2017-11-07 Nr. AB-20346-3-62-3-02139-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1257-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02139-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė skundą, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6980; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2010 m. sausio mėn. sprendimą; įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jam buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. Pareiškėjo atstovė 2013 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama pateikti duomenis apie tai, kokia suma pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta senatvės pensija. VSDFV Kauno skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (10.1)S-88726 nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos dydžius.

Šį sprendimą pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr.(6.5)I-2718 skundą tenkino iš dalies. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo išnagrinėti ir priimti sprendimą, kitą skundo dalį atmetė. VSDFV 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6980 nusprendė atnaujinti pareiškėjo 2014 m. sausio 20 d. skundo nagrinėjimo terminą, tačiau nurodė, jog ginčijamas VSDFV Kauno skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. (10.1)S-88726 yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jo naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010 m. sausio 1 d.

– 2011 m. gruodžio 31 d. negautą senatvės pensijos dalį, kadangi ji bus išmokėta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) nustatyta tvarka. Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimui. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pasielgė neteisėtai, grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatas.

Todėl pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos dalis turi būti grąžinta, o ginčijamas neteisėtas sprendimas panaikintas. Taip pat prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

3. Atsakovai VSDFV ir VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutinka, atsiliepimuose nurodė ir atsakovo VSDVF Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Atsakovų nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčo laikotarpiu, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu pareiškėjui paskaičiuota ir išmokėta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Kompensavimo įstatymas, kuriuo be kita ko yra nustatyta ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 straipsnio nuostatų taikymo mokėtos sumažintos pensijos kompensavimo tvarka ir pareiškėjui bus išmokėta neišmokėtos pensijos dalis.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6980 dalį dėl įpareigojimo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį pareiškėjui už 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir įpareigojo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui R. K. neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 4 890,23 Eur (16 884,99 Lt). Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2004 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 3363. Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę.

6. Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6980 bei dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėta dalis, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad nagrinėjamoje byloje Laikinojo įstatymo aktuali 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui, turinčiam draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui buvo mokama mažesnė senatvės pensija inter alia (be kita ko) dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1821 redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktus, šio įstatymo taikymas senatvės pensijoms buvo numatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195 buvo pripažintas netekusiu galios. Nagrinėjamam ginčui aktuali teisės norma buvo pašalinta iš Lietuvos teisės sistemos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalina (žr. 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikoma ir tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3752-520/2015).

8. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog šioje ginčo situacijoje yra svarbu tai, kad nors nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Kompensavimo įstatymas, kuriuo, be kita ko, yra nustatyta ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 straipsnio nuostatų taikymo mokėtos sumažintos pensijos kompensavimo tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo netenkinti šioje byloje pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su tuo, kad VSDFV Kauno skyrius nepagrįstai pareiškėjui mokėjo sumažintą pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Kaip jau buvo minėta, šioje administracinėje byloje sprendžiamas atsakovo VSDFV sprendimo, priimto po Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti ir aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose, kuriose nagrinėjamas klausimas dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusių pensijų nepriemokų priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo po Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo nagrinėtose bylose, nepaisant šio įstatymo galiojimo, buvo pripažinta pareiškėjų teisė į dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemokos priteisimą (žr. 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-822/2015; 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-919-822/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1909-143/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3752-520/2015) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti VSDVF 2015 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui negautą 16 884,99 Lt senatvės pensijos dalį, kadangi ji bus išmokėta Kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Konstatavusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo (8 straipsnio 1 dalis) nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti VSDFV 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, tačiau skundo reikalavimas – panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimą – atmestas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (10.1)S-88726 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo neišmokėta 16 884,99 Lt, t. y. 4 890,23 Eur pensijos dalis. Atsakovai šios sumos neginčija, todėl tenkinant pareiškėjo skundą, VSDFV Kauno skyrius įpareigotas šią sumą išmokėti pareiškėjui.

III. 9. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius apeliaciniu skundu (elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2016 m. gegužės 6 d.) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismo sprendimas yra priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialiosios teisės normas, neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes. VSDFV Kauno skyrius, mokėdamas pareiškėjui senatvės pensiją, privalėjo vadovautis tuo metu priimtais ir galiojusiais įstatymais. Kompensavimo įstatymo pagrindu senatvės pensijų kompensavimas jau yra vykdomas. Taigi, įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, nustatančiam praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką, VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo skunde reikalaujamą išmokėti sumą jam kompensuos šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

9.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-466/2007 pažymėjo, kad teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, besikreipusio teisminės gynybos asmens teises ar įstatymų saugomus interesus gali apginti tik tuo atveju, kai viešojo administravimo sistemos subjektai nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jų kompetencijai pagal teisės aktus priskirtas užduotis bei funkcijas. Viešojo administravimo subjektui pačiam pašalinus trukdžius dėl ginčijamos teisės realizavimo, teismas nebeturi nei faktinio nei teisinio pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų tik patvirtinta pareiškėjo ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Priėmus Kompensavimo įstatymą, pareiškėjo reikalavimas išmokėti senatvės pensijos nepriemoką yra patenkintas ir bus vykdomas Kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl laikytina, kad ginčas tarp šalių yra išnykęs, o pareiškėjo teisės dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo yra visiškai apgintos. Taigi, iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo buvęs pareiškėjo teisių pažeidimas yra pašalintas, nes pareiškėjo neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimas yra užtikrintas naujai priimtu teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl pareiškėjo teisės į nepriemoką neliko, todėl išnyko ir galimi pagrindai dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų tenkinimo.

10. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas patenkinti VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą: panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodo, kad šioje administracinėje byloje sprendžiama dėl VSDFV 2015 m. spalio 28 d. sprendimo, kuris buvo priimtas po Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, pagrįstumo ir teisėtumo, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendime nurodytose administracinėse bylose buvo sprendžiami ginčai dėl VSDFV sprendimų, priimtų iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota pirmiau minėtose administracinėse bylose. VSDFV Kauno skyrius apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad priėmus Kompensavimo įstatymą pareiškėjo reikalavimas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį yra patenkintas ir bus vykdomas Kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl laikytina, kad ginčas tarp šalių yra išnykęs, o pareiškėjo teisės dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo yra visiškai apgintos ir iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo buvęs pareiškėjo teisių pažeidimas yra pašalintas, nes neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimas yra užtikrintas naujai priimtu teisės aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV Kauno skyrius 2016 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP16-149 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ (sprendimo nuorašo skaitmeninė kopija pridedama), kuriuo apskaičiavo R. K. 4 890,23 Eur senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, kuri neišmokėta pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir nustatė ją išmokėti Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2 – 5 dalyse nustatytais terminais ir dydžiais: 2016 metų birželio mėnesį – 1 613,78 Eur, 2017 metų kovo mėnesį – 1 613,78 Eur, 2018 metų kovo mėnesį – 1 662,67 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui paskirtos ir, pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui, turinčiam draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui buvo mokama mažesnė senatvės pensija.

15. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195 buvo pripažintas netekusiu galios. Nagrinėjamam ginčui aktuali teisės norma buvo pašalinta iš Lietuvos teisės sistemos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalina (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Kompensavimo įstatymas, kuriuo be kita ko yra nustatyta ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 straipsnio nuostatų taikymo mokėtos sumažintos pensijos kompensavimo tvarka, nesudaro pagrindo netenkinti šioje byloje pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su tuo, kad VSDFV Kauno skyrius nepagrįstai pareiškėjui mokėjo sumažintą pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo po Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo nagrinėtose bylose, nepaisant šio įstatymo galiojimo, buvo pripažinta asmenų teisė į dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemokos priteisimą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-822/2015; 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-919-822/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1909-143/2015). Šiose bylose asmenų teisė į dėl VSDFV teritorinių skyrių Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemokos priteisimo nėra siejama su įstatymų leidėjo pareiga nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą, bei išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjo pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2983-520/2016).

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo neatsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformuluotas tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

19. Vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (10.1)S-88726 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo neišmokėta 16 884,99 Lt, t. y. 4 890,23 Eur pensijos dalis. Ši neišmokėta pensijos suma nekvestionuojama.

20. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. PE_SP16-149 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“, kuriuo apskaičiavo pareiškėjui 4 890,23 Eur senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, kuri neišmokėta pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir nusprendė ją mokėti Kompensavimo įstatymo nustatytais terminais ir dydžiais: 2016 m. birželio mėnesį – 1 613,78 Eur, 2017 m. kovo mėnesį – 1 613,78 Eur, 2018 m. kovo mėnesį – 1 662,67 Eur.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui pagal Kompensavimo įstatymą yra išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusi pensijos nepriemoka (jos dalis), todėl atsakovas VSDFV Kauno skyrius pagrįstai įpareigotas šią sumą išmokėti pareiškėjui.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius