ebc68678-d6dd-4f34-9c75-de20ec8bd92e · Kauno apygardos teismas

                                   Nr. ATP-1163-238/2014;                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00605-2014-3;                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                        45.4.4.; 45.4.5. (S)                                                       KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Å iugždinytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi S. T. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,                                                       n u s t a t ė :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu S. T. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (Plento g. prie 13 namo epizodas) - už šį pažeidimÄ jam skirta 100 Lt (vieno Å¡imto litų) bauda; LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (Plento g. prie 13 namo epizodas) - už šį pažeidimÄ jam skirta 3500 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) epizodas) - už šį pažeidimÄ jam skirta 150 Lt (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties litų) bauda; LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) epizodas) - už šį pažeidimÄ jam skirta 3800 Lt (trijų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda S. T. paskirta 3800 Lt (trijų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

S. T. paskirta bauda pakeista į 190 (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt) valandų nemokamų viešųjų darbų, kuriuos S. T. įpareigotas atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos (LR ATPK 333 str. 3 d.). Nutarimo vykdymas pavestas protokolÄ suraÅ¡iusiam organui – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK. S. T. nubaustas už tai, kad jis 2014-08-19 3.13 val. Jonavoje, Plento g. prie 13 namo vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. B., ir jį apgadinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Taip pat jis nubaustas ir už tai, kad 2014-08-19 apie 4.00 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir oro sÄ lygas, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į tvorÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ D. A.. Padaręs turtinę žalÄ , kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė.

S. T. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ ir praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde dėl įvykio aikÅ¡telėje, esančioje Jonavoje, Plento g. 13, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinkus įrodymus, nes jo kaltę grindė liudytojo Ž. B. parodymais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, o jo ir liudytojo E. A. parodymus laikė neteisingais, nors jie nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad liudytojo Ž. B. parodymais teismas neturėjo pagrindo tikėti, nes jis tariamo eismo įvykio aplinkybes nurodo skirtingai Jonavos rajono PK rašytiniame paaiškinime, jo papildyme, apklausiant jį posėdyje, jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. 2014 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime Ž. B. nurodė, kad eismo įvykis buvo 2014-08-18 apie 21.30 val., kad jis miegojo automobilyje, prabudo nuo stuktelėjimo, iš jo išlipęs pamatė, kad į automobilio buferį atsitrenkė automobilis „VW Golf“, kuris staiga pasišalino iš įvykio vietos, jam padaryta 1250 Lt turtinė žala.

Teisme Ž. B. paaiÅ¡kino, kad kelių eismo įvykis buvo 2014-08-19 naktį, po to, kai vairuotojas, vairavęs automobilį „VW Golf“, atsitrenkė į jo automobilį „Ford Galaxy“, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu vairuotojas jam pagrasino ir nuvažiavo, savo automobilio jis neapžiÅ«rinėjo, paskambino į Jonavos rajono policijos komisariatÄ . Nurodė, kad jam padaryta turtinė žala yra apie 200 Lt, nes tiek buvo iÅ¡leista automobilio remontui. Apeliantas teigia, kad Ž. B. parodymų nenuoseklumas, prieÅ¡taravimai juose, sudaro pagrindÄ abejoti jų teisingumu, todėl vien Å¡io asmens parodymais negalima nustatyti kaltę administracinio nusižengimo padaryme ir paneigti apelianto bei liudytojo E. A. parodymus apie tai, kad transporto priemonių susidÅ«rimo ir jų apgadinimo nebuvo, kad jis, S. T., Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir turtinės žalos Ž.

B. nepadarė, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Nagrinėjant bylÄ teisme, prieÅ¡taravimai tarp jo, liudytojo E. A. ir Ž. B. parodymų, nebuvo paÅ¡alinti, todėl liudytojo Ž. B. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir teisingi.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo liudytojo E. A. parodymus vertino kaip neteisingus, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ taksi firmos „Modesta“ gautas atsakymas, jog 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 3 val. į transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Jonavoje, Plento g. 13, taksi iÅ¡kvietimo nebuvo.

Å ie duomenys nepaneigia E. A. parodymų, nes praktikoje ne visi taksi iÅ¡kvietimai registruojami, be to, Jonavos rajono policijos komisariatui paaiÅ¡kinime Ž. B. nurodė, kad eismo įvykis buvo 2014-08-18 apie 21 val. 30 min., o ne 2014-08-18 3 val. 13 min. Teismas taip pat nesiėmė nustatyti, kokia žala buvo padaryta Ž. B.. Taip pat apeliantas nurodo, kad renkant įrodymus byloje pagal šį kaltinimo epizodÄ , padaryta esminių LR ATPK pažeidimų: 2014-08-19 eismo įvykio vietos apžiÅ«ra atlikta jam nedalyvaujant, neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu schemoje nurodyta galima smÅ«gio vieta, pažeidėjo važiavimo kryptis, pagal kieno pateiktus duomenis ji sudaryta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole 2014-08-21 Nr. 61P17099626-14 nurodyta, kad protokolas suraÅ¡ytas remiantis vyresniųjų patrulių K. A. ir R. K. tarnybiniais praneÅ¡imais, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie šį eismo įvykį matė. Ž. B. paaiÅ¡kinimo papildyme nurodo, kad jis apeliantÄ atpažino kaip asmenį, kuris kliudė jo automobilį ir padarė turtinę žalÄ , atpažino jo vairuojamÄ automobilį, tačiau faktiÅ¡kai toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas, jis nebuvo parodytas Ž.

B. tarp kitų asmenų. Todėl toks jo atpažinimas negali bÅ«ti leistinas įrodymas, patvirtinantis kaltę. Nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos padarymo faktÄ , jos dydį, nors jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d. kaip pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, padaręs turtinę žalÄ Å½. B..Apelianto įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jį 2014-08-19 03 val. 13 min. Jonavoje, Plento g. 13, pažeidus Kelių eismo taisyklių 234, 9 p., pasiÅ¡alinus iÅ¡ kelių eismo įvykio vietos, jo kaltė Å¡io administracinio teisės pažeidimo padaryme neįrodyta.Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), s/b „(duomenys neskelbtini) apeliantas nurodo, kad pripažįsta, jog vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-19 apie 4 val. atsitrenkęs į tvorÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ D.

A. ir padaręs jai turtinę žalÄ , tačiau neigia, kad nepasirinko saugaus greičio, buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio sÄ lygas, nes automobilio vairÄ pasuko siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į keliÄ iÅ¡bėgusiu Å¡unimi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyčia nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, norėjo pasikalbėti su tvoros šeimininkais, tačiau buvo naktis ir niekas jo neįleido, todėl jis norėjo ryte atvažiavęs iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl įvykio. Namuose užpildė įvykio deklaracijÄ ir ryte norėjo jÄ pateikti nukentėjusiesiems, tačiau nespėjo, nes atvyko policija.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nutarime jo kaltę grindžia D. A. parodymais, o jo parodymus atmeta, nes liudytojos parodymai nepaneigia ir jo paaiÅ¡kinimo, kad jis bandė patekti į jos namÄ po eismo įvykio, beldė į duris. Apelianto teigimu, abejotina, kad 4 val. nakties ji nemiegojo, stovėjo prie lango ir matė tvoros apgadinimo aplinkybes. Apeliantas tvirtina, kad jo aiÅ¡kinimas, jog neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos nepaneigtas, nes įvykio liudytojų nėra, o nepanaikinti prieÅ¡taravimai tarp jo ir D.

A. parodymų turi bÅ«ti sprendžiami apelianto naudai.Apeliantas nurodo, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę, kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu - tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos tyčia, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, nes jis norėjo ryte atvykti pas D. A. ir pasiraÅ¡yti įvykio schemÄ , susitarti dėl jai padaryto žalos atlyginimo, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvios priežasties, nes tÄ pačiÄ dienÄ apie 6 val. buvo sulaikytas policijos darbuotojų.Jeigu apeliacinis skundas nebÅ«tų tenkinamas, apeliantas praÅ¡o jo atžvilgiu pritaikyti LR ATPK 301 straipsnį, paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , negu numatyta įstatyme, neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Nurodo, kad skirdamas nuobaudÄ , teismas neatsižvelgė į jo Å¡eimos padėtį, kad turi nepilnametį vaikÄ , sugyventinė J. K. yra nėščia, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kiekvienÄ dienÄ vežioti dukrÄ Ä¯ darželį, tvarkyti kitus buitinius reikalus. Teigia, kad LR ATPK 301 straipsnis numato, jog organas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nurodytas aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, gali paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba visiÅ¡kai neskirti administracinės nuobaudos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, padarys iÅ¡vadas ir bausmės tikslai nubausti ir perauklėti šį asmenį bus pasiekti suÅ¡velninus jam bausmę.

Jis pasižada ateityje atsargiai vairuoti transporto priemonę, bÅ«ti atidus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.Atsiliepime į S. T. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkė nurodė, kad su pažeidėjo apeliaciniu skundu nesutinka, nes S. T. padarė pavojingÄ pažeidimÄ , sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, todėl pažeidimÄ padariusio asmens interesai neturi bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau visuomenės interesų.

S. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. S. T. pripažintas kaltu dėl dviejų eismo įvykių padarymo.

Apeliaciniame skunde argumentus dėl kiekvieno jų iÅ¡dėstė atskirai, todėl apygardos teismas dėl abiejų įvykių pasisako taip pat atskirai.Dėl eismo įvykio aikÅ¡telėje, esančioje Jonavoje, Plento g. 13.Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėjÄ kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Apeliantas neigia, kad važiuodamas automobiliu aikÅ¡telėje kliudė joje stovintį automobilį „Ford Galaxy“, jį apgadino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Jis teigė, kad iki baro savo automobiliu nuvežė draugÄ E. A. ir laukė taksi, tuo metu iÅ¡ aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio „Ford“ iÅ¡lipo vyras, kuris pasakė, kad miegojo automobilyje ir pabudo nuo stuktelėjimo, apkaltino apgadinus jo automobilį. Jis (S. T.) paneigė, kad atsitrenkė į jo automobilį, tuomet „Fordo“ vairuotojas apžiÅ«rėjo savo automobilį ir pasakė, kad nieko nėra.

Jis (S. T.) dar paklausė jo, ar turi kokių nors pretenzijų, į kÄ Å¡is atsakė, kad neturi. Teisme apeliantas nurodė tas pačias aplinkybes. Liudytoju apklaustas pažeidėjo draugas E. A. palaikė S. T. nurodytÄ versijÄ , analogiÅ¡kai parodęs, kad aikÅ¡telėje, belaukiant taksi, iÅ¡ „Ford Galaxy“ automobilio iÅ¡lipo vairuotojas ir pasakė, kad atsikėlė, nes maÅ¡ina sujudėjo. Liudytojas suprato, kad nori juos apkaltinti atsitrenkus, o jiems papraÅ¡ius parodyti, kur jie atsitrenkė, to automobilio vairuotojas apžiÅ«rėjo savo maÅ¡inÄ ir pasakė, kad atsipraÅ¡o, nes pretenzijų neturi.

Apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo S. T. ir liudytojo E. A. parodymų nelaikė teisingais ir patikimais, nes jų nurodyta įvykio versija paneigta liudytojo Ž. B. parodymais, kurių patikimumu teismas neturėjo pagrindo suabejoti, ir raÅ¡ytine bylos medžiaga. Apklaustas teisme liudytojas Ž. B. paaiÅ¡kino, kad 2014-08-19 naktį miegojo savo automobilyje aikÅ¡telėje prie baro „Pavėsis“, pabudo nuo to, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Po stuktelėjimo jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė „Golf“ markės automobilį, stovintį gal per vienÄ metrÄ nuo jo automobilio galo.

IÅ¡ to automobilio iÅ¡lipo vairuotojas, kuriam Ž. B. pasakė, kad jis įvažiavo į jo automobilio galÄ ir kad dabar reikia šį reikalÄ kažkaip spręsti, tačiau automobilio „Golf“ vairuotojas į dialogÄ nesileido ir problemos nesprendė. Automobilio „Golf“ vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas Ž. B. teigė, kad incidento metu daugiau žmonių lauke nebuvo, o ar kas nors buvo automobilio „Golf“ salone, jis nematė, nes buvo tamsu. Kai automobilis „Golf“ nuvažiavo, jis dėl įvykio paskambino telefonu 112 į policijÄ .

Atvykę pareigÅ«nai jo automobilį nufotografavo, nubraižė schemÄ , viskÄ aprašė, jo automobiliui buvo nustatyti apgadinimai: įspaustas galinis bamperis ir įspaustas bagažinės dangčio kampas. Teigia, kad nei incidento metu, nei po jo, taksi automobilis į aikÅ¡telę atvažiavęs nebuvo. Taigi, neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad Ž. B. buvo automobilyje aikÅ¡telėje. Ä® tÄ pačiÄ aikÅ¡telę automobiliu buvo atvykęs ir S. T.. Taip pat nustatyta, kad Ž. B. pabudo bÅ«tent nuo apelianto automobilio atsitrenkimo į jo automobilį ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio bendravo su apeliantu.

Ž. B. parodymų, kad jis kalbėjo su automobilio „Golf“ vairuotoju, neneigia ir apeliantas, tačiau tai, kad S. T. po šio pokalbio iš įvykio vietos išvažiavo, o Ž. B. iš karto pranešė policijai, niekaip logiškai nepaaiškina apelianto išsakytos versijos, jog Ž. B. pasakė jam, kad jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturi. Abejonių dėl apelianto versijos patikimumo kelia ir prieštaravimai jo paties parodymuose. S. T. kategoriškai tvirtina, jog jis Ž. B. automobilio nekliudė, tačiau neneigia tos aplinkybės, kad šiam pareiškus pretenzijas, S. T. vis tik ėjo apžiūrėti Ž.

B. automobilio, klausė, ar jis neturi jam pretenzijų, Ž. B. jau po įvykio vėl įsėdus į savo automobilį, S. T. teigė dar kartÄ apžiÅ«rėjęs „Ford“ automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjęs. TÄ aplinkybę, kad Ž. B. automobilis buvo apgadintas, patvirtina ne tik jo paties parodymai, tačiau ir į įvykio vietÄ atvykusių ir tai fiksavusių Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS PB vyresn. patrulių R. K. ir K. A. tarnybiniai praneÅ¡imai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelė Nr.

1. Be to, atvykus policijos pareigÅ«nams, Ž. B. nurodė jo automobilį apgadinusio automobilio markę, valstybinius numerius. Pirminiame Ž. B. paaiÅ¡kinime nurodyti netikslumai dėl automobilio numerio ir įvykio laiko vėliau buvo jo patikslinti, argumentuotai nurodžius tokių suklydimų priežastis. Apklaustas teisme liudytojas Ž. B. taip pat nurodė jau patikslintas įvykio aplinkybes, kurios atitinka kitÄ bylos medžiagÄ , todėl Ž. B. nurodytas aplinkybes apie įvykį laikyti nenuosekliomis, prieÅ¡taringomis ir nevertinti jų kaip patikimų ir apelianto kaltę patvirtinančių duomenų, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, aukÅ¡tesnysis teismas nemato objektyvių priežasčių.

Ž. B. parodymus dėl aplinkybės, jog incidento metu joks taksi automobilis atvažiavęs nebuvo ir jokio kito žmogaus jis įvykio vietoje nematė, patvirtina iÅ¡ UAB „Modesta“ gautas atsakymas į teismo paklausimÄ , kad nurodytÄ dienÄ ir nurodytu laiku iÅ¡ viso joks iÅ¡kvietimas prie baro „Pavėsis“ užfiksuotas nebuvo ir niekas tuo adresu iÅ¡ dirbusių vairuotojų nevažiavo. Nors apeliantas tvirtina, jog Å¡ie duomenys negali kategoriÅ¡kai paneigti jo ir liudytojo E. A. parodymų, nes taksi iÅ¡kvietimas firmoje galėjo bÅ«ti ir neužfiksuotas, tačiau pažymima, jog faktÄ , kad UAB „Modesta“ taksi automobilio įvykio vietoje ir laiku nebuvo, patvirtino ne tik Å¡is atsakymas, bet ir aukščiau aptarti liudytojo Ž.

B. parodymai. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl Ž. B. prieÅ¡taringų aplinkybių dėl padarytos žalos nurodymo. PaaiÅ¡kinime Ž. B. nurodė, jog dėl automobilio apgadinimų jam padaryta 1250 litų žala, teisme jis nurodė, jog dalį apgadinimų jau sutvarkė, už kÄ sumokėjo 200 litų, o kitus dar reikės tvarkyti, teigė, kad 1200 litų gali ir neužtekti visiÅ¡kai suremontuoti automobilį, taigi, dėl padarytos žalos dydžio jokių prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Tai, kad nebuvo nustatoma konkreti Ž. B. dėl jo automobilio apgadinimo padaryta žala, neturi reikÅ¡mės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes ir apelianto kaltę pagal inkriminuotus administracinius teises pažeidimus, nes administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį atsirasti nebÅ«tina nustatyti, kad eismo įvykio metu asmuo patyrė realiÄ turtinę žalÄ , pakanka konstatuoti turto apgadinimo faktÄ .Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl proceso pažeidimų renkant įrodymus dėl Å¡io įvykio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl Ž. B. apie įvykį praneÅ¡us policijos pareigÅ«nams, Å¡ie atvykę ir konstatavę Ž. B. automobilio apgadinimus, dėl įvykio pradėjo tyrimÄ , t. y. užfiksavo įvykio vietÄ , pagal nukentėjusiojo asmens paaiÅ¡kinimus ir automobilio apgadinimo lokalizacijÄ sudarė eismo įvykio schemÄ , pagal turimÄ informacijÄ surašė tarnybinius praneÅ¡imus. Tokiu bÅ«du jie vykdė savo tarnybinę pareigÄ , atlikdami Å¡iuos veiksmus jokių procesinių pažeidimų nepadarė.

Kaip jau minėta, Ž. B. policijos pareigÅ«nams nurodė automobilio, kuris atsitrenkė į jo automobilį, markę bei valstybinius numerius, todėl sulaikius galimai eismo įvykį padariusį automobilį ir vairuotojÄ , jų atpažinimas vertintinas tik kaip aplinkybių patikslinimas, o ne įtariamo asmens atpažinimo procedÅ«ra, kaip nurodyta apeliaciniame skunde.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė dėl Å¡ios dalies teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl eismo įvykio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėjÄ kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Teismo posėdyje apklaustas S. T. neneigė, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančio sklypo tvoros plytų stulpelį, kuris nuo smÅ«gio subyrėjo, tačiau neigia tai padaręs dėl nepasirinkto saugaus greičio ir nesilaikius visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, todėl neigia kaltę dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Taip pat jis neigia padaręs LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , nes neįrodytas jo sÄ moningas pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. S. T. nurodė, kad jam važiuojant sodų teritorijoje, į keliÄ iÅ¡bėgo Å¡uo, ir jis, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pasuko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę ir atsitrenkė į tvoros plytų stulpelį, kelias soduose yra siauras, todėl taip atsitiko. Apeliantas teigia, kad įvykis įvyko bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės, kuri nepriklausė nuo jo netinkamo elgesio.

Konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti S. T. nurodytas Å¡io įvykio priežastis, tačiau net ir laikant jo versijÄ teisinga, nėra pagrindo teigti, jog jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė LR ATPK 127 straipsnyje numatyto pažeidimo. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalo elgtis atsakingai ir laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (Kelių eismo taisyklių 9 p.).

Å ioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų pateisinti apelianto neatsargų vairavimÄ ir leistų teigti, kad įvykis atsitiko ne dėl jo kaltės. Savo kaltę dėl sÄ moningo pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos S. T. neigia nurodydamas, kad po to, kai jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į tvoros plytų stulpelį, kuris subyrėjo, jis nuėjo prie namelio, beldė į duris, bet niekas durų neatidarė, todėl jis tikėjosi iÅ¡ ryto susirasti apgadintos tvoros savininkÄ . Å i apelianto versija apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinama kritiÅ¡kai, kaip neatitinkanti faktinių aplinkybių.

Apelianto skundo teiginys, kad jo parodymų nepaneigia liudytojos D. A. parodymai, nes abejotina, jog ji naktį nemiegojo ir viskÄ matė, yra paneigta liudytojos D. A. parodymais. Å i liudytoja parodė, kad įvykio naktį ji buvo pabudusi ir girdėjo pro Å¡alį važiuojantį automobilį, iÅ¡girdo dunktelėjimÄ , pažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė lėtai važiuojantį automobilį, įsiminė jo valstybinius numerius, be vienos raidės. Tik ryte pamatė, kad tvoros stulpelis nuverstas ir suprato, kad tas automobilis apgadino tvorÄ , pranešė policijai.

Liudytoja nurodė, kad prie durų yra skambutis, jeigu kas bÅ«tų skambinęs, ji bÅ«tų girdėjusi. Aplinkybė, jog liudytoja policijos pareigÅ«nams beveik tiksliai (be vienos raidės) nurodė S. T. vairuojamo automobilio valstybinius numerius, neginčijamai patvirtina, kad liudytoja iÅ¡ tiesų įvykio metu nemiegojo, ir leidžia neabejotinai teigti, kad S. T., eismo įvykio metu sugadinęs svetimÄ turtÄ , nesiėmė jokių priemonių informuoti apie tai sugadinto turto savininkÄ ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Taigi, nesant nukentėjusiojo asmens, eismo įvykį sukėlęs asmuo privalėjo apie tai praneÅ¡ti policijai, ko apeliantas nepadarė. Tai, kad S. T. teisme pateikė jo užpildytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , nepaneigia jo kaltės, nes neįrodyta, jog ji buvo užpildyta tuoj po įvykio, be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, vienasmeniÅ¡kai suraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija apie tai nieko nežinant antrajai pusei, neįgauna teisinio dokumento statuso.Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia.

Todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. T., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, Å¡ios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Dėl Å¡ių priežasčių pritartina nutarime padarytai iÅ¡vadai, kad S. T. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė dėl Å¡ios dalies teisėtÄ bei pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti nėra jokio pagrindo. Dėl praÅ¡ymo taikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir praÅ¡oma, vadovaujantis LR ATPK 301 straipsnio nuostatomis, Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Atvejai, kai už administracinį teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu, tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skiriant administracines nuobaudas už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ , buvo įvertintos aplinkybės, apibÅ«dinančios padarytų pažeidimų pobÅ«dį ir padarinius, pažeidėjo asmenybę.

S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį paskirta administracinė nuobauda. Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių nenustatyta, kurios leistų taikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatas.Apylinkės teismo nutarimu S. T. už du LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus buvo paskirta subendrinta nuobauda – 3800 Lt bauda, kuri pakeista į 190 valandų nemokamų viešųjų darbų, kuriuos S. T.

įpareigotas atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Å i nuobauda paskirta nepažeidus įstatymo reikalavimų, nelaikytina per griežta. Ji tinkama siekiant nuobaudos tikslų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams, apeliantas savo kaltę neigė, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, todėl padarytų pažeidimų pobÅ«dis ir S. T. elgesys po padarytų pažeidimų neleidžia daryti iÅ¡vados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudÄ .Apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ S. T. paskyrė teisingÄ nuobaudÄ .

S. T. nurodytos aplinkybės, jog paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels jam ir jo Å¡eimos nariams neigiamas pasekmes, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, sudarančiomis pagrindÄ neskirti jam Å¡ios nuobaudos, kadangi, kaip teisingai nutarime pažymėjo apylinkės teismas, darydamas pažeidimÄ apeliantas prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ . Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                 n u t a r ė : Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja                                                                                    Danguolė Šiugždinytė