ebc7aa2f-ea97-4e7c-b9c0-9bbe7ef603a7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1079-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03756-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), po 30 Eur už parÄ neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–2). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad kamerose laikoma po 2 asmenis, nors kameros buvo mažos, todėl buvo suvaržytas judėjimas.

Pažymėjo, jog kamerose neužtekdavo vietos mankÅ¡tintis. Taip pat nuolat turėjo gulėti, todėl skaudėjo nugarÄ , kildavo sveikatos ir psichologinių problemų. LukiÅ¡kių TI-K kameroje esantys sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl buvo matomo kito asmens, laikomo kameroje bei pareigÅ«no. Kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, o ventiliacija nebuvo įrengta. Akcentavo, kad kameros vėdinamos per langus, todėl žiemÄ buvo Å¡alta. LukiÅ¡kių TI-K į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo vienai valandai vienÄ kartÄ per dienÄ .

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI) į pasivaikščiojimo kiemelius vedama du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ , todėl LukiÅ¡kių TI-K taip pat turėjo Å¡iÄ teisę užtikrinti. Pažymėjo, jog tai, kad laisvės atėmimo vietose suteikiamos skirtingos sÄ lygos, sudaromas pagrindas diskriminacijai. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė stresÄ , depresijÄ , nemigÄ , diskomfortÄ , psichologines pasekmes. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 32–40). Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ .

Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. PareigÅ«nai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.).

Pažymėjo, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl LukiÅ¡kių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ . PaaiÅ¡kino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiÅ«ri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ J. K. (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ J. K., pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ J. K., pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Pareiskėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,28 kv. m. ploto kameroje Nr. 112 (2 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 324 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,99 kv. m. ploto kameroje Nr. 277 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 178 (1–2 asm.); 7,75 kv. m. ploto kameroje Nr. 137 (2 asm.); 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 203 (1 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 107 (1 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 343 (1–2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 290 (2 asm.); 8,17 kv. m. ploto kameroje Nr. 340 (1–2 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 292 (2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 282 (1–2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 280 (2 asm.); 8,22 kv. m. ploto kameroje Nr. 307 (1–2 asm.); 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 110 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.); 8,11 kv. m. ploto kameroje Nr. 304 (1–2 asm.); 7,70 kv. m. ploto kameroje Nr. 287 (1–2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 195 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 152 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 118 (1 asm.); 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 254 (4–9 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 121 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 116 (1 asm.); 34,43 kv. m. ploto kameroje Nr. 253 (6–8 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 117 (1–2 asm.); 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 258 (7–8 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 109 (2 asm.); 7,81 kv. m. ploto kameroje Nr. 318 (1–2 asm.); 6,34 kv. m. ploto kameroje Nr. 112A (1 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 269 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 122 (1 asm.); 7,33 kv. m. ploto kameroje Nr. 377 (2 asm.); 7,52 kv. m. ploto kameroje Nr. 330 (1–2 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 297 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 347 (1 asm.); 8,10 kv. m. ploto kameroje Nr. 342 (1–2 asm.); 7,23 kv. m. ploto kameroje Nr. 374 (2 asm.); 7,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 335 (1–2 asm.); 7,60 kv. m. ploto kameroje Nr. 286 (2 asm.); 7,69 kv. m. ploto kameroje Nr. 283 (2 asm.); 8,05 kv. m. ploto kameroje Nr. 302 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 160 (1–2 asm.).

Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (1 t., b. l. 32–40). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,61 kv. m. iki 8,67 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,33 kv. m. iki 8,53 kv. m. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl buvo matomas kito asmens, laikomo kameroje bei pareigūno. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl K. Ž. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (1 t., b. l. 144–145). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto uždengti užuolaida arba atitverti kabinomis (2 t., b. l. 21–24).

Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kamerose Nr. 253 ir Nr. 254. Teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais kamerose buvo laikomas vienas, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais objektyviai negalėjo bÅ«ti pažeista visÄ jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 19 d., nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 8 d., nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 12 d., nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 12 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 1 d., nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. birželio 6 d., nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 9 d., nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 9 d., nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 20 d., nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. gegužės 27 d., iÅ¡ viso 182 paras.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, kadangi nebuvo įrengta ventiliacija. Kameros vėdinamos per langus, todėl žiemÄ buvo Å¡alta. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos.

Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 21 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 18 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 23 d., nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 2 d., nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 29 d., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d., buvo laikomas kamerose Nr. 106, 107, 108, 109, 110, 112, 112A, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 137, 152, 160, 178, 195, 203, 253, 254, 258, 269, 277, 280, 282, 283, 286, 287, 290, 292, 297, 302, 304, 307, 318, 324, 330, 335, 340, 342, 343, 347, 374, 377 (1 t., b. l. 32–40).

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, netinkamos temperatūros ar ventiliacijos pažeidimų, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė (1 t., b. l. 43–44, 46–47, 48–50, 53–56, 57–60, 61–62, 64–66, 69–70, 71–73, 76–77, 78–79, 80–81, 84–85, 87–89, 92–93, 94–96, 99–101, 104–105, 106–108, 109–110, 111–112, 117–119, 120–121, 122–123, 124–125, 127–128, 129–130, 131–132, 138–140, 141–142, 168–169, 170–171, 172–173, 174–175, 177–179, 180–182, 183–185, 186–187, 190–192, 194–196, 198–200, 201–203, 204–206, 210–211, 218–219, 220–221, 222–223, 226–228, 231–232, 234–235, 236–237, 238–239).

NVSC 2018 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-613 nustatyta, kad kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. spalio 4 d., vidinis langas sandariai neužsidarė, išmatuota oro temperatūra buvo 17 °C (1 t., b. l. 113–114). Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. 9-2591 nurodyta, kad kameroje Nr. 108 vidinis langas sutvarkytas, kad būtų galima jį sandariai uždaryti (1 t., b. l. 115). Šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas minėtoje kameroje nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

NVSC 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 nustatyta, kad kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. birželio 1 d., viename iš lango rėmų nebuvo stiklo ir laikinai uždėta plėvelė (1 t., b. l. 133–137). Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 27 d. rašte Nr. 9-2420 nurodyta, kad minėtoje kameroje lango rėmas įstiklintas (1 t., b. l. 143). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taip pat pažeidimas nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 106 nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

NVSC 2017 m. balandžio 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-437 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 21 d., dalyje lango buvo įskilęs stiklas (1 t., b. l. 215–217). Iš Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 9-4696 matyti, kad kameroje Nr. 120 pakeistas įskilęs stiklas (1 t., b. l. 213–214). Atsižvelgiant į tai, kad NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 120 nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai taip pat nekonstatuotini.

Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. PraneÅ¡ime dėl K. Ž. skundo nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, o langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pažymėjo, jog tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo (1 t., b. l. 144–145).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ , kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Pateikti NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad NVSC ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija, ginčui aktualiu laikotarpiu, Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatė, taip pat į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas atsakovo atstovui nustato pareigÄ kameras vėdinti per atidarytus langus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neužtikrintos tinkamos temperatÅ«ros bei vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo vienai valandai, vienÄ kartÄ per dienÄ , nors Å iaulių TI laikomi asmenys į pasivaikščiojimo kiemelius vedami du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ , todėl sudaromas pagrindas diskriminacijai.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji (nuteistieji) vedami pasivaikščioti LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d.

įsakymu Nr. 1-205 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo”, nustatytu laiku. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” III skyriaus nuostatomis (2 t., b. l. 10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ir praÅ¡ymais kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl pažymos apie kameras, kuriose buvo laikomas nuo 2017 m. vasario mėn., iÅ¡davimo, dėl neiÅ¡vedimo pas dantistÄ , dėl neinformavimo apie priimtÄ sprendimÄ , dėl bÅ«rio virÅ¡ininkės darbo (2 t., b. l. 14, 20, 26, 27). LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjui pateikė raÅ¡tiÅ¡kus atsakymus (2 t., b. l. 16, 18, 19, 25). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise.

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas norėjo pasivaikščioti, o LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai to neleido, byloje nėra. Kaip pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, vienÄ valandÄ per dienÄ buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore, teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė, kad Å iaulių TI laikomi asmenys į pasivaikščiojimo kiemelius vedami du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ , ir dėl to buvo sudaromas pagrindas diskriminacijai.

Teismas pažymi, kad tiek LukiÅ¡kių TI-K laikomiems nuteistiesiems, tiek Å iaulių TI laikomiems nuteistiesiems yra taikomos vienodos BVK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė diskriminacijos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl vedimo į pasivaikščiojimo kiemelius, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir paremti subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, po 30 Eur už parÄ neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo patirtu stresu, depresija, nemiga, diskomfortu ir psichologinėmis pasekmėmis. IÅ¡ byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi dėl nemigos, dantų skausmais, patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 12–30). Kybartų pataisos namų Psichologinės grupės 2017 m. lapkričio 22 d. pažymoje–rekomendacijoje dėl nuteistojo K. Ž. individualios priežiÅ«ros ypatumų Nr. 13/55-176 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. yra įtrauktas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalÄ .

Pareiškėjui sustiprinta individuali priežiūra buvo paskirta iki 2018 m. sausio 3 d. (bausmės termino pabaigos) (1 t., b. l. 31). Nors pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl nemigos, dantų skausmų, patirtų sužalojimų, psichologinių sutrikimų, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinės problemos ar kiti neigiami išgyvenimai.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, iÅ¡ viso 182 paras. Teismo vertinimu, 182 parų laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 182 paras, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 550 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė