2024-05-29 Nr. AB-8744-3-63-3-00045-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-462-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00045-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos skyrius) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-103736 „Sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-15001 „Dėl 2022-11-28 skundo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendimu paskyrė jam 366,59 Eur dydžio senatvės pensiją (toliau – ir pensija). Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. su skundu dėl Sprendimo kreipėsi į VSDFV, prašydamas padidinti mokėtiną mėnesinę pensiją 150,00 Eur, tačiau VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko Sprendimą galioti.

3. Pareiškėjo vertinimu, Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas mokėtinos pensijos dydį nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. pareiškėjas dirbo A. M. tikrojoje ūkinėje bendrijoje (toliau – ir TŪB), buvo tikrasis ūkinės bendrijos narys. Šis laikotarpis nepagrįstai neįskaičiuotas į pensijų socialinio draudimo stažą. Klaipėdos skyrius iš pradžių nežinojo ką daryti su tikraisiais ūkinių bendrijų nariais – vertinti juos kaip savarankiškai dirbančius asmenis ar kaip asmenis, dirbančius įmonėje pagal darbo sutartį. Nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. nuolat keitėsi aktualus teisinis reguliavimas. Tam tikrais laikotarpiais TŪB tikriesiems nariams buvo leidžiama dirbti pagal darbo sutartį, kitais laikotarpiais tokie darbuotojai buvo traktuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Pareiškėjo nuomone, visi nuo 1998 m. gruodžio 31 d. priimti teisės aktai diskriminavo TŪB tikruosius narius. Savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami 50 proc. bazinės pensijos dydžio, jiems nebuvo mokamos ligos išmokos, nedarbo išmokos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintiems principams, kad įstatymams visi asmenys yra lygūs, visi asmenys turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatoms.

4. Atsakovas Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Asmens pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d. įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) esančiais duomenimis, kuriuos teikia apdraustųjų asmenų draudėjai (darbdaviai). Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Registro duomenimis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1548 konkretizavo asmenų, prilyginamų individualių (personalinių) įmonių savininkams, ratą ir priskyrė šiai grupei tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, įregistruotų Įmonių rejestre, narius. Pagal TŪB pateiktus socialinio draudimo pranešimus, sumokėtas valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas ir į Registrą įrašytus duomenis, pareiškėjas nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d., nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo draudžiamas kaip asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį. Draudžiamosios pajamos ir VSD įmokos apskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos, išskyrus už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., už kurį duomenys į Registro duomenų bazę įrašyti pagal TŪB Klaipėdos skyriui pateiktus socialinio draudimo pranešimus.

6. Atsakovas paaiškino, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 34 straipsnio 3 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi 2002–2003 m.). Pareiškėjas nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. buvo TŪB tikrasis narys, o tokie asmenys nuo 1999 m. sausio 1 d. laikytini savarankiškai dirbančiais asmenimis. TŪB tikrieji nariai buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir VSD įmokas, kurios sudarė 50 procentų bazinės pensijos, turėjo mokėti patys. Įmokų galėjo nemokėti (tas laikotarpis nebuvo įskaitomas į stažą) tik tada, jei jie buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Registro duomenimis pareiškėjas nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ir nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. buvo privalomai draudžiamas pagrindinei pensijos daliai, kaip savarankiškai dirbantis asmuo – VSD įmokos sumokėtos ir valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai į Registro duomenų bazę įrašyti. 2009 m. TŪB pajamų nedeklaravo, todėl VSD įmokų mokėti neprivalėjo ir šie metai į pareiškėjo stažą neįskaityti. TŪB nuo 2010 m. birželio 10 d. veiklos nebevykdo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. TŪB privalėjo mokėti VSD įmokas už tikruosius narius nuo sumos, ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga. Duomenys apie šiuo laikotarpiu pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas įmokas yra įrašyti į Registrą. Įvertinus minėtas aplinkybes buvo priimtas Sprendimas pareiškėjui nuo 2022 m. rugsėjo mėn. paskirti 366,59 Eur dydžio pensiją, atsižvelgiant į įgytą 37,8024 metų stažą, apskaičiuotą remiantis pensijos byloje ir Registre esančiais duomenimis, ir 21,03 įgytus apskaitos vienetus, apskaičiuotus pagal Registre esančius duomenis apie 1994–2017 metais turėtas draudžiamąsias pajamas ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (pensijos skyrimo mėnesio) sumokėtas pensijų socialinio draudimo įmokų sumas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. VSDFV palaikė atsakovo poziciją ir nurodė, kad dėl galimybės tikrosios ūkinės bendrijos nariui pagal darbo sutartį dirbti ūkinėje bendrijoje, kurioje jis yra nariu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir VDI), kuri 2004 m. spalio 27 d. ir 2007 m. liepos 5 d. raštuose išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, galima teigti, kad teisės santykiuose tarp fizinių asmenų – bendrijos narių (kaip tikrųjų narių, taip pat ir komanditorių) darbo sutarties požymių kaip visumos nėra; tai kiti – ne darbo, o civiliniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja ne darbo įstatymai, bet Ūkinių bendrijų įstatymas, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. Todėl, jeigu tarp fizinių asmenų – bendrijos narių (kaip tikrųjų narių, taip pat komanditorių) be bendrijos jungtinės veiklos sutarties, sudarytos dar ir darbo sutartys būtent bendrijos jungtinės veiklos sutartyje numatytiems bendrijos veiklos tikslams pasiekti, tokios darbo sutartys neturi jokios teisinės reikšmės ir nesukuria jokių teisinių pasekmių.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu skirti jam socialinio draudimo pensiją. Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui skirti 366,59 Eur pensiją. Sprendimo priede „Socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas“ teigiama, kad pareiškėjo įgytas pensijų socialinio draudimo stažas yra 37 m. 9 mėn. ir 19 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu paskirtosios pensijos dydžiu, 2022 m. lapkričio 28 d. kreipėsi su skundu į VSDFV. Skunde pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas, apskaičiuodamas mokėtinos pensijos dydį neatsižvelgė į tai, kad nuo 1995 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. jis dirbo TŪB ir buvo jos tikrasis narys. Pareiškėjas nurodė, kad iš pradžių TŪB dirbo darbo sutarties pagrindu, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui Klaipėdos skyrius nuo 1999 m. sausio 1 d. uždraudė TŪB tikriesiems nariams joje dirbti pagal darbo sutartį ir tokius asmenis kvalifikavo kaip savarankiškai dirbančius asmenis. Vėliau atsakovo pozicija ne kartą keitėsi ir tai leisdavo tikriesiems nariams darbo sutarties pagrindu įsidarbinti TŪB, tai vėl tokius darbuotojus priskirdavo savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai. Dėl tokio nuolatinio Klaipėdos skyriaus požiūrio į TŪB dirbančius tikruosius narius keitimosi jo įgytas pensijų socialinio draudimo stažas nepagrįstai sumažėjo penkeriais metais, todėl prašė pakeisti Sprendimą ir skirti papildomą 150,00 Eur dydžio pensiją.

11. Teismas nurodė, kad VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo 2022 m. lapkričio 28 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko Sprendimą galioti. VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad patikrinus pensijos bylos dokumentus ir Registre esančią informaciją nustatyta, jog atsakovas tinkamai apskaičiavo mokėtinos pensijos dydį. Apskaičiuojant įgyto pensijų socialinio draudimo stažą buvo įskaičiuotas ir laikotarpis, kurio metu pareiškėjas dirbo TŪB. Remiantis Registro duomenimis pareiškėjas laikotarpiais: 1) nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.; 3) nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., buvo draudžiamas kaip dirbantis pagal darbo sutartį. Laikotarpiais: 1) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d.; 2) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo privalomai draudžiamas pagrindinei pensijos daliai, kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Atkreiptas dėmesys, kad 2009 m. pareiškėjas, kaip TŪB tikrasis narys, VSD įmokų nemokėjo, todėl minėtas laikotarpis į neįskaitytas į pensijų socialinio draudimo stažą.

12. Teismas citavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą, pažymėjo, kad laikotarpių įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnis ir aptarė jo nuostatas.

13. Teismas konstatavo, kad senatvės pensija yra viena iš socialinio draudimo pensijų rūšių. Pensiją sudaro bendroji dalis ir individualioji dalis. Mokėtinos pensijos dydis priklauso nuo asmens kalendoriniais metais sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumos ir turimo pensijų socialinio draudimo stažo dydžio.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kyla dėl laikotarpio (nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d.), kurio metu pareiškėjas buvo tikruoju TŪB nariu, darbo sutarties pagrindu dirbo TŪB direktoriumi, įskaičiavimo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą pagrįstumo. Byloje nėra ginčo, kad TŪB ginčo laikotarpiu buvo įregistruota kaip draudėjas ir privalėjo atsakovui teikti socialinio draudimo pranešimus, kurių duomenys įrašyti į Registrą,

15. Teismas, vertindamas Klaipėdos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. turinį konstatavo, kad apskaičiuojant pareiškėjo įgytą pensijų socialinio draudimo stažą buvo atsižvelgta į laikotarpį, kurio metu pareiškėjas buvo TŪB tikruoju nariu. Iš pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiais nuo: 1) 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.; 3) nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas socialinio draudimu kaip asmuo dirbantis TŪB pagal darbo sutartį. Tuo tarpu laikotarpiais nuo: 1) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d.; 2) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. buvo draudžiamas socialinio draudimu kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

16. Teismas nurodė, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. galiojusioje VSDĮ 4 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtina, jog individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1548 „Dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo“ 1.2 punktu nustatė, kad tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, įregistruotų įmonių rejestre, nariai yra priskirtini savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai.

17. Teismas pažymėjo, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojęs VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentavo, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis, draudžiasi valstybinei socialinio draudimo pensijai. Šie asmenys moka įmokas, apskaičiuotas nuo jų deklaruojamų pajamų, bet ne mažesnių kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusiame VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad tikrųjų ūkinių bendrijų nariai bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo patys. Šie asmenys moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą ir ne didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą.

18. Teismas sprendė, kad laikotarpiais, kai pareiškėjas, kaip tikrasis TŪB narys, buvo priskiriamas savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai, savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Tokie asmenys turėjo teisę pasirinkti ar mokėti mažesnes bazinės pensijos įmokas ar mokėti didesnes papildomos pensijos įmokas. Iš teismui pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinių apyskaitų turinio matyti, kad visais atvejais pareiškėjas pasirinkdavo mokėti bazinės pensijos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

19. Teismas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusi VSDĮ 7 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamų metine suma yra laikoma tam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją VSDFV teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija).

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. informacijoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. nėra duomenų apie 2009 m. pareiškėjo įgytą pensijų socialinio draudimo stažą. Atsakovas ir VSDFV atsiliepimuose į pareiškėjo skundą paaiškino, kad TŪB nedeklaravo 2009 m. gautų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų, paneigiančių šiuos teiginius. Todėl teismas sprendė, kad Klaipėdos skyrius pagrįstai nurodė, jog 2009 m. pareiškėjas stažo neįgijo.

21. Teismas nurodė, kad nuo 2010 metais galiojusiame VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės ar ūkinės bendrijos Fondo valdybos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (21.42) G27-97 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registro“ TŪB sustabdė vykdomą veiklą ir buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro. Klaipėdos skyrius ir VSDFV paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. TŪB nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos ir už tikruosius narius valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Byloje duomenų paneigiančių šiuos teiginius nenustatyta.

23. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Klaipėdos skyrius, priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. buvo tikruoju TŪB nariu yra nepagrįsti. Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įvertinus anksčiau galiojusias aktualias Pensijų įstatymo ir VSDĮ redakcijas ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kaip savarankiškai dirbantis asmuo visada mokėdavo tik bazinės pensijos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

24. Teismas, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, nenustatęs Klaipėdos skyriaus Sprendimo ir 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skunda atmetė.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionu apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą; 2) panaikinti Klaipėdos skyriaus Sprendimą; 3) panaikinti VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą; 3) priimti sprendimą pripažinti pareiškėją dirbusiu nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. nepertraukiamai įmonėje A. M. tikrojoje ūkinėje bendrijoje pagal darbo sutartį ir gavusiu visą tą laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. kiekviena mėnesį trijų mėnesinių minimalių algų dydžio atlyginimą už darbą; 4) įpareigoti Klaipėdos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją.

26. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos skyriaus Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas, nes pareiškėjo nurodyti motyvai bei bylos esmė liko nenagrinėti, teismo sprendimas nemotyvuotas.

27. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos skyrius, skaičiuodamas socialinio draudimo senatvės pensija neatsižvelgė į tai, kad nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. pareiškėjas dirbo TŪB, buvo tikrasis ūkinės bendrijos narys. Pareiškėjo teigimu, 1995 m. Klaipėdos skyrius nežinojo ką daryti su TŪB nariais – ar leisti dirbti pagal darbo sutartį, ar kaip savarankiškai dirbantiems asmenims, buvo sutarta, kad TŪB tikrieji nariai dirbs pagal darbo sutartį. Nuo 1999 m. sausio 1 d. VSDFV TŪB nariams uždraudė dirbti pagal darbo sutartį ir privertė dirbti kaip savarankiškai dirbančius asmenis (socialinis draudimas – 50 procentų bazinės pensijos dydžio). 2003 m. iš Klaipėdos skyriaus gauti žodiniai paaiškinimai, kad TŪB nariui vėl galima dirbti pagal darbo sutartį, nes priešingu atveju pareiškėjas neturės darbo stažo pensijai ir įmokos pensijai bus labai mažos, tačiau teigta, jog palankiausia rodyti tik minimalų atlyginimą. 2006 m. gegužės mėnesį pareiškėjui vėl buvo pranešta, kad TŪB nariai negali dirbti pagal darbo sutartį. Nuo 2008 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas, neatlaikęs Klaipėdos skyriaus spaudimo, pradėjo dirbti savarankiškai iki 2010 m. birželio 10 d. kol buvo sustabdyta TŪB veikla. Pareiškėjo teigimu, jei jis nebūtų buvęs suklaidintas, jo stažas senatvės pensijai būtų bent penkiais metais didesnis.

28. Pareiškėjas teigia, kad VSDFV 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime visiškai nenagrinėta jo skundo esmė, tik bandyta pagrįsti senatvės pensijos paskaičiavimo teisingumą pagal įmokas, kas nėra ginčo objektas. Įstatymai nedraudė tikriesiems ūkinės bendrijoms nariams – fiziniams asmenims, sudaryti darbo sutartis toje pačioje ūkinėje bendrijoje. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1548 „Dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo“ nustatyta, kad individualių (personalinių) įmonių savininkams, kaip savarankiškai dirbantiems asmenims, nuo 1999 m. sausio 1 d. prilyginami tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, įregistruotų Įmonių rejestre, nariai, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymui. Kadangi pareiškėjas buvo TŪB tikrasis narys nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. ir dirbo pagal darbo sutartį (samdomas darbuotojas), o jau nuo 1999 m. sausio 1 d. buvo laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu – buvo pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

29. Pareiškėjo teigimu, visi nuo 1998 m. gruodžio 31 d. priimti teisės aktai diskriminavo ūkinės bendrijos tikruosius narius pagal veiklos pobūdį. Savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami 50 proc. bazinės pensijos, buvo suteikiamos socialinės garantijos – tik bazinė pensija ir laidojimo pašalpa ir tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 7 punktui, 2 straipsnio 4 daliai, 3 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo vertinimu, diskriminuojantys buvo ir nuo 2002 m. įsigaliojęs VSDĮ (34 str.) bei vėlesni teisės aktai, nes buvo remiamasi įmonių pelnu, kurio gali ir nebūti, bei suteikiamos menkos socialinės garantijos. Savarankiškai dirbantys asmenys, lyginant su dirbančiais pagal darbo sutartį, nebūtų diskriminuojami, jei jie mokėtų vienodas įmokas VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

30. Pareiškėjo teigimu, situacija, kad jis TŪB dirbo pagal darbo sutartį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d., nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o ne ištisai iki buvo sustabdyta TŪB veikla, susiklostė dėl VSDFV Gargždų skyriaus kaltės, suklaidinimo. Vėliau, nuo 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. TŪB buvo pagrasinta patikrinimais iš VSDFV Gargždų skyriaus. Pareiškėjas atsakingų darbuotojų nustatymui prideda įrodymus, ir, jei atsakovas prieštarauja, galima juos apklausti teismo posėdyje.

31. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į bylos medžiagą, pareiškėjo diskriminavimą, suklaidinimą, teisės aktų pažeidimus, teismas turėtų pripažinti pareiškėją dirbusiu nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. nepertraukiamai TŪB pagal darbo sutartį ir gavusiu visą tą laikotarpį kiekvieną mėnesį trijų mėnesinių minimalių algų dydžio atlyginimą už darbą (pareiškėjas buvo išreiškęs norą mokėti didesnį atlyginimą). Tuomet atsakovas perskaičiuotų pareiškėjui senatvės pensiją ir tai būtų teisinga, protinga bei sąžininga. Pareiškėjas neatmeta ir taikos sutarties sudarymo su atsakovu galimybės.

32. Atsakovas Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgdamas į galiojusį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas, kaip tikrasis TŪB narys, buvo priskiriamas savarankiškai dirbančių asmenų, kurie buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, kategorijai, tokie asmenys turėjo teisę pasirinkti, ar mokėti mažesnes bazinės pensijos įmokas, ar mokėti didesnes papildomos pensijos įmokas. Iš finansinių apyskaitų turinio matyti, kad visais atvejais pareiškėjas pasirinkdavo mokėti bazinės pensijos VSD įmokas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ir VSDFV atsiliepimuose į skundą, paaiškino, jog A. M. TŪB nedeklaravo 2009 metais gautų pajamų ir VSD įmokų nemokėjo; pareiškėjas teismui taip pat nepateikė dokumentų, leidžiančių paneigti šiuos teiginius, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad Klaipėdos skyrius pagrįstai nurodė, jog apeliantas 2009 metais stažo neįgijo. Teismas pagrįstai nustatė, kad Klaipėdos skyriaus Sprendimas yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įvertinus galiojusias aktualias Pensijų įstatymo ir VSDĮ redakcijas bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, visada mokėdavo tik bazinės pensijos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. VSDFV nurodo, kad ginčo ribos buvo apibrėžtos pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, o pareiškėjas nepagrįstai reiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl tokie reikalavimai atmestini. VSDFV sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad pareiškėjo skundas atmestas pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Ginčas byloje kilo dėl dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-103736 „Sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-15001 „Dėl 2022-11-28 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi apibrėžė byloje ginčo ribas. 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

38. Pareiškėja, nesutikdamas su teismo sprendimu, skundžia jį, nurodydamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl šios priežasties neteisingai išnagrinėjo bylą.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, padarė išvadą, jog pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Klaipėdos skyrius, skaičiuodamas jo socialinio draudimo stažą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. dirbo TŪB ir buvo jos tikrasis narys.

41. Byloje pagrįstai nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad TŪB ginčo laikotarpiu buvo įregistruota kaip draudėjas ir privalėjo atsakovui teikti socialinio draudimo pranešimus, kurių duomenys įrašyti į Registrą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys).

42. Klaipėdos skyrius 2023 m. vasario 21 d. pateikė informaciją apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., šis įrodymas patvirtina, kad apskaičiuojant pareiškėjo įgytą pensijų socialinio draudimo stažą buvo atsižvelgta į laikotarpį, kurio metu pareiškėjas buvo TŪB tikruoju nariu. Iš pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiais nuo: 1) 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.; 3) nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo apdraustas socialinio draudimu kaip asmuo, dirbantis TŪB pagal darbo sutartį. Tuo tarpu laikotarpiais nuo: 1) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d.; 2) nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. jis buvo draudžiamas socialinio draudimu kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

43. VSDĮ 4 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d., buvo įtvirtina, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1548 „Dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo“ 1.2 punktu nustatė, kad tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, įregistruotų įmonių rejestre, nariai yra priskirtini savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai.

44. VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punktas galiojęs nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. reglamentavo, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis, draudžiasi valstybinei socialinio draudimo pensijai. Šie asmenys moka įmokas, apskaičiuotas nuo jų deklaruojamų pajamų, bet ne mažesnių kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.

45. VSDĮ 34 straipsnio 3 dalies 1 punkte, galiojusiame nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. nustatyta, kad tikrųjų ūkinių bendrijų nariai bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo patys. Šie asmenys moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą ir ne didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą.

46. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtu teisiniu reguliavimu pagrįstai, ir teisingai nurodė, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas, kaip tikrasis TŪB narys, jis buvo priskiriamas savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai, savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Tokie asmenys turėjo teisę pasirinkti ar mokėti mažesnes bazinės pensijos įmokas ar mokėti didesnes papildomos pensijos įmokas. Iš teismui pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinių apyskaitų turinio matyti, kad visais atvejais pareiškėjas pasirinkdavo mokėti bazinės pensijos valstybinio socialinio draudimo įmokas.

47. Byloje nustatyta, kad apskaičiuojant pareiškėjo įgytą pensijų socialinio draudimo stažą buvo atsižvelgta į laikotarpį, kurio metu pareiškėjas buvo TŪB tikruoju nariu. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad laikotarpiais: 1) nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.; 2) nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.; 3) nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. buvo apdraustas socialiniu draudimu kaip asmuo dirbantis TŪB pagal darbo sutartį, o laikotarpiais: 1) nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d.; 2) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo draudžiamas socialiniu draudimu kaip savarankiškai dirbantis asmuo. TŪB 2009 metais nedeklaravo 2009 metais gautų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl pagrįsta Klaipėdos skyriaus sprendime nurodyta aplinkybė, jog 2009 metais pareiškėjas stažo neįgijo ir pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šią aplinkybę bylos kontekste.

48. Pirmos instancijos teismas pagrįstai byloje taikė VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies (2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. redakcija) reglamentavimą, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamų metine suma yra laikoma tam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją Fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija).

49. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas neneigia faktinių bylos aplinkybių, tik vertina, jog buvo suklaidintas VSDFV skyriaus darbuotojų. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ankstesni atsakovo sprendimai ar veiksmai būtų skųsti.

50. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo faktinių aplinkybių įvertinimui ir daro išvadą, kad byloje teisingai pritaikytos ginčo laikotarpiui aktualios materialiosios teisės normos.

51. Pareiškėjas skunde nurodo argumentus, kad byloje priimtas sprendimas neteisingas, nes motyvai bei esmė, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą liko nenagrinėti, apie juos teismo sprendime visai nekalbama, bei nemotyvuojama. Taip pat pareiškėjas nurodo: „Kadangi vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1548 „Dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo“, VSD įstatymo 34 straipsnio (redakcija, galiojusi 1999-2001 metais) ir VSD įstatymo 34 straipsnio (redakcija, galiojusi 2002-2003 metais), ir VSD įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi 2004-2008 metais), ir VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi 2009 metais) nuostatos, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, neleido man laisvai pasirinkti darbą ir verslą, ir diskriminavo bei Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus darbuotojų veiksmai taip pat man neleido laisvai pasirinkti darbą ir verslą, ir diskriminavo, ir tai savo ruožtu pažeidė LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, LR Ūkinių bendrijų įstatymą, LR Konstitucijos 29 straipsnį bei Lygių galimybių įstatymo - 2 straipsnio 3 dalies 7 punktą; 2 straipsnio 4 dalį; 3 straipsnio 1 dalį. Todėl gerb. Teismas, remiantis aukščiau išdėstyta medžiaga, turėtų pripažinti mane dirbusiu nuo 1995-08-01 d. iki 2010-06-09 d. nepertraukiamai įmonėje A. M. tikrojoje ūkinėje bendrijoje pagal darbo sutartį ir gavusį visą tą laikotarpį nuo 1995-08-01 d. iki 2010-06-09 d. kiekvieną mėnesį trijų mėnesinių minimalių algų dydžio atlyginimą už darbą (buvo išreikštas noras, pageidavimas mokėti trijų minimalių algų dydžio arba didesnį atlyginimą už darbą, kadangi tuo metu maisto prekių parduotuvių verslas sekėsi gerai, tai buvo galimybė mokėti ir dar didesnį atlyginimą už darbą nei trijų mėnesinių minimalių algų dydžio, dėl šios galimybės kiek įmanoma buvo kvota. Tada Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, remiantis LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsniu (laikotarpių įskaitymas į stažą) ir 12 straipsniu (apskaitos vienetų apskaičiavimas) ir 51 straipsniu perskaičiuotu man senatvės pensiją ir tai būtų teisinga, proporcinga ir sąžininga (LR CK 1.5 str.)“.

52. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimus „priimti sprendimą, pripažinti apeliantą dirbusiu nuo 1995-08-01 d. iki 2010-06-09 d. nepertraukiamai įmonėje A. M. tikrojoje ūkinėje bendrijoje (įmonės kodas 6334891) pagal darbo sutartį ir gavusiu visą tą laikotarpį nuo 1995-08-01 d. iki 210-06-09 d. kiekvieną mėnesį trijų mėnesinių minimalių algų dydžio atlyginimą už darbą“ ir įpareigoti „Fondo valdybos Klaipėdos skyrių perskaičiuoti apelianto senatvės pensiją“ nebuvo priimti ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami.

53. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai išnagrinėjus faktinių bylos aplinkybių ir proceso šalių paaiškinimų visumą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys