareigoti atsakovus M.

G. ir G. G. grÄ Å¾inti atsakovams S. G. ir V. G. visÄ ginčijamais sandoriais perleistÄ turtÄ . Pripažinti niekine (tariama) 2012-05-26 Pinigų dovanojimo sutartį, automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin. (duomenys neskelbtini) pripažįstant bendrÄ ja jungtine S. G. ir V. G. nuosavybe. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:12.1. Pirmiausia teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kinio ir patikslintų ieÅ¡kinių teikimo metu A. K. turėjo neabejotinÄ reikalavimo teisę į S. G., bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu A.

K. jau nėra S. G. kreditorius, todėl nėra pirmosios actio Pauliana sÄ lygos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis iÅ¡ esmės vieninteliu įrodymu - S. G. 2015-08-26 posėdyje pateiktu 2015-08-25 antstolio R. K. patvarkymu dėl prieÅ¡prieÅ¡inių S. G. ir A. K. reikalavimų įskaitymų, pagal kurį A. K. neva liko skolingas S. G.. Apie minėto patvarkymo priėmimÄ iki 2015-08-26 posėdžio nei A. K., nei jo atstovei nebuvo žinoma. Teismas neatidėdamas 2015-08-26 posėdžio ir nesuteikdamas galimybės ieÅ¡kovui tinkamai įvertinti bylai reikÅ¡mingÄ Ä¯rodymÄ , jo teisingumÄ , pateikti į bylÄ jį paneigiančius įrodymus, pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis (pavyzdžiui, apskųsti patvarkymÄ ir kt.), nesuteikdamas galimybės į jį atsikirsti, Å¡iurkščiai pažeidė civilinio proceso principus ir normas, kas turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui. 12.2.

Iki sprendimo byloje priėmimo ir skelbimo pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo, kuriame paaiÅ¡kino, kad prie bylos prijungtu patvarkymu negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes 2015-08-21 A. K. perleido savo reikalavimo teisę į S. G. N. G.. Nors paaiÅ¡kėjus tokiems faktams buvo poreikis naujus įrodymus iÅ¡tirti, spręsti klausimÄ dėl N. G. įtraukimo į procesÄ ir pan., tačiau teismas ignoravo Å¡ias aplinkybes, vis tiek rėmėsi 2015-08-25 patvarkymu, kurio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs, ir kuris Å¡iai dienai paties antstolio buvo pripažintas neteisingu ir nepagrįstu, todėl panaikintas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui pateikus duomenis apie tai, kad jo reikalavimo teisę į S. G. perėmė kitas asmuo, teismas turėjo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo pakeitimo jo teisių perėmėja N. G.. Tokiu savo elgesiu, abejingumu, formalistiniu požiÅ«riu, teismas pažeidė pareigÄ vykdyti teisingumÄ (CPK 6 straipsnis), įrodymus įvertinti, iÅ¡tirti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, teisingai (CPK 185 straipsnis ), nustatyti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, priimti byloje pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis) ir kt.

Taip pat mano, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, N. G. materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.12.3. Nesutinka su teismo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo, nes sandorių sudarymo metu S. ir V. G. buvo dirbantys, gaudavo dideles pajamas, ginčijamų sandorių sudarymo metu kreipėsi į teismÄ dėl didelės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. K., taip pat, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad po ginčijamų sandorių S. ir V.

G. turtas gerokai sumažėjo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad sutuoktiniai buvo dirbantys, turėjo pastovias pajamas, kad esÄ jų pajamos visada buvo didelės, siekė apie 2 000 Eur, todėl skola galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ gaunamo užmokesčio, nes duomenų apie realias pajamas atsakovai į bylÄ nepateikė, antstoliui R. K., vykdžiusiam iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kita. 12.4. Atsakovas jokios teisinės prievolės dovanoti visÄ jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ neturėjo, o tai padarė tik tam, kad iÅ¡vengtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto.

Sandoriai sudaryti skubotai, iÅ¡kart po actio Pauliana ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimo, kol buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Skolininkas ir jo sutuoktinė visÄ turtÄ neatlygintinai perleido (padovanojo) savo sÅ«nums, kas pagal CK 6.67 straipsnį lemia nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymÄ . Teismas iÅ¡vadÄ , kad nesÄ Å¾iningumo prezumpcija paneigta, padarė remdamasis tik atsakovų paaiÅ¡kinimais, jų pateikta istorija, kurios patvirtinimui į bylÄ nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų.

Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos, sandorių sudarymo laiko, intensyvumo ir kitų aplinkybių matyti, kad sandorių sudarymu aiÅ¡kiai buvo siekiama apsaugoti savo turtÄ taip, kad iÅ¡ jo nebÅ«tų vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas A. K. naudai. 12.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo. TokiÄ nuomonę iÅ¡ esmės grindė tik atsakovų G. paaiÅ¡kinimais. Teismo iÅ¡vados, jog ir kiti atsakovai buvo sÄ Å¾iningi, pagrįstumas taip pat kvestionuotinas. A. K. ne kartÄ formulavo praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos apie atsakovų tarpusavio giminystės/svainystės ryÅ¡ius, nes, jo žiniomis, E. yra G.

G. uoÅ¡viai, o P. yra E. giminaitis. Gavus duomenis iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos ir paaiÅ¡kėjus atsakovų giminystės/svainystės ryÅ¡iams, akivaizdžiai matytųsi, kad atsakovai dėl tarpusavio ryÅ¡ių melavo ir buvo nesÄ Å¾iningi. Teismas neiÅ¡reikalaudamas duomenų pats apribojo ieÅ¡kovo galimybes įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl įrodymų, kurių jis pats pagal įstatymÄ negalėjo gauti, rinkimo.12.6. Sudarant pinigų dovanojimo sandorį iÅ¡ esmės buvo siekta sukurti įspÅ«dį, kad pinigai padovanojami ir automobilis iÅ¡ jų įsigyjamas kaip asmeninė V.

G. nuosavybė, siekta apsisaugoti nuo galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įsigyjamo turto -automobilio. Tai, jog pinigai bÅ«tų realiai padovanoti niekur neužfiksuota, o vien pažadas dovanoti nelaikomas dovanojimo sutartimi. Nesant objektyvių duomenų apie pinigų dovanojimo, perdavimo faktÄ , pinigų dovanojimo sutartis apskritai laikytina nesudaryta.

13. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį S. G. ir V. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas pagrįstai atsisakė atidėti 2015-08-26 teismo posėdį nes posėdžio atidėjimas ieÅ¡kovui buvo reikalingas vien tik tam, kad galėtų imtis neteisėtų ir nusikalstamų veikų panaikinant teisėtÄ antstolio R. K. patvarkymÄ ir nusikalstamu bÅ«du iÅ¡saugotų reikalavimo teises į atsakovus. Mano, kad ieÅ¡kovo ir jo žmonos motinos N. G., neva, sudarytas 2015-08-21 reikalavimo teisių į atsakovus perleidimas yra fiktyvus, nusikalstamas, sudarytas atgaline data.

Pagrindinis ieÅ¡kovo atstovės motyvas praÅ¡ant atidėti teismo posėdį buvo toks, kad ieÅ¡kovui, neva, reikia apsvarstyti ieÅ¡kinio atsisakymo galimybę, kadangi į bylÄ buvo pateiktas antstolio Patvarkymas. Pažymėjo, kai atsakovai 2015-08-25 kreipėsi į antstolį R. K. dėl to, kad jis įskaitytų prieÅ¡prieÅ¡inius ieÅ¡kovo ir atsakovų reikalavimus ir kai antstolis R. K. tÄ pačiÄ dienÄ priėmė PatvarkymÄ , apie jokį 2015-08-21 įvykusį reikalavimo teisių pardavimÄ tarp ieÅ¡kovo ir jo anytos N. G. nežinojo nei atsakovai, nei antstolis R.

K., nei 2015-08-26 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė. 13.2. Atsakovai pažymi, kad ieškovui buvo žinoma, jog Šiaulių apygardos teismas dar 2015 m. gegužę priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-305-357/2015, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo buvo visiškai tenkintas atsakovų ieškinys ieškovams ir iš ieškovo atsakovų naudai buvo priteistos didelės piniginės sumos, kurios ženkliai viršijo ieškovo reikalavimo teises į atsakovus.

IeÅ¡kovas jau nuo 2015 m. gegužės mėnesio žinojo, kad jis jokių reikalavimo teisių į atsakovus nebeturi, o yra pats atsakovams skolingas. Ä® 2015-08-26 teismo posėdį pats ieÅ¡kovas neatvyko savo noru ir nepateikė jokių savo neatvykimÄ pateisinančių įrodymų, todėl pats ieÅ¡kovas privalo prisiimti savo neatvykimo į teismo posėdį, apie kurį jam buvo aiÅ¡kiai žinoma, pasekmes. Mano, kad ieÅ¡kovas, veikdamas iÅ¡ vien su savo anyta N. G., sudarė fiktyviÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nurodydami pasiraÅ¡ymo datÄ , t.y. 2015-08-21.

Jei ieÅ¡kovas tikrai bÅ«tų gavęs 5000 Eur kainÄ iÅ¡ savo anytos N. G., kuri kitoje byloje nurodo, kad Å¡iÄ kainÄ ieÅ¡kovui sumokėjo, į Å¡iÄ ieÅ¡kovo gautÄ 5000 Eur pinigų sumÄ nedelsiant privalėjo bÅ«ti nukreiptas atsakovų iÅ¡ieÅ¡kojimas ir Å¡i pinigų suma privalėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota atsakovų naudai. 13.3. Teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo aplinkybes, kurias įrodo byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai yra mokÅ«s, skolų neturintys, dirbantys ir dideles pajamas gaunantys verslininkai, kurie ne tik kad gauna dideles pajamas, bet ir turi 100 proc. sėkmingai veikiančios ir pelningos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.

Byloje nėra jokių actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygų, kÄ visiÅ¡kai ir pagrįstai konstatavo skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas. Mano, kad dėl fiktyvios reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, teismas turėtų priimti  atskirÄ jÄ Â nutartį  ir apie ieÅ¡kovo  A. K. bei jo anytos N. G. padarytas nusikalstamas veikas praneÅ¡ti prokurorams.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas M. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais motyvais: 14.1. Kaip minėjo teismo posėdžių metu su atsakovu N. K. jo nesieja jokie giminystės, svainystės ryÅ¡iai. M. G. priklausė tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo padovanota vykdant senelio valiÄ , kita dalis priklausė G. K.. Todėl bendru sutarimu buvo nuspręsta patalpinti duomenis dėl buto pardavimo į pardavimo portalÄ . Butas buvo pardavinėjamas už rinkos kainÄ . IeÅ¡kovas į jo ½ dalį buto nei 2013-06-14 dovanojimo metu, nei pardavimo 2013-09-12 metu jokių tiesioginių reikalavimo teisų neturėjo.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai A. E. ir L. E. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais motyvais: 15.1. Žemės sklypÄ nusipirko nes Å«kininkauja apie dvideÅ¡imt metų, įsigijo sÄ Å¾iningai ir atlygintinai už ne mažesnę nei Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ vertę. Perkamas sklypas nebuvo areÅ¡tuotas, jam nebuvo uždėti jokie draudimai ir apribojimai. IeÅ¡kovas neįrodė jokių aplinkybių, kad bÅ«tų turėjęs reikalavimo teisę į Žemės sklypo pardavėjÄ G. G.. Tvirtina, kad jų nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, nėra G. G. uoÅ¡viai, o su R. P. nesieja jokie ryÅ¡iai.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas G. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais motyvais: 16.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamos patalpos – garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini) jam buvo padovanotas tėvų, vykdant senelio valiÄ . Dovanojimo metu jokių apribojimų minėtam turtui nebuvo. Parduodamas žemės sklypÄ jis elgėsi sÄ Å¾iningai nes jokių įsipareigojimų ieÅ¡kovui neturi, o negyvenamosiomis patalpomis garažu naudojasi savo reikmėms.

Be to su A. ir L. E. jo nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl tėvų nemokumo yra nepagrįsti, nes abu tėvai yra dirbantys, dideles pajamas gaunantys verslininkai, tėvo valdoma UAB (duomenys neskelbtini) sėkimingai vykdo veiklÄ jau apie dvideÅ¡imt metų. 17.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas N. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais motyvais: 17.1.

Nesutinka su apelianto argumentais, nes pirmosios actio Pauliana sÄ lygos nebuvimÄ sprendimo priėmimo metu pirmiausia įrodo ne 2015-08-25 antstolio R. K. patvarkymas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymų, o neginčijamas įrodymas - įsiteisėjęs Å iaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kurioje patenkinus S. ir V. G. ieÅ¡kinį jų naudai iÅ¡ A. K. ir M. Ž. solidariai buvo priteista 48 000 Lt paskola ir kt. 2015-05-13 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimų buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.

Teismas pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį neturėjo, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ kreditoriaus tapo atsakovų skolininku, minėtas patvarkymas buvo tik papildomas įrodymas. 17.2. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos atidėjimo, kas bÅ«tų užvilkinę bylos nagrinėjimÄ , vien tam, kad atstovė galėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl ieÅ¡kovo pozicijos, tačiau ieÅ¡kovo pozicija atstovei turėjo bÅ«ti aiÅ¡ki –atsisakyti reikalavimo esant įsiteisėjusiam sprendimui nepriklausomai nuo to ar prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai įskaityti ar ne. 17.3.

Teismas pagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo, nes ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ pateikė 2015-09-14, teismui išėjus priimti sprendimo, o 2016-08-26 teismo posėdyje jokių duomenų dėl teisių perleidimo nenurodė. Aplinkybė, kad teismo posėdyje nebuvo keliamas klausimas ieÅ¡kovÄ pakeisti jo teisių perėmėja, suteikia pagrindo manyti, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data ir iki teismo posėdžio nebuvo sudaryta. Mano, kad ieÅ¡kovas dėl nurodytų aplinkybių elgėsi nesÄ Å¾iningai. 17.4.

Dėl teismo neiÅ¡reikalautų dokumentų dėl galimos giminystės, pažymi, kad ieÅ¡kovas nei viename teismo posėdyje nekėlė klausimo dėl duomenų iÅ¡reikalavimo ir nenurodė, kad duomenų negali gauti. Tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės 2016-08-26 posėdyje. Be to ieÅ¡kovas atsakovų nesÄ Å¾iningumo neįrodinėjo, nereiÅ¡kė praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti duomenų, apklausti liudytojus ir kita, neatliko savo teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

N. K. nėra susijęs su atsakovais jokiais giminystės ryšiais, net nebuvo pažįstamas, sudarė atlygintinus sandorius, notaro akivaizdoje sumokėjo pinigus, taip pat sumokėjo pavedimu. Jam negalėjo būti žinoma, kad sandoriai gali pažeisti ieškovo teises, kadangi ieškovas jokių reikalavimų nei M. G., nei G. K. neturėjo. Actio Pauliano institutas negali būti taikomas.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais motyvais: 18.1. Nesutinka dėl dokumentų, gautų po skundžiamo sprendimo priėmimo, prijungimo prie bylos bei duomenų iÅ¡reikalavimo nes iÅ¡ pateikto antstolio R. K. 2015-09-16 patvarkymo Nr. S-15848/15, matyti, jog ankstesnis patvarkymas, dėl tarpusavio įskaitymo, panaikintas ne dėl nustatytų naujų faktinių aplinkybių, susijusių su skolomis, o dėl procesinių normų pažeidimo, kurios susijusios su reikalavimo teisių perėmimu ir neturi reikÅ¡mingos įtakos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui.

Apelianto pateiktas praÅ¡ymas Gyventojų registro tarnybai bei gautas atsakymas į jį, taip pat neturėtų bÅ«ti prijungti prie bylos nes , kadangi Å¡iuos klausimus ieÅ¡kovas galėjo iÅ¡spręsti kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Dabartinis tokių įrodymų priėmimas bei teismo iniciatyva, susijusi su papildomų duomenų iÅ¡reikalavimu, pažeistų CPK 178 straipsnio nuostatas, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei atsakovų interesus. 18.2. Jau iÅ¡ pateikto teismui ieÅ¡kinio buvo akivaizdu, jog ieÅ¡kovas visus savo reikalavimus grindė tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir nepagrįstomis iÅ¡vadomis, kurių viso proceso eigoje net nebandė įrodinėti.

Atsakovui niekada nebuvo žinomi A. K. ir S. G. bei jo Å¡eimos narių tarpusavio finansiniai įsipareigojimai ir su tuo susijusios aplinkybės. Jį liečia tik reikalavimas, susijęs su sandoriu dėl automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo. R. P. visada tvirtino ir dabar tvirtina, jog su atsakovais S. G. ir V. G. jo nesieja ir niekada nesiejo nei giminystės nei svainystės ryÅ¡iai, iki sandorio sudarymo jis su jais nebuvo pažįstamas ir visai nebuvo jų matęs. Siekdamas įsigyti automobilį internete susirado skelbimÄ .

Automobilį jis įgijo sÄ Å¾iningai ir jis negali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡reikalautas. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, kurias sudaro 100,00 Eur. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).20. Byloje kilo ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio, actio Pauliana taikymo sÄ lygų.

21. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Pripažinti negaliojančiais ab initio konkrečius sandorius, taikyti restitucijÄ , pripažinti niekine (tariama) Pinigų dovanojimo sutartį, automobilį MAZDA 6 pripažinti bendrÄ ja jungtine S. G. ir V. G. nuosavybe. Taip pat reiÅ¡kė reikalavimus pakeisti ieÅ¡kovÄ A. K. jo teisių perėmėja N. G., prijungti prie bylos po skundžiamo sprendimo priėmimo gautus įrodymus, užklausti Gyventojų registro tarnybÄ , ar atsakovai S. G., V.

G., G. G., M. G., A. E., L. E., N. K., R. P. yra susiję giminystės ar svainystės ryÅ¡iais. 22.N. G. taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti ieÅ¡kovÄ A. K. jo teisių perėmėja. Nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu tapo naujÄ ja S. G. kreditore, kas konkrečiu atveju laikytina pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu perimti A. K. kaip ieÅ¡kovo teises ir pareigas byloje, kuriÄ dar iki reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo A. K. inicijavo S. G. ir kitų asmenų atžvilgiu dėl sandorių nuginčijimo.

Pažymėjo, kad siekdamas iÅ¡vengti prievolės pagal Å¡iuo metu jai (prieÅ¡ tai A. K.) priklausančiÄ reikalavimo teisę, S. G. su sutuoktine nesÄ Å¾iningai perleido visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ S. G. tapo neįmanomas. Tai pat nurodė, kad yra susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, visiÅ¡kai palaiko A. K. ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde suformuluotÄ pozicijÄ . 23. 2016-04-04 iÅ¡ N. G. gauti papildomi paaiÅ¡kinimai, praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio R.

K. vykdomÄ sias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, praÅ¡ymas pakeisti jÄ ieÅ¡kovo teisių perėmėja. Taip pat praÅ¡ymas apeliacinį skundÄ tenkinti visa apimtimi, atmesti atsakovų praÅ¡ymÄ dėl atskirosios nutarties dėl prokurorų informavimo apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas.

24. Å iaulių apygardos teismas 2016-04-07 tenkino A. K., N. G. praÅ¡ymus, nutarė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2A-74-440/2016 ieÅ¡kovÄ A. K., jo teisių perėmėja N. G.. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2015-08-21 A. K. ir N. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido turimÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ S. G. pagal 2013-07-16 Å iaulių apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5-79/2012 ir 2013-11-05 Å iaulių apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5-79/2012, kurių pagrindu pradinis kreditorius turi teisę iÅ¡ skolininko reikalauti 10137,58 Eur (35000,00 Lt) pagrindinės skolos ir Å¡alutinių prievolių.

Minėtos sutarties 3 punktu Å¡alys susitarė, kad nuosavybės teisę į perleidžiamÄ reikalavimo teisę pagal Å¡iÄ sutartį naujasis kreditorius įgyja nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento. LITEKO ir bylos duomenimis Å iaulių apylinkės teismas 2015-09-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8799-772/2015, pakeitė iÅ¡ieÅ¡kotojÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje 2-5-79/2012, 2013-07-16 ir 2013-11-05 iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus, vykdomosiose bylose Nr. 98-3889/13; 98-4353/13; 98-819/13, iÅ¡ pradinio iÅ¡ieÅ¡kotojo A.

K. (Ž.) į naujÄ jį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ N. G., jai perleidžiant reikalavimo teisę į skolininko S. G., skolÄ . Å iaulių apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015, Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį paliko nepakeistÄ .

25. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalimi teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Atsižvelgiant N. G. paaiÅ¡kinimus, nurodomas aplinkybes, bylos duomenis spręstina, kad byloje esantys duomenys yra pakankami, o dėl nurodytų aplinkybių nėra reikalinga iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio R. K. minėtas vykdomÄ sias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl praÅ¡ymas netenkintinas.

Tuo pačiu pasisakytina ir dėl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos, ar atsakovai S. G., V. G., G. G., M. G., A. E., L. E., N. K., R. P. yra susiję giminystės ar svainystės ryÅ¡iais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ .

26. Apeliantas praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos apie atsakovų tarpusavio giminystės/svainystės ryÅ¡ius, motyvuoja tuo, kad E. yra G. G. uoÅ¡viai, o P. yra E. giminaitis. Gavus duomenis ir paaiÅ¡kėjus atsakovų giminystės/svainystės ryÅ¡iams, akivaizdžiai matytųsi, kad atsakovai dėl tarpusavio ryÅ¡ių melavo ir buvo nesÄ Å¾iningi. Apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡reikalaudamas duomenų pats apribojo ieÅ¡kovo galimybes įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

A. ir L. E. visÄ laikÄ teigė, kad jų nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, jie nėra G. G. uoÅ¡viai, o su R. P. taip pat nesieja jokie ryÅ¡iai. R. P. visada tvirtino ir dabar tvirtina, jog su atsakovais S. G. ir V. G. jo nesieja ir niekada nesiejo nei giminystės nei svainystės ryÅ¡iai, iki sandorio sudarymo jis su jais nebuvo pažįstamas ir visai nebuvo jų matęs. Nei vienas iÅ¡ atsakovų nenurodė esant kokiems tai giminystės ryÅ¡iams. IeÅ¡kovas neteikė į bylÄ jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovų argumentus, neteikė įrodymų patvirtinančių esant giminystės ryÅ¡iams.

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje ( 2013-11-28 ) reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti duomenis, nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės gauti informacijos apie tai, ar G. su kitais atsakovais nesieja giminystės, svainystės ryÅ¡iai, tačiau sandorių sudarymo aplinkybės suponuoja tokiÄ prielaidÄ . Tačiau konkretus praÅ¡ymas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, ir vertinant tai, kad duomenys iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos nėra vienintelis įrodymas galintis patvirtinti esant giminystės ryÅ¡ius, bei bylos nagrinėjimo metu nepateikus jokių objektyvių duomenų, o atsakovams neigiant , apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismas neiÅ¡reikalaudamas duomenų pats apribojo ieÅ¡kovo galimybes įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsižvelgiant į CPK 6.67 straipsnyje numatytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , t.y. preziumuojant, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos Å¡alys, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, bÅ«tinos ir visos kitos CK 6.66 straipsnyje numatytos sÄ lygos. Konkrečiu atveju dėl konkrečių sandorių sudarytų su sÅ«numis byloje ginčo nėra o dėl kitų artimų giminaičių pažymėtina, kad CK 135 straipsnis numato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas Å¡alys turi pareigÄ pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje. CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

27. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių jis negalėdamas pateikti duomenų, nereiškė konkrečių prašymų pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei argumentus dėl galimos giminystės, įvertinęs tai, kad byloje nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, įrodymų galimai patvirtinančių esant giminystės ryÅ¡ius, į atsakovų nuosekliÄ pozicijÄ , jų neigimÄ esant kokiems tai giminystės ryÅ¡iams ir įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas duomenis apie tai, kad jis kreipėsi dėl informacijos suteikimo ir duomenis, kad jam neteikiama konkreti informacija dėl giminystės pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, o iÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad jis kreipėsi jau bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir priėmus teismui sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo vertinti, kas ieÅ¡kovas turėjo galimybę savalaikiai teikti įrodymus, negalėdamas jų pateikti savalaikiai praÅ¡yti įrodymus iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡ia teise tinkamai nepasinaudojo ( CPK 42 straipsnis).

Be to ir iÅ¡ praÅ¡ymo apeliaciniam teismui turinio matyti, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ nenurodė, kokie galimai giminystės ryÅ¡iai sieja nurodytus asmenis. Kaip minėta apeliacinio teismo vertinimu byloje nesant jokių objektyvių duomenų dėl ieÅ¡kovo nurodytų konkrečių giminystės ryÅ¡ių, atsakovams neigiant juos esant, ir nesant jokio pagrindo abejoti atsakovų sÄ Å¾iningumu, praÅ¡omų dokumentų iÅ¡reikalavimas apeliacinės instancijos teisme yra pagrindo vertinti yra netikslingas, nesavalaikis, pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , prieÅ¡tarauja proceso ekonomiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams, todėl netenkintinas.

28. Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pvz., bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodžiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, praÅ¡ydama apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantė, ieÅ¡kovo A.

K. teisių perėmėja N. G. nenurodė jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotinÄ poreikį bylÄ nagrinėti žodžiu. Kaip minėta teisių perėmėja N. G. nurodė, kad yra susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, visiÅ¡kai palaiko A. K. ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde suformuluotÄ pozicijÄ , pateikė paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto teisių perėmėjos N. G. praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana, CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sÄ lygos. Actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami Å¡iÄ kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

30. Taigi viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kinant kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, bÅ«tina įvertinti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

31. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo-2013-08-21 ieÅ¡kovas turėjo neabejotinÄ ir galiojusiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ S. G. remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, kuris panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, iÅ¡ dalies tenkino A. K. ieÅ¡kinį, priteisė jam iÅ¡ atsakovo S. G. 35000 Lt paskolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to Å iaulių apygardos teismas 2013-10-30 nutartimi papildomai priteisė A. K. 16163,23 Lt metinių palÅ«kanų, 8,77 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiÅ¡ko paskolos sumokėjimo, 10811,64 Lt kompensacinių palÅ«kanų, 5 proc. kompensacinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiÅ¡ko paskolos sumokėjimo bei 5 procentų procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos 61 974,87 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo, 2012-01-20 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Antstolė E. R. 2014-04-11 patvarkymu yra užbaigusi vykdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35 130,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. G. A. K. naudai pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5-79.32. R. K., vykdęs vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 98-4353/13 pagal Å iaulių apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5-79 dėl likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo A. K. iÅ¡ S. G. ir vykdęs vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Å iaulių apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-457-569/2014 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo S. G. iÅ¡ A.

K., gavęs praÅ¡ymÄ dėl skolų užskaitymo, šį praÅ¡ymÄ tenkino ir 2015-08-25 patvarkymu įskaitė S. G. ir A. K. abipusius reikalavimus 24320,37 Eur sumai, 322,71 Eur bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų minėtose vykdomose bylose ir susijusiose su minėtais asmenimis vykdomosiose bylose Nr. 98-3889/13 ir Nr. 98-819/13. Å is patvarkymas į civilinę bylÄ buvo pateiktas 2015-08-25 teismo posėdžio metu. IÅ¡ 2015-09-16 antstolio R. K. Patvarkymo matyti, kad antstolis pareiÅ¡kėjo A. K. 2015-09-14 skundÄ dėl antstolio veiksmų patenkino ir 2015-08-25 patvarkymÄ Nr.S-14883/2015 dėl prieÅ¡prieÅ¡inių sumų tarpusavio įskaitymo panaikino.31.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi patvarkymu, kurio apskundimo terminas nebuvo suėjęs, ir kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių 2015-09-16 paties antstolio buvo panaikintas.

32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nors ieÅ¡kinio ir patikslintų ieÅ¡kinių teikimo metu A. K. turėjo neabejotinÄ reikalavimo teisę į S. G., bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu teismas nusprendė, kad nėra Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, nes jis jau nėra S. G. kreditorius. Teismas nepagrįstai vadovavosi vieninteliu įrodymu - S. G. 2015-08-26 posėdyje pateiktu 2015-08-25 antstolio R. K. patvarkymu dėl prieÅ¡prieÅ¡inių S. G. ir A. K. reikalavimų įskaitymų, apie kurio priėmimÄ iki 2015-08-26 posėdžio nei A. K., nei jo atstovei nebuvo žinoma. Teismas nepagrįstai neatidėjo 2015-08-26 posėdžio ir nesuteikė galimybės ieÅ¡kovui susipažinti, įvertinti įrodymÄ , apskųsti priimtÄ patvarkymÄ , pasinaudoti savo teisėmis, buvo paneigtas rungimosi principas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iurkščiai pažeidė CPK ir normas.

33. Atsakovų S. G. ir V. G. vertinimu pagrindinis ieÅ¡kovo atstovės motyvas praÅ¡ant atidėti teismo posėdį buvo dėl to, kad reikia apsvarstyti ieÅ¡kinio atsisakymo galimybę, kadangi į bylÄ buvo pateiktas antstolio patvarkymas. Atsakovai pažymi, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog Å iaulių apygardos teismas dar 2015 m. gegužę priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-305-357/2015, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo buvo visiÅ¡kai tenkintas atsakovų ieÅ¡kinys ieÅ¡kovams ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai buvo priteistos didelės piniginės sumos, kurios ženkliai virÅ¡ijo ieÅ¡kovo reikalavimo teises į atsakovus.

IeÅ¡kovas jau nuo 2015 m. gegužės mėnesio žinojo, kad jis jokių reikalavimo teisių į atsakovus nebeturi, o yra pats atsakovams skolingas. Ä® 2015-08-26 teismo posėdį pats ieÅ¡kovas neatvyko savo noru ir nepateikė jokių savo neatvykimÄ pateisinančių įrodymų, todėl pats ieÅ¡kovas privalo prisiimti savo neatvykimo į teismo posėdį, apie kurį jam buvo aiÅ¡kiai žinoma, pasekmes.34. Apeliantas nurodė, kad apie minėto patvarkymo priėmimÄ iki 2015-08-26 posėdžio nei A.

K., nei jo atstovei, nebuvo žinoma. Apeliantas teigia, kad teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė prašė teismo posėdį atidėti, kad galėtų su naujai gautu dokumentu supažindinti posėdyje nedalyvavusį ieÅ¡kovÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pateiktas patvarkymas yra teisėtas, teisingas, kokia bus ieÅ¡kovo pozicija byloje esant tokiam dokumentui, tinkamai pasirengti rungimuisi byloje ir pan. Tačiau teismas nepagrįstai teismo posėdžio neatidėjo ir nesuteikė galimybės ieÅ¡kovui tinkamai įvertinti bylai reikÅ¡mingÄ Ä¯rodymÄ , jo teisingumÄ , pateikti į bylÄ jį paneigiančius įrodymus, pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis (pavyzdžiui, apskųsti patvarkymÄ ir kt.).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovo atstovė reiÅ¡kė praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ne tik dėl į bylÄ pateikto patvarkymo bet ir kitais pagrindais, teismo posėdžio metu teismas padarė pertraukÄ suteikdamas galimybę atstovei susisiekti su atstovaujamuoju, tačiau ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad jai susisiekti nepavyko. Teismas įvertinęs ieÅ¡kovo atstovės pozicijas, iÅ¡klausęs kitų proceso dalyvių argumentų, netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymų dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo teismo posėdyje bÅ«tinu bei kitų praÅ¡ymų.

Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neatvyko į posėdį, nesidomėjo proceso eiga, jo interesus pavedė atstovauti atstovei, kuriai suteikti platÅ«s įgaliojimai ( 3 tomas, 20 b.l.), įvertinus ieÅ¡kovo atstovės argumentus dėl bylos nagrinėjimo 2015-08-26 teismo posėdyje bei tai, kad ieÅ¡kovo interesai buvo atstovaujami, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas. Tai, kad teismas, nepriėmė sprendimo atidėti teismo posėdžio dėl galimybės pasinaudoti teise apskųsti priimtÄ PatvarkymÄ , ar dėl kitų ieÅ¡kovės atstovės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad konkrečiu atveju neatidėjus bylos nagrinėjimo, buvo paneigtas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), numatantis, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) ir kiti principai, bei, kad teismas Å¡iurkščiai pažeidė CPK principus ir normas ir kad tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui.

35. Bylos duomenimis teismui išėjus priimti sprendimo, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo. Nurodė, kad 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartimi jis turimÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ S. G. perleido N. G.. Pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pažymėjo, kad praÅ¡ymas gautas prieÅ¡ pat teismo sprendimo priėmimÄ , (2015-09-14 darbo dienos pabaigoje) Teismas dėl ieÅ¡kovo A. K. praÅ¡ymo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, nurodė, kad 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovas turimÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ S. G. pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013-07-16 ir 2013-11-05 vykdomuosius raÅ¡tus Nr. 2-5-79/2012 perleido N. G., pateikdamas perleidimo sutartį ir kad 2015-09-14 kreiptasi į teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo vykdymo procese pakeitimo.

Taip pat nurodė, kad A. K. 2015-09-14 pateikė skundÄ antstoliui R. K. dėl antstolio 2015-08-25 patvarkymo dėl prieÅ¡prieÅ¡inių sumų tarpusavio įskaitymo. Teismas spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimÄ pažymėjo, kad į paskutinį teismo posėdį, vykusį 2015-08-26, ieÅ¡kovas neatvyko, nenurodė jokių neatvykimo priežasčių. Atvykusi jo atstovė apie jokias reikalavimo perleidimo sutartis nekalbėjo nei nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės nei baigiamųjų kalbų metu.

Atstovė, atsižvelgdama į tai, kad prieÅ¡prieÅ¡inės ieÅ¡kovo ir S. G. sumos vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus yra įskaitytos, svarstė apie ieÅ¡kinio atsisakymo galimybę, bandydama teismo posėdžio metu susisiekti su atstovaujamuoju, apie Å¡io antstolio patvarkymo ginčijimÄ nebuvo jokios kalbos. Teismo vertinimu toks ieÅ¡kovo elgesys, kai bylos procesui jis yra abejingas iki pat sprendimo priėmimo dienos ir prieÅ¡ pat sprendimo paskelbimÄ teikiami praÅ¡ymai rodo jo nepagarbÄ ne tik proceso dalyviams, bet ir teismui.

Teismo vertinimu tai, kad pateikti praÅ¡ymai dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo, taip pat skundas dėl antstolio veiksmų dar nerodo, kad jie bus iÅ¡spręsti teigiamai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebus ginčijama. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumÄ aplinkybių, pažymėjo, kad ieÅ¡kovo 2015-09-14 praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, nagrinėjant nuo 2013-08-21 teisme gautÄ bylÄ nėra priežastys, dėl kurių reikėtų atnaujinti įrodymų tyrimÄ , kadangi sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimus actio Pauliana pagrindu, taip pat ieÅ¡kovui ginčijant vienÄ sandorį kitų pagrindu, yra susijusios tik su viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, dėl to, ar ieÅ¡kovas kaip kreditorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į S. G., kai tuo tarpu teismas sprendime pasisakė, kad nėra ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių tyrimas, dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , sprendimo esmės nekeis. Dėl to sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinis teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Minėto teismo posėdžio 2015-08-26 metu ieÅ¡kovo atstovė iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nenurodė aplinkybių apie 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartį.

Kaip jau minėta Å¡alys vadovaujantis CPK 226, 227 straipsnių nuostatomis turi pareigÄ pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje. Å alys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, siekti proceso ekonomiÅ¡kumo, CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Be to, apeliacinio teismo vertinimu ieÅ¡kovas esant aplinkybėms dėl jau 2015-08-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties turėjo pareigÄ jÄ pateikti 2015-08-26 teismo posėdyje.

Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme tinkamai nepasinaudojo ( CPK 42 straipsnis).

36. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad apie sudarytÄ reikalavimo perleidimo sandorį vykusio posėdžio metu nebuvo informavęs byloje jam atstovavusios advokato padėjėjos, nes vykdomojoje byloje dar nebuvo pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotojas, be to, manė, kad byla nebus nagrinėjama iÅ¡ esmės ir posėdis bus atidėtas dėl inicijuoto proceso atnaujinimo susijusioje civilinėje byloje. Apelianto teigimu paaiÅ¡kėjus tokiems faktams buvo poreikis naujus įrodymus iÅ¡tirti, spręsti klausimÄ dėl priimto Patvarkymo, dėl N. G.

įtraukimo į procesÄ , tačiau teismas ignoravo Å¡ias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovui pateikus duomenis apie tai, kad jo reikalavimo teisę į S. G. perėmė kitas asmuo, teismas turėjo pareigÄ atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo pakeitimo jo teisių perėmėja. Apeliacinio teismo vertinimu konkrečioje situacijoje ieÅ¡kovui pateikus minėtus duomenis jau bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir įvertinus, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas, nėra pagrindo spręsti, kad konkrečioje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismui išėjus priimti sprendimo ir vėliau netenkinus praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo minėtu pagrindu bÅ«tų pažeistos CPK nuostatos.

Nėra teisinio pagrindo vertinti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t.y. N. G. materialiųjų teisių ir pareigų, ir kad galima vertinti esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalie 2 punktas.). Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas, prioritetÄ suteikė bylos nagrinėjimo operatyvumui, o ne teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kad pažeidė proceso principus ir procesines teisės normas.

Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodyta aplinkybė, kad po teismo sprendimo priėmimo buvo panaikintas Patvarkymas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių, kad priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Tai, kad teismas pasirėmė neįsigaliojusiu ir 2015-09-16 panaikintu 2015-08-25 patvarkymu, ko pasėkoje sprendė, kad neegzistuoja viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų - kreditoriaus reikalavimo teisė, bei priėmė sprendimÄ neatnaujinęs įrodymų tyrimo, nesuteikia pagrindo spręsti, kad priėmė sprendimÄ dėl neįtrauktos į procesÄ Å¡alies, bei nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, kad buvo neatskleista bylos esmė, kad to pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

 37. LITEKO duomenimis Å iaulių apylinkės teismas 2015-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8799-772/2015 pakeitė iÅ¡ieÅ¡kotojÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-79/2012, 2013-07-16 ir 2013-11-05 iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pradinio iÅ¡ieÅ¡kotojo A. K. (Ž.) į naujÄ jÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ N. G., jai perleidžiant reikalavimo teisę į skolininko S. G. skolÄ .

Teismas nustatė, kad pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas A. K. (Ž.) pagal 2015-08-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perdavė reikalavimo teises į S. G. skolinius įsipareigojimus pareiÅ¡kėjai N. G. Å iaulių apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015 paliko nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį.

38. LITEKO duomenimis Å iaulių apylinkės teismas 2014-11-05 priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo tenkino ieÅ¡kovų S. G. ir V. G. ieÅ¡kinį, priteisdamas solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir M. Ž. 48000 Lt paskolos, 24 013,15 Lt pelno palÅ«kanų, 12 962,37 Lt delspinigių, 10 proc. dydžio metines pelno palÅ«kanas ir 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo kreipimosi į teismÄ dienos – 2013-11-14 - iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2549,26 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovo A.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2005-09-28 paskolos sutarties pripažinimo jo atžvilgiu nesudaryta atmetė. Å iaulių apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje 2A-305-357/2015 minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2015-06-11 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti atsakovo A. K. kasacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-11 nutarties peržiÅ«rėjimo. 2015-10-20 Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-8122-797/2015 atsisakė atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. praÅ¡ymÄ . 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1225-372/2015 Å iaulių apygardos teismas Å iaulių apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį (dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014 atnaujinimo) paliko nepakeistÄ . 2016-01-28 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo A. K. kasacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015-12-21 nutarties peržiÅ«rėjimo.

39. Kaip minėta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo, nes sandorių sudarymo metu S. ir V. G. buvo dirbantys, gaudavo dideles pajamas, ginčijamų sandorių sudarymo metu kreipėsi į teismÄ dėl didelės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

K., taip pat, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad po ginčijamų sandorių S. ir V. G. turtas gerokai sumažėjo ir kt. Bylos duomenimis 2014-04-11 patvarkymu antstolė yra užbaigusi vykdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35 130,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. G. A. K. naudai pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5-79 (II tomas, 146 b.l.). Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, nes prieÅ¡ingai byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus.

40. Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ .

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek atsakovas S. G., tiek jo sutuoktinė V. G., tiek jų sÅ«nÅ«s G. G. ir M. G., kuriems tėvai padovanojo ieÅ¡kinyje nurodytÄ nekilnojamÄ turtÄ , Å¡ių neatlygintinų sandorių sudarymo metu buvo dirbantys, turėjo pastovias pajamas. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas S. G., atsakovė V. G. ar kiti atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokÅ«s, taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ių asmenų turtas po ginčijamų sandorių sudarymo gerokai sumažėjo ir kad kreditorius dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sÄ skaita galima visiÅ¡kai patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ arba jo mokumas nepasikeičia, Pauliano ieÅ¡kinys negalimas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms.

42. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ Â pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinio netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

43. Dėl aplinkybių, kad skolininkas S. G., taip pat jo sutuoktinė bei kiti atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių teismas dėl byloje ginčijamų trijų neatlygintinių S. G. ir V. G. nekilnojamo turto dovanojimo sÅ«nums G. G. ir M. G. vienaÅ¡alių sandorių bei trijų atlygintinių (pirkimo - pardavimo) G. G., M. G. bei V. G. turto perleidimo tretiesiems asmenims A. E., L. E., N. K. ir R. P. sandorių teismas pagrįstai sprendė, kad turto perleidimo tretiesiems asmenims sandoriai sudaryti, pirkėjams sumokant už juos sutartÄ kainÄ , kurios ieÅ¡kovas neginčijo.

M. G. priklausiusios dalies buto, taip pat kitos G. K. priklausiusios dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis privalėjo bÅ«ti sudaryta, nes tai padaryti juos įpareigojo prieÅ¡ tai Å¡alių pasiraÅ¡yta preliminarioji Å¡io buto pardavimo sutartis, todėl įvertinus visumÄ nustatytų aplinkybių negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad minėtų sandorių Å¡alys sudaryti neprivalėjo. IÅ¡ esmės įvertinus bylos duomenis nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Apeliacinio teismo vertinimu atmestini apelianto argumentai, kad bylos medžiaga, sandorių sudarymo laikas, intensyvumas, kaip teigia apeliantas ir kitos aplinkybės patvirtina, kad sandorių sudarymu buvo siekiama apsaugoti savo turtÄ taip, kad iÅ¡ jo nebÅ«tų vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas A. K. naudai.

44. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo, kad tokiÄ nuomonę iÅ¡ esmės grindė tik atsakovų G. paaiÅ¡kinimais. Apeliacinis teismas su apelianto argumentais nesutinka. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, siekdamas nuginčyti neatlygintinus sandorius, be to privalėjo įrodyti, kad skolininkas S. G. ir jo sutuoktinė buvo nesÄ Å¾iningi ir kad žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises, o ginčydamas vėliau dovanoto turto perleidėjų tretiesiems asmenims sandorius, ieÅ¡kovas be to privalėjo įrodyti, kad ir visi Å¡ie asmenys, sudarę atlygintinius dviÅ¡alius sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi (CK 6.66 str. 2 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis dėl S. G. ir jo sutuoktinės V. G. (dovanotojų) motyvų, kodėl jie neatlygintinai perleido sÅ«nums nekilnojamÄ turtÄ , dėl argumentų, kad tėvai dovanojimo sandorių sudarymo metu ketino persikelti gyventi į RusijÄ , teismas pagrįstai nenustatė, kad buvęs A. K. skolininkas ir jo sutuoktinė bÅ«tų nesÄ Å¾iningi ir kad siekė konkrečiais sandoriais pažeisti S. G. kreditoriaus teises.

Teismas taip pat nenustatė ir G. G. ir M. G. nesÄ Å¾iningumo, be to sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡ie asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Teismas įvertinęs atsakovų G., A. E. bei N. K. ir R. P. atstovų paaiÅ¡kinimus, kad G. turto pirkėjai apie parduodamÄ G. turtÄ sužinojo iÅ¡ skelbimų, kad G. turto pirkėjai pardavėjų nepažinojo iki sandorių sudarymo, kad nebuvo giminės (ieÅ¡kovas neįrodė, kad buvo prieÅ¡ingai), parduodamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir Å¡is turtas nebuvo areÅ¡tuotas, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo sudarant atlygintinius ieÅ¡kovo ginčijamus sandorius.

Be to teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neteigė, kad turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainÄ , kad padaryta kitų pažeidimų. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovai veikė bendra tyčia niekuo nepagrįsti, atsakovų nesÄ Å¾iningumas, sudarant ginčijamus sandorius, nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumÄ Ä¯rodymų padarė iÅ¡vadas, kad nors atsakovas S. G. ir jo sutuoktinė neatlygintinų ginčo sandorių sudarymo metu perleido didžiÄ jÄ dalį savo turto, tačiau tai jų nepadarė nemokiais ir nepajėgiais atsiskaityti su A.

K., sprendė, kad nėra visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų.

45. Dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine (tariama) ir automobilio pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, apeliantas nurodo, kad sudarant pinigų dovanojimo sandorį iÅ¡ esmės buvo siekta sukurti įspÅ«dį, kad pinigai padovanojami ir automobilis iÅ¡ jų įsigyjamas kaip asmeninė V. G. nuosavybė. Kad buvo siekta apsisaugoti nuo galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įsigyjamo turto - automobilio. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, jog pinigai bÅ«tų realiai padovanoti niekur neužfiksuota, o vien pažadas dovanoti nelaikomas dovanojimo sutartimi. Ä®rodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (CK 1.86 str., CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Teismas sprendė, kad  ginčijama 2012-05-26 pinigų dovanojimo sutartimi akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡ta dovanotojų V.

G. ir N. T., kurie jau mirę, valia. V. G. dovanoti 8000 Lt automobilio Mazda 6, pirkimui (Sutarties 2.1 p.). Sutartis pasiraÅ¡yta tiek abiejų pinigų dovanotojų tiek apdovanotosios V. G., niekas jų parašų tikrumu neabejoja. Atsakovė patvirtino, kad realiai ji Å¡iuos pinigus gavo ir už juos įsigijo minėtÄ automobilį. Teismas vertino, kad į bylÄ nėra pateikta prieÅ¡ingų įrodymų. Teismo vertinimu tai, kad automobilis įsigytas iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) niekaip neįrodo, kad pinigų dovanojimo sutartis buvo niekinė ar kad Å¡iuo neatlygintiniu sandoriu G. siekė iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ automobilio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismas pažymėjo, kad automobilis priklausė ne individualiai įmonei, o uždarajai akcinei bendrovei, kurios turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto.

IÅ¡ esmės apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, pritaria teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine (tariama), bei reikalavimas automobilį Mazda 6, kuris yra perleistas sÄ Å¾iningam trečiajam Å¡io automobilio įgijėjui R. P., pripažinti bendrÄ ja jungtine G. nuosavybe, nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas netenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir dėl pripažinimo automobilio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl restitucijos.

Teisėju kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, padarytas iÅ¡vadas bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini.    46. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

48. Dėl S. G. ir V. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų argumentų, kad dėl fiktyvios reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, teismas turėtų priimti atskirÄ jÄ Â nutartį  ir apie ieÅ¡kovo  A. K. bei jo anytos N. G. padarytas nusikalstamas veikas praneÅ¡ti prokurorams, teismas sprendžia, kad praÅ¡ymas netenkintinas. LITEKO duomenimis Å iaulių apylinkės teismas nustatė, kad pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas A. K. (Ž.) pagal 2015-08-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perdavė reikalavimo teises į S. G. skolinius įsipareigojimus pareiÅ¡kėjai N. G..

Å iaulių apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015 paliko nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį. Minėtoje nutartyje be kitų argumentų teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar iki antstoliui priimant 2015-08-25 PatvarkymÄ dėl prieÅ¡prieÅ¡inių sumų tarpusavio įskaitymo, kuris, 2015-09-16 paties antstolio R. K. panaikintas. Teismo vertinimu apeliantas (S. G.) teigdamas, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ne 2015-08-21, o vėliau, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus tik savo subjektyviÄ nuomonę ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginius (CPK 178 straipsnis).

Tai, kad 2015-08-21 iÅ¡siųstÄ praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisių perleidimÄ skolininkas gavo tik 2015-09-01, nėra įrodymas, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudarytÄ kitÄ , nei joje nurodytÄ datÄ (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiÅ¡kėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Be to pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamÄ veikÄ vien iÅ¡ byloje esančio paÅ¡to voko, kur matyti, kad paÅ¡to siunta priimta siųsti 2015-08-21, o gavėjui įteikta 2015-09-01 (t. 2, b. l. 145). Apeliantas, manydamas, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimÄ , turi teisę ir savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimÄ atliekančias institucijas neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui. Todėl Å¡is praÅ¡ymas pripažintas nepagrįstu.

Konkrečiu atveju apeliacinis teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl analogiÅ¡ko praÅ¡ymo teismas yra pasisakęs, sprendžia, kad įvertinus apeliacinės instancijos nurodytas aplinkybes, nėra tikslinga praÅ¡ymÄ tenkinti. Tačiau pažymėtina, kad manydami, kad galimai padaryta nusikalstama veika atsakovai turi teisę patys kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimai padarytos neteisėto, ar nusikalstamos veikos. Dėl apeliaciniame teisme gauto M. Ž. praneÅ¡imo dėl galimai naujų aplinkybių, kurios jos manymu gali turėti reikÅ¡mės priimant sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ji nėra konkrečios bylos Å¡alis, dėl nurodytų argumentų jau buvo sprendžiama konkrečiose bylose, o Å¡iuo atveju nurodytos aplinkybės nenagrinėtinos, praneÅ¡imÄ , praÅ¡ymÄ atsisakytina priimti. 49.Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovas R. P. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vertina, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. 50. 2015-10-16 nutartimi Å iaulių apylinkės teismas atidėjo ieÅ¡kovui A. K. 792 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinės jo skundÄ dėl 2015-09-15 Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo bei jos teisių perėmėjos apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo teisių perėmėjos N. G. priteistini 792 Eur žyminio mokesčio.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :         Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        Priteisti atsakovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo-apelianto teisių perėmėjos N. G., 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

             Priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 792,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.             Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims. Teisėjai                                                                                       Vilija Valantienė                                                                                               Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė                                                                                              Irena Stasiūnienė